2016 m. sausio 25 d., pirmadienis

Avižinė košė su obuoliais, imbierais ir cinamonu

Praėjusią savaitę daug galvojau apie draugystę ir koks keistas dalykas ji vis dėlto yra. Su vienais žmonėmis gali kasdien pliurpti apie visokius menkniekius ir dalytis internetiniais juokais bei gyvenimo smulkmenomis, tačiau nieko nežinoti apie tai, ką jie mąsto svarbesniais klausimais ar už ką balsuoja rinkimuose. Su kitais gali nesimatyti daugiau nei pusę metų, o tuomet susitikti, greitai apsižiūrėti, kas naujo išvaizdoje (plaukų, svorio, tatuiruočių pokyčiai), o tada jaustis taip, lyg tų pusės metų nė nebuvo. Su trečiais kartais nereikia net kalbėtis, nes atrodo, kad visais rimtais bei ne tokiais rimtais dalykais galima pasidalyti vien susėdus šalia.

Ir visi tie žmonės yra draugai – branginami, mylimi ir nepakeičiami. Nors su kiekvienu iš jų esi šiek tiek kitoks ir savo istorijas pasakoji suteikdamas joms skirtingų spalvų.

Viena draugė prieš daug daug metų mane supažindino su avižine koše. Mano šeimoje toks pusryčių patiekalas niekada nebuvo populiarus – tiesa, dabar ją darbo dienų rytais tikrai rasčiau tėvų virtuvėje. Maniškėje košė pusryčiams garuoja tik savaitgaliais. Ir turiu prisipažinti, kad skanesnės už tą, kurią išbandžiau paskutinį kartą, dar neteko ragauti.


Avižinė košė su obuoliais, imbierais ir cinamonu

Vienai didelei porcijai reikės:

30 gramų avižų dribsnių
vidutinio dydžio obuolio
300 ml įvairių grūdų arba migdolų pieno
gabalėlio imbiero
šaukšto cinamono
šaukšto sėlenų
šlakelio medaus arba klevų sirupo

Obuolį supjaustyti smulkiais kubeliais, imbierą susmulkinti arba sutarkuoti.
Puode ant vidutinės ugnies pakaitinti pieną. Suberti avižų dribsnius, obuolį, imbierą, sėlenas ir cinamoną. Pavirti 5-7 minutes. Išjungti ugnį ir dar kelias minutes palaikyti košę puode, uždengtame dangčiu.
Pagardinti medumi ir skanauti. Mano atveju, pagardinimas buvo keli riešutai išgriebti iš medaus, riešutų ir aviečių uogienės stiklainėlio, gauto per Kalėdas. Saldumo daugiau tikrai nebesinorėjo.

Šaltinis – Ilka Adams „Supermaistas“, Obuolys, 2015 m.

Namai pakvipo taip, tarsi kepčiau obuolių pyragą, o pusryčiai suteikė tiek energijos, kurios neišnaudojau net per dviejų valandų treniruotę ir 5 kilometrų pasivaikščiojimą link namų po jos.


O eidama supratau, kad iš tiesų jau visai nebetoli pavasaris ir bent savaitė atostogų. Jų jau tikrai reikia, nes jaučiu, kaip kartas nuo karto netikėtai mano baterijos „nusėda“ ir joms vėl įkrauti reikia daugiau laiko negu anksčiau. Tad jau reikėtų pradėti planuoti, kokios spalvos hiacintą šiemet pasistatysiu ant palangės ir ką norėsiu pamatyti bei nuveikti, kai atsidursiu mieste prie Temzės. Nuo vasario jau galėsiu pradėti skaičiuoti dienas. Iki vasario irgi jau nebe tiek daug liko!

2016 m. sausio 16 d., šeštadienis

Pasta su avokadų padažu

Dar praėjusiais metais vieną vakarą eidama iš darbo stebėjau, kaip aerodrome stovintys lėktuvai pradingsta tirštame rūke ir pagalvojau, kad tai tikrai įspūdingas vaizdas. Dabar stebiu, kaip pamažu mano smegenis uždengia lygiai toks pats rūkas, kuris tikrai neleis čia nutūpti jokioms protingoms mintims - joms teks kurį laiką skraidyti aplinkui, o paskui greičiausiai leistis atsarginiame oro uoste. Apie ką aš čia?

2016-ieji prasidėjo gana įdomiai, bet su šventinio laikotarpio pabaiga jie galiausiai grįžta į tas pačias vėžes. Tad tikiuosi, kad rūkas galvoje nesilaikys taip ilgai, kaip stingdančiai šalta minusinė temperatūra lauke, ir išsisklaidys man nespėjus pridaryti nesąmonių.


Žodis „nesąmonė“ pamažu pradeda apimti ir daugiau dalykų – pavyzdžiui, darbe eiti pietų į artimiausią kavinę, kurioje visas maistas dažniausiai esti vienodo skonio. Tad ir toliau ieškau pačių geriausių „pietų iš dėžutės“ išeičių. Vienas naujausių atradimų – pasta su avokadų padažu.

Pasta su avokadų padažu

2 mergaitiškoms porcijoms reikės:

200 gramų makaronų (geriausia, kad jie būtų pilno grūdo)
gerai prinokusio avokado
saujos špinatų lapų
nedidelio svogūno
kelių saulėje džiovintų pomidorų
saujelės sūdytų žemės riešutų (nebūtina)
pipirų, druskos, džiovintų žolelių ir kitų mėgstamų prieskonių

Avokadą sutrinti su žiupsneliu druskos ir kitais pasirinktais prieskoniais. Įpilti šaukštą ar kelis vandens, kad būsimasis padažas būtų skystesnis.
Keptuvėje su lašeliu aliejaus pakepinti smulkintą svogūną, tada sudėti saulėje džiovintus pomidorus, riešutus bei špinatus ir dar minutėlę pakaitinti.
Makaronus išvirti, nusunkti ir grąžinti į puodą. Sumaišyti su trintu avokadu ir pakepintais ingredientais.

Skanauti iš karto!

Šaltinis – ozveris.net

Avokadas man vis dar yra ne iki galo atrastas vaisius, kurį pamažu jaukinuosi. Atrodo, kad su šiuo pastos receptu gerokai pasistūmėjau į priekį.



Vieną dieną interneto platybėse perskaičiau tikrai įdomią mintį – tie žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nekontroliuoja savo gyvenimo, dažnai imasi atidžiai prižiūrėti savo kūną ir jiems tai puikiai išeina. Dabartinės mano aplinkybės taip pat veda link šio scenarijaus.

Neturėtų būti labai blogai. Bent daugiau naujų
sveikuoliškų receptų išbandysiu.