2014 m. liepos 27 d., sekmadienis

Jogurte marinuota vištiena su kuskuso salotomis

Aš esu iš tų žmonių, kurie prieš priimdami bet kokį svarbesnį gyvenimo sprendimą turi parymoti, pagalvoti ir apsvarstyti visus pliusus ir minusus. Mintyse perbėgu kone visus įmanomus variantus, bandau nuspėti, ar vienoks arba kitoks ėjimas padarys mane laimingą, klausiu savęs, ko aš noriu dabar, o ko norėsiu po kelių mėnesių ar metų, kvaršinu galvą kitiems, skundžiuosi, dėlioju sąrašus, skaičiuoju, planuoju... O gal viskas yra daug paprasčiau? Gal tiesiog reikia leistis pasroviui ir daryti tai, ko nori širdis? Juk kelyje iškilusias problemas bus galima spręsti ir vėliau, nebūtina dabar susidėlioti visų galimų scenarijų.

Taip ir kalbuosi su savimi, o pertraukose pamirkau kojas ežere, suvalgau didelę porciją ledų, sėdžiu pavėsyje, uostau gėles ir bandau savo ištvermę bėgiodama, kai temperatūra siekia 30 laipsnių karščio. Ir nieko blogo nenutinka. Gal taip bus ir toliau?

Jogurte marinuota vištiena su kuskuso salotomis

Reikės:
2 vištienos krūtinėlių
6 šaukštų natūralaus skonio jogurto
šaukšto tarkuotos citrinos žievelės 
citrinos sulčių
300 gramų kuskuso
4 pomidorų
2 agurkų
saujelės svogūnų laiškų
saujelės šviežių mėtų ir pertražolių
druskos ir pipirų 
alyvuogių aliejaus 

Vištieną supjaustyti norimo dydžio gabalėliais ir sudėti į dubenį kartu su jogurtu, druska, pipirais ir citrinos žievele. Gerai išmaišyti, kad vištiena pasidengtų jogurtu. Marinuoti mažiausiai 2 valandas. Tuomet vištieną iškepti įkaitintame alyvuogių aliejuje.
Kuskusą paruošti pagal nurodymus ant pakelio. Atvėsintas kruopas sudėti į dubenį kartu su smulkintomis mėtomis, petražolėmis ir svogūnų laiškais. Supjaustyti pomidorus ir agurkus bei sudėti juos į salotas. Pagardinti druska, pipirais, citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumis. Gerai išmaišyti.
Vištieną patiekti su salotomis ir šviežia duona.


Nors vištiena, marinuota jogurte, man nebuvo staigmena (seniai seniai, dar tik pradėjusi savo virtuvinę karjerą, marinavau vištieną braškiniame jogurte ir patiekiau su šviežiomis braškėmis), buvo smagu tai prisiminti ir išbandyti iš naujo.

Kuskusą man taip pat norisi valgyti dažniau, tačiau vis nerandu gerų jo ir kitokių ingredientų derinių. Vienas paskutiniųjų gerų dalykų buvo kuskusas su porais ir pistacijomis.

---
O grįžtant prie gyvenimo dilemų... Tikiu, kad viskas bus gerai. Tik reikia visame gyvenimo siunčiamame sraute atrasti svarbiausius dalykus ir jų laikytis. 

Va taip va, negi tikrai po pokalbių su mama ateina gyvenimo išmintis? Šypt.




2014 m. liepos 20 d., sekmadienis

Agrastų pyragas su morengu

Nors šiemet jau turėjau tikrai ilgas ir turiningas atostogas, vis tiek negaliu atsikratyti jausmo, kad vasara eina pro šalį, o aš nespėju kartu su ja. Gaudau vasarą - noriu, kad saulės spinduliai nurausvintų odą, kad vanduo ją atgaivintų, kad žolė pakutentų padus, kad sūpuoklės ir lengvas vėjas suveltų plaukus, kad ledai atšaldytų liežuvį, kad uogos pripildytų organizmą vitaminų, kad... Šį sąrašą turbūt galima tęsti be galo!

Šią vasarą pirmą kartą išmėginau desertą su agrastais - pati jų nevalgiau turbūt nuo mokyklos laikų, kai močiutės sode lankydavausi kiek dažniau nei dabar. Tad buvo labai smagu prisiminti tą saldžiarūgštį skonį ir šiek tiek pasižaisti virtuvėje.

Agrastų pyragas su morengu

Tešlai reikės:
220 gramų miltų
100 gramų sviesto
šaukšto cukraus
4 šaukštų šalto vandens
žiupsnelio druskos

Įdarui:
500 gramų šviežių agrastų
100 gramų cukraus
50 gramų sviesto
gabalėlio šviežio imbiero

Morengui:
4 kiaušinių baltymų
200 gramų cukraus
2 šaukštelių kukurūzų miltų

Tešlai miltus, šaltą sviestą, cukrų ir druską kapoti, kol taps panašūs į trupinius. Tuomet supilti vandenį ir išminkyti tešlą. Ją bent pusvalandžiui dėti į šaldytuvą.
Kepimo formą ištepti sviestu ir į ją kloti iškočiotą tešlą, nepamiršti padaryti pyrago kraštelių. Tešlos dugną subadyti šakute ir kepti apie 15 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Įdaro ruošimas: puode žemoje temperatūroje išlydyti sviestą, suberti cukrų ir maišyti, kol masė pradės tirštėti ir taps karamele (tai užtruks!). Atsargiai - ji linkusi degti! Tuomet į puodą suberti švarius perrinktus agrastus, įtarkuoti imbiero ir gerai išmaišyti, kad karamelė padengtų kiekvieną uogą.
Morenginiam viršui išplakti baltymus, kol taps standūs, tada plakant į juos supilti cukrų, o kiek vėliau - ir kukurūzų miltus. Baltymus plakti, kol jie pradės blizgėti.
Ant iškepusio tešlos pagrindo supilti karamelizuotus agrastus, o ant jų šaukštu paskirstyti plaktus baltymus. Kepti 140 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40 minučių. Pjaustyti ir ragauti jau atvėsusį.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014


Su šiuo pyragu tikrai yra ką veikti, bet jis vertas kiekvienos karamelės maišymui paaukotos minutės. Agrastai suteikia rūgštumo, karamelė - saldumo, o morenginis viršus - traškumo... Žodžiu, kaip pasakytų L., žiauriai geras!

---
O grįžtant prie vasaros temos - supratau, kad karštomis popietėmis Saulėtekio miškai kvepia lygiai taip pat kaip Kuršių Nerijos pušynai, tuomet norisi bėgti takeliu tolyn, kad kuo greičiau galėtum panirti į jūrą...
Šiemet kelias karštas vasaros dienas praleidau lietuviškame paplūdimyje ir, manau, kad jas prisiminsiu kaip vienas geriausių ir smagiausių vasaros akimirkų.
O, vasara, tęskis dar ilgai ilgai!

Sekmadienio nuotaikai ir pyrago degustacijai rekomenduoju - Etta James "A Sunday Kind of Love".

2014 m. liepos 14 d., pirmadienis

Daugiaryžis su voveraitėmis

Paskutinė atostogų diena visada priverčia susimąstyti apie darbus - apie tuos, kurie dar tik bus ateityje, ir apie tuos, kurie laukia sugrįžtant. Prie vieno smagiausių darbų - kuitimosi virtuvėje jau sugrįžau, dabar belieka aprašyti tai, kas įdomaus ten įvyko.

Po savaitės, praleistos Italijoje (apie tai skaitykite žemiau, jei įdomu), grįžusi namo turėjau pasakoti įspūdžius ir rodyti nuotraukas tiems, kurie labiausiai laukė - buto draugams. Tuo pačiu jie, žinoma, ir vakarienę išsireikalavo. Tad įkvėpta italų meilės sezoniškumui ir šviežiems bei kokybiškiems produktams, pasirinkau daugiaryžį su voveraitėmis. 

4 porcijoms reikės:

200 gramų apvaliagrūdžių ryžių (pavyzdžiui, Arborio)
litro karšto daržovių sultinio
100 mililitrų baltojo sausojo vyno
200 gramų šviežių voveraičių
didelės saujos parmezano sūrio
50 gramų sviesto
svogūno
1-2 skiltelių česnako
saujelės smulkintų petražolių
druskos, maltų juodųjų pipirų

Puode ištirpinti pusę sviesto, jame pakepinti smulkintą svogūną, suberti ryžius ir nuolat maišant kepti 2-3 minutes, kol ryžiai taps permatomi. Supilti vyną ir kaitinti, kol skystis išgaruos. Įpilti samtį vištienos sultinio ir nuolat maišant kaitinti ant nedidelės ugnies, kol ryžiai sugers skystį. Tuomet vėl pilti sultinį ir toliau maišant kaitinti. Taip tęsti apie 15 minučių, kol ryžiai išvirs al dente - t.y. viduje dar bus truputį kietoki.
Keptuvėje ištirpinti likusį sviestą, jame pakepinti smulkintus česnakus, suberti voveraites (jų smulkinti nebūtina, jeigu nėra itin didelės) ir pakepinti 8-10 minučių. Iškepusias voveraites sumaišyti su jau išvirusiais ryžiais, pagardinti druska bei pipirais ir palaikyti uždengus keletą minučių.
Tuomet suberti tarkuotą parmezano sūrį, suberti petražoles ir viską gerai išmaišius patiekti.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2014 m. Nr. 7-8 (61-62)
Daugiaryžį arba rizotą viriau jau nebe pirmą kartą (čia ankstesnis bandymas su moliūgu), bet šį sykį, manau, pavyko pasiekti kreminę konsistenciją ir švelnų ryžių skonį. 


Tiesa, tikro itališko rizoto taip ir neparagavau... Nors Romoje praleidau penkias dienas, dažniausias mano patiekalas vis dėlto buvo pica - vien dėl to, kad ja prekiavo ir universiteto, kuriame dalyvavau tobulinimosi/mokymosi/dalinimosi patirtimi seminaruose, valgykla. Žinoma, įvairiose kavinėse buvo išbandyta ir pasta, ir brusketos, ir salotos, ir lazanija, ir tiramisu, ir ne viena rūšis ledų. Na, o rizotui kažkaip nebeliko nei laiko, nei vietos skrandyje... Bet dabar turėsiu priežastį grįžti į Italiją!

Grįžti į Romą taip pat rasčiau vieną didelę priežastį - nepamačiau Trevi fontano visame jo gražume. Ir taip atsitiko ne todėl, kad būčiau tinginė (Romoje nuėjau tikrai ne vieną dešimtį kilometrų!), bet todėl, kad jis dabar tvarkomas ir liūdi be vandens. Tiesa, ne visi turistai tuo nusivylė - jie ir toliau tiki fontano stebuklais ir savo monetas meta ne į vandenį, o tiesiog į aptvertą teritoriją... 


Mano tikslai Romoje buvo gana dideli - nusifotografuoti su popiežiumi, pasivažinėti motoroleriu ir sulaukti pasiūlymo ištekėti. Kai kas išsipildė, kai kam dar reikės pastangų ateityje. Tikiu, kad dar sugrįšiu. Gi ne taip ir toli toji Italija.