Čirviniai blynai

Blogas truputį atostogauja, nes aš šią savaitę negaminu. Kodėl? Nenoriu.
Viskas susidėjo į vieną - rudens melancholija, gimtadieninė krizė, meilės problemos, kompiuterio gedimai ir kitų buities prietaisų netekimai. Tad dabar dažniausiai man norisi tik lindėti pataluose ir miegoti arba skaityti (norimų perskaityti knygų sąrašas neįtikėtinai greitai pilnėja).

Bet šiandien giliai viduje jau sužybsėjo optimizmo kibirkštėlė. Reikia šiandien ją pakurstyti skaniausiu pasaulyje skrebučiu: paskrudintas batonas plius žemės riešutų sviestas plius aviečių uogienė, ir rytoj vėl atsibusiu kupina svajonių, norų ir gyvenimo tikslų.

Receptas nesisieja su dabartiniais išgyvenimais, bet mano kompiuteris dabar gyvena pas meistrus, o vienintelė nuotrauka fotoaparate buvo sekmadieninių pusryčių - vaflių, kitaip vadinamų čirviniais blynais.

2 nedidelėms porcijoms reikės:
2 kiaušinių
50 gramų sviesto
150 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių
4 šaukštų cukraus
150 mililitrų pieno
šaukšto aliejaus

Sviestą, kiaušinius ir cukrų išsukti iki vientisos masės.
Miltus ir kepimo miltelius sumaišyti su pienu, kad neliktų gumulėlių. Supilti į sviesto ir kiaušinių masę. Galiausiai įmaišyti aliejų.

Įkaitinti vaflių keptuvę, dideliu šaukštu pilti į ją tešlą, paskirstyti formoje ir kepti, kol gražiai parus.

Valgyti su mėgstama uogiene.
Aš išbandžiau mamos obuolienę su abrikosais - laižiausi pirštus. Nejuokauju.

Morkų pyragas

Ruduo pradeda skleisti savo melancholiją. Imu ilgesingai žiūrėti į tolį važiuodama troleibusais, prisiminti lengvas vasarines sukneles, su kuriomis jau per šalta, ir svajoti apie tolimus/artimus kraštus, į kuriuos norėčiau nukeliauti. Deja, atostogos nenumatytos šių metų planuose, nes noriu būti idealia darbuotoja - nesirgti, nezirsti, siekti savo idėjų įgyvendinimo ir tobulėti.

Apskritai, stengiuosi gyventi optimistiškai ir nebesiskųsti. Nesvarbu, kad asmeninio gyvenimo planai nesipildo taip, kaip norėčiau, ir kartais klausydama, kaip the Kooks dainuoja apie laimę, užsinoriu nebūtų dalykų. Ir tada išsikepu pyragą, kad išgirsčiau komplimentų nors apie savo gaminimą.

Virtuvėje labiausiai nemėgstu pjaustyti svogūno ir tarkuoti morkų. Bet morkų pyragas taip smarkiai viliojo savo saldumu ir šiluma, užpildančia visą butą (kai jį kepiau buvo dar nešildymo laikotarpis, tad reikėjo rasti naujų būdų sušilti), kad neradau, kaip išsisukti.

Morkų pyragas


Reikės:
2 stiklinių smulkiai tarkuotų morkų
stiklinės rudojo cukraus
1,5 stiklinės miltų
0,5 stiklinės alyvuogių aliejaus
arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
kelių saujų migdolų plokštelių

Smulkiai sutarkuotas morkas sumaišyti su cukrumi ir palikti valandai, kad cukrus ištirptų.
Tada įmaišyti miltus, kepimo miltelius, alyvuogių aliejų ir gerai išsukti iki vientisos masės. Krėsti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, apibarstyti migdolų plokštelėmis ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 min.

Receptą radau žaidimų aikštelėje.

Tikėjausi kiek sodresnio pyrago skonio ir ne tokio aštraus alyvuogių aliejaus kvapo, tad nežinau, ar kepčiau dar kartą. Bet pamėginti buvo verta. Žinoma, labiausiai tinka rudens vakarams prie puodelio arbatos, pokalbių ir žaidimų.

Moliūginiai blynai

Vaikštinėdama po turgų neatsispyriau moliūgo vilionėms. Aš greičiausiai iš viso negaliu eiti į turgų, nes prisiperku visko, reikia - nereikia. Kad ir šį kartą - iš moliūgo esu tik virusi sriubą, daugiau niekam idėjų neturėjau, bet vis tiek parsinešiau jį namo. Nuo galvos laužymo mane išgelbėjo Didysis virtuvės pagalbininkas A. Taigi turiu pirmąjį svečio receptą!

Na, o toliau - pagyros ir pasigyrimai. Kartais gaunu pusryčius į lovą. Aišku, dažniausiai tai būna sumuštiniai arba kiaušinienė ir arbata. Bet net ir toks valgis padeda atmerkti akis ir pakelia nuotaiką. Bet savaitgaliui išprašiau skanumynų... A. jau turi savo firminį patiekalą - moliūgų blynus (tai vis dėlto tą moliūgą nusipirkau su tikslu) ir kepė juos sekmadienio pusryčiams. Man liko tik nubėgti į virtuvę, greitai padaryti keletą kadrų ir grįžti po antklode žiūrėti savo naujojo apsėdimo "The Big Bang Theory" (neveltui vyras fizikas..).

Moliūgų blynai su medumi

Dviems žmonėms pasmaližiauti:
pusė puodelio tarkuoto moliūgo minkštimo be sėklų
pusės puodelio pieno
kiaušinio
puodelio miltų
pusės šaukštelio kepimo miltelių
šaukšto saulėgrąžų aliejaus
prieskonių mišinio iš malto imbiero, maltų gvazdikėlių, malto muskato, malto cinamono
3 šaukštų rudojo cukraus
skysto medaus (arba dar skaniau būtų su klevų sirupu)

Moliūgą sumaišyti su cukrumi ir prieskoniais.
Šakute sutrinti kiaušinį, supilti moliūgo minkštimo mišinį ir išmaišyti. Įmaišyti kepimo miltelius. Tada supilti pieną, miltus, aliejų ir gerai išmaišyti.
Į įkaitintą keptuvę įpilti truputį aliejaus (atsargiai, blynai traukia riebalus!) ir kepti norimo dydžio blynus.

Skanauti aplietus skystu medumi.
O tada pabučiuoti kepėją už skanius pusryčius. Ačiū, Aivarai!

Žinoma, moliūgo buvo sunaudota tik ketvirtadalis, tad jau greitai tinklaraštį pasieks moliūgų pyrago, kuris šiandien atnešė man šlovę darbe, receptas.

Gero savaitgalio!

Vištiena su slyvomis ir obuoliais

Šiandien pažadėjau sau naują įrašą. Iš pradžių niekaip neišsirinkau patiekalo, nes gaminimo tempai kiek greitesni nei aprašinėjimo. Na, bet kol turguje vis dar yra slyvų, rekomenduoju pamėginti vištieną su slyvomis ir obuoliais.
Puikiausi savaitgalio pietūs.

2,5 porcijos reikės:
5 vištų kumpelių
7 didesnių slyvų
2 obuolių
1 mėlynojo svogūno
šaukštelio medaus
skiltelės česnako
20 g sviesto
druskos, pipirų
sojų padažo
prieskoninių žolelių

Vištų kumpelius pabarstyti druska, pipirais, prieskoninėmis žolelėmis (aš naudojau bazilikus, raudonėlius ir peletrūnus), smulkintais česnakais, palaistyti sojų padažu bei medumi. Gerai įtrinti prieskonius į mėsą ir marinuoti bent pusvalandį.
Slyvas perpjauti pusiau, išimti kauliukus. Svogūnus supjaustyti stambiais pusžiedžiais.

Į kepimo indą dėt vištieną, berti svogūnus ir slyvas. Uždėti kelis gabalėlius sviesto, pabarstyti prieskoninėmis žolelėmis. Kepti 200 laipsnių orkaitėje apie pusvalandį. Tada sudėti skiltelėmis pjaustytus obuolius ir kepti dar 15-20 min.

Skanauti su ryžiais.
Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", 2011 m. Nr. 10

Kadangi siaubingai skauda galvą ir norisi tik eiti miegoti, parašysiu tik tiek: naujas P.Almodovaro filmas "Oda, kurioje gyvenu" tikrai vertas pažiūrėjimo, o kitame įraše galite laukti morkų pyrago arba Didžiojo virtuvės pagalbininko firminio patiekalo - moliūgų blynelių.

Keksiukai su riešutais

Kiekvieną rudenį mane užpuola egzistencinės krizės, liūdesys, noras keisti savo gyvenimą ir išmesti iš jo nereikalingus ar varginančius dalykus. Lengva tokios krizės forma pasireiškė rugsėjį, sunkesnės laukiu po mėnesio (gimtadieninės krizės tikrai būna kasmetinės). Tačiau dabar manęs neliūdina net ūkanoti rytai ir lietus. Išgyvenu visišką nuotaikos pakilimą.

Dar sunku priprasti, kad esu visiškai atsakinga už savo veiksmus, kad niekas nebado pirštu, nediktuoja laiškų - o pasirodo, kartais tikrai sunku teisingai sudėlioti žodžius...
Šįryt eidama siaura senamiesčio gatvele stebėjau viską aplinkui ir negalėjau nustoti šypsotis. Ne tik dėl keturių šuniukų, pamatytų pakeliui, bet dėl to jausmo, kai gali laisvai kvėpuoti, kai džiaugiesi viskuo, ką darai, kai tikrai myli gyvenimą.

Keksiukai su riešutais atnešė man sėkmę tame darbo pokalbyje, nors jie net nepasiekė ofiso, o tik kantriai laukė netoliese ant akmenėlio, prižiūrimi Draugės.

18-20 nedidelių keksiukų reikės:
120 g sviesto
80 g cukraus
30 g vanilinio cukraus
žiupsnelio druskos
3 kiaušinių
250 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio cinamono
50 g kapotų riešutų (aš naudojau migdolus)
80 ml pieno

Minkštą sviestą išsukti su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. Maišant po vieną įmušti kiaušinius. Tuomet suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, cinamoną ir didesnę dalį riešutų (kitus palikti pabarstymui), supilti pieną ir gerai išmaišyti.
Tešlą paskirstyti į sviestu pateptas formeles ir pabarstyti likusiais riešutais.
Kepti 175 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių.

Mano sunkiai nuspėjamoje orkaitėje truputį pajuodavo riešutų viršus, tačiau valgytojai nekreipė į tai dėmesio. Aš irgi. Nes juk nėra kada ieškoti priekabių, reikia džiaugtis ir skanauti.