2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

2012-ųjų istorijos

2012-ieji buvo mano metai.
Lygiai prieš metus atsisveikinau su vienu žmogumi, kuris užėmė tikrai didelę dalį mano kasdienybės, tad turėjau mokytis gyventi kitaip ir į viską žiūrėti naujomis akimis.

Tai buvo darbinių iššūkių metai.
Vos po kelių mėnesių darbo leidykloje organizavau pirmąjį knygos pristatymą, o jis dar sugebėjo trukti ilgiau nei aštuonias valandas. Per vėlesnius pristatymus teko gaudyti autorių, bėgantį nuo scenos, ruošti "Titaniko" arbatą daugiau nei penkiasdešimčiai žmonių bei pabendrauti su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi. Išmokau tiesioginiame televizijos eteryje pasakoti apie knygas ir nesutrikti net tada, kai už kadro juokiasi operatoriai. Ir šiemet pirmą kartą gyvenime atsistojau prieš studentų auditoriją pasakoti apie save. 



Tai buvo muzikos metai.
Aplankiau tris muzikos festivalius ir dar vieną didelės grupės didelį koncertą.
Opener'yje praleidau savaitę baloje ir aluje. Bet pamačiau Franz Ferdinand (iš labai arti!), įsimylėjau Mumford and Sons, paklausiau Justice, Bloc Party, the XX, the Cardigans, the Kills... O Kaune išliejau kibirą prakaito su Red Hot Chili Peppers.
Visą vasarą vaikščiojau į koncertus po atviru dangumi, o savo mylimiausią lietuvišką grupę gyvai girdėjau, jei neklystu, penkis kartus (tokio pamišimo neturėjau nuo Suicide Djs/Stipriai kitaip ar dar senesnių laikų, bet tada priežastys buvo kiek kitokios....).


Tai buvo išsipildžiusių svajonių metai.
Apie ką aš čia? Aišku, kad apie Paryžių. Keturios dienos, penki buteliai vyno, skaniausi pietūs po ilgų pasivaikščiojimų - lietuviškos dešros ir prancūziškų bandelių sumuštiniai, nauji įdomūs žmonės ir noras sugrįžti dar kartą. Dar tikrai liko ką pamatyti ir aplankyti!



Tai buvo beveik sportiniai metai.
Mano pasiryžimas nubėgti penkis kilometrus su Nike truko gerus tris mėnesius, kol nuo nepatogių sportinių batų man pradėjo skaudėti čiurnas, o normalių bėgiojimo batelių paieškas atidėjau geresniems laikams. Bet risnoti po Karoliniškes man labai patiko.
Pasiryžimas daryti rytinę mankštą išseko po pusmečio paskutinių minučių miego aukojimo.
O važinėjimas dviračiu buvo dviejų savaitgalių reikalas. Tik per tas keturias dienas nuvažiavau daugiau nei šimtą kilometrų ir galėjau visai nuoširdžiai bei pagrįstai savimi didžiuotis.

Čia jau buvau nuvažiavusi kokį 50 km per dieną ir miriau iš nuovargio.

2012-ieji buvo geri metai ir mano tinklaraščiui (vis dar kažkaip keistai skamba šitas žodis man...). 
Populiariausieji metų įrašai:
  1. Tuno tortas
  2. Varškės ir makaronų apkepas bei kišas su kumpiu ir svogūnų laiškais (jie turėjo lygiai po tiek pat peržiūrų, kai tikrinau!)
  3. Tinginys su baltuoju šokoladu ir mėtomis
Praėjusiais metais pasižadėjau sau, kad labiau mylėsiu save ir gyvenimą bei valgysiu daugiau salotų. Ištesėjau! 
---
Galbūt 2012-aisiais norėjosi daugiau kelionių, daugiau skanumynų, daugiau suknelių, daugiau pasimatymų, bet juk viskas dar prieš akis, tiesa?

2012 m. gruodžio 24 d., pirmadienis

Apelsininiai biscotti su kardamonu

Jau kelintą dieną iš eilės gaunu elektroninį laišką nuo Kalėdų Senelio. Ir jis vis rašo man apie dovanas... Maniškės jau pūpso po eglute, bet nežinau, kada šeimos sprendimas leis jas išpakuoti, nes jau po kelių valandų užpustytais keliais važiuosime į pasaulio kraštą ir bandysim ieškoti šventinio jaukumo. Tad aš eilinį kartą pagalvoju, kad per šventes ne dovanos svarbiausios. O gal taip tik maskuoju savo negabumą gražiems įpakavimams...

Bet visi nemokšiškumai pasislepia tada, kai išpakavęs dovaną, žmogus randa ką nors skanaus. Tokią dovaną ruošiau Kalėdų senelio slapuko žaidime ir siunčiau Rūtai iš brukniukaroliai.lt

Apelsininiai biskoti su kardamonu


220 g cukraus
2 kiaušiniai
nutarkuota vieno apelsino žievelė
200 g miltų
50 g miltų mišinio blynams
80 g maltų arba kapotų lazdyno riešutų
saujelė sveikų lazdyno riešutų
šaukštelio kardamono

Kiaušinius išplakti su cukrumi, suberti tarkuotą apelsino žievelę ir išmaišyti (aš dar įpyliau kelis šaukštus apelsino sulčių). Suberti miltus, kardamoną, maltus ir sveikus lazdyno riešutus. 
Užminkyti lipnią tešlą ir padalinti ją į dvi dalis. Kiekvieną dalį dėti ant miltuoto paviršiaus ir rankomis suformuoti pailgą kepaliuką.
Kepimo formą ištepti sviestu. Abu kepaliukus dėti į skardą ir kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie apie 35 minutes. Palikti pravėsti skardoje. Tuomet juos supjaustyti maždaug  centimetro storio riekelėmis. 
Kepimo skardą iškloti riekelėmis ir vėl kepti apie 25 minutes, kol jos išsausės ir taps traškios. Kepant vieną kartą apversti. Vėl palikti atvėsti skardoje.

Šaltinis – Dovanos iš virtuvės, Laisvos valandos, 2010.


Biscotti (dar vadinami ir cantucci, dėl skirtingų regionų?...) - itališki du kartus kepti sausainiai-džiūvėsėliai. Tradiciškai, Italijoje patiekiami kaip popietinis desertas, kurį reikia pamirkyti vyno taurėje. Per Kalėdas labai tinka mirkyti sausainius karštame vyne. Šypt. 
Arba, žinoma, arbatoje. 
Mano kambariokė V. sakė, kad jai patiko ir niekur nemirkyti. Kiekvienam - pagal skonį.


Linksmų ir šiltų švenčių bei skanių dovanų!

2012 m. gruodžio 19 d., trečiadienis

Imbieriniai sausainiai (2012-ųjų bandymas)

Pastaruoju metu kostmoso virtuvė tapo tikra kepyklėle - čia ištirpdyta ne viena plytelė šokolado, šaukštais kabintas medus, stalas barstytas miltais, cukrus matuotas turbūt kilogramais, o vyno butelis tarnavo kaip kočėlas. Kažkokia kepimo karštligė.


Imbieriniai sausainiai

Iš tiek išeis daug daug daug sausainių:
250 gramų sviesto
530 gramų cukraus (aš dėjau baltąjį ir rudąjį cukrų vienodomis dalimis)
2 dideli kiaušiniai
180 gramų medaus
650 gramų miltų
šaukšto maltų imbierų
žiupsnelio druskos
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
2,5 šaukštelio kepimo sodos

Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo. Įmušti kiaušinius, supilti skystą medų ir gerai išmaišyti.
Miltus persijoti su imbierais, druska, kepimo milteliais ir soda, įmaišyti į sviesto mišinį. Maišyti, kol išeis minkšta tešla.
Iš jos rankomis daryti kamuoliukus (tai daryti daug lengviau tešlą palaikius sandariame inde šaldytuve per naktį) ir dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Tarp būsimų sausainių reikia palikti nemažus tarpus, nes jie linkę smarkiai plėstis. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10-12 minučių (atsargiai, sausainiai mėgsta pridegti!).
Iškepusius palikti skardoje kelias minutes, kol atvės.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2011 m. Nr. 12 (31)

Štai taip atrodė sausainių pakavimas ir senų atviručių skaitymas nuotaikai pakelti.


Dėl rudojo cukraus sausainiai tapo karameliniais su švelniu imbiero skoniu. Bet nors ir nereikėjo kočioti tešlos ir spausti briedžiukų kaip praėjusiais metais, virtuvėje su sausainiais praleidau tikrai daugiau nei vieną vakarą.

Bet kas gali būti geriau už šiltą virtuvę ir skanius sausainius, kai už lango siaučia pūga?

2012 m. gruodžio 16 d., sekmadienis

Knygų iššūkiai 2012-2013 ir pirmosios dovanos

Stengiuosi nepasiduodi masiniam kalėdiniam šurmuliui, bet po pilnos darbo dienos, kai šypsausi ir linkiu visiems klientams (taip, again esu pardavėja...) gerų švenčių, norisi kad jos atneštų net tik nuovargį ar pyktį, bet ir malonių emocijų. Man jas visada suteikia karštas vynas, imbieriniai sausainiai, dainos apie un poquito ay ay ay on this Christmas night, kalėdiniai filmai ir... dovanos.
Šią savaitę gavau pirmąsias.

Viena jų - Virtuvės mitų griovėjų kalendorius 2013, kuris tikrai atsidurs ant virtuvės sienos. O kita atkeliavo tiesiai į ofisą su besišypsančia mergina. Kalėdų senelio slapuko dovanos nuo Eglės iš žaidimų aikštelės.
Ačiū! 



Na, o kitas mano praėjusios savaitės rūpestis - Knygų iššūkis 2013. Ilgai galvojau, kokias knygas aš tikrai noriu perskaityti, bet vis atidėlioju. Ir pagaliau šiandien, kai mane labai supykdė ir sutrikdė A Storm of Swords (kaip sakė P., čia miršta visi, kuriuos pamėgsti), susidėliojau sąrašą.

  1. Giovanni Boccaccio „Dekameronas“
  2. Rūta Šepetys „Tarp pilkų debesų“
  3. Sigitas Parulskis „Prieš mirtį norisi švelnaus“
  4. Emily Bronte „Vėtrų kalnas“
  5. Charles Dickens „Didieji lūkesčiai“
  6. Anthony Burgess „Prisukamas apelsinas“
  7. Ray Bradbury „Sudie, vasara“
  8. Evans Nicholas „Arklių užkalbėtojas“
  9. Antoine de Saint-Exupery „Naktinis skridimas. Karo lakūnas“
  10. Nicholas Sparks „Saugus prieglobstis“
  11. William Makepeace Thackeray „Tuštybės mugė“
  12. Kazys Almenas „Pjūties metas"
       Alternatyviosios:
  1.  Fitzgerald Francis Scott „Didysis Getsbis“
  2.  John Fowles „Magas“
      Iššūkis keliasi į naują platformą - 100knygu.lt, tad knygų apžvalgos turės būti profesionalesnės ir įdomesnės - teks prisiminti mokyklinius recenzijų rašymo įgūdžius, kad gaučiau kokių dovanų. Šypt.

Biure pasidavėme madai daryti eglutę iš knygų...

O paskutinė šių metų iššūkio knyga turėjo būti Ernesto Hemingvėjaus "Kam skambina varpai", bet aš ją pradėjau ir numečiau. Tačiau dar nuo vasaros turiu sutaupiusi vieną iš alternatyviųjų variantų - Herbjorg Wassmo "Dinos knyga".

Pirmoji mano perskaityta šios norvegų autorės knyga buvo "Stiklinė pieno",  nuo kurios niekaip negalėjau atsiplėšti. Dinos istorija taip pat mane smarkiai įtraukė - mergina, užaugusi kaip laukinis žvėriukas ir pratusi elgtis taip, kaip tik pati nori, ištekinama ir patenka į visiškai kitokią aplinką. Net tapusi moterimi ji nesistengia tramdyti savo aistrų (viduryje nakties groja violančele, iš rūsio gvelbia vyną ir geria jį naktį pavėsinėje žiūrėdama į žvaigždes, savo vestuvių dieną įsilipa į medį, kad tik pabėgtų nuo pirmosios nakties, per vyro šermenis permiega su tarnu...) kas dažnai atneša pražūtį aplinkiniams ar sunkumus jai pačiai. 
      Knyga tamsi, bet labai poetiška, kas turbūt man labiausiai ir patiko. Be to, sukėlė daug minčių - kaip Dina galiausiai nepalūžta, kodėl ji taip smarkiai kariauja dėl meilės rusui, kodėl taip šaltai elgiasi su sūnumi..?
      Jau perskaičiau ir tęsinį "Laimės sūnus" (apie kurią buvau girdėjusi tik nelabai teigiamus komentarus), dabar laukia dar ir trečioji dalis "Karnos kraitis". 

     Jei nepavyks perskaityti kitąmet, įtrauksiu į 2014 metų knygų iššūkį.       

2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Šildantis kuskusas su pistacijomis

Tas, kas pasakė, kad pirtis - sveikatos ir grožio šaltinis, šiandien turėtų pažiūrėti į mane ir atsiimti savo žodžius. Nors grožio davė televizijos grimerė iš pačio ryto uždėjusi man pudros kaukę, kurios nenuplovė net sniegas, bet štai sveikatos nesuteikė net penki (mažiausiai tiek, kažkuriuo metu pamečiau skaičių) puodeliai čiobrelių arbatos. Nosis vis tiek stengėsi pabėgti nuo manęs ir veikti jai įdomesnius dalykus.

Na, bet savaitgalį bent turėjau galimybę pasitikrinti, ar man tiktų kolegos pasiūlyta filmo herojė kalėdiniam vakarėliui: sėdėdama karšto vandens kubile ant užšalusio ežero kranto aš buvau labai puiki Rose iš "Titaniko" - plaukai apšerkšnijo lygiai taip pat!

Tad artimiausiomis dienomis man labai praverstų iš vidaus šildantis maistas. Toks buvo praėjusios savaitės atradimas - kuskusas su daržovėmis ir pistacijomis.


2 porcijoms reikės:
250 gramų kuskuso kruopų
50 gramų razinų
pusės šaukštelio malto kardamono
kelių gvazdikėlių
žiupsnelio aitriosios paprikos miltelių
cinamono lazdelės
žiupsnelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
200 gramų cukinijos
200 gramų poro
50 gramų kepintų sūdytų pistacijų
aliejaus

Razinas užpilti vandeniu ir palikti, kad išbrinktų. Pistacijas išlukštenti.
Cukinijas susmulkinti gabalėliais, porą supjaustyti žiedais.
Keptuvėje įkaitinti aliejų ir į jį suberti visus prieskonius ir cinamono lazdelę. Pakaitinti, kol jie pradės skleisti aromatą. Tuomet sudėti daržoves ir pakepinti, kol suminkštės. Išimti cinamono lazdelę.
Kuskusą paruošti pagal instrukcijas ant pakelio ir sumaišyti su keptomis daržovėmis, susmulkintomis razinomis ir pistacijomis.

Šaltinis - maisto tinklaraštininkų žurnalas "Debesys". Nr. 2 (6), žiema 2012-2013


Kuskusas (na, niekaip neskamba man kruopainiai) puikus išsigelbėjimas darbe, kur neturime mikrobangų krosnelės, o kartu ir jokios kitos galimybės pasišildyti atsineštą maistą. Užpili kruopas karštu vandeniu, sumaišai su norimais priedais ir jau gali mėgautis šiltais pietumis.
Gaila, kad prieskoniais šildantis kuskusas nepadėjo man išvengti peršalimo. Bet aš dar nepasiduodu!
---
Dar keli praėjusio savaitgalio džiugesiai:

  • išmokiau mamą žaisti stalo futbolą, o pati buvau pripažinta kone meistre. Gerai, kad dauguma mano varžovų prie tokio stalo stovėjo pirmą kartą...
  • mano kompiuteryje apsigyveno net keletas bilietų - į Briuselį gerti alaus ir valgyti bulvyčių ir į Lenkiją - taip pat gerti alaus, bet dar priedo klausyti Blur, Queens of the Stone Age ir Kings of Leon (šita žinia privertė mane šokti, nemeluoju!).
  • pasirodo, kad ir kiek lietuviškų dainų žinotumei, viena pirmųjų, šovusių į galvą užstalės žaidimų būna Džordanos "Nemylėjau Tavęs".

Šia džiugia gaida einu gerti arbatų ir sveikti.
Labanakt!

2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Keksiukai su džiovintomis spanguolėmis

Vieną rūškaną ryt trolių Mumių slėnį apklojo pirmasis sniegas. Snaigės krito tyliai ir gausiai, ir po keleto valandų viskas buvo balta.
Muminukas stovėjo prieangyje ir žiūrėjo, kaip slėnis apsidengia žiemos apklotu. Šįvakar užmigsime žiemos miegu, ramiai pamanė jis. Visi mumiai šitaip sugula lapkričio mėnesį (ar gali ką gudriau sugalvoti, jeigu nemėgsti žiemos ir šalčio). <...> Laikrodžiai vienas po kito liovėsi tiksėję, atėjo žiema.
Tove Jansson "Burtininko skrybėlė"

Šiandien E. beveik įtikino mane, kad sniegas yra gerai. Bet kulniuodama atgal į darbą po pietų pertraukos peršlapau kojas ir dar paslydusi vos neišsitiesiau viduryje perėjos. O tada važiuodama namo lediniu troleibusu nušalau rankų pirštus (žinoma, galėjau būti su pirštinėmis, bet taip nepatogu versti knygos puslapius).
Net Love actually jau pažiūrėjau, o nuo kompiuterio į mane žvelgia šuo, apsimetantis briedžiu.

Winter came.


Keksiukai su džiovintomis spanguolėmis
22 nedideliems keksiukams reikės:

100 gramų džiovintų spanguolių
100 gramų tamsaus romo
50 gramų graikinių riešutų
300 gramų miltų
2 šaukštų rudojo cukraus
80 gramų cukraus
2 šaukštelių kepimo miltelių
šaukštelio sodos
žiupsnelio druskos
šaukštelio malto muskato
300 mililitrų kefyro
80 mililitrų pieno
60 mililitrų saulėgrąžų aliejaus
2 nedidelių kiaušinių

Džiovintas spanguoles užpilti romu ir palikti išbrinkti. Tada smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su ruduoju cukrumi. Riešutus sukapoti.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda, druska ir cukrumi. Įmaišyti maltą muskatą ir riešutus.
Kitame dubenyje sumaišyti kefyrą, pieną, aliejų ir išplaktus kiaušinius. Įmaišyti paruoštas spanguoles.
Sausus ir šlapius produktus sumaišyti, bet nepermaišyti - užteks, kad nebeliktų sausų miltų.
Paruoštą tešlą dėti į keksiukų formeles ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje 20-25 minutes.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2011 m. Nr. 12 (31)


Man trūko keksiukų minkštumo ir pažadėtojo "tirpimo burnoje", bet prie arbatos, karšto vyno arba vieni grįžus iš lauko tiko kuo puikiausiai. Štai jau antras mano įrašas iš eilės yra apie keksiukus. Oh well... Kaip šiandien sakė bosas, dabar yra pats kulinarinis sezonas.

Beje, šiemet dalyvauju Kalėdų senelio slapuko žaidime ir jau sapnuoju, kaip kepu/perku dovanas ir rašau linkėjimus. Beliko tik išrinkti labiausiai tinkantį atviruką.



P.S. Kas ieškote kalėdinio įkvėpimo - čia geriausi būdai, kaip gražiai supakuoti knygą. Vienas smagiausių ir gražiausių mano darbinio blogo įrašų. O ieškantiems gražios kalėdinės muzikos... Rekomenduoju romantiškuosius She & Him. Tai jie šįvakar nuramino mane, kad žiema ir ilgos ilgos šventės - dar ne pasaulio pabaiga.

2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

Kondensuoto pieno keksiukai su raudonaisiais serbentais

Per šią savaitę (o šiandien tik trečiadienis!) jau ne vieną kartą girdėjau klausimą: kada paskutinį kartą matei saulę? Bet aš mačiau ją sekmadienį! Trumpai pasidžiaugiau tais pavieniais spinduliais, o tada vėl grįžau į pilkumą. Norisi tik miegoti arba išvažiuoti kur nors į pietų pusrutulį - į pavasarį.

Ne, iš tiesų nėra taip blogai: aš bendrauju su draugais, palieku vyno butelius kavinėse, dėl ko paskui tenka flirtuoti su padavėjais, vaikštau į krepšinį ir džiaugiuosi gražiais metimais, einu į protų kovas, perku kalėdines dovanas, vedu renginius - gyvenu savo mažoje jaukioje rutinoje. Ir planuoju pradėti kepti imbierinius sausainius arba cinamonu kvepiančius keksiukus.

O kol kas, vasaros prisiminimams sužadinti, kondensuoto pieno keksiukai su raudonaisiais serbentais.


Maždaug 20 (o gal ir daugiau) nedidelių keksiukų reikės:
225 g sviesto
250 g miltų
1,25 šaukštelio kepimo miltelių
100 g cukraus pudros
žiupsnelio druskos
385 g saldinto kondensuoto pieno
3 kiaušinių
poros saujų raudonųjų serbentų

Sviestą ištirpinti. Kai pravės, suberti cukraus pudrą bei druską ir išplakti iki vientisos masės. Supilti kondensuotą pieną ir vėl gerai išmaišyti.
Po truputį suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, išmaišyti. Įmušti kiaušinius ir vėl gerai išmaišyti.
Suberti dalį raudonųjų serbentų, atsargiai paskirstyti tešloje, kad serbentai smarkiai nesusitrintų.
Tešlą paskirstyti keksiukų formelėse, kiekvieną pabarstyti serbentais.
Kepti 170 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20-25 minutes.

Šaltinis - žaidimų aikštelė.

Kepiau jau ne vieną kartą - tikrai rekomenduoju!


Pagaliau įveikiau Fiodoro Dostojevskio "Idiotą" - labai didelio įspūdžio nepaliko. Aš esu skaičiusi rusų klasikus - Bulgakovas man labai patiko, Tolstojus kartais erzino, to paties Dostojevskio "Broliai Karamazovai" ar "Nusikaltimas ir bausmė" man taip pat daug minčių sukėlė. Bet va "Idiotas"... Skaitėsi labai sunkiai, pasimesdavau tarp vardų, titulų ir aukštuomenės manierų.
Tiesa, kunigaikščio gailėjausi ir stebėjausi, kodėl jis traukia tokias pamišusiais moteris - viena visiška beprotė, lakstanti iš savo vestuvių, kiekvieną kartą, kai jos rengiasi įvykti, o kita - lepūnėlė, nežinanti, ko nori iš gyvenimo. Ir visi kiti personažai buvo ryškūs ir įsimintini, bet jų veiksmai kartais visiškai manęs neįtikino...
Na taip, aš suprantu, ką F. Dostojevskis norėjo pasakyti ir pavaizduoti, bet teko pasikankinti.

Tad dabar su labai mielu noru sugrįšiu prie Song of Ice and Fire. Labai tinkamas skaitinys artėjant žiemai. Prie keksiukų!

2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienis

Svogūnų ir alyvuogių pyragas

Būna dienų lyg tyčia - atrodo, kad viskas krenta iš rankų, o tame tamsaus koridoriaus gale kažkas pamiršo įjungti šviesą. Kankiniesi, žiūri į baltą word'o lapą prieš save, kurpi beprasmius sakinius, tada paskaitai nesąmoningas naujienas apie čigoną su galbūt būsima žmona išskridusį į Paryžių, dar labiau ant savęs supyksti, suvalgai daug saldumynų, o galiausiai miegoti nueini pikta. Ir atsikeli pikta. Grožio ir sveikatos tai tikrai neprideda.

Metas susidėlioti planus kitiems metams - į juos tikrai turiu įtraukti blogų emocijų valdymo ir atsiribojimo nuo darbų pamokas. Šiandien net trys (!) šokančios kolegės sakė, kad joms atsipalaiduoti padeda būtent tokia fizinė veikla. Aš atsakiau, kad šoku prie puodų.

Svogūnų ir alyvuogių pyragas tikrai buvo vienas tų, kurie privertė šokti. Nes lupdama kalną svogūnų vis bėgdavau į vonią praustis šaltu vandeniu ir valyti upeliais tekančių ašarų.


Dar vienas gimtadieninis receptas. Galima sakyti, jau paskutinis iš šių metų šventės.

Svogūnų ir alyvuogių pyragas (pagal Virtuvės mitų griovėjus)
Reikės:

6 vidutinio dydžio svogūnų
dviejų standartinio dydžio alyvuogių be kauliukų skardinių
3 šaukštų balzamiko acto
2 šaukštų medaus
500 gramų sluoksniuotos tešlos
saujos šviežių bazilikų
mėgstamų prieskoninių žolelių mišinio
alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų

Svogūnus nulupti ir supjaustyti. Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų ir jame patroškinti svogūnus. Kai jie paruduoja, supilti balzamiko actą ir sudėti medų. Gerai išmaišyti ir kiek pakaitinti. Tada išjungti ugnį, o svogūnus pagardinti druska ir pipirais.
Tešlą iškočioti į didelį lakštą. Ant jo tepti pravėsusią svogūnų masę, suberti gerai nuvarvintas alyvuoges, pabarstyti smulkintais šviežiais bazilikų lapeliais ir mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis.
Suvynioti tešlos vyniotinį ir supjaustyti jį ritinėliais.
Ritinėlius dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį.

Video, kaip gamino vyrukai - ČIA.



Mano šios savaitės atradimas - kai kompiuterio pakrovėjas išleidžia dūmelį, įmanoma smagiai praleisti vakarą ne žiūrint į romantiškų akių aktorių, bet skaitant Dostojevskį ir karpant receptų žurnalus. Kai kitą kartą kompiuteris iškrės kokią šunybę, teks tuos receptus sutvarkyti ir sudėlioti į kategorijas. Bet dar ne dabar.

2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis

Užtepėlių balius. Trečia dalis.

Draugą nelaimėje pažinsi. Visiškas šios savaitės moto.
Labai džiaugiuosi, kad turiu tokių žmonių, kurie padeda pačiais sunkiausiais momentais, atneša į lovą puodelį arbatos ir džiuvėsėlių, pažiūri kartu kvailą serialą ir vėliau vis pasidomi, kaip jaučiuosi. Ir kad mūsų skoniai filmams sutampa. Dėl to visai nesunku atsilyginti už gerumą ir šeštadienį atsikėlus anksčiau nei vidurdienį  kartu kelias valandas šveisti man pirmą kartą matomus namus. O paskui prisišveisti picų ir aptarinėti sukneles, šukuosenas ir nagų laką.

Tos mergaitės visada liks mano mergaitės. Net tada, kai mus po Lietuvą ar po visą pasaulį išblaškys savi reikalai. O mergaičių būrelyje dabar labai madinga vaišintis užtepėlėmis. Tad gimtadienio meniu būtinai turėjo būti ir jų.

Krabų lazdelių ir agurko užtepėlė
Vieno vidutinio dydžio agurko
Krabų lazdelių pakuotės
Didelės saujos krapų
Poros šaukštų majonezo
Druskos, pipirų

Agurką nulupti ir stambiai sutarkuoti. Krabų lazdeles supjaustyti. Susmulkinti krapus. Viską sumaišyti su keliais šaukštais majonezo ir pagal skonį įdėti druskos bei pipirų.



Varškės ir lašišos užtepėlė 
200 gramų liesos varškės
100 gramų rūkytos lašišos
kelių šaukštų majonezo
Saujos krapų
Druskos, pipirų

Lašišą supjaustyti. Krapus susmulkinti. Varškę išsukti su majonezu, sudėti lašišą, krapus. Gerai išmaišyti ir įdėti druskos bei šviežiai maltų pipirų.




Vištienos ir varškės kremo užtepėlė
300 gramų vištienos krūtinėlės
vidutinio dydžio svogūno
400 gramų varškės kremo
alyvuogių aliejaus
šaukšto grūdėtųjų garstyčių
druskos, juodųjų pipirų.

Krūtinėlę išvirti ir supjaustyti kubeliais. Pusžiedžiais supjaustytą svogūną keptuvėje aliejuje kepinti tol, kol suminkštės. Atvėsinti.
Vištieną, svogūną, varškės kremą ir garstyčias dėti į smulkintuvą ir sutrinti iki vientisos masės. Pagardinti druska bei pipirais.

Šaltinis - 7 ingredientai, Virtuvės mitų griovėjai, 2012.


Vištienos užtepėlės išėjo kiek daugiau nei pusės litro (o gal net daugiau nei 0,7 l...) stiklainėlis. Bet ji labai skaniai valgėsi ir kitą rytą pusryčiams. Iš viso, pogimtadieniniai ar pošventiniai pusryčiai yra labai smagus dalykas. Juk tikrai ne kasdien pusryčiams be jokios sąžinės graužaties galima valgyti tortą...


Šį kartą po gimtadienio man norisi galvoti ne apie artėjančias Kalėdas (nors šiandien ant mūsų namų sienos jau apsigyveno pakabinta eglutė), bet apie pavasarį ar net vasarą ir lenkiškas linksmybes. Tikrai ir kitąmet ruošiuosi beveik visą savaitę gyventi palapinėje ir linksmintis pagal mėgstamą muziką su tūkstančiais kitų tokių  pamišėlių. Gal tada neteks tiek daug braidyti po purvynus... Nors tai nebuvo taip blogai iš tiesų!

P.S. Prieš metus buvo - Užtepėlių balius. Antra dalis, o dar anksčiau - Užtepėlių balius. Šitie įrašai yra vieni populiariausių šiame bloge ir atveda man kone daugiausiai svečių. Vat ir pasigyriau :)

2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Gimtadienis: morkų ir žemės riešutų tortas

Gimtadienis vis dėlto yra viena gražiausių švenčių. Keletą metų buvau tuo suabejojusi, bet dabar, žiūrėdama į aplinkui sumerktas gėles, negaliu nesidžiaugti savo diena.  Šiemet pagaliau atėjo tas momentas, kai reikėjo stoti prieš nesėkmės baimę ir iškepti tortą.


Turėjau net tris favoritus:
žemės riešutų sviesto tortas buvo atmestas dėl savo specifiškumo, nors aš gyvenu net su dviem žemės riešutų sviesto mylėtojomis;
tortas su degtine ir kondensuotu pienu buvo atmestas tik po ilgų dvejonių ir sudėtingų biskvito pertepimo instrukcijų;
o kone kaip tarpinis variantas laimėjo morkų ir žemės riešutų tortas.

Vakare buvo pamaitinti devyni žmonės, bet torto liko dar mažiausiai trims paragavimams. Visi murmėjo pagyrimus, nes juk pilna burna kalbėti nemandagu...

Morkų ir žemės riešutų tortas
24 centimetrų skersmens formai

Biskvitui:
3 kiaušinių
250 gramų tamsaus farino cukraus
150 gramų saulėgrąžų aliejaus
350 gramų tarkuotų morkų
150 gramų džiovintų abrikosų
200 gramų sūdytų žemės riešutų
210 gramų miltų
šaukštelio kepimo sodos
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštų cinamono
0,25 šaukštelio maltų muskato riešutų

Kremui:
250 gramų grietinėlės sūrio
180 gramų sviesto
100 gramų cukraus pudros
vieno apelsino žievelės
cinamono ir smulkaus rudojo cukraus pabarstymui

Morkas nuskusti ir stambiai sutarkuoti. Abrikosus supjaustyti griežinėliais. Žemės riešutus pasmulkinti.
Miltus sumaišyti su soda, kepimo milteliais, cinamono ir maltu muskato riešutu. 
Dubenyje sumaišyti kiaušinius ir cukrų, elektriniu plakikliu plakti apie penkias minutes, kol kiaušiniai suputos, o jų tūris padidės. Tada pamažu supilti aliejų ir plakti toliau, kol masė susiplaks į minkštą kremą. Šaukštu įmaišyti miltus. 
Į gautą tešlą sudėti morkas, abrikosus ir žemės riešutus. Gerai išmaišyti, kad ingredientai pasiskirstytų tešloje. 
Kepimo formos dugną iškloti kepimo popieriumi, kraštus patepti aliejumi. Į formą supilti tešlą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, tada sumažinti kaitrą iki 180 ir kepti dar apie 20 minučių. Jei ima svilti viršus - biskvitą pridengti folija. Iškepusį palikti atvėsti formoje.

Minkštą sviestą išplakti su cukraus pudra, kad jis taptų purus ir šviesesnis. Sudėti grietinėlės sūrį ir išplakti iki vientisos masės. Įtarkuoti apelsino žievelę.

Visiškai atvėsusį biskvitą išimti iš formos ir perpjauti per pusę gaunant du torto lakštus. Ant vienos dalies užtepti pusę gauto kremo, tada uždėti antrąją biskvito pusę ir likusiu kremu ištepti viršų. Pabarstyti cinamonu ir smulkiu ruduoju cukrumi. 

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.


Gal kiek kreivas-šleivas, bet vis tiek pirmasis mano pačios keptas tortas. Visai patiko ir jau išsirinkau tortą Kalėdoms! Arba šiaip kokiai kitai šventei, kuri gali ateiti anksčiau.

Dar kalbant apie gimtadienį, pasidariau sau pačią kiečiausią dovaną - susiplanavau kelionę į Lenkiją kovo pradžioje dar kartą pamatyti ir gyvai pasiklausyti vyrukų, su kurių dainomis, skambančiomis galvoje, dabar kas rytą atsibundu (ir net juos sapnuoju...) - Mumford and Sons!

Ir dar - iki knygų iššūkio pabaigos liko nebe tiek daug laiko, o mano sąraše dar dvi knygos ir į jų vietą besiveržianti trečioji Song of Ice and Fire dalis... Bet šiandien Dostojevskio gimtadienis, tai reikia būtinai pradėti "Idiotą". Storiu ji tikrai nenusileidžia mano pamėgtajai fantastikai (niekada negalvojau, kad taip pasakysiu)...

P.S.  Šiemet buvo turbūt pirmieji metai, kai neteko užpūsti žvakučių ant torto... Bet juk tai nereiškia, kad mano norai neišsipildys, ar ne?


2012 m. lapkričio 5 d., pirmadienis

Vištiena su obuoliais ir grietinėle

Džiaugiuosi - šiemet artėjant gimtadieniui manęs neapėmė egzistencinė krizė! Tiesa, ji dar turi keturias dienas tai padaryti, bet aš tikrai lengvai nepasiduosiu. O iš tiesų... Buvo daug rimtesnių reikalų, kurie kėlė neramumus viduje ir pagaliau nugalėjo mano egoizmą bei privertė pasijausti suaugusia moterimi. Gal jau ir laikas būtų tokia tapti.

Bet mane iki šiol daug kas stebina. Pavyzdžiui, kokia mažutė yra kelių savaičių kūdikio galvytė! Arba kaip greitai mama gali numezgti rožinę beretę mano nebe tokiai mažai galvai. Stebina dar neatrastos šeimos istorijos, nutikusios prieš daugiau nei penkiasdešimt metų. Džiugina maži kačiukai ir šuniukai, nesvarbu, kad jie dažnai nori nukąsti man plaukus ar palaižyti veidą. Keista atrodo tai, kiek daug žmonių žiūri TV rytais ir galvoja, kad aš perskaičiau visas tas knygas, kurias pristatau...

Į šią temą ir vienų savaitgalio pietų patiekalas - vištiena su obuoliais ir grietinėle.


Vištiena su obuoliais ir grietinėle
3 porcijoms reikės:

400 gramų vištienos filė
šaukšto miltų
druskos ir šviežiai maltų pipirų
šaukšto sviesto
šaukšto alyvuogių aliejaus
obuolio
svogūno
saujos pievagrybių
80-100 mililitrų vištienos sultinio
šlakelio romo
150 mililitrų grietinėlės

Vištienos filė kiek pasmulkinti ir apvolioti miltuose, sumaišytuose su žiupsneliu druskos ir pipirų. Nukratyti miltų perteklių.
Keptuvėje ant vidutinės ugnies ištirpinti sviestą, supilti aliejų ir gerai įkaitinti. Sudėti vištieną ir kepti, kol paruduos. Tada apversti ir kepti dar kelias minutes. Tada sudėti nuluptą ir gabaliukais supjaustytą obuolį, smulkiai sukapotą svogūną ir griežinėliais supjaustytus pievagrybius. Paskaninti druska bei pipirais, gerai sumaišyti ir kepti apie minutę.
Supilti vištienos sultinį. Užvirinti ir sumažinus ugnį troškinti, kol vištiena bus beveik paruošta. Tada padidinti ugnį, supilti romą ir pakaitinti minutę, kol alkoholis nugaruos. Supilti grietinėlę ir dar patroškinti, kol jos sumažės ketvirtadaliu.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2012 m., Nr. 9 (39)

Aš ragavau su ryžiais ir stambiai tarkuotu obuoliu. Patiko!


Kartais labai gera kelioms dienoms atitrūkti nuo visų rūpesčių ir nuvažiavus daugybę kilometrų Lietuvos keliais lankant gimines bei kapines gerti karštą vyną apie nieką negalvojant. Ir jau po truputį pasvajoti apie Kalėdas...

P.S. Dar vienas mane stebinantis dalykas yra blogo populiarumas. Spalį parašiau tik keturis įrašus, o sulaukiau daugiausiai skaitytojų per dar nelabai ilgą jo istoriją. Super!

2012 m. spalio 29 d., pirmadienis

Karameliniai sezamo sausainiai

Atšalo. Sutemo. Sninga.
Jaučiuosi lyg Kalėdos jau kvėpuotų man į nugarą, o dar net gimtadienio nesulaukiau. Tiesa, jo meniu jau pradėjau planuoti. T.y. išsirinkau torto receptą ir pradėjau kaupti dvasinę stiprybę bei pasitikėjimą savimi jo kepimui.

Užklupta žiemiškų nuotaikų ėmiau rinktis megztinius, kurių norėčiau, ir nepaisydama to, kad man jau nebe dešimt metų, vis tiek svajoju apie megztinį su šuniuku. Geriausia, kad tai būtų Jacko Russelo terjeras. Kaip Mailo iš legendinio filmo "Kaukė" (mačiau jį mažiausiai septynis kartus, bet visai mielai pažiūrėčiau vėl).
Ir sausainius vėl ėmiau kepti. Saldžius su vos juntama sūrumo gaidele.

Karameliniai sezamo sausainiai
22-iems dideliems sausainiams reikės:

stiklinės (200 ml) smulkaus rudojo cukraus
1,5 šaukšto sviesto (kiek vėsesnio nei kambario temperatūros)
kiaušinio
pusės stiklinės (100 ml) sezamo sėklų
2 šaukštų miltų
žiupsnelio rupios druskos (galima ir kiek daugiau dėti, pagal skonį)

Cukrų ištrinti su sviestu, kol masė taps panaši į šlapią smėlį. Įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti.
Tada suberti sezamo sėklas, miltus ir druską. Išmaišyti.
Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi. Ant jo dėti po nedidelį šaukštą gautos tešlos paliekant didelius tarpus tarp būsimų sausainių. Šauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 6-9 minutėms. Sausainiai linkę greitai perkepti ir sudegti, dėl to juos reikia prižiūrėti.
Ištraukus iš orkaitės kelias minutes sausainius paaušinti ir tik tada nuimti nuo kepimo popieriaus, nes karšti jie mėgsta sutrupėti.

Šaltinis - Žiupsnelis druskos


Kai kepiau šiuos sausainius pirmą kartą, skeptiškai ragavau ir sakiau, kad jie ne tokie "kabinantys", kaip tikėjausi. Bet paskui supratau, kad vis einu į virtuvę pasiimti dar vieno sausainio ir dar vieno, ir dar... Taigi kitą dieną teko juos kepti ir vėl. Laimei, sezamų iš karto nusipirkau daugiau...

---

Knygų reikalai. 
Spalis skirtas knygai "Mergina su drakono tatuiruote". Stiegą Larssoną liaupsina kone visi detektyvų ir trilerių skaitytojai, su juo lyginami skandinavų rašytojai, o aš dar nebuvau skaičiusi nė vienos jo Milennium trilogijos dalies. Nors ją išleido mano leidykla! Gėda pelėda. Tad taisausi.

Lisbeta ir Kalis iš pirmo žvilgsnio niekuo nesusiję. Jis - žurnalistas, apkaltintas ir nuteistas už šmeižtą, o tada išvažiuojantis į kaimą tirti bylos, pasibaigusios prieš trisdešimt metų, pats netikėdamas savo sėkme. Ji - privati detektyvė, hakerė, likimo skriaudžiama, niekuo nepasitikinti mergina. Bet... Jie susitinka ir pradeda dirbti kartu, miegoti kartu ir gelbėtis iš visų bėdų kartu.
Aprašomi nusikaltimai man dažniausiai kėlė šiurpą. Nors nesu atidi detalių sekėja, vis mėgindavau nuspėti, ką jie išsiaiškins toliau. O kartais labai pykau ant veikėjų, kad jie nesugeba susivokti savo gyvenimuose.
Išvada - jeigu ne "Clash of Kings", būčiau skaičiusi ir antrą dalį, kad perprasčiau autoriaus stilių iki galo. Tikiu, perskaitysiu trilogiją. Vėliau.

2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

Varškės ir obuolių pyragas

Kartais geram vakarui reikia jau išbandytų dalykų, nes naujovės gali imti ir nepateisinti lūkesčių. O štai eidama į "Poliarizuotų stiklų" koncertą esu tikra, kad bus linksma ir nuo šypsenos įskaus skruostus. Žinau ir tai, kad "Liverpool party" sutiksiu seniai žavėjusius žmones, nusišypsosiu, o tada šoksiu iki nebejausiu kojų (su aukštakulniais tai įvyksta daug greičiau). O nauji žmonės, sutikti sename užsibaigimo bare, net penktą ryto sugebės nustebinti.

Seniai išmėginti ir patikę pyragai taip pat verti sugrįžimo į virtuvę ir šanso sužavėti iš naujo. Kol balkone laukia maišas obuolių, toks pyragas labai tinka jų naikinimui.


Varškės ir obuolių pyragas

Reikės:
180 gramų atšaldyto sviesto
280 gramų miltų
250 gramų + dar poros šaukštų cukraus
2 šaukštelių cinamono
400 gramų varškės
2 kiaušinių
žiupsnelio druskos
kilogramo obuolių

Miltus persijoti į dubenį. Į jį burokine tarka įtarkuoti atšaldytą sviestą. Tada stambias sviesto drožles pirštais sutrupinti, kad jos vienodai apsiveltų miltais ir taptų trupiniais. Į šią masę suberti 50 gramų cukraus ir šaukštelį  cinamono, sumaišyti ir padėti į šaldytuvą.
Varškę sumaišyti su kiaušiniais, 150 gramų cukraus ir žiupsneliu druskos. Tada masę pertrinti šakute, per sietelį ar blenderiu. 
Obuolius nuplauti, nulupti ir supjaustyti. 
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Į dugną pilti daugiau nei pusę trupinių, ant viršaus pilti varškės masę ir ją išlyginti. Toliau dėti obuolius, juos pabarstyti likusiu cinamonu ir norimu kiekiu cukraus (man užteko poros šaukštų). Ant viršaus užberti likusius trupinius.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą ir 15 minučių. 

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.

---

Pirmą kartą tokį pyragą kepiau kiek daugiau nei prieš metus. Aplinkybės taip pat buvo panašios - norėjau kuo ilgiau būti užsiėmusi, ir kuo mažiau ašaroti. Tikrai padeda!

O naujos vietos irgi gali būti geros. Paskutinis atradimas "Veranda" Žvėryne. Nors tenykštis dienos pyragas nebuvo toks skanus kaip maniškis, kakavą tikrai skanią padarė. Šypt. 

2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Trinta moliūgų ir vištienos sriuba

Pasimečiau dienose ir žmonių veiduose. Viskas susiliejo kaip kokiame sapne, iš kurio norisi kuo greičiau pabusti. Bet eilinį kartą supratau, kad visi skaudūs dalykai gyvenime atneša ir kažką gero. Ašaros nudžiūva, su netektimi susitaikoma, miego trūkumas kompensuojamas, o į iškeliavusio žmogaus vietą visada ateina kitas žmogus - šį kartą kalbu ne simboliais!

Per pastarąsias dienas maitinausi daugiausiai sumuštiniais ir sausainiais, bet vieną dieną teko sujungus jaunimo pajėgas pagaminti kibirą (!) baltos mišrainės ir šiek tiek silkės pagardų. Pastarieji bent buvo greitai suvalgyti ir tapo legendiniais. Mišrainei ne taip pasisekė...

O vakar pagaliau grįžusi namo po trijų valandų kelionės Lietuvos keliais, prisiminiau skaniąją trintą moliūgų ir vištienos sriubą.


4-6 porcijoms reikės:
vištienos krūtinėlės
500 gramų moliūgo
svogūno
2 morkų
30 gramų sviesto
4 šaukštų manų kruopų
litro daržovių sultinio
50 mililitrų grietinėlės
pipirų, druskos

Svogūną smulkiai supjaustyti. Su trupučiu sviesto pakepinti keptuvėje ant nedidelės ugnies, kol suminkštės. Sutarkuoti morkas, sudėti į keptuvę kartu su svogūnu. Tuomet sudėti gabaliukais pjaustytą vištieną ir lengvai apkepti.
Keptuvės turinį perdėti į puodą, suberti nedideliais kvadratėliais pjaustytą moliūgą, užpilti sultiniu  ir užvirti. Virti apie 15-20 minučių, kol moliūgas suminkštės. Tada suberti manų kruopas. Kai po kelių minučių sriuba sutirštės, nukelti puodą nuo ugnies ir sriubą pertrinti per sietelį ar sutrinti smulkintuvu. Grąžinus puodą ant viryklės, supilti grietinėlę, permaišyti, pagal skonį įberti maltų pipirų ir druskos.
Patiekti su skrebučiais.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2012


Ir dar - gyvenimas moka stebuklingai dėlioti aplinkybes, kad savo gimtadienio savaitgalį būčiau užsiėmusi kitokiais reikalais. Praėjusiais metais buvau senelių auksinėse vestuvėse. Gaila, kad deimantinio jubiliejaus jau neteks pamatyti...

Labai simbolišką dainą grojo radijas nuostabiai gražų rudens vidurdienį - Kostas Smoriginas "Apokalipsė", priminė pirmuosius studijavimo metus ir meilę dainuojamai poezijai.
Štiš, liūdesy.

2012 m. spalio 8 d., pirmadienis

Pusryčių skrebučiai su pomidorais ir mocarela

Atostogų vėjai išpūtė iš galvos didžiąją daugumą rūpesčių. Pasidžiaugiau rudeniniais lapais, ryžu katinuku ir vynu vakarais. Netgi lietus neerzino taip smarkiai, kaip galėtų.
Tad dabar man nesinori jokių dramų ir pykčių. Bet, atrodo, kad to išvengti nepavyks.

Dažniausias klausimas, kilęs man praėjusią savaitę buvo - ką skanaus suvalgyti? Na, klausimų apie antrąjį "Game of thrones" sezoną ir jo baigtį šį kartą neskaičiuosiu, nors būtent jie mane pažadino viduryje nakties, kai vėjas nešiojo ne tik lapus, bet ir medžius.


Skrebučiai su pomidorais ir mocarela
3 porcijoms reikės:

prancūziško batono
kiaušinio
kelių svogūno laiškų
1 didelio arba poros vidutinio dydžio pomidorų
rutuliuko mocarelos sūrio
druskos, juodųjų pipirų

Batoną supjaustyti, riekutes išdėlioti skardoje ir šauti į 180 laipsnių kaitrumo orkaitę.
Kiaušinį išplakti su žiupsneliu druskos ir pipirų. Suberti smulkintus svogūno laiškus ir nedideliais kubeliais supjaustytus pomidorus bei mocarelą. Viską gerai išmaišyti.
Ant apkepintų batono riekelių dėti po šaukštą užtepo, dar pagardinti pipirais ir grąžinti į orkaitę maždaug aštuonioms-dešimčiai minučių, kol sūris išsilydys ir apskrus.

Šaltinis - 7 ingredientai, Virtuvės mitų griovėjai, ŽLG, 2012.



Tai, kaip gera būti pailsėjusiai, pajutau ryte važiuodama į darbą - neerzino nei besigrūdantys žmonės, nei sėdimų vietų trūkumas, nei pirštų galus stingdantis šaltis... Bet visa, kas gera, greitai baigiasi.
O aš dar nenoriu grįžti į rutiną!

2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

Cukinijų ir ožkų sūrio pyragas

Istorija, kuri prasideda baruose. Poreikis įsimylėti. <...> Įsimyli ne todėl, kad įsimyli, o įsimyli todėl, kad tuo metu tau beprotiškai reikia įsimylėti. Tuo metu, kai pajunti savo troškimą įsimylėti, privalai būti labai atsargus, lyg būtum išgėręs meilės eliksyro, to, kuris tave priverčia pamilti pirmą sutiktąjį. Gali pasitaikyti ornitorinkas.
(Umberto Eco - Fuko švytuoklė)

Tokia citata ir apibendrina viską, ką ruošiausi pasakyti apie penktadienio vakarą baruose.


Cukinijų ir ožkų sūrio pyragas (tartas)

Tešlai:
180 gramų varškės
80 gramų sviesto
200 gramų miltų
šaukšto cukraus
žiupsnelio druskos

Įdarui:
150 gramų minkšto ožkų sūrio
150 mililitrų pieno
2 kiaušinių
nedidelės cukinijos
džiovintų prieskoninių žolelių: baziliko, rozmarino, raudonėlių

Varškę sumaišyti su cukrumi ir druska, pertrinti maisto smulkintuvu arba šakute, kad liktų kuo mažiau gumulėlių. Šaltą sviestą įtarkuoti į miltus, tada patrinti pirštais, kad visi sviesto gabalėliai apsiveltų miltais. Į šią masę sukrėsti varškę, išmaišyti šaukštu ir suminkyti tešlą į vieną gabalą. Jį palikti šaldytuve pusvalandžiui.
Ant miltuoto paviršiaus iškočioti tešlą, iškloti ja kepimo formą ir vėl įdėti į šaldytuvą pusvalandžiui (arba į šaldiklį dešimčiai minučių).
Kai tešla atvės, ant jos kloti kepimo popierių ir užberti pupelių. Tokį pyrago pagrindą šauti į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti apie 15 minučių, tada nuimti "balastą" ir kepti dar 10-15 minučių, kol pagrindas išsausės, o krašteliai gražiai paruduos.

Įdarui cukiniją nulupti ir susmulkinti bulvių skustuku plonomis juostelėmis. Kiaušinius išplakti su pienu, įberti šiek tiek druskos. 
Ant iškepto pyrago pagrindo pridėti ožkų sūrio gabaliukų (maniškis buvo toks minkštas, kad reikėjo ištepti sūriu pyrago pagrindą), pabarstyti žolelėmis. Cukinijos juosteles susukti į "roželes"-tūbeles ir išdėlioti ant sūrio. Tada atsargiai užpilti kiaušinių ir pieno plakinį ir dėti į 160 laipsnių kaitrumo orkaitę maždaug pusvalandžiui, kol sutvirtės kiaušinių masė.

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.

Taip, žaidimo su šiuo pyragu buvo nemažai... Ir dėl mūsų orkaitės nenuspėjamo kaitrumo, krašteliai pajuodavo ir perkepė, bet vis tiek buvo verta!
Šiemet tikrai "atradau" cukinijas! Iki šiol viena laukia šaldytuve, kol bus sunaudota kokiam pyragui ar šokoladiniams keksiukams.


Įveikiau Umberto Eco "Fuko švytuoklę". Buvo sunkiau nei tikėjausi, nes ne visada žinojau istorinį kontekstą. O ir šiaip... Tai nėra pati tinkamiausia knyga skaitymui pakeliui į darbą, kai troleibuse klega moksleiviai ir savo paskalomis dalijasi senjoros. Bet knyga buvo bent truputį artima man savo tematika - leidykla. 

Į leidyklas, - atsakė, - suplaukia viso pasaulio kvailybė. Bet kadangi pasaulio kvailybėje švyti Aukščiausiojo išmintis, išmintingieji stebi kvailius kupini nuolankumo. 

Nupasakoti leidyklos darbo metodai man kėlė ne tik šypseną, bet ir mintį - o kodėl mes taip nedarome? :)
Galbūt tos leidyklinės scenos man ir labiausiai patiko. Kažkur knygos viduryje jau galvojau, kad palūšiu ir nebeįstengsiu perskaityti, bet veiksmas persikėlė į Paryžių ir suintrigavo detektyvine linija (kokia aš neintelektuali, jei pasikabinu tik ant tokių triukų...), tad pabaigiau. 
Ir dabar norėčiau dar kartą perskaityti "Rožės vardą", nes kai skaičiau ją pirmame kurse, labai skubėjau ir miglotai atsimenu tik vienuolių žmogžudystes bibliotekoje. Tematika taip pat artima!

Pabaigai: prasidėjo mano mėgstamiausių serialų nauji sezonai, o aš įnikusi į Game of Thrones. Ir ruošiuosi skaityti kitas sagos dalis anglų kalba - kovų scenos bus tikras iššūkis. 
Ir dar - man ryt nereikia į darbą, nes atostogauju!


2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

Cukinijų blynai su mėtomis

Aš pikta. Labai pikta. Dėl to, kad bobų vasarą matau tik pro biuro arba troleibuso langą. Dar dėl to, kad visą savaitę mano pietų pertrauka trunka daugių daugiausiai dvidešimt minučių - šiandien sriubą arbatiniu šaukšteliu kabinau tiesiog stovėdama už spintos, pernelyg nenutoldama nuo savo darbo vietos. Ir galiausiai dėl to, kad dienos pabaigoje buvau pavadinta godžia ir galėjau susiprasti, kad pernelyg gerai vertinu savo gebėjimus. Bullshit.

Motyvacija nuo nulio nusmuko iki minus milijono. Gerai, kad rytoj jau penktadienis ir man prasideda atostogos. O bobų vasaros proga - prisiminimas iš pirmųjų rugsėjo dienų, kai kepiau cukinijų blynus su mėtomis.

3 nedidelėms porcijoms reikės:

vidutinio dydžio cukinijos
didelės morkos
2 kiaušinių
2 šaukštų miltų (kitą kartą dėčiau daugiau)
saujos šviežių mėtų lapelių
žiupsnelio druskos
2 šaukštų cukraus

Stambiai sutarkuoti cukiniją ir kuriam laikui atidėti, kad išsiskirtų sultys. Taip pat stambiai sutarkuoti morkas. Mėtų lapelius sukapoti.
Dubenyje išplakti kiaušinius su cukrumi ir žiupsneliu druskos. Įmaišyti tarkuotą morką ir nusunktą tarkuotą cukiniją. Galiausiai įmaišyti miltus.
Kepti įkaitintoje keptuvėje su lašeliu aliejaus. Patiekti su grietine.

Šaltinis - priekavos.lt receptai



Nepasiduok ir nepaverk! - praėjusio rudens šūkis. Negalvojau, kad teks jį prisiminti ir dabar... Vienintelis geras dalykas: žiūrėjau "Kita svajonių komanda" ir planuoju dar kartą nueiti į jį su tėvais. Nes tikrai verta!

2012 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

Avižiniai sausainiai su cukinija

...mano galvoje daug visokių scenarijų slepiasi. Bėda ta, kad ne aš režisierė. Aš tik įkvepiu rudenį ir iškvepiu liūdesį.
(2008-09-30)

Rudeninis dejavu. Atrodo, kad kažkada taip jau buvo, kad jau taip jaučiausi, taip pat vaikščiojau krentant lapams ir purškiant lietui, galvodama apie tą patį ar klausydama tos pačios dainos apie medžius be lapų. Laimė, dabar bent turiu botus ir neberizikuoju peršlapti kojų. O liūdnoms akimirkoms sušvelninti užtenka sausainių ir rudeninių gėlių.


Avižiniai sausainiai
jei neklystu, 24-iems sausainiams reikės:

60 gramų sviesto
150 gramų cukraus
šaukštelio vanilinio cukraus
250 gramų cukinijos
kiaušinio
žiupsnelio druskos
šaukštelio cinamono
šaukštelio kepimo miltelių
160 gramų miltų
170 gramų avižinių dribsnių
100 gramų džiovintų spanguolių
150 gramų šokolado

Cukiniją stambiai sutarkuoti. Šokoladą sukapoti, spanguoles atskirti viena nuo kitos.
Kambario temperatūros sviestą sumaišyti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Plakti kelias minutes, kol masė pašviesėja. Įmušti kiaušinį ir gerai išplakti. Sudėti cukiniją ir išmaišyti.
Druską, cinamoną, kepimo miltelius, miltus ir avižinius dribsnius sumaišyti atskirame dubenyje ir suberti į cukinijų masę. Gerai išmaišyti. Sudėti šokolado gabalėlius ir džiovintas spanguoles. Paskutinį kartą išmaišyti.
Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi. Šaukštu dėti tešlą į skardą paliekant didelius tarpus. Kepti 10-15 minučių 190 laipsnių karštumo orkaitėje, kol sausainiai išsileidžia ir paruduoja krašteliai. 
Atvėsinti ant grotelių ir skanauti.

Šaltinis - DELFI kulinariniai opusai


O kai penktadienį iki septynių sėdėjau darbe su excelio lentelėmis, mane gelbėjo ne mintys apie namus ir animacinius filmus, bet šitie vyrukai - Mumford and sons. (kaip tik naujas albumas pasirodys rytoj!) Vis atsimenu tą vakarą lenkiškame purvyne ir jų muziką leidžiantis saulei... Deja. 
Winter is coming.

2012 m. rugsėjo 17 d., pirmadienis

Keptų morkų ir vištienos mišrainė su ryžiais

Vasara baigėsi, bet festivaliai - vis dar ne. Šį savaitgalį aplankiau net du: Kauno sušių festivalį, kuris man susisiejo tik su šalčiu ir darbu, bei Vilniaus knygų festivalį, kuris su Domanto Razausko melodijomis grąžino mane į studentavimo laikus. Galėjau ir šiame festivalyje sudalyvauti kaip profesionalė, bet... Išėjo taip, kaip išėjo.
Šiuo metu darbas mano galvoje sukasi daug dažniau nei pati norėčiau. Ir jau nuo pat pirmadienio septintos ryto svajoju apie savaitgalį - filmus, kaštonus (tikrai prisirinksiu jų, net jei ir vėl reikėtų susibadyti pirštus bandant numušti nuo medžio ežiuką), pyragus ir miegą.


Sušių festivalis mane įkvėpė gaminti saldžiarūgštę vištieną ir priminė seniai kompiuteryje nugulusį receptą.

Keptų morkų ir vištienos mišrainė su ryžiais
4 žmonėms reikės:

4 didelių morkų
0,5 šaukštelio kmynų
0,5 šaukštelio Provanso žolelių mišinio
druskos, juodųjų pipirų
šaukšto alyvuogių aliejaus
100 gramų ryžių
250 gramų keptos vištienos
kelių slyvinių ir saujos vyšninių pomidorų
saujos špinatų

Užpilui:
4 šaukštų alyvuogių aliejaus
šaukšto medaus
šaukštelio garstyčių
šaukšto balzamiko acto
šaukšto raudonojo vyno acto
druskos, juodųjų pipirų

Morkas nuskusti ir supjaustyti storais šiaudeliais. Juos dėti į skardą, apibarstyti kmynais, prieskoninėmis žolelėmis, druska ir pipirais, užpilti šaukštą alyvuogių aliejaus ir pašauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę maždaug pusvalandžiui. Iškepus ataušinti.
Ryžius išvirti. Vištieną supjaustyti, pomidorus susmulkinti, špinatus suplėšyti. Viską dėti į didelį dubenį, ir sumaišyti. 
Išsukti užpilui skirtus produktus ir apliejus mišrainę dar kartą išmaišyti. 

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.


P.S. Susimąsčiau dabar, kuo skiriasi salotos nuo mišrainės? Wikipedia sako, kad kaloringumu ir termiškai apdorotų maisto produktų naudojimu. Kalorijų gal čia ir nedaug, bet dauguma produktų kepti arba virti... Tad nepervadinsiu, tebūnie. Bet vis tiek žodis salotos man skamba daug gražiau ir moteriškiau... 

2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Cukinijų ir aguonų pyragas su citrininiu glaistu

Pastaruoju metu sulaukusi klausimo, kur save matau po penkių metų, noriu atsakyti, kad tada aš būsiu po palme prie šiltos jūros ir gersiu puošnų kokteilį su spalvotu skėčiuku. Kol kas atrodo, kad atostogos ir poilsis bus tik po tiek laiko. O dabar dar ir kažkokios bacilos prisikabino - jos verčia mane gerti po puodelį arbatos kas pusę valandos, nes vaistininkė nusprendė, kad nejaučiu pakankamai rimtų peršalimo simptomų ir nusprendė neduoti man jokių vaistų. Ačiū jai. Nuo aviečių arbatos mane apima sentimentalumas ir šniurkščioju žiūrėdama youtube filmukus taip sunaudodama paskutinę man likusią vienkartinę nosinę.

Bet nuo rytojaus naudosiuosi jau pripažinta taktika - apsimesti, kad man viskas gerai. Kai liga nejaučia galinti atitraukti tave nuo įprasto gyvenimo ritmo, ji pati pasitraukia. Taip bus ir šį kartą, tikiu.  O jeigu ne... Teks ją vaišinti pyragu.


Cukinijų ir aguonų pyragas su citrininiu glaistu
Reikės:

2 kiaušinių
120 gramų cukraus
100 mililitrų saulėgrąžų aliejaus
200 gramų miltų
0,5 šaukštelio sodos
šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštai aguonų
vienos citrinos žievelės
300 gramų cukinijos
pusės citrinų sulčių
100 gramų cukraus pudros

Cukiniją sutarkuoti burokine tarka. Nuo citrinos nutarkuoti žievelę (tik geltonąją dalį).
Kiaušinius sumaišyti su cukrumi ir išplakti iki putų. Supilti aliejų ir dar kartą kelias minutes plakti iki vientisų putų.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda ir aguonomis. Sausus ingredientus suberti į kiaušinių ir aliejaus masę, tada sudėti tarkuotą cukiniją ir daugiau nei pusę citrinos žievelės, išmaišyti.
Gautą masę sudėti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti apie 45 minutes 190 laipsnių karštumo orkaitėje.
Pyragus iškepus ir vėstant, pasiruošti glaistą. Pusės citrinos sultis išsukti su cukraus pudra ir likusia dalimi tarkuotos citrinos žievelės. Pravėsusį pyragą aplieti glaistu ir palikti sustingti.

Šaltinis - Beatos virtuvė: kepinių knyga, 2012

Pyragą kepiau jau kelis kartus (ačiū V. už cukiniją!), tad turiu pastabų. Pirmą kartą, kai forma buvo mažesnė, glaisto užteko. Imant standartinę 23-24 cm skersmens formą, glaisto reikėtų daugiau, nes jis nelabai jaučiasi.


Kas rytą eidama į stotelę neatrandu laiko paieškoti nukritusių kaštonų... Vakare jie visi būna išlukštenti ir nurinkti. Jau iš tiesų ruduo - kaip keista.

2012 m. rugsėjo 9 d., sekmadienis

Šokoladinio-riešutinio kremo blynai

Šį savaitgalį įsitikinau, kad mane gali nupūsti vėjas.Tiesa, turbūt tik tada, kai jis itin smarkus, o aš esu šv. Jonų  bažnyčios varpinės viršuje ir bandau įžvelgti žmones Gedimino pilyje. Dar supratau, kad per daug saldumynų gali kenkti sveikatai. Net jei tai kakava ir "Napoleonas" iš "Cukatų" arba naminis slyvų pyragas. Ir dar - po ilgos ir sunkios savaitės galiu būti tokia pavargusi, kad įstengiu užmigti ne tik žiūrėdama į Ryan Gossling kompiuterio ekrane, bet ir knapsėti sėdėdama su draugėmis bare prie alaus bokalo.


Nebėgau Vilniaus maratono - kaip tik, pailsėjau nuo savojo skubėjimo ir pasimėgavau ne visai šilta rudens saule bei gera draugija. Bet vis tiek pirmadienis man atrodo kaip naujas iššūkis, kuris gali būti labai sunkus.... Jį pakelti padėtų blynai, kuriuos kaip svetinga šeimininkė kepiau viešniai šeštadienio ryte.

Šokoladinio-riešutinio kremo blynai
3 porcijoms reikės:

2 kiaušinių
50 gramų cukraus
50 mililitrų aliejaus
300 mililitrų kefyro
200 gramų miltų
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
150 gramų šokoladinio-riešutinio kremo (pvz. Nutella arba koks pigesnis kremo variantas)

Kiaušinius išplakti su cukrumi. Įmaišyti kefyrą ir aliejų.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska. Suberti į kiaušinių-kefyro plakinį ir išmaišyti, kad neliktų gumuliukų. Tada sudėti šokoladinį-riešutinį kremą ir išmaišyti iki vienalytės masės.
Kepti sausoje įkaitintoje keptuvėje ant nedidelės ugnies. Patiekti su rūgštesne uogiene.

Šaltinis - DELFI kulinariniai opusai.

Fotografavimas buvo patikėtas toms, kurios nestovėjo prie viryklės su dviem keptuvėmis!

Tai tiek šiandienai, einu skaityti knygos. Taip, pradėjau "Sostų žaidimą" ir man baisiai įdomu, kaip ten klostosi reikalai!

2012 m. rugsėjo 5 d., trečiadienis

Įdarytos bulvės

Viena intensyviausių ir turiningiausių vasarų baigėsi. O kiekvieną rudenį man kyla beprotiškas noras ką nors mesti, ką nors išbraukti iš savo gyvenimo, palengvinti jį iki maksimumo ir pasiruošti žiemai, kada norėčiau kaip trolis mumis prisikimšti spyglių ir užmigti žiemos miegu. Arba iškeliauti tolyn kaip Snusmumrikas.
Bet nuo visų rudeninių liūdesėlių gelbėja pokalbiai su seniai matytais žmonėmis, nes tada pasakodama apie savo nuotykius ir potyrius, suprantu, kad tikrai gyvenu puikiai.



Ruduo į namus sugrąžino ir buto drauges. Buvo tokių dienų ar net savaičių, kai tik susirašinėdavome rašteliais (žr. foto), priklijuotais prie virtuvės stalo. Vieną tokių vienišų vakarų ant šio stalo garavo įdarytos bulvės, kurios vėliau buvo poetiškai pavadintos Dviese pievelėje (ir ne, pavadinimą sugalvojau ne aš!).

Įdarytos bulvės
šį kartą be proporcijų, bet vienam žmogui dažniausiai norisi trijų vidutinio dydžio bulvių puselių

bulvės
geltonoji paprika
raudonasis svogūnas
kumpis (pigesnis variantas - daktariška dešra)
sūris
druska, šviežiai malti pipirai, Provanso žolelių mišinys

Bulves apvirti. Kiek pravėsinus perpjauti per pusę ir išskobti paliekant storus kraštelius (atsargiai, bulvės linkusios subyrėti).
Dalį bulvių masės sumaišyti su smulkintu svogūnu ir paprika, kubeliais pjaustytu kumpiu/dešra bei dalimi sutarkuoto sūrio. Įdarą pagardinti druska, pipirais ir Provanso žolelėmis. Įdaryti bulvių puseles, pabarstyti sūriu ir šauti į įkaitintą orkaitę maždaug 10-15 minučių.
Paprastų paprasčiausiai!
Skaniausiai valgosi su daržovėmis.



Jau rytoj oficialus mano darbinio tinklaraščio pristatymas, palinkėkite jam sėkmės! Dabar jau tikrai turėsiu rimtai domėtis knygų pasaulio naujienomis ir skaityti ne tik savo malonumui. Naujausia knyga must-read sąraše - "Sostų žaidimas". Jei tik tuose sausakimšuose ryto troleibusuose galėčiau ramiai paskaityti, jos laikas ateitų daug greičiau. Arba jei neužmigčiau skaitydama vakare...
Nieko, aš galiu išgyventi rugsėjį, o spalį - man atostogos!