2013 m. rugpjūčio 27 d., antradienis

Varškės tinginys su avietėmis

Vasarą visada uždera gimtadienių. Viskas aplinkui žydi ir kvepia, nėra problemų nupirkti gražią ir nelabai brangią puokštę ar už save kone didesnių kardelių (mama vis vadina jas gladijolėmis ir mane kiekvieną kartą suglumina šis jų vardas).

O šie metai turtingi jubiliejais. Kol iki maniškio liko dar keletas mėnesių, atšventėm apvalų tėčio gimtadienį. Taip, kaip ir priklauso, - su putojančiu vynu ir avietėmis kvepiančiu varškės tinginiu.

Pyragui reikės:
400 gramų trapių sausainių (naudojau kondensuoto pieno skonio "Selgos" sausainius)
400 gramų 9 proc. riebumo varškės
200 gramų sviesto
150 gramų cukraus
kelių lašų vanilės esencijos
litro aviečių

Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi. Įlašinti vanilės esenciją. Į išsuktą sviestą dalimis sudėti varškę ir išmaišyti iki vientisos masės.
Sausainius sulaužyti ir sudėjus į sviesto-varškės masę gerai išsukti. Ten pat sudėti didžiąją dalį aviečių (pasilikti šiek tiek papuošimui) ir dar kartą išmaišyti.
Apvalią torto formą atsegamais kraštais iškloti kepimo popieriumi, o kraštus patepti aliejumi. Sukrėsti tinginio masę į formą, gražiai pasiskirstyti joje ir papuošti.
Uždengti maistine plėvele ir palikti šaldytuve bent kelioms valandoms, o geriausia - per visą naktį. Tada pyragas nebijos net ilgesnės nei 3 valandų kelionės Lietuvos keliais ir visos dienos stalo papuošimo funkcijos atlikimo.

Šaltinis - sezoninevirtuve.lt


Savaitgalį su tėčiu išbandėme ir ankstų rytinį pasivaikščiojimą po mišką. Grybų derlius nedžiugino, tad liko kiti malonumai - paukščių čiulbesių klausymas, laipiojimas per kelmus ir erškėtrožių vaisių (!) ragavimas. Buvo visai skanūs.
Jei dar būčiau pasiėmusi bėgimo batelius, tos dvi laisvos dienos būtų buvusios iš viso tobulos. Dabar teko pasitenkinti pasivaikščiojimu kaimo keliukais ieškant pabėgusio šuns ir greičio ruožų bėgant iki sodo ieškant skaniausių obuolių ar slyvų, kol jų nenuskynė kas nors kitas. Juk vis dar vasara...
Dar bent keturias dienas!

2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Baravykų sriuba

Pastarąjį mėnesį, kaip niekada anksčiau, suėmiau save į rankas ir pradėjau intensyviai sportuoti - prie bėgiojimo bet kokiu oru (kaitra, lietus, škvalas) pridėjau mankštą, o dabar nusprendžiau nugalėti savo seną baimę ir visiškai netikėtai įsigijau dviratį.
Per pirmąjį pasivažinėjimą sukėliau dvi mažas avarines situacijas - vieną su kitu dviračiu, antrą - su greituoju autobusu. Tad artimiausiu metu galite mane aprūpinti šalmu ir visokiomis kitomis apsaugos priemonėmis. Arba didesniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Juokauju, viskas man bus gerai. Juo labiau, kad tuoj ir baigsis tas dviračių sezonas.

Kodėl taip nutiks - nutylėsiu. Tik pasakysiu, kad artėjantis sezonas turi ir savų privalumų. Pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti į mišką gali parsinešti atsargų tamsiems ir alkaniems vakarams. Arba išsivirti sriubą.

Baravykų sriuba

4 porcijoms reikės:
10-15 gražių baravykų
šaukšto sviesto
1,5 litro vištienos sultinio
druskos
juodųjų pipirų
1,5 svogūno
100 gramų šoninės
5 vidutinio dydžio bulvių

Baravykus nuvalyti - atsikratyti žemių ir šapaliukų. Tada supjaustyti griežinėliais ir apkepinti svieste.
Bulves nuskusti, nuplauti ir supjaustyti. Sudėti į puodą ir užpilti sultiniu. Virti apie 40 minučių. Besibaigiant šiam laikui į būsimą sriubą sudėti pakepintus baravykus ir dar kiek pavirti. Pagardinti druskas ir juodaisiais pipirais.
Smulkiai supjaustyti svogūną ir šoninę. Pastarąją pakepinti keptuvėje, o kai paleis riebaliukus, sudėti ir svogūnus. Viską pakepinus sukrėsti į sriubą.
Nukėlus nuo ugnies kiek luktelėti ir tuomet jau ragauti!

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.



Pastaraisiais metais bent po kartą išsiruošiu į grybų paieškas. Žinoma, dažniausiai tai kainuoja saldų rytmetinį miegą, mažiausiai tris uodų įkandimus ir dažnai užplūstančią baimę sutikti laukinį žvėrį. Tėtis, kuris mūsų šeimoje yra didžiausias grybavimo entuziastas, savo pasakojimais apie sutiktus šernus ir briedžius tikrai nepadeda. O ir vaikščioti į mišką nustojau tada, kai mane užpuolė kitų grybautojų šuo (kaip ironiška - aš tokia šunų mylėtoja, bet vis tiek vienas egzempliorius sugebėjo mane gerai išgąsdinti)...

Galbūt todėl savo dviratį pavadinau žvėriškai - Bagira. Kas nepamenate, buvo toks multikas apie Mauglį, o jo draugė buvo pantera tokiu vardu. O gal taip nutiko dėl to, kad dviratis papuoštas leopardiniais raštais, kurie bus labai madingi tą jau artėjantį sezoną, kurio pavadinimo vis dar neminėsiu. O gal tiesiog tikiuosi būti nebe grybas kelyje... Kas čia žino!

2013 m. rugpjūčio 19 d., pirmadienis

Naminiai chalvos ledai

Atostogos turi vieną blogą savybę - jos baigiasi. Paskutinę naktį visada sapnuoju košmarus apie darbą ir atsibundu gal tūkstantį kartų, kad tik nepramiegočiau numatytųjų pusės septynių ryto. O tada viskas vėl stoja į savas vėžes. Įspūdžiai susiguli, išgerti alkoholio vienetai išgaruoja, bėgiojimo batelių pritrintos nuospaudos pranyksta, grybavimo laimikiai suvalgomi ir atostogos lieka tik prisiminimu apie kelias dienas, kai leidai sau veikti ką tik nori ar iš viso nieko neveikti.

Po ilgos dienos darbinėje palėpėje namo skubėjau su mintimi: pusę karalystės už ką nors saldaus! 
Tada prisiminiau, kad turiu chalvos. O dar vėliau supratau, kad turiu ir naminių chalvos ledų.


4 ir daugiau porcijų reikės:


180 gramų šalto maskarponės sūrio
150 gramų žemės riešutų chalvos
200 mililitrų šaltos riebios grietinėlės
100 gramų šalto pieno
100 gramų šalto kondensuoto pieno

Gaminimas labai labai paprastas: visas sudedamąsias dalis sumaišyti ir pertrinti trintuvu. Tuomet supilti į šaldymo indą, valandėlę palaikyti šaldytuve, o tuomet gerai permaišius palikti šaldiklyje iki sušals. Kas kelias valandas (arba iš ryto, jei šaldyti paliksite per naktį) patikrinti ir gerai išmaišyti šakute, kad nesusidarytų ledo gabalėliai.
Prieš tiekiant palaikyti kambario temperatūroje.

Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki..." Nr. 7 (49), 2013.


Nors aš ir pamiršau įpilti recepte nurodyto pieno, ledai išėjo be ledo kristalų ir švelnios tekstūros. Žinoma, jie subalansuoti tiems, kurie yra tikri chalvos gerbėjai - riebūs, saldūs ir labai žemėsriešutiški.


Ledai, gerai užšaldyti, neatšyla net per karštos dienos pusvalandį, kai keliauja iš virtuvės į seną-gerą ofisą tvankiame autobuse ir visai nevėsioje rankinėje.

Labai tinka valgyti skaitant linkėjimus iš tolimų šalių!

Off topic. Pabaigiau George R. R. Martin penkias knygas apie neįtikėtiną sostų žaidimą. Tai kaip dabar toliau gyventi, žinant, kad šeštoji ir priešpaskutinioji sagos dalis pasirodys (jei iš viso pasirodys) tik kitais metais? Ir būtent tada, kai, atrodo, prie mirties slenksčio itin priartėjo dar vienas mėgstamas veikėjas...

Beje, kad jau pasakoju apie knygas, nuo vienos žavios leidyklos gavau dovanų knygą apie Italijos virtuvę. Visą dieną varvinau seilę ir žymėjausi norimus išbandyti receptus! Manau, kad jau greitai rezultatais galėsiu pasidalinti ir čia. Na, bent tikiuosi, kad itališkų receptų eilė ateis greitai.
Šiuo metu ieškau paprasto, bet neprasto torto recepto. Proga ir valgytojas bus labai rimti - penkiasdešimtmetis maisto kritikas - t.y. mano tėtis. Gal kas turite pasiūlymų? :)

2013 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienis

Turbo sumuštiniai su kalakutiena ir špinatais

Bėgioti prieš pat prasidedant lietui ir škvalui. Juoktis ir apsimetinėti kitu žmogumi. Šokti. Važiuoti ant dviračio bagažinės ir dainuoti. Valgyti daug torto. Vakarieniauti balkone. Gaminti ledus. Iki gilios nakties žiūrėti filmus. Stebėti žaibus. Skaityti. Braukti džiaugsmo ašarą. Daug kalbėtis. Daug gaminti. Suplanuoti rudens džiaugsmus. Apsvarstyti gyvenimo sprendimus ir paklydimus.
Visa tai (ir dar daugiau!) buvo, yra ir bus mano atostogų tikslai.

O kad viskam užtektų energijos, reikia turbo sumuštinių.

2 sumuštiniams reikės:
4 batono riekelių
poros šaukštelių garstyčių
poros šaukštelių majonezo
pusės obuolio
saujos špinatų lapelių
kelių baziliko lapelių
virto kalakutienos kumpio
šviežiai maltų pipirų

Batono riekeles paskrudinti orkaitėje, kol truputį sukietės. Dvi aptepti majonezu ir pabarstyti šviežiai maltais pipirais, kitas dvi patepti garstyčiomis (atsargiai - nepadauginti!). Ant garstyčių dėti kumpio riekeles, nuplautus ir nusausintus špinatų bei bazilikų lapelius, riekelėmis pjaustytą obuolį, tada uždėti dar kumpio ir užvožti majonezu patepta batono rieke.
Viskas! Valgyti!

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki... 2013 Nr. 6 (48)

 Vasaros atostogos jau keletą metų man yra mistika. Vos baigusi mokslus ir įsidarbinusi tvankiame biure sėdėjau liepą ir rugpjūtį. Pernai visos vasaros atostogos buvo skirtos festivaliui. Galvojau, kad ir šiemet bus taip pat, tad daugiau neplanavau jokių kelionių ar pasibuvimo prie jūros. Ir štai dabar turiu laisvą savaitę, kurią iš karto užpildžiau buitiniais malonumais.
Galbūt taip ir gerai. Netikėtas poilsis padės surikiuoti mintis į vietas. Tiesa, rudens atostogas jau suplanavau - kažkodėl man dažnai lengviau galvoti apie tai, kas bus po kelių mėnesių, o ne rytoj (beje, rytdienos planas matosi ant virtuvės lentos!)...
Bet rytoj irgi bus puiki diena - nė neabejoju!

2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

Salotos su skrebučiais alla Panzanella

Darbinis štilis mane privedė prie to, kad šiuo metu mintyse dėlioju pliusus ir minusus kelionei arba į Berlyną, arba į Romą, arba į kokį nors saulėtą kurortą. Žinoma, piniginė iš tokių mano svajonių tik juokiasi, tad artimiausių atostogų kelionė bus nei arti, nei toli - į Šiaulius.
O benagrinėdama lietuviškus portalus ir jų naujienas apie švietimą (na gerai gerai, ne tik apie tai), atradau, kad vienas kanalas vis dar turi rubriką "Karališkas kūdikis"... Prajuokino. Bet iš tiesų sužinojau kai ką naujo - karaliams pavardės nereikalingos! Gal dėl to jie turi po keturis vardus, parodančius pagarbą giminaičiams? Ir dar - jie gali turėti aštuonis krikštatėvius!

Ok, liaujuosi apie nesąmones, gi apie maistą kalbėti čia susirinkome.

Šią savaitę teko patirti organizmo protestą pirmadieniui, tad po ekstremalių išbandymų visą dieną būti gyvai tik džiuvėsėliu, pats skaniausias dalykas man buvo juodos duonos sumuštiniai su kumpiu ir salotos su skrebučiais (arba beveik Panzanella)

 2 mergaitiškoms porcijoms reikės:

3-4 riekių batono
skiltelės česnako
druskos
alyvuogių aliejaus
3 pomidorų
2 agurkų
žalios saldžiosios paprikos
gabalėlio mocarelos
saujos bazilikų
balzamiko acto

Batoną supjaustyti gabaliukais. Česnako skiltelę nulupti ir sutrinti su druska, sumaišyti su pora šaukštų aliejaus. Šį mišinį užpilti ant batono gabaliukų ir rankomis gerai pamaišyti, kad jie pasidengtų aliejumi. Gabaliukus paskleisti skardoje ir kepti 160 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10 minučių, kad išdžiūtų ir apskrustų.
Supjaustyti pomidorus, agurkus, papriką, suplėšyti mocarelą ir baziliko lapelius. Viską gerai sumaišyti ir pašlakstyti alyvuogių aliejumi bei balzamiko actu. Ant viršaus berti apskrudusius skrebučius ir skanauti.

Šaltinis - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.



Po tokių pietų vakare galima ir parisnoti šiek tiek. Jau išbandžiau kraują stingdantį bėgimą neapšviestu licėjaus stadionu - kiekvienas lapo sušnarėjimas privertė mane baigščiai žvalgytis, o paskui greituoju būdu parbėgti namo. Daugiau nenoriu! Ir manau, kad jau šiemet atėjo metas užsiregistuoti kokiam nors bėgimui. Moterų bėgimas "We own the night" netinka dėl visokio plauko švenčių, kurių metu būsiu už 200 kilometrų ir valgysiu tortą. Tad lieka "Vilniaus maratonas". Tik žinoma, mano atstumas būtų dešimt kartų mažesnis. Bet juk reikia nuo kažko pradėti, taip?