2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

Šokoladinis pyragas su avietėmis

Ruduo kiekvieną dieną vis nuožmiau braunasi į namus. Darbe trindama suledėjusius pirštus svajoju apie šildymo sezono pradžią , o namie susisuku į pledą, apsiaunu vilnones kojines ir kaip ir kasmet internete ieškau gražiausių megztinių pavyzdžių. Žinoma, iš mėgstamiausių sąrašo vis dar nesitraukia megztiniai su šunimis. Arba lapėmis. Arba pelėdomis.

Kai vasaros prisiminimai pamažu susidėjo į internetinius nuotraukų albumus,  paskutinius jos kvapus gaudžiau kepdama šokoladinį pyragą su avietėmis.

Reikės:
100 gramų aviečių
180 gramų sviesto
180 gramų juodojo šokolado
80 gramų miltų
40 gramų kakavos miltelių
3 kiaušinių
280 gramų cukraus

Į puodą sudėti gabalėliais supjaustytą sviestą ir laužytą šokoladą. Jį įstatyti į kitą, didesnį puodą su verdančiu vandeniu. Maišant kaitinti, kol šokoladas su sviestu ištirps ir taps vientisa mase. Nukelti nuo ugnies ir palikti praaušti.
Kiaušinius plakti su cukrumi, kol masė taps puri. Į pravėsusį šokolado ir sviesto mišinį įmaišyti plaktus kiaušinius ir po truputį superti miltų, kepimo miltelių ir kakavos mišinį. Į paruoštą tešlą įmaišyti avietes ir supilti į kepimui skirtą skardą, išklotą kepimo popieriumi.
Kepti 160 laipsnių kaitrumo orkaitėje 30-35 minutes, kol jis apkeps, tačiau viduryje dar liks šiek tiek skystas ir nevisiškai iškepęs. Ištraukti iš orkaitės, pravėsinti ir kelioms valandoms statyti į šaldytuvą, kad dar labiau atšaltų ir sukietėtų.

Šaltinis - "Sezoninė virtuvė", Smaguris, 2014

Tikra šokolado ir kalorijų bomba! Su merginomis anksčiau juokaudavome, kad tokie pyragai kartais tiesiog gelbsti gyvybes, nesvarbu, mūsų pačių ar aplinkinių. Ir tokiu atveju užtenka vieno nedidelio gabalėlio, kad gyvenime vėl viskas pasidarytų gerai...


Gyvenimas su žmogumi, kuris nemėgsta pyragų ir daugelio saldumynų, turi savų pliusų. Pavyzdžiui, iškepusi pyragą visada esu tikra, kad jis taip ir liks šaldytuve ar spintelėje man ir tik man. 
Cha!

2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Chilli con carne (čili troškinys)

Pailsėjau. Na, bent norėčiau taip sakyti. Vasaros pabaiga ir rudens pradžia buvo gana beprotiška - atostogos, mergvakaris, šokių stovykla, persikraustymas, tada šiek tiek ligų, vestuvės, bėgimas, įkurtuvės... Atrodo, kad tik dabar galiu ramiai atsisėsti ir gerdama arbatą pasiklausyti, kaip smarkiai lyja, o tuomet pasidžiaugti, kad aš namie ir kad šią akimirką tikrai niekur nereikia skubėti.

Naujuose namuose kol kas rutinos tvarkaraštis dar tik dėliojasi: kas keliasi pirmas, kas atneša arbatos į lovą, kas išjungia šviesą prieš miegą, kas vaikšto į parduotuvę, o kas siurbia kilimą - visi klausimai kiekvieną dieną sprendžiami iš naujo. Tiesa, pagrindinis jų - kas daugiau gamina, man atrodo, atsakytas jau seniai. Tad belieka tik džiaugtis tais vakarais, kai virtuvėje laiką leidžiu ne aš.

O kol kas receptas iš vasaros (tai, kad nieko nerašiau, nereiškia, kad nieko ir negaminau) ir tokios pačios lietingos dienos - chilli con carne arba čili troškinys.

3-4 porcijoms reikės:
300 gramų maltos jautienos
svogūno
pusės česnako
aitriųjų paprikų (pagal mėgstamą aštrumo lygį)
šaukštelio maltos saldžiosios paprikos
50 mililitrų raudonojo vyno
400 gramų savo sultyse konservuotų pomidorų
druskos, juodųjų pipirų
kupino šaukšto kakavos miltelių
šaukšto raudonojo vyno acto
šaukštelio cukraus
200 gramų konservuotų raudonųjų pupelių
kalendros
fermentinio sūrio

Keptuvėje gerai paskrudinti jautieną, kad išgaruotų visas joje esantis vanduo. Apkeptą mėsą perkelti į puodą, kuriame virs troškinys.
Į tą pačią keptuvę, kurioje kepė mėsa, sudėti pjaustytą svogūną. Jam suminkštėjus, pridėti smulkiai pjaustytą česnaką. Truputį pakaitinus sudėti smulkintas aitriąsias paprikas ir suberti maltą saldžiąją papriką. Viską gerai sumaišyti ir nukėlus nuo ugnies dėti į puodą su mėsa.
Į puodą pilti vyno ir smarkiai pavirinti, kad dalis jo nugaruotų, tuomet sudėti konservuotus pomidorus, įpilti stiklinę vandens, pridėti druskos ir pipirų, gerai išmaišyti ir ant nedidelės ugnies virti apie valandą.
Troškiniui bebaigiant virti, pridėti kakavos, išmaišyti. Įpilti raudonojo vyno acto, pridėti šaukštelį cukraus ir supilti pupeles (skysčio, kuriame jos konservavosi, nereikia). Kai jos sušils, nukelti puodą nuo ugnies, pilti troškinį į dubenėlius, ant viršaus pabarstyti tarkuoto sūrio ir smulkintų kalendrų.

Skanauti su paskrudintu batonu arba tortilijų traškučiais. 

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009

Dabar, kai sinoptikai teigia, jog pasidžiaugėme užsitęsusiais gražiais orais, ir užteks, toks troškinys namuose galėtų garuoti ir dažniau. Puikiai sušildo tiek vidų, tiek išorę. Tik gal kiek ilgokai užtrunka, bet, kol tą valandą mėsa troškinasi, kuo puikiausiai galima paskaityti knygą, pažiūrėti serialą ar tiesiog pabendrauti.

---
Rudenį jau pajutau pati - savaitgalį prisikroviau pilnas kišenes kaštonų ir pabraidžiau po jau nukritusius lapus, o šiandien prisėmiau batus baloje... Jeigu taip ir toliau, mano vaistų gėrimo seansai niekada nesibaigs.

Einu dar arbatos.