Sumuštiniai su vištiena ir troškintais svogūnais

Pastarosiomis dienomis supratau, kad turbūt niekada nėra tinkamo laiko atostogoms. Atrodo, kad būtent prieš jas atsiranda begalė projektų, kuriais būtinai reikia pasirūpinti, ir visokių smulkmenų, su kuriomis reikia susitvarkyti iki penktadienio popietės. Ir štai, kone visa savaitė prieš atostogas būna kupina streso ir įtampos – po jos tiesiog būtina pailsėti. Tad dabar pagaliau tą ir darau – kol kas veikiu beveik nieką ir rūpinuosi vien savo įgeidžių išpildymu. Skaitau, gražinuosi, vaikštau po parduotuves, perku smulkmenas, kurios nuspalvins mano pavasarį, žiūriu filmus ir pan.

Tiesa, nemiegu tiek, kiek norėčiau, nes sugalvojau, kad rytus reikia išnaudoti geresniems tikslams – pavyzdžiui, išeiti pabėgioti ir užbėgti į vaikystėje milžinišku atrodžiusį kalną arba pakeliauti rytiniu traukiniu ir pažiūrėti, ar jis toks pat pilnas kaip ir vakarinis. Na, bet dabar galiu sau leisti nusnūsti pokaičio ir šia proga naudojuosi!

Prie visiško savo norų pildymo reikėtų pridėti ir skanų bei sveiką maistą, kuriuo nereikėtų smarkiai rūpintis. Tokie buvo šie sumuštiniai, kuriuos gaminau vieno vasario sekmadienio išvykai į Dubingius.

Sumuštiniai su vištiena ir troškintais svogūnais

Reikės (ingredientų kiekį derėtų pasireguliuoti pagal planuojamų sumuštinių skaičių):

2 didelių svogūnų
šaukšto balzamiko acto
šaukšto cukraus
4 šaukštų žemės riešutų sviesto
virtos vištienos krūtinėlės
sumuštinių duonos
mėgstamų salotų lapų
aliejaus
druskos, pipirų

Svogūnus supjaustyti šiaudeliais ir dėti į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Kepti, kol svogūnai suminkštės, suberti cukrų, supilti actą ir gerai išmaišius dar pakaitinti, kol svogūnai karamelizuosis.

Paskrudinti sumuštinių duoną (aš tai dariau orkaitėje, bet puikiai tinka ir skrudintuvas). Abi vieno sumuštinio riekes patepti žemės riešutų sviestu, ant vienos dėti mėgstamų salotų lapų, smulkintos virtos vištienos ir šaukštą karamelizuotų svogūnų, pagardinti druska ir pipirais, o tuomet užvožti antrąją duonos riekę ir šiek tiek paspausti.

Šaltinis – kažkuris Virtuvės mitų griovėjų žurnalas 

Pasigirsiu, tikrai geri sumuštiniai išėjo, puikiai tiko improvizuotam piknikui automobilių stovėjimo aikštelėje prie nedidelio miestelio bažnyčios. Tikiu, jog tiktų ir popiečio darbiniam užkandžiui, kai vakare ruošiamasi eiti į treniruotę. Arba šiaip be progos, kai tiesiog norisi sumuštinio, bet įspūdingesnio negu įprastinio duona-dešra-agurkas derinio.

Žemės riešutų sviestas iš naujo rado kelią į mano gyvenimą. Prieš daug metų mane su juo supažindino buvusi sugyventinė L., kuri išmokė valgyti sumuštinį skrebutis-žemės riešutų sviestas-aviečių uogienė. Kurį laiką tai buvo pats mėgstamiausias mano desertas ir netgi geriausias pusryčių ar vakarienės patiekalas. Tada netgi bandžiau pati pasigaminti žemės riešutų sviesto, juk baisiai paprasta – receptas čia. 

Dabar jau išbandau ir kitokius sumuštinio derinius – pavyzdžiui, su kviečių trapučiu ir kokiais nors vaisiais ar uogomis – bananais, braškėmis, šilauogėmis ar kiviais (pastaruoju metu jie yra mano favoritas dėl savo sultingumo ir vitamino C kiekio).

Bet gal reikėtų prisiminti ir senąjį gerąjį desertą? Arba šiaip kokį nors desertą? Juk atostogos..! 

Karšti sumuštiniai su kiauliena

Apie pirmąsias 2014-ųjų metų dienas galėčiau tikrai daug papasakoti. Rašyčiau apie šokius iki ryto, apie ilgus ir dar ilgesnius pokalbius, apie be sustojimo klausomas dainas, apie gėles plaukuose, apie pasivaikščiojimus, apie lietų, apie spektaklius, apie šypsenas... Bet šį kartą tik trumpai pasakysiu, kad esu tiesiog laiminga, ir tikiuosi, kad tas jausmas nepabėgs nuo manęs dar ilgai.

O Naujieji metai prasidėjo nuo smagaus vakarėlio, kuriame tapau gėlių mergaite, kuri į virtuvę atnešė ne tik butelį romo, bet ir visai neblogų sumuštinių, kurie išnyko dar neišmušus vidurnakčiui (ir ne, tai nebuvo vienintelis valgomas dalykas ant stalo!)

Karšti sumuštiniai su kiauliena

Reikės:

kepalo itališkos ciabatta duonos

šaukšto alyvuogių aliejaus

300 gramų kiaulienos faršo

raudonojo svogūno

200 gramų natūralaus pomidorų padažo

šaukštelio džiovintų bazilikų

saujos gražgarsčių

druskos, šviežiai maltų pipirų

gabalėlio tarkuoto sūrio

Duoną supjaustyti riekelėmis ir kelias minutes kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kad šiek tiek apdžiūtų.

Keptuvėje įkaitinti aliejų, jame pakepinti tris ketvirtadalius svogūno, pjaustyto kubeliais. Kai jis suminkštės, sudėti mėsą, suberti bazilikus, pagardinti druska ir pipirais. Kepti, kol kiauliena apskrus. Tuomet sudėti pomidorų padažą ir dar kelias minutes patroškinti.

Kiaulienos masę paskirstyti ant duonos riekių, pabarstyti sūriu, uždėti likusį svogūną, pjaustytą griežinėliais ir po kelis gražgarsčių lapelius. Kepti apie 10 minučių orkaitėje, 180 laipsnių temperatūroje.

Sumuštiniai skanūs tiek ką tik iš orkaitės, tiek ir vėliau. Tikrai!

Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010

   

Ech, vis dėlto turiu pasidalinti daina, kuri buvo mano sekmadieninės svajingos nuotaikos palaikytoja. Numylėtieji Editors su "Open Up".

Sumuštiniai su grūdėta varške

Dabar mano gyvenime toks momentas, kai jaučiuosi esanti degtukas - mane įžiebia kiekviena vos blykstelėjusi kibirkštis, o užpučia net menkiausias atsidusimas šalimais. Taip yra tiek su motyvacija, tiek su gera nuotaika, tiek su santykiais. Kiekvienas nepažįstamo numerio sumirgėjimas telefono ekrane nuridena širdį į kulnus, nauji laiškai e-pašto dėžutėje priverčia drebėti pirštus... Gyvenu laukime. Tikiuosi, kad jis baigsis džiaugsmingai.

Su tokiu pat karštligišku užsidegimu mečiau iššūkį niekaip nesibaigiančiai žiemai ir dabar vaikštau su penkiais megztiniais, bet plonu ir, svarbiausia, ryškiu paltuku. Žinoma, kartais nuo kiauriai košiančio vėjo tie megztiniai negelbėja, tad į arbatą dabar vėl dedu citriną ir medų... Ir kepu keksiukus pavasariui.

Dar vienas mano kasdienybės ypatumas šiuo metu - pradėjau gaminti vis įvairesnius savaitgalinius pusryčius, nes dažnai sekmadieniais namie turiu svečių. Vieno ryto idėja - karšti sumuštiniai su grūdėta varške.

Dviems žmonėms pavalgyti reikės:

pusės kepalo ciabatta duonos
indelio grūdėtos varškės be priedų
šaukštelio majonezo
saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
saujelės šviežių špinatų
džiovintų bazilikų
šviežiai maltų juodųjų pipirų

Duoną supjaustyti riekelėmis.
Grūdėtą varškę nusunkti ir sumaišyti su šaukšteliu majonezo. Masę tepti ant duonos riekių. Pabarstyti džiovintais bazilikais ir pipirais. Ant viršaus dėti po saulėje džiovintą pomidorą ir jį pridengti špinato lapu.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes. Viskas! Traukti lauk ir valgyti!

Idėją pasigavau FB iš Cukrinis avinėlis.

Na, truputį gėda su tokiu paprastu receptu pradėti balandžio mėnesį blog'e, bet kad per Velykas visi šeimininkavimo procesai buvo kiek pristabdyti - mama pasirūpino tiek mišrainėmis, tiek pyragais, tiek kiaušinių marginimu, tad man beliko tik ilsėtis ir būti gražiai. Tas grožis ir ilgi auskarais vos neatėmė iš manęs ausies, kai į blizgančius karoliukus smarkiai įsikibo mažutė pusės metų kūdikio rankutė.
Bet šiaip ar taip, Velykos, oru labiau panašios į Kalėdas, buvo geros ir malonios. Tokios šventės gana retai pasitaiko man - merginai, jautriai reaguojančiai į visokias aplinkos nesąmones.

Ar tai ženklas, kad galbūt pagaliau suaugau?

P.S. lygiai prieš metus mano virtuvėje kvepėjo mėtomis ir tinginiu su baltuoju šokoladu.