Tokią mintį perskaičiau visai neseniai vienoje darbo reikalais skaitytoje knygoje, kuri bandė įkvėpti mane pavasarinio optimizmo. Jai pavyko vienai dienai - šypsojausi, vaikštinėjau saulėtomis gatvėmis ir nors šaltukas griebė už ausų ir žandų, buvau laiminga dėl nieko. Net jaučiausi įsimylėjusi.
Šiandien nuotaikų sūpuoklės mestelėjo mane žemyn. Iš pradžių stebėjausi, o paskui pamačiau, kaip ryškiai šviečia pilnatis ir suverčiau visą kaltę jam. Juk negi kaltinsi save dėl to, kad kiekvieną dieną turi smarkiai kovoti su vėjo malūnais ir dėl to beprotiškai pavargsti? Belieka tik prisiminti kultinę dainą Trys milijonai ir niūniuoti po nosimi: jog mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti.
Kai jau tikrai norisi nuleisti rankas, aš pagalvoju apie skanų maistą ir kartais jis mane įkvepia dar nepasiduoti.
4 porcijoms reikės:
vidutinio dydžio moliūgo
alyvuogių aliejaus
4 skiltelių česnako
druskos, juodųjų pipirų,
mėgstamų džiovintų žolelių, kelių lauro lapų
svogūno
apie 300 gramų rizoto ryžių
200 mililitrų sauso balto vyno
700 mililitrų daržovių sultinio
25 gramų sviesto
tarkuoto parmezano
Moliūgą nulupti, supjaustyti nedideliais gabalėliais ir dėti į folija išklotą kepimo skardą. Apšlakstyti šaukštu alyvuogių aliejaus, įdėti tris česnako skilteles ir kelis lauro lapus, pabarstyti prieskoniais. Uždengti folija ir kepti 200 laipsnių kaštumo orkaitėje apie 45 minutes.
Į puodą įpilti keletą šaukštų alyvuogių aliejaus ir pakepinti labai smulkiai supjaustytą svogūną. Kai jie suminkštėja, įdėti smulkiai pjaustytą likusią česnako skiltelę. Jai apkepus suberti ryžius - jie turi pasidengti aliejumi ir tapti vos vos permatomi. Pilti baltąjį vyną ir vis pamaišant palaukti, kol jis susigers į ryžius.
Tuomet į ryžius pilti samtį sultinio ir maišyti, kol jis susigers. Taip kartoti, kol ryžiai išvirs ir paleis krakmolą (užtruks apie 20 minučių).
Pabaigoje sudėti sviestą ir saują tarkuoto parmezano. Uždengti puodą dangčiu ir palikti kelioms minutėms pastovėti.
Iš orkaitės ištraukti moliūgus, išimti česnaką ir lauro lapus. Moliūgus atsargiai įmaišyti į ryžius.
Patiekiant pabarstyti sūriu ir šviežiai maltais pipirais.
Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.
Ir dar vieni žodžiai, tiesiai į širdį: meilė myli jėgą. Todėl mes galime mirtinai įsimylėti kitus, bet retai sugebame atsakyti į meilę tų, kurie mirtinai įsimyli mus (Elif Shafak).
Panašiai taip dabar ir jaučiuosi. Kaip juokavome su viena kolege, aš esu žiopliukas skorpionas, kuris vietoj to, kad geltų kam nors kitam, netyčia įgelia sau ir džiaugiasi vien tuo, kad kažką kankina - nesvarbu, kad skauda pačiam.
P.S. Tikiuosi, kad čia jau paskutinis įrašas su pesimizmo gaidelėmis ir jau greitai grįšiu į harmoniją su savimi!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą