2011 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Makaronai su vištiena ir saulėje džiovintais pomidorais

Sprendžiu dilemą - ar būti ryžtingai avantiūristei ir palikti nemėgstamą darbą ar ramiai susitaikyti su tuo, kad už jį net normaliai atlyginimo nemoka ir likti tol, kol susirasiu ką nors geriau. Bet naujo darbo paieškoms lieka tiek mažai laiko... Tad kiekvieną vis labiau rudeniu alsuojantį rytą stovėdama stotelėje (kurią tuoj tuoj pervadins į "Karoliniškių poliklinika") mintiju apie tą patį - kaip norėčiau dirbti kur nors kitur. Ir toliau nieko nedarau, tik po truputį aiškinuosi teisinius dalykus.

O šiaip gyvenu artėjančio krepšinio čempionato ritmu. Tiksliau, jau prasidėjusio čempionato ritmu. Vakar su tūkstančiais kitų bandžiau pasiekti kamuolio mušinėjimo rekordą, nenorėčiau burbėti, bet nemanau, kad tas rekordas labai teisingas, nes mūsų kampe nesigirdėjo jokių garsinių signalų, skelbiančių mušinėjimo pradžią, o pabaigos apskritai nesulaukėm, man atrodo. Na, bet reginys buvo iš tiesų įspūdingas.

Artėjant rungtynių maratonui, visiškai sumažės laiko virtuvėje kiekis. Tačiau kai kurių patiekalų ruošimas daug laiko tikrai neatima.


Makaronai su vištiena ir saulėje džiovintais pomidorais

Dviems didelėms porcijoms reikės:
250 g makaronų
vištienos krūtinėlės
saujos saulėje džiovintų pomidorų
250 ml grietinėlės
"Džiugo" arba paprasto fermentinio sūrio
šviežiai maltų juodųjų pipirų, druskos
baziliko, raudonėlio

Makaronus išvirti dideliame kiekyje pasūdyto vandens. Nepervirti!
Susmulkinti vištienos krūtinėlę kąsnio dydžio gabaliukais, pabarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir kepinti, kol nebesimatys žalios mėsos. Sudėti smulkintus saulėje džiovintus pomidorus. Po kelių minučių kaitinimo į keptuvę sudėti išvirtus ir nukoštus makaronus, užpilti grietinėle, pabarstyti džiovintu baziliku bei raudonėliu, įberti truputį tarkuoto sūrio ir pakaitinti, kol padažas sutirštės.
Dėti į lėkštes, užberti dar sūrio ir patiekti.

Skanaus!





2011 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Šokoladiniai keksiukai su cukinija

Pastaruoju metu truputį liūdna. Atrodo, kad nesėkmės taip ir tykojo manęs visą vasarą ir staiga kikendamos užpuolė iš pasalų. Nežinau, kaip nuo jų apsiginti. Galiu tik tyliai sau kartoti, kad viskas bus gerai, ir toliau stengtis nepasiduoti jokio pobūdžio panikai.

Tokiais momentais labai padeda saldumynai. Nesu didelė šokolado mylėtoja. Na, nebent tas šokoladas būtų baltas ir su mėlynėmis. Tačiau labai mėgstu visokius nedidelius kepinukus: sausainius, keksiukus, pyragaičius, bandeles... Tad kai mama atsiuntė pyrago receptą, iš karto įsivaizdavau, kaip prikepsiu krūvą mažų keksiukų ir turėsiu pasmaližiavimo ilgam laikui.

O bet tačiau keksiukai buvo tokie nuostabūs, kad dingo kone akimirksniu, tad norint pavaišinti bučiokę, kurios savaitgalį nebuvo namie, teko slėpti keksiukus nuo savęs.



Šokoladiniai keksiukai su cukinija


Reikės:
1 puodelio miltų
pusės puodelio kakavos miltelių
žiupsnelio druskos
šiek tiek cinamono
šaukštelis sodos
ketvirtadalio šaukštelio kepimo miltelių
120 ml aliejaus
200 g cukraus
2 kiaušinių
šaukštelio vanilės ekstrakto
1,5 puodelio tarkuotos cukinijos
100 g smulkinto juodojo šokolado

Aliejų, cukrų, kiaušinius ir vanilę gerai išplakti, geriausia mikseriu, bet įmanoma išsiversti ir be jo. Įmaišyti tarkuotas cukinijas.
Kitame inde sumaišyti visus sausus ingridientus: miltus, kakavą, druską, cinamoną, sodą ir kepimo miltelius. Sumaišyti su cukinijų mase, suberti šokolado gabaliukus.



Riebalais ištepti keksiukų formeles (labai patarčiau turėti popierėlių formelių išklojimui, bet vėlgi įmanoma išsiversti ir be jų), išpilstyti tešlą ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.






Receptą man atsiuntė mama, nusižiūrėjusi iš tetos, tačiau jis iš Sonatinos lobyno.  Tiesa, cukinijų ir šokolado derinys jau spėjo apkeliauti kulinarinius blogus (čia, čia, čia ir tai turbūt dar ne viskas) ir ne veltui. Keksiukai nuostabiai tiko tiek lietingam šeštadieniui, tiek užkandžiui prie sekmadieninės arbatos ir pokalbių.
Ir netgi didžiausi cukinijų nemėgėjai buvo patenkinti.



2011 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis

Kukurūzų blynai

Esu didelė blynų gerbėja. Dažnas savaitgalio rytas namie prasidėdavo kepamų blynų kvapu ir braškių uogiene. Tačiau dar visai neseniai neįsivaizdavau, kad blynai gali būti gaminami ne tik iš miltų, pieno ar cukraus, bet ir iš morkų ar kokoso drožlių, kad juos galima valgyti ne tik su džemu, bet ir su jogurtu, kad apskritai, gali būti nesaldžių blynų!

Bet viskas keičiasi.
Aš bandau naujus receptus.



Kukurūzų blynai


3 su trupučiu porcijos reikės:
160 g miltų
pusės šaukštelio kepimo miltelių
250 ml pieno
2 kiaušinių
skardinės konservuotų kukurūzų (originale - 400 g, maniškė pasitaikė mažesnė..)
juodųjų pipirų
druskos
aliejaus kepimui

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, druska ir pipirais.
Kiaušinius išplakti su pienu ir supilti į miltus. Gerai išmaišyti. Suberti nusunktus kukurūzus.
Išmaišyti ir kepti įkaitintame aliejuje.
Šaltinis - žurnalas "Virtuvė" 2011 m. Nr. 8




Patiekti su mėgstamu padažu. Pvz. grietinės ir krapų (Didysis virtuvės pagalbininkas man neatleistų, jei neparašyčiau, kad padažą gamino jis).


Na, skonis toks savotiškas, blynai labai sotūs, nežinau, ar kepčiau dar kartą. Bet lietingo šeštadienio vėlyviems pietums tikrai labai tiko ir patiko.

2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis

Užtepėlių balius

Pastaruoju metu gyvenu visiškam kostmose. Visų pirma, atvažiavo trys draugai pietiečiai, tai užleidau savo kambarį bučiokei ir namie būdavau tik valandėlę ryte. Po to išvažiavau į pajūrį, kur apsimetinėjau alternatyviosios muzikos gerbėja, o iš tiesų džiaugiausi grynu oru, atitrūkimu nuo civilizacijos ir fantazijos protrūkiais, kurie labai praversdavo į saugomą teritoriją nešant alaus skardines.

Ir dabar, kai jau išsikračiau Šventosios smėlį net iš antakių, tas grįžimas į realybę yra labai sunkus. Norisi ir toliau juoktis, džiaugtis gyvenimu, nemiegoti naktimis, žaisti stalo futbolą (ir net kartais laimėti!), svajoti apie ateitį ir kurti planus, kaip į festivalius reikės vežtis šunį.

Realybė smukdo žemyn. Pavyzdžiui, per vakarėlį antradienio naktį atvažiuoja dėdės su uniformomis. Kažkas sudegina indelį, į kurį beprotiškai talpiai susidėdavai sumuštinius ar net cepelinus. Nuo pusryčių lovoje ant paklodės atsiranda obuolienės dėmės... Ir iki vasaros pabaigos lieka tik dvi savaitės.



Draugų vakarėliui Kostmose priruošėm paprastučių užtepėlių, kurios tikrai skaniai susivalgė prie alaus. Ir vyno.


Paskanintas varškės kremas


Reikės:
dviejų indelių varškės kremo
petražolių
raudonos saldžiosios paprikos
šaukšto pomidorų padažo

Kremą sudėti į atskirus indelius.
Į vieną jų įmaišyti kapotas petražoles. Skonį pareguliuoti druska ir pipirais.
Į kitą indelį sudėti smulkiai pjaustytą papriką, sumaišyti su pomidorų padažu.
Viskas!
Šaltinis - "Geri receptai", 2010 Vilnius, Laisvos valandos

Agurkėlių užtepėlė

Reikės:
agurkų
kiaušinių
majonezo
garstyčių

Proporcijos - pagal norus.
Susmulkinti agurkus, pabarstyti juos druska ir palikti valandai pastovėti.
Kiaušinius išvirti, pravėsinti ir supjaustyti gabaliukais.
Nuo agurkų nupilti susikaupusį skystį, sudėti kiaušinius, sumaišyti su majonezu ir garstyčiomis.
Šaltinis - receptų knyga iš kortelių. Manau, kad dauguma žino, apie ką aš.

Daržovių mirkalas


Labai juokingai skambantis, bet pats populiariausias vakaro užkandis.

Reikės:
grietinės
pomidorų padažo
garstyčių
krienų
morkų, kalafijoro, paprikos

Proporcijų nežinau, nes gaminau ne aš, bet vėlgi, reikia atsižvelgti į savo skonio receptorius.
Pagrindinis ingridientas - grietinė, tad jos imti daugiausiai. Tuomet dėti pomidorų padažą, šiek tiek garstyčių ir krienų. Gerai išmaišyti. Viskas!
Mišinyje mirkyti pjaustytas morkas, smulkintą kalafijorą ar papriką.

Šiaip, krienų nemėgstu, bet čia jie suteikė idealaus aštrumo.

Nuotraukų, deja, nėra, nes buvo tamsus, buitiškas, tačiau geras vakarėlis.

2011 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Alaus pyragas

Nesugalvoju įžangos. Ir nuotraukos nerandu tinkamos, nes gerasis fotoaparatas liko toli Klaipėdoj po audringo savaitgalio, kurio jausmų neįstengė net šaltos jūros bangos nuplauti. O kitas fotoaparatas užleido vietą senajam Zenitui, su kuriuo praeitą savaitgalį net nesistengiau įamžinti Šuns, nes tokios nuotraukos jau nebepavyks pakartoti.


Gerai, pyragas. Tai jau trečiasis mano bandymas kepti alaus pyragą. Receptą radau pas Bea.

Pirmasis kartas - vieno draugo gimtadienio proga norėjosi įdomesnio pyrago, o kadangi jis - alaus mėgėjas ir kažkada labai stebėjosi, kad troškinu vištieną aluje, alaus pyragas tąsyk buvo puikiausia dovana.

Antrasis kartas - kepiau draugui asmenine proga. Pyliau Guiness'o alų ir pridėjau šokolado, tad pyragas išėjo tikrai "šlapio" ir sodraus skonio.

Trečiasis kartas - Didžiojo virtuvės pagalbininko gimtadienis. Šį kartą, tiesa, pyragą kepė jis. Aš tik nurodinėjau ką po ko ir kaip reikia daryti.

Alaus pyragas


Reikės:
250 ml tamsaus alaus ("Švyturio Baltijos" man skaniausias)
250 g sviesto
150 g grietinės
80 g nesaldintos kakavos
320 g cukraus
2 kiaušinių
275 g miltų
šaukšto kepimo miltelių
vanilės ekstrakto

Į puodą supilti alų, į jį sudėti kubeliais pjaustytą sviestą ir šildyti, kol jis ištirps. Kiaušinius išplakti su grietine.
Į kiek pravėsusį alų-sviestą supilti kakavą ir cukrų, gerai išmaišyti.

Į grietinės ir kiaušinių plakinį supilti alaus masę, sudėti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir įpilti šiek tiek vanilės ekstrakto. Išmaišyti ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 45-60 minučių (naudoti pagaliuko testą).


Ir šį kartą man neteko paragauti pyrago, nes jis buvo išvežtas kažkur į Fabijoniškes ir suvalgytas rimtų vyrų ir moterų rimtame biure.
Sako, buvo skanu. Tikiu.

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis

Spalvoti sausainiai

Liepos pabaiga - tikras švenčių maratonas. Tai vienas gimtadienis, tai antras, tai Jūros šventė... Apskritai, vasarą kiekvienas savaitgalis suplanuotas jau nuo pirmadienio. Ir laikas bėga nenumaldomai, vis arčiau pastumdamas vasaros pabaigą.

Taigi dabar planuoju pasivaikščiojimą basomis po žolę, šuns paniurkymą ir rugpjūčio dangaus stebėjimą. Bus dar viena nedidelė vasaros šventė. O tokiems vakarams labai tinka sausainiai. Spalvoti.


Juokingiausia, kad šių sausainių originalus receptas vadinasi taškuoti sausainiai vaikams, o aš juos kepiau savo didžiajam virtuvės pagalbininkui, kuriam sukako 24-eri. Bet, manau, kad jis apsidžiaugė taip pat kaip ir apsidžiaugtų vaikas.

Sausainiams reikės:
260 g miltų
1,5 šaukštelio geriamosios sodos
žiupsnio druskos
170 g sviesto
130 g cukraus
140 g rudojo cukraus (aš jo dėjau kiek mažiau, tokiu atveju - daugiau paprasto cukraus dėti)
1 kiaušinis ir 1 kiaušinio baltymas
šiek tiek vanilės ekstrakto
200 g spalvotų šokoladinių pastilių

Dubenyje sumaišyti miltus, sodą ir druską. Kitame inde iki balto purumo išsukti sviestą ir cukrų (jeigu tai darysite rankomis - nepavydžiu), įmušti kiaušinį, sudėti kiaušinio baltymą ir išmaišyti iki vientisos masės. Įmaišyti vanilės ekstraktą.

Po truputį berti miltus ir užmaišyti tešlą. Formuoti rutuliukus, juos suploti ir dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą. Į kiekvieną sausainį įspausti po keletą saldainių ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.

Iškepę sausainiai labai trapūs, tačiau vėsdami sukietėja.
Šaltinis - "Dovanos iš virtuvės", 2010 Vilnius, Laisvos valandos


Man, asmeniškai, tešla neišėjo tokia kieta, kad sausainius galėčiau formuoti rankomis, tad šaukštu dėjau į skardą ir kiek priplojau šakute. Tuomet truputį neįvertinau to, kad sausainiai smarkiai plečiasi į šonus (nuotrauka apačioje), tačiau kiek pravėsusius puikiai juos atskyriau vienas nuo kito.
Ir kitą kartą nepagailėčiau daugiau saldainių. Juk skaniau.