2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Tartas su špinatais

Vakar tik įsijungusi skype buvau užversta klausimais, kaip man sekasi, kuo dabar gyvenu, ką veikiu ir pan., tad turbūt metas pasipasakoti visiems.

Pradėjau naują darbą. Jis kol kas verčia mano organizmą nuolat būti streso būsenoje ir nenorėti valgyti - kas yra labai keista. Bet pamažu pažindinuosi su universiteto struktūra, žmonėmis, darbo metodais ir nauju laiku. Keliuosi anksti, bet užtat galiu pasiklausyti paukščių čiulbėjimo Saulėtekio miškuose, o jau prieš penkias keliauti namo.

Pavasaris šiek tiek mane apspardė ligomis, dėl kurių teko susipažinti su antibiotikais, įvairiais tyrimais ir medicinos paslaugų centrais. Dabar jaučiuosi jau daug geriau - pamirštu vaistų gėrimo grafiką ir svajoju apie alaus bokalą.

Kas dar? Ant stalo pamerktos žydi žibutės, kaip studentavimo laikais turiu kambariokę, su kuria dalinuosi netgi lova, savaitgalį laukia keksiukų ir pyragų kepimo bei daiktų pakavimo maratonas... Žodžiu, viskas eina tik į gera. Tikiuosi. Šypt.

Tartas su špinatais

Pagrindui:
90 gramų sviesto
šaukštas aliejaus
3 šaukštai vandens
0,5 šaukštelio druskos
150 gramų miltų

Įdarui:
75 gramų tepamo varškės sūrelio su žalumynais
pora šaukštų pieno
2 kiaušiniai
50 gramų šviežių špinatų (nepamenu tikslaus kiekio, įprasta dėžutė)
0,5 stiklinės tarkuoto sūrio
žiupsnelis druskos ir šviežiai maltų pipirų

Pagrindui skirtus sviestą, aliejų, vandenį ir druską sumaišyti indelyje ir jį dėti į mikrobangę minutei kitai, kol  sviestas ištirps. Tada supilti miltus ir maišant suformuoti tešlos gniutulą. Kai jis kiek pravės, gerai išminkyti ir tešla padengti kepimo formos dugną bei kraštus.
Dugną subadyti šakute, uždengti kepimo popieriumi ir ant viršaus priberti pupelių. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 10 minučių, tada svarelius nuimti ir kepti dar 5 minutes, kol pagrindas apdžiūna.
Pasigaminti įdarą: kiaušinius išplakti su pienu ir tepamu varškės sūreliu, tada įmaišyti likusius ingredientus. Įdarą dėti ant apkepusio tarto pagrindo ir kepti dar apie 20 minučių.

Šaltinis - kepykla nr. 5


Mes pyragą valgėme šaltą per mano atsisveikinimo vakarėlį ofise. Labai tiko su spanguolių sultimis. Na, žmonės sakė, kad ir su vynu irgi nieko. Toks pavasarinis pyragas visoms, besilaikančioms dietos - daug lengviau apsimesti, kad jame mažiau kalorijų.

Man nesaldūs pyragai tikrai patinka, reikės išmėginti įvairesnių įdarų. Kai tik persikelsim į naują butą.
Soon.

2013 m. balandžio 10 d., trečiadienis

Ryžių salotos su avokadu

Jei nieko nelauksi, tai nieks neateis nei jūros pakrante, nei pienių laukais, - dainuoja mano mintyse ir grotuve Saulius Mykolaitis. Aš labai laukiau pokyčių gyvenime - gavau. Įdomiausia tai, kad man jie niekada nepasitaiko po vieną.

Tad artimiausiu metu ne tik pradėsiu naujus darbus ir tobulinimąsi kiek neįprastoje švietimo ir mokslo srityje, bet ir persikelsiu į naują butą arčiau Vilniaus centro. Ne toks malonus, bet taip pat pokytis - nebeturėsiu kassavaitgalinių svečių iš Kauno ir pusryčiams vėl valgysiu paprasčiausią jogurtą su dribsniais. Na, bent kol artimiausiame turgelyje neatsiras braškių.

Viskas tik į gera - nauji žmonės, nauji įspūdžiai, naujos vietos, nauji jausmai. Tik gal pietūs, pakuojami į darbą, išliks panašūs.


Ryžių salotos su avokadu

Proporcijos - pagal norus ir galimybes:

ryžiai
ilgavaisis agurkas
morkos
ridikėliai
avokadas
petražolės
apelsinų sultys
citrinų sultys
balzamiko actas
alyvuogių aliejus
druska, pipirai

Ryžius išvirti ir atvėsinti.
Daržoves (agurką, ridikėlius, morkas, avokadą) susmulkinti.
Iš dviejų dalių citrinų sulčių, vienos dalies citrinų sulčių, vienos dalies acto ir vienos dalies aliejaus sumaišyti salotų užpilą. Pagardinti prieskoniais, įmaišyti smulkintų petražolių.
Ryžius sumaišyti su daržovėmis, užpilti užpilu ir ragauti.

Idėją radau pas save kompiuteryje - ten guli failas "dietiniai". Nežinau iš kur jis atsirado ir kada, bet pabandžiau.



Tokie buvo mano pietūs po pavasarinės fizikų šventės. Kol joje vis dar būnu pavadinama mergaite ir man duoda skrajutes su nuolaida studentams, dar galiu ramiai apsimesti naivia filologe, nieko nesuprantančia apie dirbtinius žaibus ir fontanus.
Va tada ir pasitaiko ne tik seniai matytų ir jau kiek primirštų žmonių, kurie, pasirodo, nė kiek nesikeičia ir vis dar pradeda pokalbį ta pačia nuvalkiota nešvankia fraze, bet ir naujų vyrukų, kurie nori ir gali mane nešioti ant rankų.

Man vėl iš naujo reikia pratintis prie studentiškos kompanijos, nes sugrįšiu į ją jau po kelių savaičių. Ne ne, ne studijuoti, o dirbti su viešaisiais ryšiais. Bus įdomu!

---

O dar prieš kraustydamasi į naują butą suprantu, kiek daug turto užgyvenau. Vis dėlto, kai beveik du metus gyveni vienoje vietoje, prisikaupia visokio šlamštelio, kuris, atrodo, vieną dieną galės praversti.
Tad jau greitai pradėsiu akciją "Pasiimk ką nors iš mano spintos" - ir pradėsiu nuo mano prisiminimus sukaupusių suknelių. Interesantams galėsiu ir istorijų papasakoti.
Jei jos nebus labai intymios.
Šypt.

P.S. Mano Kornelijui jau užaugo plaukai! Kiekvieną dieną jie vis ilgėja, tad jau greitai galėsiu pinti kasas ne tik sau, bet ir jam.
Ir tada abu būsim laimingi. Nors... Dabar irgi esam!

Dar paklausom dainos - Baltasis kiras "Lūpytės"

2013 m. balandžio 2 d., antradienis

Sumuštiniai su grūdėta varške

Dabar mano gyvenime toks momentas, kai jaučiuosi esanti degtukas - mane įžiebia kiekviena vos blykstelėjusi kibirkštis, o užpučia net menkiausias atsidusimas šalimais. Taip yra tiek su motyvacija, tiek su gera nuotaika, tiek su santykiais. Kiekvienas nepažįstamo numerio sumirgėjimas telefono ekrane nuridena širdį į kulnus, nauji laiškai e-pašto dėžutėje priverčia drebėti pirštus... Gyvenu laukime. Tikiuosi, kad jis baigsis džiaugsmingai.

Su tokiu pat karštligišku užsidegimu mečiau iššūkį niekaip nesibaigiančiai žiemai ir dabar vaikštau su penkiais megztiniais, bet plonu ir, svarbiausia, ryškiu paltuku. Žinoma, kartais nuo kiauriai košiančio vėjo tie megztiniai negelbėja, tad į arbatą dabar vėl dedu citriną ir medų... Ir kepu keksiukus pavasariui.

Dar vienas mano kasdienybės ypatumas šiuo metu - pradėjau gaminti vis įvairesnius savaitgalinius pusryčius, nes dažnai sekmadieniais namie turiu svečių. Vieno ryto idėja - karšti sumuštiniai su grūdėta varške.



Dviems žmonėms pavalgyti reikės:

pusės kepalo ciabatta duonos
indelio grūdėtos varškės be priedų
šaukštelio majonezo
saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
saujelės šviežių špinatų
džiovintų bazilikų
šviežiai maltų juodųjų pipirų

Duoną supjaustyti riekelėmis.
Grūdėtą varškę nusunkti ir sumaišyti su šaukšteliu majonezo. Masę tepti ant duonos riekių. Pabarstyti džiovintais bazilikais ir pipirais. Ant viršaus dėti po saulėje džiovintą pomidorą ir jį pridengti špinato lapu.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes. Viskas! Traukti lauk ir valgyti!

Idėją pasigavau FB iš Cukrinis avinėlis.


Na, truputį gėda su tokiu paprastu receptu pradėti balandžio mėnesį blog'e, bet kad per Velykas visi šeimininkavimo procesai buvo kiek pristabdyti - mama pasirūpino tiek mišrainėmis, tiek pyragais, tiek kiaušinių marginimu, tad man beliko tik ilsėtis ir būti gražiai. Tas grožis ir ilgi auskarais vos neatėmė iš manęs ausies, kai į blizgančius karoliukus smarkiai įsikibo mažutė pusės metų kūdikio rankutė.
Bet šiaip ar taip, Velykos, oru labiau panašios į Kalėdas, buvo geros ir malonios. Tokios šventės gana retai pasitaiko man - merginai, jautriai reaguojančiai į visokias aplinkos nesąmones.

Ar tai ženklas, kad galbūt pagaliau suaugau?

P.S. lygiai prieš metus mano virtuvėje kvepėjo mėtomis ir tinginiu su baltuoju šokoladu.