2015 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

2015-ųjų istorijos

Tęsiu jau 5 (jubiliejus!) metus skaičiuojančią tradiciją ir baigiantis metams noriu apžvelgti, kas įdomaus mano gyvenime įvyko per paskutinius 12 mėnesių. O šiemet įvyko tikrai daug, nes 2015-ieji man buvo pokyčių metai.

Visų pirma pakeičiau darbą. Kurį laiką darbinėje palėpe vyrojo visiška depresija, nes visi norėjo veikti ką nors kita negu tuo metu veikė. Tiesą sakant, anksčiau ar vėliau visi iš ten ir išėjome. Vilties akimirką toje pačioje palėpėje nuskambėjo žodžiai, kuriuos netgi užsirašiau – aš gal ir nesu labia protingas, bet, kaip pastebėjau iš tendencijų, visi, kas išeina iš VGTU, būna žiauriai laimingi. Ir iš tiesų perkėlusi savo mintis į oro uostą esu daug laimingesnė. Žinoma, darbo daugiau, bet kartu daugiau ir naujų pažinčių, iššūkių bei įdomių projektų, apie kuriuos galima kalbėti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Ir nuo pat gegužės, kai pirmą kartą nebe keliautojos akimis pažiūrėjau į visus tris Lietuvos oro uostus, vis dar negaliu atsižavėti lėktuvais ir vis dar taip pat noriu į juos fotografuoti ir dalintis savo darbinėmis akimirkomis su visais aplinkiniais. 



Tuomet pakeičiau vyrą. Nors gal teisingiau būtų sakyti, kad pakeičiau statusą. Iš įsimylėjusios šeimyniškos merginos tapau savarankiška vieniše (man labiau patinka angliškas žodis single, nes jo reikšmėje daugiau dalykų telpa negu tik vienatvė).

Iki šiol nesuprantu, kas nutiko, kad daugiau nei metus puoselėti santykiai nutrūko, bet vieną dieną supratau, kad tuomet priėmiau gerą sprendimą ir kad dabar viskas būtų visiškai kitaip, jeigu būčiau ir toliau laikiusis įsikibusi į žmogų, kuris manęs nemylėjo taip smarkiai, kaip man reikėjo. Šiandien pagaliau ir vėl esu laiminga - net ir būdama vieniša. 


Aukščiau aprašytas pokytis lėmė ir tai, kad teko keisti gyvenamąją vietą. Nusileidau žemyn nuo kalno, bet likau tuose pačiuose Žirmūnuose. Pro buto, kuriame gyvenau su dviem vaikinais, ir savo kambario langą mačiau privataus namo kiemą. Vasarą ten stebuklingai čiulbėdavo paukščiai – jie leisdavo man pasijusti lyg gyvenčiau ne judriame mieste, o visiškame kaime. Tylą drumsdavo tik kylančių lėktuvų gausmas – kaip simboliška, tiesa?

Rudeniop pavargau iš darbo namo per automobilių spūstis keliauti beveik valandą laiko, tad pradėjau žvalgytis naujos vietos. Ir radau! Persikėliau į Stoties rajoną arba, paprasčiau tariant, Naujininkus. Dabar Aušros vartus pėsčiomis pasiekiu per maždaug penkias-septynias minutes ir jaučiuosi gyvenanti kone pačiame miesto centre. Čia taip pat gaudžia lėktuvai, į langus kartais spigina LFF stadiono šviesos, o prieš miegą galiu klausytis apačioje gyvenančių kaimynų pokalbių lyg jie būtų tame pačiame kambaryje, bet man Tyzenhauzų rezidencija dabar yra pati mieliausia vieta – mano vieta.


Kažkaip netyčia pasikeitė ir gyvenimo būdas. Sumažėjo pyragų skaičius (jų vietą užėmė kruasanai, cha cha), padaugėjo trintų kokteilių, salotų ir grikių ar kitokių kruopų porcijų kiekis mano racione. Bėgimo sezoną šiemet pradėjau kovo 8 d., o paskutinę šių metų bėgimo distanciją įveikiau gruodžio 27 d. Ir per rekordinį laikąVaržybose sėkmingai įveikiau vieną 5 km distanciją, keturis kartus bėgau 10 km, o paskutinįjį kartą susitvarkiau ir su 12 km. Horizonte jau matosi Rygos pusmaratonis!

Šiemet rimčiau pažiūrėjau ir į namų sportą – įveikiau mėnesio pritūpimų iššūkį, ilgai nesiskyriau su 8 minučių mankštą siūlančiais vyrukais, o galiausiai pribrendau sporto klubui ir bandau įveikti štangos spaudimo ar pritūpimo su štanga pratimus. Dar kitąmet noriu vėl padaryti špagatą. Reikės treniruotis!


O galiausiai prie visų pokyčių prisidėjo ir mano galva – ji numetė plaukus. Ne ne, ne visus, bet didžiąją dalį. Ilgus metus augintos kasos buvo skubiai sušluotos, kad nesukeltų man šoko, o aš tą vakarą grįžau namo tarsi sklęsdama oru (iš tiesų slydau pirmuoju rimtu žiemos sniegu ir ledu, bet juk reikia kaip nors poetiškai tai pavadinti) ir pasiruošusi pasitikti Naujuosius atvira širdimi. Šių metų pokyčius suvaldžiau, jei jų bus ir kitąmet – susitvarkysiu ir su tais, dar tik manęs laukiančiais. Kitaip nė būti negali.

Prie šių metų pokyčių galima pridėti ir pertrauką bloge – iš pradžių, užklupta šeimyninės rutinos, jo atsisakiau. Vėliau, jau beveik sugrįžusi į tikrąją savo odą, vėl prie jo grįžau ir kol kas nesiruošiu apleisti. Pagamintų ir nufotografuotų receptų archyvas plečiasi, man tik reikia rasti laiko ir noro rašyti. Ir jų bus!

Tad laukite J



P.S. Šiemet vykdžiau Instagram projektą ir šiandien turiu 365 (na, tiek bus iki vidurnakčio!) nuotraukas, iliustruojančias mano metus. Tų, kurios nepateko į blogo iliustracijas, ieškokite čia.

2015 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

Avižinių dribsnių batonėliai

Kalėdos šiemet atėjo nepastebėtos. Gruodžio pradžioje pažiūrėjau amžinąjį "Love actually", o po to paėmiau ir pamiršau visas artėjančias šventes. Tad šiek tiek nustebau, kai vieną vakarą teko sėsti į traukinį ir išvažiuoti tų švenčių minėti. Nors turbūt reikėtų sakyti, jog Kalėdos šiemet tiesiog pasimetė tarp visų kitų tuo metu gyvenime vykusių dalykų - darbų, kelionių ir kitokio lakstymo pirmyn-atgal.

Namų papuošti taip ir nespėjau. Bet kelis vakarus kalėdinės nuotaikos ieškojau ne tik žiūrėdama filmus, bet ir gamindama dovanas - energijos suteikiančius javainius. Sukramsnoji gabaliuką tokio javainio ir stebi, kaip nutyla gurgiantis pilvas, šiek tiek prašviesėja smegenys ir nurimsta širdis, reikalavusi ko nors saldaus

Avižinių dribsnių batonėliai 
Vienai stačiakampei vidutinio dydžio kepimo formai reikės:

200 gramų avižinių dribsnių
4 šaukštų kokoso drožlių
4 šaukštų goji (dygliuotojų ožerškių) uogų
4 šaukštų džiovintų spanguolių
30 migdolų
3 šaukštų medaus
3 kiaušinių
šaukštelio vanilės ekstrakto

Avižinius dribsnius, kokoso drožles, smulkintus migdolus ir džiovintas uogas sumaišyti.
Medų ištirpdyti ir sumaišyti su išplaktais kiaušiniais bei vanilės ekstraktu.
Įmaišyti skystą mišinį į sausus ingredientus.
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi, sudėti mišinį ir tolygiai paskirstyti. Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 20-25 minutes arba kol kepinys gražiai paruduos. Atvėsusį didelį javainį supjaustyti norimo dydžio gabalėliais.
Laikyti sandariame inde, kad per daug nesukietėtų. 

Šaltinis - Ilka Rae Adams "Super maistas", Obuolys, 2015



Visą gruodžio mėnesį reikėjo tikrai daug energijos - teko susitvarkyti su keliais renginiais kituose miestuose, įvairiomis kalėdinėmis akcijomis, Kliento diena, kurioje ne tik išbandžiau savo jėgas aviacijos saugumo patikroje, bet ir padėjau kolegai vesti ekskursijas po oro uostą. Tad nenuostabu, kad gruodį buvo tokia diena, kai pirmą kartą savo - suaugusios moters - gyvenime nuėjau miegoti devintą valandą vakaro. Ir dėl to nė trupučio nesigailėjau!

Būtent energijos man norisi ir kitiems metams. Ta didžiulė jėga viduje padėtų įveikti kalnus laukiančių darbų, leistų bėgioti maratonus ir kilnoti štangą, įgalintų nenuleisti rankų asmeninėje erdvėje ir pagelbėtų galiausiai ją susikurti iš naujo.

O dar, žinoma, norėtųsi kiek mažiau dramų. Arba kad bent tos dramos būtų tikros, o ne iš piršto laužtos ir pačios susigalvotos. Kelias savaites mane iš proto kraustęs susižavėjimas ramiai nuslopo prieš pat šventes ir parodė, kad galima smagiai gyventi net tada, kai širdies ritmas yra visiškai normalus. Prie šio nusiraminimo taip pat prisidėjo jau aukščiau aprašytieji batonėliai! Jie, pasirodo, turi ir stebuklingų galių!

Tad to ir linkiu metų pabaigai - kasdienybėje pasitaikančių mažų stebuklų.

2015 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Sluoksniuotos tešlos keksiukai su moliūgais

Pas visus verda aistros, pas mane - grikiai - toks užrašas ilsisi mano virtuvėje, tačiau, manau, kad jį šiuo metu vertėtų pakeisti į tokį, kuris geriau atspindėtų realybę. Pavyzdžiui, Gyvenimas verda intensyviau negu puodai

Kas vyksta? Visa galva pasinėriau į sportą - vaikštau į treniruotes, bėgioju, darau pratimus namie, domiuosi sveiku maistu (Kalėdoms pasidovanosiu sau knygą apie supermaistą!) ir stengiuosi valgyti žaliau bei sveikiau. Sekasi sunkiai, bet motyvacija didėja su kiekviena treniruote, tad tikiu, kad jau tuoj tuoj seksis geriau. 

Tiesa, nenorėčiau šiame kelyje ko nors atsisakyti - juk turiu begalinę meilę kruasanams su šokoladu ir kitokiems kepiniams, taip lengvai jų nepaleisiu. Tad lieka tik deginti kalorijas. Kalėdinis įmonės vakarėlis parodė, kad tam kuo puikiausiai tinka intensyvūs šokiai. Turėsiu naują sporto salės alternatyvą!

Sluoksniuotos tešlos keksiukai su moliūgais

Reikės:
kelių lakštų sluoksniuotos bemielės tešlos
moliūgo 
kelių saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
100-150 g tarkuoto fermentinio sūrio
2 kiaušinių
180 g neriebios grietinėlės
žiupsnelio druskos, džiovintų bazilikų
gabalėlio sviesto

Sluoksniuotos tešlos lakštus lengvai iškočioti, supjaustyti gabalėliais ir jais iškloti sviestu išteptas keksiukų formeles. 
Nuluptą moliūgą stambiai sutarkuoti. Į tarkius įpjaustyti saulėje džiovintus pomidorus, suberti tarkuotą sūrį, pagardinti druska ir džiovintais bazilikais. Supilti kiaušinius, išplaktus su grietinėle, ir gerai išmaišyti.
Įdarą dėti į paruoštus tešlos krepšelius, kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 20-30 minučių arba, žinoma, kol iškeps.

Šaltinis - Cukrinis avinėlis

Receptą išbandžiau, kai ruošiausi įkurtuvėms naujojoje Tyzenhauzų rezidencijoje. Kadangi greitai keksiukai-kišiukai dingo nuo stalo, darau išvadą, kad draugams patiko. Kelis paslėpiau ir kitą dieną suvalgiau darbe pietums - buvo skanūs tiek šilti, tiek šalti.



Tai buvo mažiau nei prieš mėnesį, o man atrodo, kad praėjo jau visa amžinybė. Visi savaitgaliai nuo pat lapkričio pradžios buvo suplanuoti iki smulkmenų, artimiausias laikotarpis taip pat greičiausiai neleis atsikvėpti - vis dėlto šventės ant nosies... Kad jos nebūtų praleistos vien prie stalo, suplanavau sportinę pramogą - sudalyvauti Kalėdiniame bėgime. Tad jeigu gruodžio 27 d. būsite Vilniuje, atsikelsite anksčiau negu vidurdienį, ateikite ir pamojuokite man, kovojančiai su 12 km distancija. Mielas pusmaratoni, aš ateisiu ir pas Tave!

O kas dar įvyko per tą mėnesį? Buvo atostogos, buvo gimtadienis, buvo Paryžiaus gatvės, buvo skirtingos šokių aikštelės su skirtingais šokių stiliais, buvo kelios tikros ir suvaidintos ekstremalios situacijos, buvo lankomi barai, buvo daug visokių darbų, net įsimylėjimo ženklų šiek tiek buvo. Bet greitai praėjo. Matyt, kad dar nereikia.