2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

Daugiaryžis su moliūgais

Jausmai skirti tam, kad jaustum, o ne tam, kad suprastum.
Tokią mintį perskaičiau visai neseniai vienoje darbo reikalais skaitytoje knygoje, kuri bandė įkvėpti mane pavasarinio optimizmo. Jai pavyko vienai dienai - šypsojausi, vaikštinėjau saulėtomis gatvėmis ir nors šaltukas griebė už ausų ir žandų, buvau laiminga dėl nieko. Net jaučiausi įsimylėjusi.

Šiandien nuotaikų sūpuoklės mestelėjo mane žemyn. Iš pradžių stebėjausi, o paskui pamačiau, kaip ryškiai šviečia pilnatis ir suverčiau visą kaltę jam. Juk negi kaltinsi save dėl to, kad kiekvieną dieną turi smarkiai kovoti su vėjo malūnais ir dėl to beprotiškai pavargsti? Belieka tik prisiminti kultinę dainą Trys milijonai ir niūniuoti po nosimi: jog mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti.

Kai jau tikrai norisi nuleisti rankas, aš pagalvoju apie skanų maistą ir kartais jis mane įkvepia dar nepasiduoti.

Daugiaryžis (rizotas) su moliūgais
4 porcijoms reikės:

vidutinio dydžio moliūgo
alyvuogių aliejaus
4 skiltelių česnako
druskos, juodųjų pipirų,
mėgstamų džiovintų žolelių, kelių lauro lapų
svogūno
apie 300 gramų rizoto ryžių
200 mililitrų sauso balto vyno
700 mililitrų daržovių sultinio
25 gramų sviesto
tarkuoto parmezano

Moliūgą nulupti, supjaustyti nedideliais gabalėliais ir dėti į folija išklotą kepimo skardą. Apšlakstyti šaukštu alyvuogių aliejaus, įdėti tris česnako skilteles ir kelis lauro lapus, pabarstyti prieskoniais. Uždengti folija ir kepti 200 laipsnių kaštumo orkaitėje apie 45 minutes.
Į puodą įpilti keletą šaukštų alyvuogių aliejaus ir pakepinti labai smulkiai supjaustytą svogūną. Kai jie suminkštėja, įdėti smulkiai pjaustytą likusią česnako skiltelę. Jai apkepus suberti ryžius - jie turi pasidengti aliejumi ir tapti vos vos permatomi. Pilti baltąjį vyną ir vis pamaišant palaukti, kol jis susigers į ryžius.
Tuomet į ryžius pilti samtį sultinio ir maišyti, kol jis susigers. Taip kartoti, kol ryžiai išvirs ir paleis krakmolą (užtruks apie 20 minučių).
Pabaigoje sudėti sviestą ir saują tarkuoto parmezano. Uždengti puodą dangčiu ir palikti kelioms minutėms pastovėti.
Iš orkaitės ištraukti moliūgus, išimti česnaką ir lauro lapus. Moliūgus atsargiai įmaišyti į ryžius.
Patiekiant pabarstyti sūriu ir šviežiai maltais pipirais.

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009. 


Ir dar vieni žodžiai, tiesiai į širdį: meilė myli jėgą. Todėl mes galime mirtinai įsimylėti kitus, bet retai sugebame atsakyti į meilę tų, kurie mirtinai įsimyli mus (Elif Shafak).
Panašiai taip dabar ir jaučiuosi. Kaip juokavome su viena kolege, aš esu žiopliukas skorpionas, kuris vietoj to, kad geltų kam nors kitam, netyčia įgelia sau ir džiaugiasi vien tuo, kad kažką kankina - nesvarbu, kad skauda pačiam.

P.S. Tikiuosi, kad čia jau paskutinis įrašas su pesimizmo gaidelėmis ir jau greitai grįšiu į harmoniją su savimi!

2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

Keksiukai su vyšniomis

Mano laimės planas A žlugo per 3 minutes, o iki plano B įgyvendinimo trūksta dar beprotiškai daug detalių. Pamažu man ryškėja ir planas C, bet jis greičiausiai vadinsis ne laimės, o susitaikymo planu... Tad kol kas stengiuosi tiesiog giliai kvėpuoti, nuryti visas pykčio ašaras ir prieš ką nors sakydama bent truputį pagalvoti, nes skuboti sprendimai gali nenuvesti niekur toli.

Kaip visada, užklupo sunki savaitė. Bet pastaruoju metu jos visos sunkios, čia gal kokia poatostoginė depresija? Arba šiaip pilkumos ir šalčio perdozavimas? Tačiau viskas gerai, jei bent kas antrą rytą sugebu save nuteikti geriems dalykams ir nusišypsoti susivėlusiai merginai, žiūrinčiai į mane iš veidrodžio.

Keksiukai yra vienas geriausių dalykų, kurie nutinka tada, kai norisi atsipalaiduoti ir negalvoti apie rūpesčius.

Keksiukai su vyšniomis

15 nedidelių keksiukų reikės:

135 gramų sviesto
100 gramų rudojo cukraus
3 kiaušinių
šaukštelio vanilės ekstrakto
150 gramų miltų
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
100 gramų šaldytų vyšnių

Sviestą išlydyti ir sumaišyti su cukrumi. Po vieną įmušti kiaušinius ir kiekvieną kartą elektriniu plaktuvu išplakti masę iki purumo. Supilti vanilės ekstraktą, suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais bei druska ir gerai išmaišyti.

Keksiukų formeles ištepti sviestu arba iškloti popierėliais. Į formeles pilti tiek tešlos, kad užpildytų 2/3 jų tūrio ir į kiekvieną įsprausti po kelias šaldytas vyšnias (jų atšildyti nereikia).

Kepti 20-25 minutes 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Šaltinis - Debesys, 2013 pavasaris


Bet kad ir nesiseka su mano planais, aš vis tiek toliau juos kursiu! Tik šį kartą su daugiau atkaklumo, išdidumo ir pasitikėjimo savimi. Bet jei netyčia palūžčiau, silpnumo akimirkomis mane visada gali išgelbėti saldumynai.

2013 m. kovo 17 d., sekmadienis

Kiaušiniai krepšeliuose

Bandau sudėlioti mintis į tvarkingą eilę, bet niekaip neišeina. Po sunkios ir prailgusios keturių dienų darbo savaitės man, kaip piktai laputaitei reikėjo papūsti uodegą ir vėl pasijusti gerai. Tad savaitgalį gerinau savo įgūdžius virtuvės srityje - kepiau keksiukus, pirmą kartą viriau daugiaryžį ir gėriau vyną, o tada žiūrėjau filmus, skaičiau, vaikščiojau saulės nušviestomis gatvėmis ir netgi išvedžiau pasivaikščioti senąjį zenitą.

Tik netikėtai ramus vakaras namie virto į vakarėlį, kuris baigėsi tik prašvitus. Tad išsimiegojus labai norėjosi skanių ir sočių pusryčių. Tokiais tapo kiaušiniai, kepti krepšeliuose.



2 porcijoms reikės:

6 riekelių forminio batono
3 kiaušinių
druskos, pipirų

Forminio batono riekes paploninti suspaudžiant delnu ar truputį pakočiojant. Jomis gražiai iškloti keksiukų formeles ir 5 minutėms į 200 laipsnių karštumo orkaitę. Riekėms apskrudus į kiekvieną įmušti po pusę kiaušinio, pabarstyti druska ir pipirais ir grąžinti į orkaitę maždaug 10-čiai minučių arba kol kiaušiniai iškeps.

Patiekti su mėgstamomis salotomis.

Idėja iš čia.

Kadangi mano keksiukų formelės labai mažos, į jas tilpo tik po pusę kiaušinio. Jei turite didesnes - drąsiai muškite po visą kiaušinį.


Aktualioji pavasario tema - po n metų pertraukos, ant mano virtuvės palangės žaliuoti pasiruošęs Oziliukas Kornelijus! Jeigu kas neprisimenate, kas tai - nuotrauka čia. Tokias dovanas gauti man patinka! Šypt.

2013 m. kovo 13 d., trečiadienis

Spagečiai su moliūgais

Šįryt, kai vos prasimerkusi išvydau saulę, pagalvojau, kad gal vis dėlto sinoptikai neteisūs ir pavasaris jau čia! Jei ne lauke, tai bent širdyje. Ir su tuo lengvumo jausmu skraidžiojau kelias valandas. Iki atsisėdau priešais darbinio kompiuterio ekraną ir buvau paskandinta beprasmiuose rūpesčiuose. Net Tam, kuriam norėjau pasigirti vidiniu pavasariu, galiausiai vakare nusiunčiau tik piktos lapės snukutį, nes po darbo dienos jaučiausi kaip mažas ir piktas padarėlis, urzgiantis net tada, kai jį nori paglostyti.

Bet net tada, kai viskas aplinkui nemiela, troleibuse nušąla kojų pirštai, kamštyje imi ir užmiegi, o paskui vėl išeini į šaltas kovo vidurio sutemas, valgyti vis tiek norisi. Ir, pageidautina, skaniai.

Spagečiai su moliūgais

4 porcijoms reikės:

400 gramų spagečių arba tagliatelle makaronų
5 šaukštų alyvuogių aliejaus
500 gramų moliūgo
vidutinio dydžio svogūno
kelių česnako skiltelių
pusės stiklinės 35 proc. riebumo grietinėlės
pusės čili paprikos
druskos, pipirų, džiovintų bazilikų

Makaronus išvirti al dente.
Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų, sudėti gabalėliais pjaustytą moliūgą ir kelias minutes pakepinti. Tada sudėti smulkintus svogūną ir čili papriką bei kepti dar kelias minutes. Sudėti smulkintas česnako skilteles, supilti grietinėlę, įberti druskos bei pipirų ir pakaitinti, kol padažas sutirštės.
Nukoštus virtus makaronus sumaišyti su padažu, apibarstyti džiovintais bazilikais.

Ir tada jau valgyti!

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjai "7 ingredientai", Laisvos valandos, 2012. 


Va dar truputį pasėdėsiu su Lana del Ray ir "Goodbye kiss", pažiūrėsiu į savo nuvytusią tulpę, kurios niekaip neprisiruošiu išmesti, ir kiek paliūdėsiu greičiausiai be priežasties. O rytoj vėl bus nauja diena, kai iš naujo vilsiuosi palaikyti tą butaforinį pavasarį širdyje kiek ilgiau.

2013 m. kovo 9 d., šeštadienis

Cantucci su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Kiekvieną kartą labai laukiu atostogų ir to jausmo, kad neturi jokių rūpesčių ir galvoje ramiai švilpauja vėjai. O tada atostogos prabėga kaip viena diena, nugula į kompiuterio atmintį nuotraukomis ir grįžta tik kalbomis bei kartais atklystančiomis akimirkos nuotaikomis.

Aš savo beveik šviesią galvą bandžiau pravėdinti kelyje Vilnius-Varšuva-Briuselis-Vilnius ir, manau, kad man puikiai pavyko. Buvo daug vaikščiojimo ir juoko, kelios valandos labai geros muzikos, nemažai valandų autobusuose, lėktuvuose ir oro uostuose, truputis baimės ir pasišlykštėjimo, skanių vaflių ir bulvyčių, keli nauji ir daugiau senų draugų, dar keli bokalai stipraus ir skanaus alaus, kilometrai gražių vaizdų, trys pavasariniai pirkiniai, minios kostiumuotų, lietuviškos dainos ir daug kitokių gerų dalykų.



O grįžusią namo mane pasitiko dar prieš atostogas iškepti sausainiai-džiuvėsėliai. Apie jų kilmę ir tinkamą pavadinimą puikiai parašė Eglė iš žaidimų aikštelės, tad nesikartosiu, o tik pasidalinsiu receptu.

Cantucci su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Reikės:
220 gramų cukraus (aš maišiau įprastą su ruduoju)
2 kiaušinių
200 gramų miltų
50 gramų miltų mišinio blyneliams
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
didelės saujos džiovintų spanguolių
150 gramų pistacijų (tinka ir sūdytos)
šlakelis vanilės ekstrakto

Pistacijas išgliaudyti.
Kiaušinius išplakti su cukrumi, įlašinti vanilės ekstrakto.
Abiejų rūšių miltus sumaišyti su kepimo milteliais, gliaudytomis pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis. Mišinį suberti į kiaušinių plakinį ir užminkyti tešlą (ji bus pakankamai lipni).
Stalą pabarstyti miltais ir ant jo suformuoti kelis pailgus tešlos kepaliukus. Juos dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą.
Kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį. Tuomet traukti iš orkaitės, kiek pravėsinti, supjaustyti riekutėmis ir gražiai išdėliojus skardoje grąžinti atgal ir kepti apie 15 minučių, tada riekutes apversti ir kepti dar 15 minučių arba kol sausainiai išdžius ir taps traškūs.

Cantucci kepiau jau nebe pirmą kartą - prieš Kalėdas apelsininius sausainius siunčiau blogerei Rūtai.

Iš tiesų jie iškepami pakankamai greitai, nepaisant to, kad tai reikia daryti du kartus. O ir sandariai uždaryti laikosi ilgai. Tradiciškai, aš juos mirkau į arbatą, bet kartais galiu pagraužti ir vienus.


O dabar tradicinis klausimas - kada jau ateis tikras pavasaris ir apsivilkusi pavasarinį spalvotą paltuką nebenorėsiu kalenti dantimis? Galėtų jau atšilti, aš ir be pavasario turiu daugiau dalykų/žmonių, kurių reikia nuolat laukti... Bent kažkas pradžiugintų.