Vyšnių ir čijos sėklų tortukas

Savo imunitetą galiu išmesti į šiukšliadėžę, nes pastaruoju metu jis visiškai sulūžo. Vieną dieną nepaleidžiu iš rankų nosinės, kitą stengiuosi neiškosėti dalies plaučių, trečiąją atsisveikinu su balsu ir natūraliai trūkinėju kalbėdama telefonu. Be viso to, nuolatos supuosi nuotaikų sūpynėse, nes ilgesnio ar kokybiškesnio poilsio šiuo metu negaliu sau leisti.

Tad kuriam laikui atsisveikinu su sporto salės malonumais (abonementas kilnoti svorius jau tuojau vis tiek baigsis, brauksiu ašarą ir dažniau apsiausiu bėgimo batelius) ir leidžiu vakarus namie po pledu. O ten patogiai ir šiltai įsitaisius kažkodėl užsinori ko nors skanaus ir saldaus. Bet, žinoma, ko nors tokio, kas neužkrautų kūnui papildomos cukrinės ar kitokios naštos. 

Tad prisiminiau rudenį aplankytą žaliavalgiško maisto gaminimo pamoką ir susiradau sveikuoliško nekepto tortuko receptą. 

 Vyšnių ir čija sėklų tortukas

Nedideliam tortukui reikės:

100 gramų graikinių riešutų

70 gramų agavų sirupo
200 gramų šaldytų vyšnių
sunokusio banano
50 gramų kokosų pieno
50 gramų čijos sėklų

Graikinius riešutus smulkintuvu sutrinti iki trupinių. Į juos supilti 20 gramų agavų sirupo ir išmaišyti iki vientisos, lipnios masės. Trupinius sudėti į tortuko formą (aš naudojau nedidelę maisto produktų dėžutę, kurią išklojau maistine plėvele) ir gerai suspausti. Tai - būsimo tortuko pagrindas.

Šaldytas vyšnias, bananą, kokosų pieną ir likusį agavų sirupą sudėti į smulkintuvą ir suplakti iki vientisos masės. Suberti čijos sėklas ir lėtai maišyti, kol masė ims tirštėti. Gautą masę supilti ant tortuko pagrindo, uždengti ir palaikyti šaldytuve valandą ar kiek ilgiau.

Puošti šviežiais ar džiovintais vaisiais, riešutais arba valgyti taip.  Ilgiau pabuvęs kambario temperatūroje tortukas ima keisti savo formą, tad skubėkite skanauti!

Šaltinis - Lamų slėnis, 2017 sausis (59) ir futuraw

Šiame tortuke susidėjo visi pastaruoju metu mano labai pamėgti skoniai – vyšnios (tinka tiek į košę, tiek į graikišką jogurtą pusryčiams), agavų sirupas (su blynais, žinoma, skaniausias!), graikiniai riešutai (smegenų maistas) ir čijos sėklos. Na, pastarosios, tiesą sakant ypatingu skoniu nepasižymi. Bet ispaninio šalavijo sėklos tikrai daug visokių gerų savybių turi. 

Skaitydama knygą Gimę bėgti sužinojau, kad savo gėrimus čijos sėklomis gerina ir tarahumarai – indėnų gentis, vadinama geriausias pasaulio bėgikais, kurie gali be sustojimo kanjonais bėgti šimtą ir daugiau kilometrų. Tad ir aš, norinti kada nors kirsti bent jau klasikinio maratono finišo liniją, bandau stebuklingąsias čijos sėklų savybes ir įsivaizduoju, kad nuo jų tampu gyvybingesnė.

Ko jau ko, bet gyvybės ir naujų jėgų šiuo metu man reikia labiausiai. Juk jau pavasaris!