Sausainiai su rabarbarais

Keistas ir įdomus šis pavasaris. Kalbu šį sykį ne apie sniegą gegužės mėnesį (nors tai prie keistumo smarkiai prisidėjo), o apie buitinius dalykus. Radau naujus namus, išbandžiau gyvenimą remonto sąlygomis ir pirmą kartą istorijoje klijavau tapetus, atlaikiau didžiąsias kraustynes ir turbūt dar didesnį panikos priepuolį kiek daug daiktų aš turiu, davai, pusę jų išmesiu, ir dabar žaidžiu namų šeimininkę mažytėje chruščiovkės virtuvėje.

Pirmąsias to tikrojo pavasario užuomazgas pamačiau per šv. Velykas, kai močiutės darže atradau žaliuojantį rabarbarų krūmą. Net neturėdama aiškaus plano, ką su jais darysiu, iš inercijos jų tuoj pat prisiskyniau, o po to šiek tiek pasigailėjau. Bet išnarsčiusi pinterest pasiūlymus, radau man priimtiną saldumyną – sausainius su rabarbarais.

Kepiau juos jau keletą kartų – pirmąjį, kai su kolegomis keliavome į komandiruotę Belfaste, o antrąjį – vieną sekmadienio vakarą, kai buvo čiut liūdna ir norėjosi ko nors gero ir saldaus. Puikiai pavyko abu kartus!

Sausainiai su rabarbarais

3 skardoms sausainių reikės:

180 gramų sviesto
200 gramų rudojo cukraus + vienas šaukštas baltojo

dviejų M dydžio kiaušinių

240 gramų miltų

šaukštelio kepimo miltelių

trijų didelių rabarbarų stiebų

vienos didelės citrinos nutarkuotos žievelės

dviejų šaukštelių citrinos sulčių

Rabarbarų stiebus nuplauti, nulupti ir supjaustyti mažais gabaliukais. Apibarstyti šaukštu cukraus, nutarkuota citrinos žievele ir apšlakstyti citrinos sultimis. Gerai išmaišyti ir kuriam laikui (kol pasiruošite visus kitus reikalus) atidėti į šalį.

Kambario temperatūros sviestą gerai išsukti su ruduoju cukrumi, tuomet įmušti du kiaušinius (jeigu kiaušiniai L dydžio, užteks ir vieno) ir vėl gerai išmaišyti.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, o tada įmaišyti į sviesto-cukraus-kiaušinių masę. Sudėti rabarbarus ir dar kartą gerai išsukti.

Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, ant jo dėti po pilną šaukštą sausainių tešlos (palikite didelius tarpus tarp būsimų sausainių, nes jie linkę plėstis į šonus) ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10-15 minučių, kol gražiai paruduos sausainių krašteliai.

Priklausomai nuo to, kiek laiko kepsite, sausainiai bus arba traškesni, arba minkštesni. Man buvo skanūs abu variantai.

Šaltinis – picklebums.com (pinterest‘o atradimai)

Naujieji namai yra vos už 2 kilometrų nuo Vingio parko. Tai sausainių suteiktos kalorijos greitai buvo išbėgiotos besiruošiant didžiajam vasaros startui Kaune. 

Ir vis tiek... Kad ir kaip norėjau atskiros svetainės, kurioje būtų galima tiek padirbėti, tiek pailsėti, vis tiek galiausiai kompiuterio klaviatūrą mieliau barškinu pusiau gulomis įsitaisiusi miegamojo lovoje. Turbūt šitie įpročiai ne taip greitai pasikeis. 

Moliūginiai „cantucci“ sausainiai

Viskas tradiciškai šiemet – Kalėdos ir vėl praėjo ramiai su daug nukeliautų kilometrų ir dar daugiau pokalbių bei juokų. Gaila, lygiai taip pat tradiciškai jos buvo be sniego. 

Snigo savaite anksčiau, kai sekmadienį Vilniaus kalėdiniame bėgime pasipuošiau Rudolfo ragais ir šiek tiek slidžiomis senamiesčio gatvėmis nubėgau 12 kilometrų. Va tokie dalykai man ir suteikia daugiausiai kalėdinės nuotaikos – šventiniai bėgimai sningant, besišypsantys žmonės, draugų susiėjimai, juokingi megztiniai su briedžiukais ir, žinoma, lemputės.

O kai gerą kalėdinę nuotaiką tenka gaudyti pačiai, visada padeda filmas „Love Actually“ (šiemet jį ir vėl pažiūrėjau, gal jau kokį 15-tą kartą) ir sausainių kepimas. Šį gruodį išbandžiau moliūginius „cantucci“ sausainius – t.y. itališkus, du kartus keptus džiūvėsėlius.

Dviem skardoms sausainių reikės:
100 gramų minkšto sviesto
200 gramų rudojo cukraus
4 šaukštelių vanilinio cukraus
4 kiaušinių
300 mililitrų moliūgų tyrės
500 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
100 gramų maltų migdolų
100 gramų džiovintų spanguolių
2 šaukštelių prieskonių mišinio meduoliams (cinamonas, kardamonas, gvazdikėliai, muskatas ir pan.)

Sviestą išsukti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Vis gerai išmaišant, dalimis sudėti moliūgų tyrę ir įmušti kiaušinius. Tuomet sudėti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, prieskonius, maltus migdolus ir kiek pasmulkintas džiovintas spanguoles. Viską gerai išmaišyti.

Drėgnomis rankomis suformuoti iš tešlos du pailgus volelius, sudėti juos ant skardos ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių.

Išėmus skardą, leisti jiems šiek tiek pravėsti ir dantytu peiliu supjaustyti volelius maždaug centimetro storio riekutėmis. 

Sudėti jas atgal ant skardos ir padžiovinti 150 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 15 minučių (praėjus pusei šio laiko riekutes vertėtų apversti, kad sausainiai išdžiūtų tolygiai).

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“, Nr. 6

Skaniausia valgyti sausainius trumpam įmerkiant į arbatą. Galima ir į karštą vyną, žinoma.

Moliūginiai sausainiai buvo išdovanoti draugams per tradicinį kalėdinį pasisėdėjimą, o likusieji namie buvo greitai sunaikinti geriant pusryčių arbatą. Tad fotografijose – paskutiniai atsilaikiusieji. Visai neblogi buvo. 

Nors po to Kalėdoms ir dovanoms giminaičiams dar iškepiau tų cantucci, kurie man labiau prie širdies – su šokoladu.

--

O tarpušventis šiemet visiškai netradicinis – lovoje su antibiotikais, „Silva Rerum“ ir „Žvaigždžių karais“ (Kas galėjo pagalvoti, kad staiga tapsiu jų gerbėja? Tikrai ne aš!). Organizmas tarė savo žodį – reikia poilsio. Tai klausausi! Ir tikiuosi, kad Naujųjų naktį pakilsiu kaip Feniksas ir nealkoholinio putojančio vyno taurę išgersiu jau negrasindama sau iškosėti plaučio. 

Fingers crossed!

Obuolių pyragas su graikiniais riešutais

Besiruošdama jau apipasakotai komandiruotei, supratau, kad vis dar esu kuo puikiausiai įvaldžiusi atidėliojimo meną. Patį pristatymą paruošti nebuvo taip sunku, kaip sunku buvo sąmoningai prie jo prisėsti ir susikaupus išlaikyti dėmesį ilgiau negu penkias minutes. Tuomet viskas pradėdavo judėti tinkama kryptimi ir reikiamu greičiu. Bet iki tol sugalvodavau milijoną priežasčių atidėti darbą – juk reikėdavo ir sutvarkyti namus, ir nueiti į parduotuvę, ir pasigaminti trijų patiekalų pietus, ir iškepti pyragą sekmadienio desertui...

Tad jeigu kam nors reikia kaip nors naudingai „prastumti“ laisvą laiką, kol pagaliau įsijungs „šikna dega“ režimas, nebeleidžiantis ilgiau atidėlioti svarbių darbų, obuolių pyragas su graikiniais riešutais tiesiog šaukiasi į pagalbą. Reikės nulupti ir supjaustyti nemažai obuolių bei sukapoti ne vieną saują riešutų. Tad jeigu dar fone pasistatysite kompiuterį su mėgstamo serialo serija, valanda ar net kelios prabėgs nepastebimai.

Obuolių pyragas su graikiniais riešutais

Reikės:

kilogramo obuolių
150 gramų cukraus „Farinas“ (tinka ir paprastas rudasis)
150 gramų miltų
150 gramų kapotų graikinių riešutų
3 kiaušinių
šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio sodos
šaukšto cinamono
žiupsnelio druskos

Obuolius nulupti, supjaustyti kubeliais, užberti cukrumi ir cinamonu bei palikti valandai.
Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Trynius supilti į obuolius, taip pat ten pat suberti riešutus, druską bei miltus, persijotus drauge su kepimo milteliais ir soda. Gerai išmaišyti.
Baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki standžių putų ir atsargiai per 2-3 kartus sumaišyti su obuolių mase.
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Tešlą supilti į kepimo formą ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie valandą (man užtruko kiek ilgiau – ar iškepęs tikrinau mediniu iešmeliu, smeigiamu pyrago viduryje).

Iškepusį galima pabarstyti milteliniu cukrumi (a.k.a. cukraus pudra), bet tikrai nebūtina.

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“ Nr. 5

Kai pamačiau šio pyrago, romantiškai pavadinto „Voveraitė“, receptą žurnale, supratau – tikrai turiu jį kepti. Vienas žmogus tikrai gali paliudyti, kad susitikimas ir pasilabinimas su tikra vovere Londono Green parke man buvo viena laimingiausių akimirkų šiemet. Nesvarbu, kad naująją draugę prisiviliojau tik sausainio su šokoladu trupiniu ir kad sugraužusi saldumyną ji ėmėsi doroti mano pirštą. 

--

Ruduo man dažniausiai keistą ilgesį atneša ir norą kažką išmesti iš savo gyvenimo. Šiemet viskas klostosi, kiek kitaip: norisi visko kuo daugiau – įspūdžių, sporto, veiklų, kelionių, laimės ir meilės. Tad ne tik svajoju apie tai, bet planuoju. Juk geras planas – visa ko pradžia.

Mėlynių ir persikų pyragas

Ką veikia žmonės, kai jų gana tvarkingai suplanuotoje dienotvarkėje nežinia iš kur atsiranda laisvas vakaras?
a) Apsidžiaugia ir imasi tų darbų, kurie laukia eilėje – valo dulkes ir kuopia namus, planuoja atostogas, moka mokesčius, vietoj greitų salotų pasigamina ką nors skanaus vakarienei, gūglina, kuo skiriasi angina nuo laringito, ir ieško liaudies medicinos receptų, išgelbėsiančių nuo antrą kartą per mėnesį užpuolusių sveikatos problemų;

b) Į viską numoja ranka ir anksti eina miegoti;

c) Pradingsta pinterest‘e ar kitokiuose internetuose;

d) Slankioja iš kampo į kampą ir mąsto, kas ne taip vyksta gyvenime, kad jame atsirado laiko užsiimti nežinia kuo.

Teisingai. Bandau gelbėti save nuo D varianto ir papasakoti apie sekmadienio vakarą, kurio planas buvo išeiti pasivaikščioti po saulėtą Vilnių, prisijaukinti vienatvę geriant kavą „Pinavijoje“, nusipirkti rugiagėlių ir iškepti pyragą. Tuomet viskas pavyko puikiai.

Mėlynių ir persikų pyragas

Reikės:
8 šaukštų sviesto
150 gramų + šaukštelis rudojo cukraus
3 kiaušinių
180 gramų pilno grūdo kvietinių miltų
šaukštelio vanilinio cukraus
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
persiko
kelių didelių saujų mėlynių 

Kambario temperatūros sviestą išsukti su ruduoju cukrumi. Įmušti kiaušinius ir gerai išsukti, suberti vanilinį cukrų ir dar kartą gerai išmaišyti.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, tuomet – su kiaušinių, sviesto ir cukraus mišiniu. Išeis gana tiršta tešla. 
Ją paskleisti kepimo popieriumi išklotoje kepimo formoje. Į tešlą lengvai įspausti saują mėlynių, ant viršaus išdėlioti plonomis skiltelėmis supjaustytą persiką, o tada užberti likusias mėlynes. 
Galiausiai viską pabarstyti šaukšteliu rudojo cukraus ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.
Iškeptą pyragą atsargiai išimti iš skardos ir palikti atvėsti.

Šaltinis – Pinch of yum (atrasta per pinterest‘ą, žinoma!)

Labai skanus, fotogeniškas ir netgi beveik nenuodėmingas pyragas, kurį labai smagu valgyti pusryčių desertui. Tik nepadarykite klaidos – karštą dieną nepalikite jo saulėkaitoje ant virtuvės stalo, nes jam tikrai gali nutikti šis bei tas blogo. Kalba asmeninė patirtis.

Savaitė prabėgo galvojant apie keliones ir skrydžių bilietus. Dabar jau turiu tris – į Atėnus, į Ciurichą ir į Barseloną. Pirmųjų panaudojimo laukti liko jau visai nedaug. Net keista, kad gana ilgai laukus šių atostogų, jos ateina visiškai netikėtai ir galiausiai net be didelių emocijų. Žinoma, pamatysiu, kaip man seksis, kai galų gale pažvelgsiu į Akropolį ar gatvėse mėginsiu iššifruoti graikiškus užrašus.

„...nes juk niekas taip nebaugina nei netikėtas netikėtai išsipildžiusios labai ilgai godotos svajonės veidas,“ – sakė Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum“ knygoje, kurią iš naujo perskaičiau ieškodama atsakymų. Tik man vis dar nebaisu. Baisiau, kad kai kurios svajonės gali taip imti ir neišsipildyti, tad paatostogavus reikės pasiraitoti rankoves ir imtis plano B.

Šokoladinis pyragas be miltų

Šiemet vasaris stebina gerų ir įdomių pasimatymų gausa. Mano nedarbinių veiklų knygelėje kone kiekvieną dieną smulkiomis raidėmis prirašyta vardų ir veiklų. Ir tai nebūtinai yra meilės paieškos!

Pirmadienis – moteriški paplepėjimai ir filmas su R., antradienis – treniruotė ir pažintis su nauju treneriu, trečiadienis – sveikatos gerinimo vizitas ir pasimatymas su gydytoja, ketvirtadienis – kava ir juokai su M., penktadienis – bučinys į metų (o gal net penkmečio) kelionę išvykstančiai I., šeštadienis – susitikimas su Naujininkų kalneliais bėgimo trasoje, sekmadienis – pažintis su Dubingiais ir apšalusiais keliukais bei upelių etalonais... Ir taip toliau, ir panašiai.

Tad galiausiai nusprendžiau nueiti į pasimatymą su savimi. O tam būtinai reikėjo iškepti pyragą – drėgną ir šokoladinį, bet bent truputį apsimetantį sveikuolišku. Todėl iš receptų archyvo (šiuo metu kaip tik jį sudarinėju – tai bus mano žiemos projektas!) ištraukiau braunį be miltų, bet su sorų kruopomis ir kriaušėmis. Savo pasirinkimo tikrai nepasigailėjau!

Šokoladinis pyragas be miltų

Reikės:

stiklinės sorų kruopų
2,5 stiklinių vandens
80 gramų maltų migdolų
šaukštelio vanilinio cukraus
150 ml plakamosios grietinėlės
50 ml aliejaus
150 gramų rudojo cukraus
130 gramų juodojo šokolado
5 šaukštų kakavos miltelių
2 šaukštelių kepimo miltelių
4 kupinų šaukštų bulvių krakmolo
3 kiaušinių
3 kriaušių
citrinos sulčių

Sorų kruopas paskleisti sausoje keptuvėje ir keletą minučių pakaitinti. Pamaišyti, kad nepridegtų. Tada kruopas suberti į sietelį ir perplauti po tekančiu vandeniu, dėti į puodą, užpilti 2,5 stiklinės vandens ir virti 20 minučių kartais pamaišant. Išvirusias kruopas atvėsinti ir sutrinti elektriniu trintuvu.

Grietinėlę supilti į nedidelį puodą, suberti rudąjį cukrų ir pakaitinti iki virimo. Nukelti nuo ugnies, suberti smulkintą juodąjį šokoladą ir maišyti, kol jis ištirps, tuomet palikti kiek pravėsti.

Į dubenį dėti sutrintas sorų kruopas, maltus migdolus, vanilinį cukrų, aliejų, kakavą, kepimo miltelius, kakavą, krakmolą ir gerai sumaišyti su šokolado mase. Tuomet po vieną įmušti kiaušinius.

Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą.

Kriaušes nuplauti ir supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti citrinos sultimis. Skilteles gražiai sukaišioti į tešlą, kad matytųsi tik kriaušės kraštelis.

Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie valandą.

Šaltinis – žurnalas „Virtuvė. Nuo... Iki...“ (kuris numeris? O kad aš žinočiau!)

Taigi šv. Valentino dieną pakviečiau save į pasimatymą ir viena išgėriau arbatos bei suvalgiau gabalėlį pyrago. Beveik neskubėdama ir šiek tiek pamąstydama apie tai, kas šiuo metu vyksta aplinkui mane. O kol kas tai, kas dedasi, mane džiugina. Tad laikau čiurikus, kad viskas taip būtų ir toliau. 

Na, jeigu tą pačią šv. Valentino dieną bėgiodama pažliugusiais Pavilnio keliukais būčiau nenusitrynusi kojų iki kraujo, dabar būčiau dar laimingesnė. Na, bet love hurts, kaip dainavo sena sena grupė Nazareth (o aš netgi esu girdėjusi ją gyvai!). Tad galiausiai užsiklijavau žaizdas ir įveikusi dar valandą cardio treniruotės sporto salėje pamilau save dar labiau. Ir tikrai buvau verta to pyrago. Jo dar šiek tiek liko ir Lietuvos gimtadieniui atšvęsti, jėj!

Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis

Rudeninė melancholija mane jau pričiupo. Pradėjau vis dažniau sustoti ir susimąstyti, kas vyksta aplink mane ir ar man tai patinka, ar norėčiau, kad kas nors pasikeistų. Pavyzdžiui, vieną vakarą supratau, kad per pastaruosius kelis mėnesius, kai gyvenu sau pačiai, sutikau turbūt visus mano likimą pakeitusius vyrus. Ar jie vėl pasirodė mano kelyje, kad primintų, jog reikėtų nekartoti senų klaidų, kažkada sugadinusių santykius, ar jie iš tiesų visada buvo netoliese, tik aš žiūrėjau ne į tą pusę?

Taip, vieni jų atliko gal tik epizodinius vaidmenis, kiti tikrai buvo pagrindiniai. Žiūriu atidžiau ir matau vieną - jie visi davė man nepakartojamas gyvenimo pamokas. Vienas išmokė pasitikėti, o paskui tą pasitikėjimą ilgam sugriovė, kitas - kad vasaros romanai turi tendenciją sušildyti ir šaltesnius metų laikus, trečias - kad reikia turėti mažiau kaprizų ir į gyvenimą žvelgti paprasčiau, ketvirtas - kad meilė gali imti ir tiesiog baigtis...

Ruduo - pats geriausias laikas prisiminti būtas ir tik išsigalvotas meilės dramas. O prisiminus skaudulius, juos numalšinti padės puodelis arbatos, taurė vyno ir gabalėlis obuolių pyrago. Kokį nors naują saldumyno su obuoliais receptą išbandau kone kiekvieną rudenį, bet naujienų atsargos niekaip neišsenka.

 Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis

24 cm skersmens kepimo formai reikės:
3 didelių obuolių ir vieno vidutinio ar mažesnio
130 gramų sviesto + šiek tiek ištepti kepimo formai
130 gramų cukraus
3 kiaušinių
160 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
šaukštelio vanilinio cukraus
dviejų didelių saujų aviečių
poros šaukštų aguonų
šaukšto rudojo cukraus
šaukštelio cinamono

Obuolius nulupti, išimti sėklas ir supjaustyti skiltelėmis, mažesniojo obuolio skilteles atidėti atskirai.
Minkštą sviestą išsukti su paprastu ir vaniliniu cukrumi, įmušti kiaušinius ir gerai išplakti. Po truputį įmaišyti miltus ir užmaišyti tirštą tešlą. Įmaišyti didžiąją dalį obuolių skiltelių ir avietes.
Pyrago formą ištepti sviestu, dugną iškloti kepimo popieriumi.
Supilti tešlą į formą, ant viršaus gražiai išdėlioti atidėtas mažesniojo obuolio skilteles ir apibarstyti ruduoju cukrumi, cinamonu bei aguonomis.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių.

Šaltinis - Renata Ničajienė "Sezoninė virtuvė", Smaguris, 2014 

Viename žurnale neseniai perskaičiau mintį, kad vyras greitai pamiršta savo praeitį, tačiau moters praeitis turėtų jį labai dominti, nes nežinia, ar ji jau su saviške atsisveikino. Tad buvusių mylimųjų pasirodymai nelabai padeda man žvelgti pirmyn, juk norisi atsigręžti į juos ir pažiūrėti, kas per žmonės galiausiai iš jų išaugo.

Va štai kokios mintys užplūsta vaikštinėjant vakarais ir žvelgiant į rudeninėmis spalvomis nudažytą dangų.

Į tą temą ir daina - Connie Francis "Stupid cupid".

P.S. Jei norėtųsi daugiau obuolių pyragų, rekomenduoju šitą, šitą ir dar šitą.

Kalėdiniai cantuccini sausainiai su šokoladu

Ką veikti savaitgalį prieš Kalėdas? Žinoma, kad kepti sausainius. Pageidautina, kad jie būtų skirtingų rūšių. Dar galima pakuoti dovanas klausant šventinių melodijų (mano favoritė šiemet Let it snow). Valgyti ledus pergrūstame prekybos centre po šventinio apsipirkimo. Šokiai irgi visai nieko užsiėmimas. Dainuoti irgi. Daug miegoti. Susitikti su geriausiais draugais ir pasimėgauti draugija, pokalbiais ir juokais. Nusipirkti bilietus į labai gražaus balso savininko koncertą. Žiūrėti optimistinius filmus. Iki vidurnakčio kalbėtis apie šventines tradicijas namuose.

Žodžiu, daryti viską, kad prieššventinis pirmadienis būtų kuo nedarbingesnė diena.

Kalėdiniai cantuccini su šokoladu

Vienai didelei skardai džiuvėsėlių reikės:
250 gramų miltų
250 gramų miltelinio cukraus
1,75 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
dviejų kiaušinių + vieno kiaušinio trynio
100 gramų skrudintų lazdyno riešutų
100 gramų šokolado

Miltus, miltelinį cukrų, kepimo miltelius ir druską sumaišyti, persijoti į didelį indą. Į mišinio vidurį įmušti kiaušinius ir kiaušinio trynį, atsargiai išsukti masę.
Pridėti smulkintų skrudintų lazdyno riešutų ir kapoto šokolado, gerai išmaišyti.
Drėgnomis rankomis formuoti iš tešlos kepaliukus - geriausia, kokio centimetro storio ir kelių centimetrų pločio (bet čia jau kaip išeis). Juos dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 170 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.
Tuomet kepaliukus supjaustyti riekutėmis (atsargiai, karšta!) ir dėti atgal į skardą taip, kad prieš tai vidine puse buvusi dabar būtų viršuje. Kepti 5 minutes 150 karštumo laipsnių orkaitėje, tada riekutes apversti ir dar truputį padžiovinti. Atvėsinti. Laikyti sandariame inde,
Mėgautis ir valgyti pamirkant į arbatą.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", nr. 12 (66), 2014.

Nom nom nom.

O iš tiesų po tokio gražaus ir jaukaus savaitgalio man Kalėdos jau prasidėjo. Ir tikiuosi, kad jos tęsis taip pat gražiai, ramiai ir sklandžiai. Į jas, kaip visada, įeis kelionės po Lietuvą su pyragais ant kelių, aguonų pieno ir silkės degustacijos (šiemet silkę jau ragavau per draugės vestuves, gal to metams ir užteks?) ir šventiniai juokai.

Bet šiemet visa tai vyks kartu su žmogumi, į kurio ranką galėsiu bet kuriuo momentu įsikibti. Ir dėl to viskas bus šimtą kartų geriau!

P.S. Jam patiko sausainiai! Retas ir dėl to labai džiuginantis komplimentas.

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Women are made to be loved, not understood, - netyčia perskaičiau kažkur socialinių tinklų sraute Oskaro Vaildo citatą ir supratau, kad tą turėtų žinoti kiekvienas vyras, bandantis sieti savo gyvenimą su moterimi. Bent mano atveju, nežinia iš kur atsiradusios emocijos dažnai paima viršų, o tada... O vaikyti, tik laikykis.

Tylųjį pyktį ir nepasitenkinimą gyvenimu labiausiai inspiruoja artėjantis gimtadienis. Nesuprantu, kaip kai kurie žmonės gali imti ir tiesiog pamiršti saviškį. Aš, artėjant lapkričiui, visada pradedu kapstytis metų suvestinėje, žiūrėti, ką gero padariau, o ko - ne, ką galiu vadinti savo pasiekimais, o ką - nusivylimais ir pan. Tuomet po šiek tiek savigraužos ir savęs apgailėjimo, atsistoju nuo lovos ir imuosi veiksmų. Šiemet kol kas vis dar esu įvykių peržiūrėjimo stadijoje, kad galėčiau nuspręsti, kurios gyvenimo srities tvarkymo imtis pirmiausia.

O kol sprendžiu rimtus reikalus, reikia suvalgyti ką nors skanaus. Pavyzdžiui, trupininį obuolių ir cukinijų pyragą. Karštas jis labai derėtų su vaniliniais ledais.

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Reikės:

Trapiai tešlai:
100 gramų sviesto
2 šaukštų cukraus
kiaušinio trynio
ketvirtadalio šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštų grietinės
žiupsnelio druskos
300 gramų miltų

Įdarui:
200 gramų valytos cukinijos
2 didelių valytų obuolių
pusės indelio kondensuoto pieno
pusės citrinos žievelės

Pagaminti tešlos trupinius: pašildytą sviestą išsukti su cukrumi, druska, kiaušinio tryniu ir grietine. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.  Ant miltų dėti išsuktą sviestą ir trinant tarp pirštų suformuoti trupinius. Juos uždengti ir pastatyti šaltai maždaug pusvalandžiui, kad sukietėtų.

Cukiniją ir obuolius supjaustyti mažais kubeliais, sumaišyti su kondensuotu pienu ir tarkuota citrinos žievele.

Į paruoštą formą suberti pusę tešlos trupinių, uždėti obuolių ir cukinijų įdaro, o tuomet - likusius tešlos trupinius.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25-30 minučių.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", 2013 Nr. 2

---

Šiemet ir vėl gimimo dienos proga pasidovanoju sau kelionę. Tiksliau, ją man padovanojo universitetas, išsiunčiantis mane į komandiruotę Kopenhagoje. Tiesa, tai nebus Italija su paprastu ir skaniu maistu kiekvienoje kavinukėje, karščio bangomis, leidžiančiomis miegoti atvirais langais, ir daug laisvo laiko, šiek tiek burbant, kad seminarų vedėjai prastai kalba angliškai. Baiminuosi, kad tai bus nekokio oro ir smarkaus taupymo dienos gyvenant devynių kvadratinių metrų kambarėlyje ir maitinantis... Hm, tiesą sakant, nežinau kuo. Bet galbūt darbinga savaitė svečioje šalyje prisidės prie profesinės srities pergalvojimo ir prioritetų perdėliojimo.
To sau ir linkiu.

O ir savo mėgstamiausią vaikystės pasakų veikėją Undinėlę pamatysiu. Ko daugiau reikia gimtadienio proga?

Tik kad kas nors iškeptų skanų tortą ir nereikėtų to daryti pačiai.

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Šiandien sėdėdama ant beprotiškai gražaus ofiso stogo ir besimėgaudama saulės spinduliais staiga supratau, kad vasara su savo malonumais ir privalumais jau visai čia pat. Ne tiek ir daug laiko liko iki didžiųjų birželio įvykių - L. išėjimo iš bibliotekos (pasimatymai Saulėtekyje jau rimtai nusibodo...), vestuvių (ne mano!), komandiruotės (darbo vieta trumpam persikels į Romą) ir atostogų.

Tad dabar pats metas mėgautis šviežiomis salotomis, rabarbarais ir pirmosiomis, dar tolimais kraštais kvepiančiomis braškėmis. Juk šis vitaminų, saulės ir geros nuotaikos sezonas toks trumpas...

Pirmuosius rabarbarus šiemet nuskyniau dar per šv. Velykas, kai aptikau juos močiutės darže. Ir jie iš karto nukeliavo į keksiukus.

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Reikės: 

200 gramų miltų

100 gramų kuskuso kruopų

130 gramų cukraus

kiaušinio

šaukštelio kepimo miltelių

225 mililitrų pieno

80 gramų sviesto

4-5 rabarbarų stiebų

100 gramų baltojo šokolado

Miltus, kuskusą, cukrų ir kepimo miltelius gerai išmaišyti.

Ištirpinti sviestą ir palikti, kad pravėstų. Lengvai išplakti kiaušinį, sumaišyti su pienu ir supilti pravėsusį sviestą. Nepersistengiant viską suplakti. Tada pamažu maišant supilti plakinį į sausąjį mišinį.

Rabarbarus supjaustyti, šokoladą stambiai sukapoti. Priedus įmaišyti į tešlą, sudėti į keksiukų formeles.

Kepti apie 30 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje. 

Šaltinis - savaitgalio redez-vous

Keksiukus kepiau švęsdama darbinę sukaktį - jau metus dirbu universiteto palėpėje. Per tas 365 dienas buvo visko - ir džiaugsmo dėl pavykusių projektų, ir pakelto balso protrūkių, ir skubėjimo bei streso, ir atsipalaidavimo... Galiu džiaugtis įgyta patirtimi, bet po truputį norisi žvalgytis toliau arba aukščiau. Tik kol kas turbūt turiu tam dar kiek per skystas blauzdas.

Tiesa, jas dabar stiprinu fiziškai - jau minėjau aštuonių minučių mankštas, o visai neseniai vėl grįžau prie kūno plastikos užsiėmimų ir plano padaryti špagatą. Kol kas viską beprotiškai skauda, bet žinau, kad jeigu smarkiai norėsiu ir toliau tam skirsiu po kelias valandas į savaitę, tikrai imsiu ir tai padarysiu. Kaip ir išmoksiu naujus burtažodžius camel walk ir snake paversti realybe.

Motyvacija juk yra viskas, tiesa?

Svogūnų laiškų ir sūrio keksas

Kaip paprastai ir greitai sutvarkyti galvoje pasimetusias mintis? Kaip atsikratyti noro kontroliuoti kiekvieną savo (na, ir dar arčiausiai esančio žmogaus) gyvenimo minutę ir kiekvieną žingsnį? Kaip lengviau valdyti emocijas, daugiau šypsotis, nesikabinėti prie žodžių ir nedaryti nesąmonių? - mane tokie klausimai kankina turbūt kas antrą dieną, bet atsakymų kaip nėra, taip nėra.

Bandžiau jų ieškoti vaikščiodama daug kilometrų, bandžiau tiek pat kilometrų nuo jų nutolti važiuodama dviračiu, ateityje mėginsiu ir pabėgti, bet ar kas nors iš tiesų pasikeis? Nušvisiu ir tapsiu tobula? Juk žmogaus charakteris susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje, o paskui per tolesnius metus tik šlifuojasi kampai.

Tad visas savo nuodėmes bandau išpirkinėti maistu. Kartais padeda.

 Svogūnų laiškų ir sūrio keksas 

Reikės:

100 gramų alyvuogių aliejaus

100 gramų svogūnų laiškų

200 gramų miltų

2 šaukštelių kepimo miltelių

3 kiaušinių

100 mililitrų pieno

100 gramų tarkuoto kietojo sūrio

50 gramų mėgstamos dešros

šaukštelio džiovintų raudonėlių

druskos, maltų juodųjų pipirų

Iš kiaušinių, aliejaus ir pieno išplakti vientisą tešlą. Atskirame inde sumaišyti miltus su kepimo milteliais, tarkuotu sūriu, druska ir maltais pipirais. Miltų mišinį nuolat maišant pilti į paruoštą pieno plakinį, kol jis taps tiršta tešla.
Svogūnų laiškus ir dešrą smulkiai supjaustyti ir subėrus į tešlą gerai išmaišyti, kad tolygiai pasiskirstytų. Gautą tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą formą ir apibarstyti džiovintais raudonėliais.
Kepti apie 40 minučių iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol keksas pakils ir gražiai paruduos. Atvėsinti ant grotelių ir skanauti.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014.

Pyragas buvo skanus ir dar šiltas, ir jau šaltas. Puikiai tiko prie paprastų daržovių salotų, o knyga sufleruoja, kad derėtų ir prie vyno taurės... Tiesa, skaniausias jis man pasirodė pastovėjęs kelias dienas ir paragautas po pasivažinėjimo dviračiais. Apsilaižiau pirštus suvalgiusi paskutinį gabalėlį!

P.S. Ant palangės sudygo bazilikai ir pomidorai, pipirnės žaliuoja... Ar jau turėčiau laikyti save šiek tiek išprotėjusia, jeigu su jais kasdien pasikalbu apie gyvenimą?

Bananiniai keksiukai su karamele

Šių dienų aktualija, be abejo, yra šaltis. Apie jį kalbama namie, darbe, kavinėse, gatvėse, autobusuose... Žodžiu, neišvengiama tema. Taip, man irgi šalta - nosiai, dvejomis pirštinėmis apmautoms rankoms, niekaip neatitirpstantiems kojų pirštams... Bet po kelių puodelių arbatos arba po lengvos mankštos, kuria gali tapti tiesiog patrypčiojimas vietoje arba keli šokių žingsneliai virtuvėje, kūno temperatūra normalizuojasi ir vėl galima gyventi toliau.

Kai taip šalta, norisi tiesiog miegoti arba bent jau gulėti lovoje, žiūrėti filmus ir skaniai valgyti. Gal dar išgerti karšto vyno - juk jis tinka ne tik per Kalėdas, tiesa? Galbūt taip ir reikės padaryti jau visai greitai ateisiantį savaitgalį...

O prie karšto vyno/kakavos/arbatos puikiai derėtų ir bananiniai keksiukai su karamele.

Keksiukams reikės:

200 gramų sviesto

200 mililitrų cukraus

5 kiaušinių

šaukštelio kepimo miltelių

400 mililitrų miltų

2 bananų

8 Karvutės saldainių

vienos tarkuotos citrinos žievelės

Sviestą išsukti su cukrumi. Po vieną įmušti kiaušinius. Suberti su kepimo milteliais sumaišytus miltus ir gerai išmaišyti. Suberti tarkuotą citrinos žievelę.

Bananus ir saldainius susmulkinti ir įmaišyti į tešlą.

Keksiukų formeles iškloti popieriukais, pilti tešlą ir kepti 175 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas, nr. 3 (žiema), 2013

Pagal VMG, tai turėjo būti vienas pyragas, tačiau aš norėjau daugiau mažų džiaugsmų, tai iškepiau 16 keksiukų, o kas liko paverčiau plokščiu nedideliu pyragu, nuo kurio saldumo ir karameliškumo norėjosi laižytis pirštus.

---

Geroji žiemos ir šalčių pusė yra ta, kad visi stengiasi išsitraukti kuo storesnius ir linksmesnius megztinius (aš, žinoma, ne išimtis, o dėl pastarųjų dienų šilumos labiausiai esu dėkinga tobulajai mezgėjai - mamai!), tad kasdien galima šiek tiek pasityčioti iš savęs ir tapimo meškučiu. Nuo šalčio saugančios juokingos kepurės iš karto atjaunina mane mažiausiai 7 metais, tad pardavėjos vėl pradeda prašyti asmens dokumentų perkant nekaltą šampano butelį... Tuo dar niekada nesiskundžiau!

Blogesnioji žiemos pusė - darosi vis sunkiau skaityti viešajame transporte. Juk knygos puslapius vartyti nenusimovus pirštinių yra tikrai nemažas iššūkis! Gerai, kad bent troleibuso langų nereikia kas rytą nugrandyti prieš važiuojant į darbą...

O šiaip, aš tikrai nesu žiemos žmogus... Tai gal jau ir užteks tų šalčių, ką? Aš juk noriu suknelę apsivilkti ir nenušalti blauzdų bei kelių... Negi tiek daug prašau, m?

Cinamoniniai sausainiai su riešutais

"Daug žmonių gyvena daugtaškiais. Iš to vėliau kyla didelės dramos," - pasakė vienas protingas žmogus, režisuojantis studentiškus spektaklius, o aš tai perskaičiusi visiškai pritariau. Dėl to dabar stengiuosi neslėpti savo minčių po daugtaškiais ar užuominomis, o pasakyti tai, ką noriu pasakyti. Ir vis dar šypsausi.

Žinoma, prie šypsenos prisideda namie nevystančios gėlės (tarp jų ir mano mylimosios tulpės!), rankinėje paslepiami saldumynai ir nepastebimai iki nakties užsitęsiantys pokalbiai. Tad po virtuvinio štilio man vėl norisi gaminti gardžias vakarienes ir kepti pyragus. Tiesa, man buvo patarta pasidomėti ir sausainiais, nes, pasirodo, pyragai ne visiems yra pats geriausias dalykas pasaulyje! Tad domiuosi.

Cinamoniniai sausainiai su riešutais

100 gramų kambario temperatūros sviesto

100 mililitrų cukraus

100 mililitrų rudojo cukraus

kiaušinio

100 gramų smulkintų mėgstamų riešutų
100 mililitrų avižinių dribsnių

100 gramų tarkuoto baltojo šokolado

175 mililitrų miltų

šaukšto malto cinamono

0,5 šaukštelio kepimo miltelių

0,5 šaukštelio druskos

Sumaišyti sviestą, abiejų rūšių cukrų ir kiaušinį. Suberti riešutus, tarkuotą šokoladą, avižinius dribsnius ir maltą cinamoną. Atskirai sumaišyti miltus, kepimo miltelius bei druską ir supilkite į tešlą. Maišyti, kol ji taps vientisa.

Tešlą šaukštu dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 10-15 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Prieš ragaujant atvėsinti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvės paslaptys" (nežinau koks, nes receptą išsikirpau ir tiek...)

Labai mėgstu tokio tipo sausainius. Atsimenu, dar prieš šv. Kalėdas iškepiau jų visiems tuo metu namuose besisvečiavusiems žmonėms, bet vis tiek didžiąją dalį suvalgiau pati, nes tiesiog nepavyko atsitraukti nuo dubens... Kartais būna!

O kas dar vyksta mano gyvenime? Nieko ypatingo. Šią savaitę ir toliau mokiausi naujų dalykų - į įdomiųjų studijų sąrašą įtraukiau biomechaniką, viename renginyje susipažinau su keliais policijos pareigūnais ir išgėriau kavos su generaliniu komisaru (gaila, ne su komisaru Reksu...), daug rašiau ir taisiau, pradėjau dėliotis vasaros planus ir skaityti apie vestuvių scenarijus...

Žodžiu, kiekviena diena atneša savų mažų džiaugsmų. Tik reikia atsimerkti ir juos pamatyti.

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

Gadau kalėdinę nuotaiką kaip tik įmanydama. Nupirkau visas dovanas ir rimtai imsiuosi valgomų dalykų bei masinio pakavimo šį savaitgalį, klausau klasikinių kalėdinių dainų ir netgi trypčioju į taktą, kai pasitaiko proga, rengiuosi šiltais ir pūkuotais megztiniais, vaikštau į šventinius koncertus ir ten šypsausi nuo ausies iki ausies, o paskui vėl grįžtu į nuolatinę nuovargio būseną. O ta pirštų galiukais paliesta šventinė nuotaika nuo manęs vėl iš naujo pasprunka.

Bet aš stengiuosi bent trumpam pabūti laiminga. Turiu ir įrodymą - naują projektą "365 optimizmo dienos". Kosminėje virtuvėje per 2,5 metų neprirašiau 365 pasakojimų, bet gal su džiaugsmo paieškomis bus lengviau negu su tobulais pyragais? 

Pagyvensim - pamatysim!

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

19 nedidelių keksiukų reikės:

100 gramų anakardžių riešutų

100 gramų minkšto sviesto

175 gramų rudojo cukraus

2 kiaušinių

375 mililitrų miltų

šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

120 mililitrų pieno

3,5 šaukštų medaus

Riešutus paskrudinti sausoje keptuvėje ir susmulkinti.

Sviestą išsukti su cukrumi. Įmušti kiaušinį, išsukti, tada įmušti bei išsukti ir antrąjį.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska. Suberti pusę kiekio į sviesto mišinį ir šiek tiek pamaišyti.

Pieną sumaišyti su 3 šaukštais medaus, supilti į sviesto ir miltų masę. Gerai išmaišyti ir suberti likusius miltus bei riešutus. Tešlą išsukti ir padalinti į popierinėmis formelėmis išklotas keksiukų formeles.

Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje su ventiliatoriumi apie 15-20 minučių.

Šaltinis - maisto tinklaraštininkų žurnalas "Debesys", 2013-2014 žiema, Nr. 6 (10)

---

Keksiukai buvo kepti "Pyragų dienai", kurioje VGTU biblioteka, pardavinėdama darbuotojų keptus pyragus, rinko pinigus akcijai "Knygų Kalėdos". Nedideliu indėliu pavyko prisidėti ir mūsų palėpei.

O kitą dieną trumpam apsimečiau Snieguole - pasipuošusi prijuoste su Rudolfu šypsojausi studentams ir dalinau jiems pusrytinę kakavą bei bandeles.

Linkėti visiems geros dienos irgi gali būti smagu!

Kolegos sakė, kad čia matosi mano kontūrai (sakė ir kitaip, bet geriau to nekartosiu...)

P.S. Dalyvauju maisto tinklaraštininkų kalėdinio slapuko akcijoje - mano dovana jau nukeliavo pas Eglę į skruzdėliukų skverą, o aš vis dar laukiu paštininko... Bet jau greitai, aš tikiu!

Apverstas spanguolių pyragas

Kai visur šviečia kalėdinės lemputės net nepastebi, kaip aplinkui pradeda vykti tikri stebuklai. Pavyzdžiui, imi ir pasikvieti vieną didžiausių maisto kritikų į svečius valgyti pačios kepto pyrago, kuris kainuoja šiek tiek nervų ir orkaitės šveitimo. Bet svečias atsineša vyno ir sekmadienio vakaras lengvai išsitrina iš savaitės. 

Arba netyčia sutinki seniai matytą bei baisiai užsiėmusį žmogų ir sulauki šypsenos. Arba pažiūrėti tris filmus per tris dienas, nes tiesiog gali skirti sau tiek laiko. 

Po kalėdinėmis lemputėmis jau gimsta pažadai kitiems metams. Greitai jais pasidalinsiu, o kol kas laikau čiūrikus, kad man pagaliau užtektų jėgų nuosekliai jų laikytis.

Apverstas spanguolių pyragas

Reikės:
Spanguolėms:
110 gramų sviesto
300 gramų cukraus
2 šaukštų vandens
šaukštelio malto cinamono
350 gramų spanguolių
Tešlai:
225 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos
85 gramų sviesto
100 gramų cukraus
110 gramų rudojo cukraus
2 kiaušinių
175 mililitrų grietinės

Sviestu gausiai ištepti apskritą atsegamą kepimo formą. Jos dugną ir kraštus iškloti aliuminio folija.

Paruošti spanguoles: ant vidutinės ugnies išlydyti sviestą, įmaišyti cukrų, vandenį ir cinamoną. Maišyti, kol cukrus ištirps, tada užvirinti ir suberti spanguoles. Gerai išmaišyti, kad spanguolės pasidengtų padažu, o tada supilti į paruoštą kepimo formą.

Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitame dubenėlyje kambario temperatūros sviestą išsukti su ruduoju ir paprastu cukrumi iki šviesios purios masės. Po vieną įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Įmaišyti grietinę. Suberti sausus produktus ir išmaišyti, kad neliktų miltų gumuliukų. Tešlą supilti ant spanguolių.

Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 50 minučių arba kol patikrinus pyragą mediniu pagaliuku šis įsmeigtas ir ištrauktas iš kepinio bus švarus. Pyragą 10 minučių atvėsinti, atsargiai apipjauti kraštus, kad atliptų nuo sienelių ir apversti į lėkštę. 

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė. Nuo... Iki..." 2011 m. Nr.. 10 (29)

Patingėjusi eiti į turgų (juk jame yra ką pamatyti bei įsigyti ir žiemą, tiesa?), spanguoles pirkau šaldytas - jos buvo milžiniškos! Galbūt dėl to, o galbūt dėl kokių nors kitokių priežasčių, spanguolės neišliko ten, kur gražiai jas sudėjau (t.y. dugne), o nukeliavo kažkur į pyrago vidurį. Na, bet sukantis iš situacijos atradau pyrago puošimo cukraus pudra būdą. Šiek tiek nekeptų spanguolių ant viršaus taip pat niekam nepamaišė ir prie karamelės kalorijų dar davė šiek tiek vitamino C, kurio, manau, dabar man pačiai labai reikėtų bandant nuvaryti aplinkui besisukančias bacilas.

O grįžtant prie kalėdinės atmosferos, norėčiau, kad tie kasdienybės stebuklai taip greitai nepasimestų tarp dienų. Arba kad jų nenuslopintų skubėjimas ir stresas dėl šventinių pirkinių ar dovanų. Galvoju, kad jau viską apmąsčiau, teliko pasirūpinti keletu smulkmenų. Ir pirmą kartą gyvenime iškepti kūčiukų.

Obuolių pyragas su cinamoniniais trupiniais

Jau kelintą kartą mano nuostabiosios buto draugės pasakoja, kad bendri pažįstami, kartais paskaitinėjantys kometą, galvoja, kad mūsų namuose gaminu tik aš. Ne-tie-sa! Gali būti, kad aš mūsų butelyje esu ta, kuri gamina mažiausiai, bet tiesiog garsiausiai apie tai kalba. 

Pavydžiu V., nes ji moka sumeistrauti salotas kone iš nieko. Dar ji gali suderinti tokius įvairius produktus, kad man telieka pakilnoti antakį ir pasakyti, kad atrodo tikrai skaniai. Norėčiau sakyti, kad su ja dalinamės aistrą kokosų aliejui, bet iš tiesų aš jį tik išoriškai naudoju... Bet va, dėl žemės riešutų sviesto turbūt galėtume ir susimušti!

O štai M. sugeba kuo puikiausiai sunaudoti viską, ką randa šaldytuve ir improvizuoti gamindama (ko jai kaip tiksli receptų sekėja labai pavydžiu!). Ir dar ji verda labai skanią čili sriubą, kuri jau kelintą kartą planuoja atkeliauti į blogą kaip svečio receptas, bet... Vis kas nors nutinka.

Bet pyragus tikrai valgome visos. Tik kai kurios tai daro saikingiau :)

Obuolių pyragas su cinamoniniais trupiniais

Pagrindui reikės:

2 kiaušinių

150 mililitrų grietinės (30 proc. riebumo)

150 gramų cukraus

150 gramų miltų

šaukštelio kepimo miltelių

5 vidutinio dydžio obuolių

Trupiniams reikės:

120 gramų sviesto

150 gramų cukraus

150 gramų miltų

šaukšto cinamono

Obuolius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis.

 Pagrindui skirtus ingredientus sumaišyti ir gerai išplakti, kol pasidarys vientisa tirštoka tešla.

Kitame dubenyje pasiruošti trupinius - šaltą sviestą supjaustyti gabaliukais, subėrus miltus, jį pirštais sutrinti iki trupinių. Tada į gautą masę suberti cukrų bei cinamoną ir išmaišyti.

Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, pilti tešlą, ant jos sudėti pjaustytus obuolius, o ant viršaus užberti trupinių sluoksnį.

Pyragą kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie valandą.

Skaniausia valgyti dar šiltą ir su ledais!

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.

O šį savaitgalį mūsų virtuvėje vyko rimtas prieššventinis tvarkymasis! Neatsilikdamos nuo miesto, puošiamės Kalėdoms ir atidarome jų sezoną su karštu vynu, pyragu ir amžinuoju filmu Love Actually. Artimiausias darbas - susidaryti kalėdinių kepinių sąrašą ir surasti dar nebandytus imbierinius sausainius. Pirmosios, kurios jų paragaus, tikrai bus mano nuostabiosios buto draugės!

Juk kartais tikrai apsimoka gyventi su ta, kuri mėgsta girtis savo gaminamais patiekalais, ane?

Kovo 4 d., Varšuva, 7 val. ryto, o mes vaišinamės džiovintomis spanguolėmis

Obuolių tortas su klevų sirupo pertepimu

Taip netikėtai vieną dieną nubudau būdama 25-erių. Pamenu, kad vaikščiojant bendrabučio koridoriais ar piknikaujant su alumi bei submarinu, šis skaičius buvo toks, apie kurį sakydavom nebe toks jaunas. Dabar jau taip nebegalvoju. Ir toliau elgiuosi taip lyg nebūčiau sulaukusi pilnametystės.
Tik atsakomybės jausmas verčia susikaupti ir pripažinti, kad tas ketvirtis amžiaus vis dėlto jau silpnai, bet po truputį atsispindi akyse ir šypsenoje. Nors... Draugai sveikinimo filmuke mane pravirkdė sakydami "O su metais TIKĖKIMĖS ateis ir išmintis".

Tai aš irgi tikiuosi, kad toji išmintis jau nebe už kalnų ir greitai nebesijausiu kaip kvailutė mokinukė. O kol kas, gyvenam kaip jau išeina.
---
Kaip visada, gimimo dienos proga reikalingas tortas. Šį kartą jis buvo obuolių skonio ir su klevų sirupo pertepimu.

Pagrindui reikės:
80 gramų razinų
4 šaukštų vandens
3 obuolių
100 gramų kambario temperatūros sviesto
160 gramų cukraus
2 kiaušinių
280 miltų
1,5 šaukštelio druskos
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio cinamono
nutarkuotos citrinos žievelės
2 kiaušinių baltymų

Pertepimui:
100 gramų kambario temperatūros sviesto
100 gramų rudojo cukraus
85 mililitrų klevų sirupo
300 gramų tepamo grietinėlės sūrio (pvz. Philadelphia)

Pirmiausia gaminti pagrindą: razinas dėti į nedidelį puodą, užpilti vandens ir kaitinti ant silpnos ugnies, kol razinos sugers vandenį. Nukelti nuo ugnies ir palikti atvėsti.
Obuolius nulupti ir supjaustyti nedideliais kubeliais.
Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo, po vieną įmušti ir išmaišyti kiaušinius. Sudėti obuolius, razinas, citrinos žievelę ir išmaišom.
Miltus, druską, kepimo miltelius ir cinamoną sumaišyti atskirame dubenyje ir įmaišyti į tešlą. Kiaušinio baltymus išplakti iki standžių putų ir taip pat įmaišyti į tešlą.

Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir kepti maždaug 1 ar 1,5 valandos 170 laipsnių temperatūroje. Kai pagrindas iškeps (patikrinimui, kaip visada, naudoti pagaliuko testą), palikti jį atvėsti formoje.

Gaminti pertepimą: sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės, supilti klevų sirupą, išsukti. Tuomet įmaišyti kreminį sūrį.

Pyrago pagrindą perpjauti išilgai pusiau, užtepti pusę pertepimo masės. Ant viršaus dėti likusį pagrindo lakštą, o tada viršų bei šonus aptepti likusiu glaistu. Papuošti migdolų plokštelėmis.

Šaltinis - Little World

Torto užteko 11 žmonių! 

Tiek tortas, tiek šampanas buvo greitai sunaikintas, tad dabar gimimo dieną man primena raudonas (!) skrudintuvas virtuvėje ir gėlės ant mano stalo. Galėčiau gimtadienį švęsti kelis kartus metuose vien dėl gaunamų gėlių... Ir dėl tų pačių gėlių bei didesnio uogų pasirinkimo norėčiau būti gimusi vasarą... Bet ir rudenį įmanoma suktis iš padėties.
O gimtadienines depresijas, kaip visada, vaikau darbais. Ką gali žinoti, gal ir ten kas nors įdomaus gali nutikti?