Vasara veržiasi pro atvirus langus ir nuspalvina pečius bei skruostus, priverčia nusilakuoti kojų nagus, o paskui apsiklijuoti pirštus pleistrais, nes vasarinės basutės pasirodo besančios visiškos monstrės kankintojos. Vasara leidžia sėdėti lauke iki vėlumos ir grožėtis vis dar šviesiu dangumi, ji pakviečia pusryčiauti balkone ir valgyti braškes su pienu. Vasarą norisi gulėti ant žolės, piknikauti medžių pavėsyje, o po to mirkyti kojas fontane...
Iki kalendorinės vasaros - dar beveik savaitė, tad viskas eis tik dar geryn ir geryn! O planuojamiems piknikams labai rekomenduoju sluoksniuotos tešlos pyragėlius su smidrais ir brie sūriu.
Reikės:
trijų lapelių šaldytos sluoksniuotos tešlos
nedidelio ryšelio smidrų
kiaušinio
šaukšto grietinės
2 arbatinių šaukštelių grūdėtų garstyčių
žiupsnelio druskos
gabalėlio brie sūrio
šviežiai maltų juodųjų pipirų
kelių vyšninių pomidorų
Sluoksniuotos tešlos lapelius atitirpdyti. Tuomet palei lapelių kraštus prarėžti tešlos paviršių, o tešlos vidurį subadyti šakute. Kepti 220 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes.
Šakute suplakti kiaušinį, grietinę, žiupsnelį druskos ir garstyčias. Smidrus nuplauti, nupjauti kiečiausias kotelių dalis ir kelias minutes apvirti - tai daryti reikėtų surišus ryšelį ir pastačius jį puode, kad vanduo neapsemtų viršūnėlių, nes joms užteks vien vandens garų.
Išėmus iš orkaitės tešlą ant jos vienu sluoksniu dėti apvirtus ir nusausintus smidrus, ant viršaus dėti plonas brie sūrio riekutes, pusiau perpjautus vyšninius pomidorus. Užpilti kiaušinio plakiniu ir apibarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais.
Grąžinti į orkaitę dar 6-8 minutėms.
Šaltinis - villa-alps tinklaraštis
Tiesa, vieno dalyko vasarą nesinori. Ko? Bėgioti, kai termometro stulpelis saulėkaitoje rodo beveik arba lygiai, arba net virš 30 laipsnių karščio. Neįsivaizduoju, kokia temperatūra tvyrojo šiandien, bet supratau, kaip kartais tiesiog būtina savo spintoje turėti galvos apdangalą...
Bet ištvėriau visą šitą reikalą (labai pagelbėjo dviejose vietose netikėtai gautas dušas - tokio labai reikėjo ir link pabaigos, nes jau ruošiausi stačia galva šokti į Vilnelę) ir šiandien įveikiau sau mestą iššūkį - įveikiau Vilniaus senamiesčio gatveles. Gal ne taip greitai, kaip tikėjausi, bet svarbu, kad užtikrintai.
Pakartosiu distanciją po savaitės Šiauliuose, o tuomet jau pradėsiu ruoštis didesniam iššūkiui, kad rudenį įveikčiau dvigubai ilgesnį atstumą. Ir nemirčiau taip, kaip šiandien.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą