Moliūginis sūrio pyragas

Paskutinysis pusantro mėnesio buvo toks intensyvus, kad aš sugebėjau pasiilgti rutinos ir paprastų dalykų – savaitės meniu planavimo sekmadienio vakarą, įprastinės 5 minutes trunkančios rusų kalbos pamokėlės per pietus darbe, dienos apgalvojimo ir naujų planų susidėliojimo stovint po dušu vakare ir t.t., ir pan. Vietoj to pastaruoju metu įveikinėjau kilometrus automobiliais, autobusais, traukiniais, lėktuvais ar tiesiog bėgte ir bandžiau pasivyti savo gyvenimą.

Tai pavyko padaryti vieną ne itin gražią lapkričio dieną, kai teko gaminti gimtadienio pyragą. Kepiau jį du kartus – vieną M. progai, kitą – savajai. Ir abu kartus jis buvo nuostabus.

Moliūginis sūrio pyragas

Reikės:

180 gramų mėgstamo skonio SELGA sausainių
100 gramų sviesto + šiek tiek ištepti kepimo formą
2 šaukštų želatinos
250 gramų maskarponės sūrio
200 mililitrų moliūgų tyrės*
5 šaukštų rudojo cukraus
šaukštelio cinamono
1,5 šaukštelio malto muskato

Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių ir sumaišyti su išlydytu sviestu. Paruoštą masę dėti į kepimo popieriumi išklotą ir sviestu pateptą atsegamą kepimo formą, išlyginti ir kepti 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10 minučių. Kai sausainių masė šiek tiek apskrus, pyrago pagrindą išimti iš orkaitės ir palikti atvėsti.

Karštame vandenyje ištirpinti želatiną (tai padaryti reikėtų pagal ant pakelio pateiktas instrukcijas).

Maskarponę išplakti su ruduoju cukrumi bei moliūgų tyre. Supilti paruoštą želatiną bei suberti cinamoną ir muskatą. Gerai išmaišyti. Gautą kremą supilti ant atvėsusio sausainių pagrindo. Tortą uždengti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą bent kelioms valandoms, kad sustingtų.

Papuošti pagal norus ir sugebėjimus.

*Moliūgų tyrė: moliūgą supjaustyti į kelis didesnius gabalus, išimti sėklas ir dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą. Kepti 220 laipsnių kaitrumo orkaitėje, kol moliūgas smarkiai suminkštės. Gabalėliams pravėsus, išskobti moliūgo minkštimą ir sutrinti iki vientisos masės. Tinka užšaldyti.

Šaltinis – Cukrinis avinėlis

Iš viso savo dienos proga ragavau net tris tortus – ledų (citrininį, jei gerai pamenu) tą tikrąją dieną, meduoliškai bananinį - su draugais, o moliūginį - su kolegomis.

Gimimo dieną tikrai skanų ledų torto gabalėlį valgiau nedidelėje Barselonos kepyklėlėje, kurioje pardavėjos net nekalbėjo angliškai. Bet smagiausia tądien buvo tai, kad vaikščiojau po palmėmis, šokinėjau per Viduržemio jūros bangas, o galiausiai šildžiau veidą prieš saulytę paplūdimio bare gurkšnodama kataloniškąją cava, o su manimi drauge buvo trys gyvenimo Rasos. Sutapimas? Nemanau.

Tradiciją pasitikti gimtadienį svečioje šalyje noriu tęsti ir kitais metais. Tad labai gali būti, kad pradėjusi galvoti, kaip užpūsti 29 žvakes (o die, gi sunku tiek jų ir sutalpinti ant torto!), įsigysiu ir lėktuvo bilietus ten, kur lapkritį bent šiek tiek šilčiau ir smagiau negu Lietuvoje.

Tiesa, gyvenimą (ir dar šv. Kalėdas, nepamirškime ir jų!) reikia vytis ir toliau. Tai daryti ypatingai sunku, kai lauke beprotiškai slidu, juk gali labai lengvai nulėkti tiek nuo kelio, tiek nuo šaligatvio. Tad laikykimės ten!