Citrininė vištiena

Mano trenerė po vienos prakaitu žliaugiančios treniruotės pasakė, kad sporto rezultatus pamatyti pavyks tik laikantis trijų pamatinių principų:

         ·   atsisakant nesąmonių (ate ate, Coca Cola ir kiti gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai, bandelės ir kiti kepiniai iš baltų miltų, kečupai ir baltas cukrau, dedamas į kavą ar arbatą...);

         ·    miegant 7-8 valandas per parą;

         ·    nestresuojant.

Jeigu su maistinėmis nesąmonėmis dar būtų galima atsisveikinti be širdį plėšančių dramų, o skanų burgerį su bokalu alaus leisti sau kartą per mėnesį (ar per kelias savaites), tai su miego valandų skaičiumi ir stresu yra kiek sudėtingiau. Pastaruoju metu iš tiesų imu „lūžinėti“ anksčiau negu visada, bet tai tikrai nenutinka likus dar kelioms valandoms iki vidurnakčio. Tad jau nuo pat pirmojo žadintuvo signalo, kurio laikas varijuoja nuo 5:30 iki 6:40 val., visa mano esybė pasineria į stresinę būseną.

Darbo pobūdis, nuolatiniai pokyčiai bei nuomonių išsiskyrimas įmonėje, departamente, skyriuje taip pat nepadeda iš šios būsenos išeiti. Tad kasdien ieškau, kaip priversti save atsipalaiduoti, kaip surasti progą dažniau pažiūrėti į dangų ir giliau į plaučius įkvėpti pavasariu jau kvepiančio oro.

Turbūt nebekeista ir sakyti, kad vienas iš atsipalaidavimo būdų – sukinėjimasis virtuvėje gaminant kažką naujo. Šį kartą – greitai ir paprastai, kad liktų laiko prieš miegą paskaityti knygą, ramiai išgerti puodelį arbatos ar tiesiog pasikalbėti su mylimu žmogumi.

Citrininė vištiena

Reikės:

600 gramų vištienos krūtinėlės
3 šaukštelių sviesto
0,5 puodelio vištienos sultinio
4 šaukštelių citrinos sulčių
šaukštelio skysto medaus
2 skiltelių česnako
šaukštelio mėgstamų prieskoninių žolelių (bazilikų, raudonėlio, rozmarino ir pan.)
druskos ir pipirų
kelių citrinos griežinėlių

Vištienos krūtinėlę supjaustyti norimo dydžio gabalėliais (aš dariau nedidelius kepsnelius). Jei jie storoki – kiek paspausti ranka, kad susiplotų.

Keptuvėje ištirpinti sviestą, sudėti vištieną ir apkepti iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Tuomet vištieną perdėti į riebalais (sviestu ar alyvuogių aliejumi) pateptą sandarią kepimo formą aukštais kraštais.

Puodelyje suplakti vištienos sultinį, citrinos sultis, skystą medų, smulkiai kapotą česnaką, prieskonines žoleles, druską ir pipirus. Gautu padažu užpilti vištieną, ant viršaus išdėlioti citrinos griežinėlius ir kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį. Kas 10 minučių vištienos gabalėlius apversti, kad abi pusės vienodai prisigertų padažo.

Patiekti su mėgstamu garnyru.

Šaltinis – Creme de la Crumb (Pinteresto atradimai)

Jaučiu, kaip pamažu artėja dar vienas stresinis gyvenimo momentas – dar vienas kraustymasis. Jau į septintąją vietą per dešimt gyvenimo Vilniuje metų. Na, iki pagyvenimo visuose miesto rajonuose dar šiek tiek trūksta, bet tokiu tempu, manau, dar po dešimtmečio jau pažinosiu daug įvairesnių bėgimo ar pasivaikščiojimo takelių ir kiemų ar skersgatvių, kuriais galima greičiau pasiekti autobuso stotelę skubant į darbą.

O tada sutaupius akimirką laiko jau reikia ir atsipūsti žiūrint į aukštyn dangumi kylančią saulę bei klausantis pirmųjų nedrąsių paukščių giesmių.

Juk pavasaris.

Vyšnių ir čijos sėklų tortukas

Savo imunitetą galiu išmesti į šiukšliadėžę, nes pastaruoju metu jis visiškai sulūžo. Vieną dieną nepaleidžiu iš rankų nosinės, kitą stengiuosi neiškosėti dalies plaučių, trečiąją atsisveikinu su balsu ir natūraliai trūkinėju kalbėdama telefonu. Be viso to, nuolatos supuosi nuotaikų sūpynėse, nes ilgesnio ar kokybiškesnio poilsio šiuo metu negaliu sau leisti.

Tad kuriam laikui atsisveikinu su sporto salės malonumais (abonementas kilnoti svorius jau tuojau vis tiek baigsis, brauksiu ašarą ir dažniau apsiausiu bėgimo batelius) ir leidžiu vakarus namie po pledu. O ten patogiai ir šiltai įsitaisius kažkodėl užsinori ko nors skanaus ir saldaus. Bet, žinoma, ko nors tokio, kas neužkrautų kūnui papildomos cukrinės ar kitokios naštos. 

Tad prisiminiau rudenį aplankytą žaliavalgiško maisto gaminimo pamoką ir susiradau sveikuoliško nekepto tortuko receptą. 

 Vyšnių ir čija sėklų tortukas

Nedideliam tortukui reikės:

100 gramų graikinių riešutų

70 gramų agavų sirupo
200 gramų šaldytų vyšnių
sunokusio banano
50 gramų kokosų pieno
50 gramų čijos sėklų

Graikinius riešutus smulkintuvu sutrinti iki trupinių. Į juos supilti 20 gramų agavų sirupo ir išmaišyti iki vientisos, lipnios masės. Trupinius sudėti į tortuko formą (aš naudojau nedidelę maisto produktų dėžutę, kurią išklojau maistine plėvele) ir gerai suspausti. Tai - būsimo tortuko pagrindas.

Šaldytas vyšnias, bananą, kokosų pieną ir likusį agavų sirupą sudėti į smulkintuvą ir suplakti iki vientisos masės. Suberti čijos sėklas ir lėtai maišyti, kol masė ims tirštėti. Gautą masę supilti ant tortuko pagrindo, uždengti ir palaikyti šaldytuve valandą ar kiek ilgiau.

Puošti šviežiais ar džiovintais vaisiais, riešutais arba valgyti taip.  Ilgiau pabuvęs kambario temperatūroje tortukas ima keisti savo formą, tad skubėkite skanauti!

Šaltinis - Lamų slėnis, 2017 sausis (59) ir futuraw

Šiame tortuke susidėjo visi pastaruoju metu mano labai pamėgti skoniai – vyšnios (tinka tiek į košę, tiek į graikišką jogurtą pusryčiams), agavų sirupas (su blynais, žinoma, skaniausias!), graikiniai riešutai (smegenų maistas) ir čijos sėklos. Na, pastarosios, tiesą sakant ypatingu skoniu nepasižymi. Bet ispaninio šalavijo sėklos tikrai daug visokių gerų savybių turi. 

Skaitydama knygą Gimę bėgti sužinojau, kad savo gėrimus čijos sėklomis gerina ir tarahumarai – indėnų gentis, vadinama geriausias pasaulio bėgikais, kurie gali be sustojimo kanjonais bėgti šimtą ir daugiau kilometrų. Tad ir aš, norinti kada nors kirsti bent jau klasikinio maratono finišo liniją, bandau stebuklingąsias čijos sėklų savybes ir įsivaizduoju, kad nuo jų tampu gyvybingesnė.

Ko jau ko, bet gyvybės ir naujų jėgų šiuo metu man reikia labiausiai. Juk jau pavasaris!