2016 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Mėlynių ir persikų pyragas

Ką veikia žmonės, kai jų gana tvarkingai suplanuotoje dienotvarkėje nežinia iš kur atsiranda laisvas vakaras?
a) 
Apsidžiaugia ir imasi tų darbų, kurie laukia eilėje – valo dulkes ir kuopia namus, planuoja atostogas, moka mokesčius, vietoj greitų salotų pasigamina ką nors skanaus vakarienei, gūglina, kuo skiriasi angina nuo laringito, ir ieško liaudies medicinos receptų, išgelbėsiančių nuo antrą kartą per mėnesį užpuolusių sveikatos problemų;
b) Į viską numoja ranka ir anksti eina miegoti;
c) Pradingsta pinterest‘e ar kitokiuose internetuose;
d) Slankioja iš kampo į kampą ir mąsto, kas ne taip vyksta gyvenime, kad jame atsirado laiko užsiimti nežinia kuo.

Teisingai. Bandau gelbėti save nuo D varianto ir papasakoti apie sekmadienio vakarą, kurio planas buvo išeiti pasivaikščioti po saulėtą Vilnių, prisijaukinti vienatvę geriant kavą „Pinavijoje“, nusipirkti rugiagėlių ir iškepti pyragą. Tuomet viskas pavyko puikiai.

Mėlynių ir persikų pyragas

Reikės:
8 šaukštų sviesto
150 gramų + šaukštelis rudojo cukraus
3 kiaušinių
180 gramų pilno grūdo kvietinių miltų
šaukštelio vanilinio cukraus
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
persiko
kelių didelių saujų mėlynių 

Kambario temperatūros sviestą išsukti su ruduoju cukrumi. Įmušti kiaušinius ir gerai išsukti, suberti vanilinį cukrų ir dar kartą gerai išmaišyti.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, tuomet – su kiaušinių, sviesto ir cukraus mišiniu. Išeis gana tiršta tešla. 

Ją paskleisti kepimo popieriumi išklotoje kepimo formoje. Į tešlą lengvai įspausti saują mėlynių, ant viršaus išdėlioti plonomis skiltelėmis supjaustytą persiką, o tada užberti likusias mėlynes. 
Galiausiai viską pabarstyti šaukšteliu rudojo cukraus ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.
Iškeptą pyragą atsargiai išimti iš skardos ir palikti atvėsti.

Šaltinis – Pinch of yum (atrasta per pinterest‘ą, žinoma
!)

Labai skanus, fotogeniškas ir netgi beveik nenuodėmingas pyragas, kurį labai smagu valgyti pusryčių desertui. Tik nepadarykite klaidos – karštą dieną nepalikite jo saulėkaitoje ant virtuvės stalo, nes jam tikrai gali nutikti šis bei tas blogo. Kalba asmeninė patirtis.


Savaitė prabėgo galvojant apie keliones ir skrydžių bilietus. Dabar jau turiu tris – į Atėnus, į Ciurichą ir į Barseloną. Pirmųjų panaudojimo laukti liko jau visai nedaug. Net keista, kad gana ilgai laukus šių atostogų, jos ateina visiškai netikėtai ir galiausiai net be didelių emocijų. Žinoma, pamatysiu, kaip man seksis, kai galų gale pažvelgsiu į Akropolį ar gatvėse mėginsiu iššifruoti graikiškus užrašus.

„...
nes juk niekas taip nebaugina nei netikėtas netikėtai išsipildžiusios labai ilgai godotos svajonės veidas,“ – sakė Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum“ knygoje, kurią iš naujo perskaičiau ieškodama atsakymų. Tik man vis dar nebaisu. Baisiau, kad kai kurios svajonės gali taip imti ir neišsipildyti, tad paatostogavus reikės pasiraitoti rankoves ir imtis plano B.

2016 m. liepos 23 d., šeštadienis

Vokiškos salotos su ridikėliais

Kelis savaitgalius iš eilės leidau kelyje – važinėjau po Lietuvą ir grožėjausi, kokių nuostabių vietų čia yra. O šiandien, kai kelias valandas vaikštinėjau po mišką, nuo Vilniaus centro nutolusį vos kelis kilometrus, pagalvojau – o kas man patinka labiau? Miestų industrija ar gamtos ramybė? Kur aš mieliau leisčiau savo vasaras – ar senamiesčio name su gražiu balkonu ir galimybe nusileidus į gatvę iš karto gauti kavos ir kanelių, ar kaime prie ežero, ant kurio tiltelio rytais prieš nusilenkdama saulei sveikinčiausi su paukščiais? Tiek vienas, tiek kitas variantas man suteikia daug džiaugsmo, tad atsakymo dar kurį laiką paieškosiu.

Prie egzistencinių klausimų priveda ir vasaros malonumai. Pavyzdžiui, vaikštinėjant turguje ir besirenkant, kokias uogas šiandien rinktis kokteiliui – mėlynes ar juoduosius serbentus, tikrai gali įsiskaudėti galva. Tada pradedi pirkti viską iš eilės. Taip vieną ankstyvesnę vasaros dieną Halės turguje mano pirkinių krepšį papildė bulvės, ridikėliai ir gražgarstės. Gerai, kad iš jų išėjo puikios salotos.

Vokiškos salotos su ridikėliais

2 porcijoms reikės:
4-5 vienodo dydžio nedidelių šviežių bulvių
4-6 ridikėlių
4 riekelių šoninės
80 gramų gražgarsčių
šaukštelio grūdėtųjų garstyčių
šaukštelio medaus
3 šaukštelių baltojo vyno acto
2 šaukštų aliejaus
druskos

Garstyčias, baltojo vyno actą, aliejų ir medų sumaišyti, pagardinti druska.
Neskustas, bet gerai nuplautas bulves išvirti. Jas dar šiltas supjaustyti ir sumaišyti su dalimi pasigaminto užpilo.
Šoninės juosteles pakepinti sausoje keptuvėje, ridikėlius supjaustyti. 

Dėti į lėkštę gražgarstes, bulves, ridikėlius, šoninės juosteles. Visus ingredientus sumaišyti ir apšlakstyti likusiu užpilu.

Šaltinis – Verdu ir kepu, Nr. 4 (vasara)

Aš ilgą laiką norėjau pasigaminti kokių nors bulvių salotų, bet vis neprisiruošdavau. Per vieną konferenciją paragavau tarp užkandžių pasislėpusių vokiškų salotų ir jos tikrai nepaliko didelio įspūdžio, bet nusprendžiau, kad vos po vieno prasto susitikimo dar negaliu jų išbraukti iš virtuvės sąrašų. Ir štai! Džiaugiuosi, kad suteikiau joms dar vieną šansą, nes dvi pasiruoštas porcijas „sukapojau“ per vieną kartą ir tą popietę tikrai buvau labai laiminga. Tad rekomenduoju ir jums.



Lietuva yra puiki atostogų vieta net tikrąją lietuviškąją vasarą, kai vieną akimirką lyja, o kitą – jau kaitriai šviečia saulė. Laiką maloniai ir smagiai galima leisti tiek vaikštinėjant prie marių, tiek ilsintis ant ežero kranto, tiek kopiant į piliakalnius ir apžvalgos bokštus. Bet iki mano karštų (orų prognozė skelbia, kad visas dienas bus daugiau nei +30) graikiškų atostogų liko tik savaitė ir aš pradėjau beprotiškai jų laukti. Štai, prisipažinau. Ir einu dar šiek tiek paskaityti, ką įdomaus galėsiu ten pamatyti ir nuveikti.


2016 m. liepos 5 d., antradienis

Arbūzų, pomidorų ir fetos salotos

Vasara įpusėjo – per vieną savaitę supratau, kokia vis dėlto ji gali būti intensyvi tiek darbinėje (o gal geriau sakyti darbinėse?), tiek asmeninėje erdvėse. Buvau pasiekusi visišką kosmosą, kai darbe teko atsidurti pusę keturių ryto, o namo išeiti – lygiai po dvylikos valandų. Bet kažkodėl vis tiek, vos atsigavusi po tokio darbinio nokauto, vėl leidausi į naktinę avantiūrą ir savo balkone stebėjau, kaip pamažu šviesėja dangus.

Pagaliau pavyko išsimaudyti tiek ežere, tiek lietuje, nudegti nugarą, pašokti po žvaigždėtu dangumi, pabraidyti po balas ir įkvėpti laisvės.

Bliuzo naktyse šiemet pamečiau auskarą, balsą ir kompleksus. Labiausiai gaila auskaro, nes balsas jau viliojamas arbata su medumi, tad netruks sugrįžti, o kompleksai užkalbinti nepažįstamus žmones ir lengvai su jais bendrauti man niekada ir nebuvo itin reikalingi. 

O kiek anksčiau pamečiau ir tingulį gaminti. Juk karščiu alsuojančiomis dienomis taip pat norisi ko nors skanaus, bet, pageidautina, gaivaus. Šaltibarščiai ne visada yra geriausia išeitis, tad pabandžiau arbūzų, pomidorų ir fetos salotas.


Arbūzų, pomidorų ir fetos salotos

Reikės:
arbūzo
vyšninių pomidorų
mažučio svogūno
gabalėlio fetos sūrio
druskos, juodųjų pipirų
alyvuogių aliejaus, balzamiko acto
medaus, citrinos sulčių

Arbūzą, pomidorus ir fetos sūrį supjaustyti norimo dydžio gabalėliais, svogūną – griežinėliais.

Iš alyvuogių aliejaus, balzamiko acto, medaus ir citrinų sulčių sumaišyti padažą ir juo aplieti jau paruoštus salotų ingredientus. Pagardinti druska ir juodaisiais pipirais. Gerai sumaišyti ir skanauti.

Šaltinis – Cukrinis avinėlis


Salotų ingredientų proporcijas reikėtų pasireguliuoti pagal savo pomėgius ir šaldytuvo turinį. Aš pati nesu didelė pomidorų gerbėja, tad mano lėkštėje karaliavo arbūzas ir feta. Pastarosios buvo tiek, kad net druskos papildomai berti jau nebereikėjo. 

Derinys – arbūzas ir feta – man pasirodė įstabus. Grįš šiluma, grįš ir šios salotos. Taurė atšaldyto baltojo vyno – taip pat būtų labai malonus jų priedas, nors ir nebūtinas. 

--
O šiluma grįš. Juk kai labai lauki, viskas anksčiau ar vėliau sugrįžta. Tiek žmonės, tiek jausmai, tiek viltys. Dabar belieka laukti, ką naujo šie sugrįžimai gali man atnešti.