2012 m. birželio 26 d., antradienis

Pekino kopūsto salotos su džiovintomis slyvomis

Jeigu mano kojų raumenys mokėtų kalbėti, sekmadienį vakare jie man būtų pasakę: "O dabar eik į kampą ir pagalvok, ką padarei!". Taip, padariau. Numyniau 120 kilometrų!
Atrodytų, nieko įspūdingo, vis dėlto trys dienos... Bet paskutinį kartą, kai važinėjau dviračiu, įveikiau tris kilometrus. Tiesa, dviratis buvo mano amžiaus ir toks aukštas, kad aš vos pasiekiau pedalus. Dar kapstydamasi atmintyje prisiminiau seną kelionę dviračiu prie ežero - tuomet bendras maršrutas gal ir siekė 30 kilometrų... Tad tikrai turiu kuo didžiuotis galvodama apie žygį "Smagučiai Challenge"!

Labiausiai gaila tik dėl to, kad Joninių oras buvo gana prastas ir teko važiuoti merkiant lietui. Būtent dėl šios priežasties dar neatidariau maudymosi sezono, tad dedu labai dideles viltis į artėjantį savaitgalį, kuris sutaps su mano atostogų pradžia, jėj!
Prie artėjančių atostogų nuotaikos labai tinka salotos.


Pekino kopūsto salotos su džiovintomis slyvomis
Trims porcijoms reikės:

vištienos krūtinėlės
Pekino kopūsto
ilgavaisis agurkas
pusė svogūno
100 gramų džiovintų slyvų
2 saujos sūdytų žemės riešutų
švelnaus skonio aliejaus

Vištienos krūtinėlę supjaustyti kąsnio dydžio gabaliukais ir iškepti.
Pusę svogūno smulkiai supjaustyti. Agurką ir džiovintas slyvas supjaustyti juostelėmis. Kopūstą ir riešutus susmulkinti.
Visus ingredientus sumaišyti dubenyje ir aplieti aliejumi (galima sumaišyti su majonezu, bet man daug skaniau taip).

Šaltinis -  pokalbis su mama telefonu :)



P.S. O kada ateis vasara ir bus galima be sąžinės graužaties ir numanomo gerklės skausmo šlamšti ledus ir gerti gėrimus su ledukais?

2012 m. birželio 19 d., antradienis

Sviestiniai sausainiai su šokolado gabaliukais

Paryžius man dabar asocijuojasi su sausainiais, didžiuliu kavos puodeliu (aš iš tokio sriubą valgyčiau), vėjyje besiplaikstančiais plaukais nuo kabrioleto ar motorolerio sėdynės ir vynu, geriamu tiesiai iš butelio.

Aš tikrai norėsiu ten grįžti. Dar kartą praeiti Senos krantine ir sveikintis su bukinistais, naršyti po knygas Šekspyro & Co knygynėlyje, valgyti bagetes ir kruasanus, sėdėti kavinėje ir stebėti praeivius, pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, nusipirkti macarons... Atrodo, dar tiek daug buvo galima nuveikti, o jau reikėjo sėsti į lėktuvą oro uoste, apsuptame aguonų laukų, ir grįžti į Lietuvą. Gerai, kad bent po paryžietiško naktinio gąsdinančio lietaus čia nušvito saulė.


Įspūdžiai dar nesusigulėjo, o nuo pokelioninės depresijos gelbėja dovanų gautas žydras nagų lakas ir savaitgalio Zarasuose planavimas. Na, dar šokoladinis pyragas, kuris bus suvalgytas rytoj.

O sausainius vežėme naujiesiems draugams. Abu sakė, kad labai skanu ir džiaugėsi, bet ar galėtų būti kitaip? Mandagumas vis dėlto... Be avižinių bananinių sausainių į šventinius įpakavimus ir Prancūzijos sostinę keliavo sviestiniai sausainiai su šokolado gabaliukais.


Ir vėl nesuskaičiavau, kiek sausainių išėjo, bet jiems reikės:
160 gramų sviesto
170 gramų cukraus (būtų gerai pamaišyti rudąjį ir baltąjį, bet nebūtina)
2 šaukšteliai vanilinio cukraus
kiaušinio
230 gramų miltų
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
100 gramų šokolado

Sviestą išsukti su paprastu ir vaniliniu cukrumi iki purios baltos masės. Įmušti kiaušinį ir vėl gerai išmaišyti.
Atskirame inde sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską. Tada sumaišyti su sviesto ir cukraus mase. Įmaišyti smulkiai kapotą šokoladą.
Gautą tešlą uždengti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą kelioms dienoms. Tuomet formuoti sausainius ir išdėlioti juos kepimo popieriumi išklotoje skardoje paliekant jiems vietos plėstis.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių arba kol sausainių krašteliai gražiai paruduos.



Tikiuosi, kad D. nepyks, jog paviešinau jos firminių sausainių receptą. Jie ne visai mano skonio, nes kiek rieboki nuo sviesto, bet desertui prie kavos ar raudono vyno tinka kuo puikiausiai!
O nuo kitos savaitės pažadu sau vėl sugrįžti į salotų kelią ir nebesimaitinti vien saldumynais bent iki kitų atostogų, kurios vėl ne už kalnų. Šį kartą arčiau - Lenkijoje, bet su begale kitų rokenrolo gerbėjų. Pradedu laukti jau dabar.

2012 m. birželio 13 d., trečiadienis

Avižiniai bananiniai sausainiai su šokoladu ir riešutais

This is it.

Šįryt mane pažadino mintis, kad išskrendu į Paryžių. Iš karto po jos atskriejo kita mintis - ką dar turiu pasiimti/kaip tai įdėti į lagaminą/kaip padaryti, kad jis nesvertų daugiau nei 10 kilogramų/kodėl... ir t.t. Žodžiu, galvoje chaosas, bet bent šiandien jis smagus ir linksmas.

Taip vyko pasiruošimas kelionei.


Kadangi savo būsimiems draugams prancūzams, maloniai sutikusiems mus apgyvendinti savo namuose, prisižadėjome naminių sausainių, po pastarųjų dviejų dienų jau galėčiau atidaryti sausainių kepyklėlę ir toliau ramiai juos kepti žiūrėdama, kaip 22 vyrukai spardo kamuolį ir bando įmušti įvartį.

Pirmieji sausainiai vyrukams buvo avižiniai-bananiniai su šokoladu ir riešutais.  Čia kaip ir tarpinis variantas tarp šokoladinių sausainių ir avižinių sausainių.



Avižiniai bananiniai sausainiai su riešutais ir šokoladu

Reikės:
210 gramų miltų
šaukštelio druskos
šaukštelio kepimo miltelių
160 gramų kambario temperatūros sviesto
200 gramų cukraus
kiaušinio
šaukštelio vanilės ekstrakto
1 didelio arba 2 mažų bananų
100 gramų avižinių dribsnių
100 gramų smulkiai sukapoto pieniško šokolado
70 gramų smulkintų skrudintų lazdyno riešutų

Iki purios baltos masės išsukti sviestą su cukrumi, įmušti kiaušinį, sudėti vanilę, druską ir gerai išsukti. Tada įmaišyti trintus bananus. Į šią masę sudėti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir gerai išmaišyti.
Sudėti avižinius dribsnius, riešutus bei šokoladą ir gerai išsukti.
Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, dėti po pusę šaukšto tešlos, kiek suploti šakute. Tarp sausainių palikti tarpus, kad kepdami jie turėtų, kur plėstis. Kepti apie 12-14 minučių, kol krašteliai lengvai paruduos. Atvėsinti skardoje, nes tik iškepę sausainiai labai trapūs.
O tada pakuoti ir vežti į pasaulio kraštą arba valgyti vietoje ir vaišinti geriausius draugus.


O rytoj - blogo gimtadienis! Ta proga suvalgysiu bagetę ar ragelį su šokoladu ir išgersiu vyno ant Senos kranto... Nežinau, ar per metus mano rašymo ar gaminimo įgūdžiai patobulėjo, čia turbūt ne man spręsti. Bet matau, kad skaitytojų kiekis padidėjo ir tuo labai džiaugiuosi.

Jei kas artimiausiu metu norėtų man dovanoti dovanas - David Lebovitz "Saldus gyvenimas Paryžiuje" būtų pats tas! Šypt.

2012 m. birželio 9 d., šeštadienis

Špinatų salotos su braškėmis ir avokadu

Savaitgaliai sutverti ne miegui. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu. Aš, žinoma, mielai miegočiau ilgiau nei penkias valandas, bet kaimynai turi linksmesnių užsiėmimų, pavyzdžiui, šeštadienio rytą keičia langus ir kone mirtinai mane išgąsdina kurtinančiu grąžto džeržgimu. Tad ir vėl turėjau progą aplankyti turgelį ir pusryčiams valgyti braškes su pienu.

O lengviems ir saulėtiems šeštadienio pietums labai norėjau išbandyti kurią nors špinatų salotų su braškėmis variantą. Išbandžiau, patiko.


Špinatų salotos su braškėmis ir avokadu
Vienai didelei porcija alkanai merginai reikės:


nedidelio pundelio špinatų
didelės saujos braškių
avokado
saujos anakardžio riešutų
šaukštelio medaus
šaukšto alyvuogių aliejaus
šaukštelio balzamiko acto
šviežiai maltų pipirų
druskos

Špinatus, braškes ir avokadą nuplauti. Špinatų lapus suplėšyti ir dėti į lėkštę. Ant viršaus dėti į keturias dalis supjaustytas braškes ir smulkintą avokadą. Anakardžius pasmulkinti ir taip pat berti ant viršaus.
Sumaišyti ingredientus salotų užpilui: medų išlydyti, sumaišyti su aliejumi ir balzamiko actu. Pagal skonį pagardinti pipirais ir druska. Apšlakstyti salotas, išmaišyti ir skanauti.

Šaltinis - senas blogerių vakarėlis braškių tema ir moteris.lt aprašymas :)


Dabar kaip niekad anksčiau seku orų prognozes ir ruošiuosi šokti anti-lietaus šokį, kad tik kitą savaitgalį šviestų saulė ir galėčiau ramiai gulėti ant žolės prie Eifelio bokšto, gerti vyną ir valgyti bagetę.
Kol kas nerimą kelia ir tai, kad vasarą visi mano batai išeina iš proto ir pradeda krėsti kvailytes pėdoms. Pavyzdžiui, pritrina pūslių ant pirštų pagalvėlių ir apsunkina pasivaikščiojimus.

Ir dar galvoju, kad visai norėčiau pasėdėti bare su prancūzais ir pažiūrėti, kaip jie palaiko Prancūzijos futbolo rinktinę. Nes kol kas apie futbolą kalbėjausi tik su girtais lenkų sirgaliais bare, juk tai, kad ginčijuosi su Meškonio komentarais, nieko nereiškia...

Iki mini-atostogų liko trys dienos, yay!

2012 m. birželio 5 d., antradienis

Pyragas su rabarbarais ir imbieru

Sekmadienio rytą, kai buvau priversta pakilti iš lovos tokiu metu, kai sapnavau trečią sapną, mano galvoje be visokių blogų žodžių sukosi ir sena sena Hiperbolės melodija apie vasarą. Dėl to ankstyvą atsikėlimą išnaudojau ir pasivaikščiojimui po turgų, kur nusipirkau ne tik rabarbarų, bet ir šviežių lietuviškų braškių.
Tad pusryčiai - braškės su pienu, buvo tobuli.

O kad jau visas sekmadienis norėjo būti tobulas ir vasariškas, teko kepti pyragą. Su rabarbarais, žinoma.

Šis pyragas turbūt galėtų sumušti Kostmoso virtuvės rekordą, nes buvo suvalgytas itin greitai. Gal per valandą. Tiesiog sėdint prie virtuvės stalo, kalbantis ir gurkšnojant sangriją.
Vos spėjau nufotografuoti!


Pyragas su rabarbarais ir imbieru
Penkioms merginoms desertui po vakarienės:
350 gramų rabarbarų
250 gramų + dar du šaukštai miltų
150 gramų cukraus miltelių (nežinau, ar tai tas pats, bet aš dėjau cukraus pudrą, bet rekomenduočiau paprastą cukrų berti geriau...)
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukšto maltų imbierų
75 gramų sviesto
2 kiaušinių
200 mililitrų pieno
60 gramų kapotų migdolų

Rabarbarų stiebus nuplauti, nulupti ir susmulkinti nedideliais gabalėliais. Sumaišyti su kapotais migdolais ir dviem šaukštais miltų. Likusius miltus sumaišyti su kepimo milteliais, druska, imbieru ir cukraus milteliais.
Sviestą ištirpinti. Kiaušinius suplakti su pienu, supilti sviestą ir išmaišyti. Toliau maišant į skystąją dalį suberti miltų mišinį ir rabarbarus su migdolais.
Tešlą supilti į sviestu pateptą kepimo formą. Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie valandą arba, kol patikrinus pyragą dantų krapštuku, tešla prie jo nebelips.
Palikti pastovėti 10 minučių, pabarstyti cukraus pudra ir skanauti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", Nr. 5 (24), 2011.




Pyragas išėjo kiek rūgštokas, tad kitą kartą dėčiau daugiau cukraus. Imbiero taip pat nesijautė, tai reikėtų ir jo kiekį padidinti. Bet jeigu jau pyragas buvo taip greitai suvalgytas, gal viskas iš tiesų gerai?

O mano savaitgalio džiugesiai vien saldumynais neapsiribojo: interneto apdovanojimuose per "Login" knygos.lt nugalėjo metų starto nominacijoje, tad rankoje spaudžiau laimėtojų statulėlę ir šypsojausi nuo ausies iki ausies, nusipirkau Paryžiaus žemėlapį ir pradėjau skaičiuoti dienas iki kelionės, pagaminau dovaną tėčiui - beje, taip pat su rabarbarais, o sunkų pirmadienį išgyventi padėjo daugiau nei dvylika aukštų ir raumeningų vyrų filme "Mes už... Lietuvą".
Dabar iki pilnos laimės trūksta tik gero oro!