2013 m. rugsėjo 24 d., antradienis

Vištų šlaunelės su citrinomis ir čiobreliais

Kuo daugiau reikalų ir darbų - tuo mažiau laiko nesąmonių prisigalvojimui. Todėl dabar iš įtempto darbo ir laisvalaikio kalendorių išbraukiau visas mintis apie tai, kad liūdna/ruduo/kodėl-aš-nieko-gero-gyvenime-nenuveikiau/niekas-manęs-nemyli ir t.t., ir pan. Tik vogčiomis prisirinkau kišenes kaštonų ir kartais leidžiu sau romantiškai pasvajoti, kad važiuoju į Paryžių ir ragauju juos keptus tiesiog gatvėje.

O kol kas pati savo orkaitėje kepu vištų šlauneles ir gardinu jas citrina ir čiobreliais.

Dviems su puse porcijos reikės:
5 vištų šlaunelių
šaukšto alyvuogių aliejaus
3 šaukštų sviesto
2 skiltelių česnako
3 nedidelių svogūnų
citrinos
2 šaukštų čiobrelių
šaukšto citrinos sulčių

Dubenėlyje sumaišyti aliejų, ištirpintą sviestą, traiškytas česnako skilteles, citrinų sultis ir smulkiai kapotus šviežius arba džiovintus čiobrelius. Gautu marinatu ištrinti vištų šlauneles ir marinuoti mažiausiai 30 minučių.
Ketvirčiais supjaustyti svogūnus, griežinėliais suraikyti citriną.
Pasimarinavusią vištieną dėti į folija išklotą skardą ir kepti iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 minučių. Tuomet į tą pačią skardą sudėti svogūnus ir citrinos griežinėlius, kepti dar 20-25 minutes, kol mėsa bus minkšta ir lengvai skirsis nuo kaulo.
Garnyrui labiausiai tinka orkaitėje keptos bulvės ir cukinijos.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki... (nežinau nei koks numeris, nei kokie metai - lapelis iškirptas mėtėsi stalčiuje...)

Tarp visų laisvalaikio reikalų supratau, kad noriu mokytis, tad pradėjau lankyti rusų kalbos kursus. Gos-pa-dy, kaip keista vėl grįžti į mokyklos suolą ir neparuošus namų darbų bijoti, kad pakvies atsakinėti... Žodžiu, kol kas nėra lengva, bet po pamokos apima euforija, kad va-ėmiau-ir-perskaičiau-rusišką-žodį.
Ir kaip sunku suprasti, kad dabar jau ne taip paprasta būti gerąja mokine!
Nieko, greitai priprasiu.

2013 m. rugsėjo 16 d., pirmadienis

Obuolių pyragas su griliažu

Praėjusi savaitė buvo pilna netikėtumų, nusivylimų, darbų ir rudeniškos nuotaikos, kuri dažniausiai nėra gera ar optimistiška. Tad sekmadienį beliko tik bėgti nuo visų blogų minčių ir, galiausiai, nuo savęs pačios. Bėgti Vilniaus gatvėmis iki ims durti ne tik paširdžius, bet ir visą kūną, o tada bėgti dar greičiau ir finišuoti raudonai kaip burokas.
Apdovanojau save!

Nubėgau mini-maratoną - 4,2 km, likau 409 iš 1600+ dalyvių ir dabar vėl truputį liūdžiu, kad negalėsiu sudalyvauti artimiausiame bėgime Vilniuje. Tada jau būtų galima rimčiau pasivaržyti ir mėginti gerinti rekordus.
Kitą rudenį tikrai imsiu 10 km - va jau ir viešai prisižadėjau, bus gėda neišpildyti.

Na, nors bėgime esu motyvuota ir noriu kažko siekti. Kitose gyvenimo sferose šiuo metu sunkesnė situacija. Ir čia man reikia gausesnės palaikymo komandos negu bėgant.

Dar pyragų kepime jaučiu pagyvėjimą. Ir visokiame kitokiame gaminime. Rudeninis turgus vis dar pilnas visokių skanumynų!

Tad vieną gražų sekmadienį kepimo entuziasmo ir apsilankymo Kalvarijose įkvėptas ant mano virtuvės stalo atsirado obuolių pyragas su griliažu ir "Vytautu".

Pyragui reikės:
150 gramų sviesto
230 gramų miltų
6 šaukštų cukraus
žiupsnelio druskos
80-100 mililitrų "Vytauto"
700 gramų obuolių
šaukšto cinamono
6 griliažinių saldainių

Šaltą sviestą sutarkuoti stambia tarka vis padažant į miltus. Tuomet suberti 2 šaukštus cukraus, žiupsnelį druskos ir pirštais pasmulkinti sviestą, kad jis susimaišytų su miltais. Po truputį pilti "Vytautą" ir peiliu maišyti, kad masė suliptų į vieną tešlos gumulą (jis neturi būti šlapias!)
Stalą pabarstyti miltais ir greitai iškočioti plonesnį nei vieno centimetro tešlos lakštą. Jį atsargiai dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, suformuoti kraštelius.
Ant tešlos dėti plonomis riekelėmis pjaustytus obuolius (taip, jų bus laaaabai daug!), pabarstyti likusiu cukrumi ir cinamonu. Galiausiai viršų pabarstyti smulkintais griliažiniais saldainiais ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-45 minutes.

Šaltinis - beatosvirtuve.lt

Man obuolių buvo daugoka kaip įprastinei atsegamai torto formai (niekada nežinau tikslių jos išmatavimų...), tad susikaupė kiek sulčių viduje, bet jos netrukdė pyrago skoniui. Jį netgi visai nesunkiai transportavau tiek į savo darbovietę, tiek į mugę Gedimino prospekte - ten buvau skolinga skanėstą už pernelyg uolų šaldytuvo tvarkymą.


Prasidėjus dar vienai ilgai ir sunkiai rudens savaitei, supratau, kaip svarbu aplink save turėti žmones, kurie palaikys bet kurioje situacijoje, parašys linksmą žinutę, kai norėsi trankyti galvą į stalą, paglostys galvą, išklausys, prajuokins, kartu rinks kaštonus, gers kavą ir grožėsis fontanais... Žodžiu, visada reikia palaikymo komandos gyvenimui.
Nes tikrai yra dalykų, kurių negalėtum, o ir nenorėtum, padaryti būdamas vienas. Va su tais žmonėmis ir reikia valgyti pyragus sekmadieniais.

2013 m. rugsėjo 8 d., sekmadienis

Miežinių kruopų salotos su čiorizo dešra

Sentimentų savaitgalis - su jau rudeniškais saulės spinduliais, su seniai matytais žmonėmis, su muzika - ta, kuri atkeliavo iš paauglystės ar pirmos jaunystės laikų, ir ta, kuri mėgstama dabar, su pyragais, su laiškais ir su svajonėmis.

Kol sekmadieniai saldžiai kvepia pyragais, savaitės dienos būna daug paprastesnės. Nors kartais ir jos nuskaidrinamos stalo žaidimų sesijų ar krepšinio seansų ant kambario sienos peržiūrų (kaimynai, manau, jau ruošia naują užrašą - prašau vakarais nerėkauti).
Po tokių emocingų ir ilgų vakarų per pietus norisi suvalgyti ką nors aštresnio, kad neužeitų jokie snauduliai. O tą puikiai daro miežinių kruopų salotos su chorizo dešra.


Dviems porcijoms reikės:
pakelio greitai paruošiamų miežinių kruopų ("Nature")
50 gramų aštrios čiorizo dešros
poros saujų šviežių špinatų lapelių
pusės mėlynojo svogūno
poros šaukštų alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų

Miežines kruopas išvirti.
Dešrą ir svogūną supjaustyti norimo dydžio gabalėliais.
Sumaišyti kruopas, dešrą, svogūną, nuplautus ir gerai nusausintus špinatų lapelius. Pagardinti druska ir pipirais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi.
Viskas!

Šaltinis - Vasara pagal virtuvės mitų griovėjus, 2013 m. Nr. 1

Mano greitosios ir skubiosios čiorizo paieškos vieną vasaros vakarą buvo bevaisės, tad aš naudojau paprastą dešrą ir česnakų bei aitriųjų pipirų skonio alyvuogių aliejų. Puikiai tiko!


O jau kitą sekmadienį manęs laukias pirmasis viešas bėgimas Vilniaus maratono metu. Jau peržengiau penkių kilometrų ribą - štai ką gali reguliaros treniruotės ir geri bėgimo bateliai! Na, dar sportinis azartas ir varžymasis su draugais, kam geriau sekasi.
Buvau sugalvojusi ir į dar vieną bėgimą užsirašyti, bet supratau, kad tą pačią dieną būsiu už 200 kilometrų nuo Vilniaus ir klausysiuos dar vieno atlikėjo iš mokyklos laikų - Andriaus Mamontovo... Ir tai irgi bus sentimentų diena. Turbūt jų dabar vis daugės ir daugės, artėjant ketvirčio amžiaus jubiliejui, o gyvenimui vis dar sukantis keistais ir nenuspėjamais ritmais.

2013 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis

Itališkas omletas su cukinijomis ir paprikomis

Vasara baigiasi ne su paskutine rugpjūčio diena, tikrai ne! Man vasara dar tęsiasi mintyse. Nesvarbu, kad rytais minant į darbą dviračiu žvarbus vėjas taikosi nukąsti ausis ir nosį, o vakarais futbolo stadione tas pats šaltukas grįžta ir vėl kėsinasi į rankų bei kojų pirštus. Nesvarbu, kad ruduoja kaštonų lapai, kad dažniau norisi arbatos ir šiltų kojinių, o ne alaus lauko kavinėje, kad mieste vėl prasidėjo kamščiai ir suvažiavę studentai užima visas mėgstamiausias ramias vietas (net parduotuvę prie darbo...).

Ne, vasara dar nesibaigė! Ir tas lietus man neįrodys priešingai!

Naujųjų mokslo metų proga kolegoms kepiau alaus pyragą, kuriame dėl rugsėjo 1-osios "sausojo įstatymo" alų pakeitė gira, nors labiau norėjau iškepti ką nors su cukinija. Galbūt kitam saldumynų pirmadieniui.
O cukinijas reikėjo sunaudoti kam nors kitam. Pavyzdžiui, omletui.

Itališkas omletas su cukinijomis ir paprikomis
Dviems nedidelėms porcijoms arba vienai didžiulei reikės:

Pusės vidutinio dydžio cukinijos
nedidelės oranžinės paprikos
4 kiaušinių
saujos tarkuoto sūrio
poros šaukštų sviesto 
druskos ir juodųjų pipirų

Cukiniją supjaustyti plonais griežinėliais. Į keptuvę dėti šaukštą sviesto ir jame pakepinti cukiniją, kol suminkštės. Iš keptuvės griežinėlius perkelti į popieriniu rankšluosčiu iškoltą lėkštę - kad susigertų riebalų perteklius.
Į keptuvę sudėti likusį sviestą.
Kiaušinius išplakti su žiupsneliu druskos. Plakinį supilti į keptuvę, ant viršaus išdėlioti cukinijos griežinėlius ir plonais šiaudeliais pjaustytą papriką, užberti sūrio, pagardinti pipirais. Kepti ant nedidelės ugnies.
Kai omleto apačia sutvirtės, atsargiai apversti arba visą keptuvę dėti į įkaitintą orkaitę su grilio funkcija ir kepti, kol omletas galutinai iškeps. Ir valgyti cukinijas!

Idėja - žurnalas "Debesys" 


Kai vakar truputį suliūdėjau dėl įvairių gyvenimiškų dalykų, supratau, kad su rudeniu dažniausiai prasideda ir uogienių sezonas. O uogienė visada gali atnešti tik teigiamas emocijas! Šiemet jas teiks dar ir krepšinio čempionatas, ir muzikiniai atradimai, ir knygyniai renginiai, ir Vilniaus maratonas, ir italų kalbos kursai, ir apsilankymai futbolo stadione... Tik spėk suktis ir gaudyti už uodegos paskutinius sprunkančios vasaros spindulius.