Pasta su avokadų padažu

Dar praėjusiais metais vieną vakarą eidama iš darbo stebėjau, kaip aerodrome stovintys lėktuvai pradingsta tirštame rūke ir pagalvojau, kad tai tikrai įspūdingas vaizdas. Dabar stebiu, kaip pamažu mano smegenis uždengia lygiai toks pats rūkas, kuris tikrai neleis čia nutūpti jokioms protingoms mintims - joms teks kurį laiką skraidyti aplinkui, o paskui greičiausiai leistis atsarginiame oro uoste. Apie ką aš čia?

2016-ieji prasidėjo gana įdomiai, bet su šventinio laikotarpio pabaiga jie galiausiai grįžta į tas pačias vėžes. Tad tikiuosi, kad rūkas galvoje nesilaikys taip ilgai, kaip stingdančiai šalta minusinė temperatūra lauke, ir išsisklaidys man nespėjus pridaryti nesąmonių.

Žodis „nesąmonė“ pamažu pradeda apimti ir daugiau dalykų – pavyzdžiui, darbe eiti pietų į artimiausią kavinę, kurioje visas maistas dažniausiai esti vienodo skonio. Tad ir toliau ieškau pačių geriausių „pietų iš dėžutės“ išeičių. Vienas naujausių atradimų – pasta su avokadų padažu.

Pasta su avokadų padažu

2 mergaitiškoms porcijoms reikės:

200 gramų makaronų (geriausia, kad jie būtų pilno grūdo)

gerai prinokusio avokado

saujos špinatų lapų

nedidelio svogūno

kelių saulėje džiovintų pomidorų

saujelės sūdytų žemės riešutų (nebūtina)

pipirų, druskos, džiovintų žolelių ir kitų mėgstamų prieskonių

Avokadą sutrinti su žiupsneliu druskos ir kitais pasirinktais prieskoniais. Įpilti šaukštą ar kelis vandens, kad būsimasis padažas būtų skystesnis.

Keptuvėje su lašeliu aliejaus pakepinti smulkintą svogūną, tada sudėti saulėje džiovintus pomidorus, riešutus bei špinatus ir dar minutėlę pakaitinti.

Makaronus išvirti, nusunkti ir grąžinti į puodą. Sumaišyti su trintu avokadu ir pakepintais ingredientais.

Skanauti iš karto!

Šaltinis – ozveris.net

Avokadas man vis dar yra ne iki galo atrastas vaisius, kurį pamažu jaukinuosi. Atrodo, kad su šiuo pastos receptu gerokai pasistūmėjau į priekį.

Vieną dieną interneto platybėse perskaičiau tikrai įdomią mintį – tie žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nekontroliuoja savo gyvenimo, dažnai imasi atidžiai prižiūrėti savo kūną ir jiems tai puikiai išeina. Dabartinės mano aplinkybės taip pat veda link šio scenarijaus.

Neturėtų būti labai blogai. Bent daugiau naujų sveikuoliškų receptų išbandysiu.

Sluoksniuotos tešlos keksiukai su moliūgais

„Pas visus verda aistros, pas mane - grikiai“ - toks užrašas ilsisi mano virtuvėje, tačiau, manau, kad jį šiuo metu vertėtų pakeisti į tokį, kuris geriau atspindėtų realybę. Pavyzdžiui, „Gyvenimas verda intensyviau negu puodai“. 

Kas vyksta? Visa galva pasinėriau į sportą - vaikštau į treniruotes, bėgioju, darau pratimus namie, domiuosi sveiku maistu (Kalėdoms pasidovanosiu sau knygą apie supermaistą!) ir stengiuosi valgyti žaliau bei sveikiau. Sekasi sunkiai, bet motyvacija didėja su kiekviena treniruote, tad tikiu, kad jau tuoj tuoj seksis geriau. 

Tiesa, nenorėčiau šiame kelyje ko nors atsisakyti - juk turiu begalinę meilę kruasanams su šokoladu ir kitokiems kepiniams, taip lengvai jų nepaleisiu. Tad lieka tik deginti kalorijas. Kalėdinis įmonės vakarėlis parodė, kad tam kuo puikiausiai tinka intensyvūs šokiai. Turėsiu naują sporto salės alternatyvą!

Sluoksniuotos tešlos keksiukai su moliūgais

Reikės:

kelių lakštų sluoksniuotos bemielės tešlos

moliūgo 

kelių saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

100-150 g tarkuoto fermentinio sūrio

2 kiaušinių

180 g neriebios grietinėlės

žiupsnelio druskos, džiovintų bazilikų

gabalėlio sviesto

Sluoksniuotos tešlos lakštus lengvai iškočioti, supjaustyti gabalėliais ir jais iškloti sviestu išteptas keksiukų formeles. 

Nuluptą moliūgą stambiai sutarkuoti. Į tarkius įpjaustyti saulėje džiovintus pomidorus, suberti tarkuotą sūrį, pagardinti druska ir džiovintais bazilikais. Supilti kiaušinius, išplaktus su grietinėle, ir gerai išmaišyti.

Įdarą dėti į paruoštus tešlos krepšelius, kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 20-30 minučių arba, žinoma, kol iškeps.

Šaltinis - Cukrinis avinėlis

Receptą išbandžiau, kai ruošiausi įkurtuvėms naujojoje Tyzenhauzų rezidencijoje. Kadangi greitai keksiukai-kišiukai dingo nuo stalo, darau išvadą, kad draugams patiko. Kelis paslėpiau ir kitą dieną suvalgiau darbe pietums - buvo skanūs tiek šilti, tiek šalti.

Tai buvo mažiau nei prieš mėnesį, o man atrodo, kad praėjo jau visa amžinybė. Visi savaitgaliai nuo pat lapkričio pradžios buvo suplanuoti iki smulkmenų, artimiausias laikotarpis taip pat greičiausiai neleis atsikvėpti - vis dėlto šventės ant nosies... Kad jos nebūtų praleistos vien prie stalo, suplanavau sportinę pramogą - sudalyvauti Kalėdiniame bėgime. Tad jeigu gruodžio 27 d. būsite Vilniuje, atsikelsite anksčiau negu vidurdienį, ateikite ir pamojuokite man, kovojančiai su 12 km distancija. Mielas pusmaratoni, aš ateisiu ir pas Tave!

O kas dar įvyko per tą mėnesį? Buvo atostogos, buvo gimtadienis, buvo Paryžiaus gatvės, buvo skirtingos šokių aikštelės su skirtingais šokių stiliais, buvo kelios tikros ir suvaidintos ekstremalios situacijos, buvo lankomi barai, buvo daug visokių darbų, net įsimylėjimo ženklų šiek tiek buvo. Bet greitai praėjo. Matyt, kad dar nereikia.

Tartas su svogūnų laiškais

Kartais tiesiog reikia ištrūkti į gamtą. Sėdėti ant saulėtos pievos iki visiško paraudonavimo (dėl ko paskui oda nusprendžia pasikeisti), pinti pienių vainikus, vaikščioti basomis (užmynus ant dilgėlės to pasigailėti), žaisti su šunimis (dviem!), miegoti hamake po slyvom, gerti arbatą po pušimi (nuo kurios netyčia nukritus šakai turiu praskeltą kaktą), maitinti uodus, uostyti žydinčias obelis, klausytis gegutės kukavimo, svajoti ir ramiai ramiai miegoti.

Po visų savaitės viršvalandžių šitas atitrūkimas nuo realybės taip išvalė smegenis, kad vakar netgi niekieno neverčiama apsiaviau aukštakulnius! Vat šiaip sau, nes tiesiog gražu.
Išvalytos smegenys taip pat nori ne tik grožio, bet ir naujų žinių, tad dar truputį pasidomėjau aviacija ir jau truputį gailiuosi, kad Joninių savaitgalį važiuosiu į Taliną, o ne į oro uostą, kur vyks aviacijos šventė... Duodu savo pamišimui savaitę apsiraminimui, jei taip nenutiks, teks kažką sugalvoti.

Galvą į ritmą visada sugrąžina pyragų kepimas.

Tartas su svogūnų laiškais

Tešlai:
200 gramų miltų
100 gramų šalto sviesto
6 šaukštų šalto vandens
druskos 

Įdarui:
5 saulėje džiovintų pomidorų
ryšelio svogūnų laiškų (apie 20 laiškų)
4 kiaušinių
šaukštelio maltos ciberžolės
pusės stiklinės pieno
žiupsnelio druskos ir maltų juodųjų pipirų
šaukštelio sviesto

Pirmiausia pasiruošti tešlą - atšaldytą sviestą įtarkuoti į dubenį su miltais, įberti žiupsnelį druskos ir pirštų galais įtrinti sviestą į miltus, kad masė būtų panaši į miltuotus trupinius. Peiliu maišant trupinius, apšlakstyti tešlą šaltu vandeniu. Ranka suspausti masę į gumulą, kad kuo geriau sukibtų, bet neminkyti. Gautą tešlą suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti šaldytuve 15 minučių.
Ištraukus iš šaldytuvo tešlą iškočioti ant miltuoto paviršiaus ir tešla iškloti kepimo formą. Visą formą dėti atgal į šaldytuvą ir palaikyti dar apie 10 minučių.
Orkaitę ikaitinti iki 190 laipsnių. Tešlą uždengti kepimo popieriumi, ant viršaus priberti pupelių ir kepti apie 15 minučių, kol padas šiek tiek padžius, tada nuimti balastą ir pakepti dar 10 minučių.

Per šitą laiką pasigaminti įdarą: iš ryšelio svogūnų laiškų paimti šešis laiškus ir juos pakaitinti iki suminkštės keptuvėje šaukštelyje aliejaus. Likusius svogūnų laiškus susmulkinti, pomidorus supjaustyti ketvirčiais. Kiaušinius išplakti su pienu ir prieskoniais.
Ant iškepusio tarto pagrindo išdėlioti nesmulkintus svogūnų laiškus ir saulėje džiovintus pomidorus, aplieti kiaušinių plakiniu ir užberti pjaustytus svogūnų laiškus. 190 laipsnių karštumo orkaitėje kepti dar 20 minučių, o išjungus karštį dar apie 10 minučių palaikyti orkaitėje.

Šaltinis - miksas iš "Beatos virtuvė: Kepinių knyga" ir tinklaraštininkų žurnalo "Debesys" (Nr. 3 (7)

P.S. Negaliu patikėti, kad jau po pusantros savaitės vasara! Ir trumpasis braškių bei mėlynių, jūros, maudynių, basučių ir festivalių sezonas. Tad dabar belieka tik viskuo mėgautis.
Cheers!

Sumuštiniai su grūdėta varške

Dabar mano gyvenime toks momentas, kai jaučiuosi esanti degtukas - mane įžiebia kiekviena vos blykstelėjusi kibirkštis, o užpučia net menkiausias atsidusimas šalimais. Taip yra tiek su motyvacija, tiek su gera nuotaika, tiek su santykiais. Kiekvienas nepažįstamo numerio sumirgėjimas telefono ekrane nuridena širdį į kulnus, nauji laiškai e-pašto dėžutėje priverčia drebėti pirštus... Gyvenu laukime. Tikiuosi, kad jis baigsis džiaugsmingai.

Su tokiu pat karštligišku užsidegimu mečiau iššūkį niekaip nesibaigiančiai žiemai ir dabar vaikštau su penkiais megztiniais, bet plonu ir, svarbiausia, ryškiu paltuku. Žinoma, kartais nuo kiauriai košiančio vėjo tie megztiniai negelbėja, tad į arbatą dabar vėl dedu citriną ir medų... Ir kepu keksiukus pavasariui.

Dar vienas mano kasdienybės ypatumas šiuo metu - pradėjau gaminti vis įvairesnius savaitgalinius pusryčius, nes dažnai sekmadieniais namie turiu svečių. Vieno ryto idėja - karšti sumuštiniai su grūdėta varške.

Dviems žmonėms pavalgyti reikės:

pusės kepalo ciabatta duonos
indelio grūdėtos varškės be priedų
šaukštelio majonezo
saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
saujelės šviežių špinatų
džiovintų bazilikų
šviežiai maltų juodųjų pipirų

Duoną supjaustyti riekelėmis.
Grūdėtą varškę nusunkti ir sumaišyti su šaukšteliu majonezo. Masę tepti ant duonos riekių. Pabarstyti džiovintais bazilikais ir pipirais. Ant viršaus dėti po saulėje džiovintą pomidorą ir jį pridengti špinato lapu.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes. Viskas! Traukti lauk ir valgyti!

Idėją pasigavau FB iš Cukrinis avinėlis.

Na, truputį gėda su tokiu paprastu receptu pradėti balandžio mėnesį blog'e, bet kad per Velykas visi šeimininkavimo procesai buvo kiek pristabdyti - mama pasirūpino tiek mišrainėmis, tiek pyragais, tiek kiaušinių marginimu, tad man beliko tik ilsėtis ir būti gražiai. Tas grožis ir ilgi auskarais vos neatėmė iš manęs ausies, kai į blizgančius karoliukus smarkiai įsikibo mažutė pusės metų kūdikio rankutė.
Bet šiaip ar taip, Velykos, oru labiau panašios į Kalėdas, buvo geros ir malonios. Tokios šventės gana retai pasitaiko man - merginai, jautriai reaguojančiai į visokias aplinkos nesąmones.

Ar tai ženklas, kad galbūt pagaliau suaugau?

P.S. lygiai prieš metus mano virtuvėje kvepėjo mėtomis ir tinginiu su baltuoju šokoladu.

Ryžių ir tuno apkepas

Man kartais atrodo, kad pavasaris, o ypač ši savaitė, yra viena ištisa šventė. Kasdien galima minėti kokią nors ypatingą dieną ir kelti taures. Galvojat, nesąmonė?

Pirmadienis – pempės diena ir kliento diena;

Antradienis – Žemės diena ir pavasario lygiadienis;

Trečiadienis – miego diena, poezijos diena ir dar kelios minėtinos progos;

Ketvirtadienis – vandens diena;

Penktadienis – meteorologijos diena,

Šeštadienis – tuberkuliozės diena,

Sekmadienis – gandro diena...

O jeigu dar prisimintume praėjusį savaitgalį, kai praūžė žaliojo Patriko virusas... Labai pamėgau vieno žinių portalo rubriką „Dienos DNR“, kur surašytos visos minėtinos šventės ar progos. Juk visada smagu sužinoti, kad kas nors pasaulyje švenčia savo juokingą šventę. Pavyzdžiui, šokoladinio sūrio pyrago dieną... 

Kol sūrio pyragų švenčių proga nekepu, receptas iš vieno savaitgalio - tuno ir ryžių apkepas.

Tuno ir ryžių apkepas      

4 porcijoms reikės:

200 gramų virtų ryžių

1 skardinės tuno savo sultyse

saujos saulėje džiovintų pomidorų

1 didelės tarkuotos morkos

2 šaukštų džiovintų Provanso žolelių

50 gramų fetos

50 gramų tarkuoto fermentinio sūrio

3 lengvai išplaktų kiaušinių

pipirų

Sumaišyti virtus ryžius, nusunktą tuną, smulkintus saulėje džiovintus pomidorus, tarkuotą morką, žoleles bei du trečdalius trupintos fetos ir tarkuoto fermentinio sūrio mišinio. Supilti kiaušinių plakinį, pagardinti pipirais ir gerai išmaišyti.

Masę sukrėsti į riebalais pateptą kepimo formą ir išlyginti paviršių. Pabarstyti likusia feta.

Kepti 25-30 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje arba kol apkepas sutvirtės ir gražiai parus. Ištraukus iš orkaitės palikti kelioms minutėms pravėsti.

Adaptuota pagal - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.

          

Valgė net tėtis! Tiesa, nesigardžiavo ir sakė, kad tuną mieliau kabintų iš skardinės, bet pats matė, ką dėjau į vidų.

Ir dar apie šventinius reikalus. Vakar gavau progą darbo reikalais parašyti laišką vienai iš savo kulinarinių dievaičių, tai vos vos sulaikiau pirštus nuo kokių nesąmoningų pagyrų spausdinimo. Jei kada susitiksim, vis tiek išmekensiu kokią banalybę, pažįstu save.

O kol kas šypsausi sau ir gyvenu su savaitgalio (buvusio ir gal būsimo) daina: Edward Shape and the Electric Zeros „Home“.

P.S. ryt važiuoju į Kauną ir nesivežu keksiukų. Ups!

Keksiukai su sūriu ir pomidorais

Žiemą mėgau tik vaikystėje, kai per žaidimus lauke su draugais net nepajusdavau šalčio. Ir net tai, kad po karų su berniukais sniegą reikėdavo išsikrapštyti net iš apatinių, niekada nesukėlė nepatogumų.
Dabar žiemomis aš dažniausiai noriu susisukti į kamuoliuką ir nekišti nosies į lauką, kol neatėjo pavasaris. Na gerai, romantikos dėlei kartais galima pasivaikščioti sningant, bet ne daugiau.
Iki šiol prisimenu pačią šalčiausią savo žiemišką dieną, kuri pasitaikė kelionėje po Vokietiją - Berlyne. Tada buvo taaaaaip šalta, kad net pusvalandį sėdėdama ant karšto radiatoriaus nesugebėjau atitirpti.
Tad pati save nustebinau, kad vieną žiemos dieną avantiūriškai išvažiavau į Grūto parką. Ir visiškai to nepasigailėjau!

Tiesa, kojos sušalo, dabar arbatose bandau nuskandinti gerklės skausmą, bet juk tai visiški niekai palyginus su gerai praleistu laiku, tiesa? O tokiose kelionėse visada labai išalkstama. Tad pirmą kartą kepiau nesaldžius keksiukus su sūriu ir saulėje džiovintais pomidorais.
 Jų šiek tiek liko ir kitos dienos darbinei kelionei į Kauną. O kaip jau tapo tradicija, kai nusiveži keksiukų į tą spalvotą ofisą, visada nutinka kas nors gero. Praeitą kartą gavau darbą, šį - daugiau pasitikėjimo ir atsakomybių su naujomis pareigomis. Ir, aišku, komplimentų už skanėstus.

10 mažesnių ir 10 didesnių keksiukų reikės:
240 mililitrų miltų
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio druskos
75 gramų sviesto
190 mililitrų pieno
kiaušinio
100 gramų fermentinio sūrio
8 saulėje džiovintų pomidorų (naudojau sausus, bet tinka ir aliejuje)
šaukštelio džiovintų bazilikų

Sūrį smulkiai sutarkuokite, saulėje džiovintus pomidorus supjaustykite nedideliais gabalėliais.
Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius, druską. Įmušti kiaušinį, supilti pieną ir lydytą sviestą. Gerai išmaišyti, kol tešla taps vientisa ir be gumulėlių.
Į tešlą įmaišyti sūrį, pomidorus ir džiovintus bazilikus.
Tešlą pilti į formeles ir kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, apie pusvalandį, kol gražiai paruduos.

Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.

Keksiukai yra tobulas iškylų ir išvykų maistas. Prie karštos arbatos iš termoso tą akimirką, kai jau manai, kad užšalai.
Bokalas arbatos į Jūsų sveikatą!
Juk jau kvepia pavasariu...

Užtepėlių balius. Antra dalis

Visada, kai į svečius ruošiasi ateiti daugiau nei penki žmonės, pasidaro baisu galvoti, kuo galima juos pavaišinti. Kai žmonių skaičius padidėja iki dešimties ir daugiau, puolu į paniką ir perverčiu kelias dešimtis kulinarinių žurnalų, naršau po interneto lobynus, klausiu mamos patarimų ir galiausiai užmiegu įsikniaubusi į kokią nors receptų knygą.

Šiaip ne taip išrinkau gimtadienio vakaro meniu: saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė, lavašo suktinukai, guacamole, "Jūratės skaniukas" (nesugalvojau kito pavadinimo), marinuotos alyvuogės ir sumuštinukai su pomidorais.

Sumuštinukai
Prancūzišką batoną supjaustyti riekelėmis ir užtepti kreminiu sūreliu (ala Philadelphia), pabarstyti provanso žolelėmis ir uždėti riekutę pomidoro. Paprasta, bet be proto skanu!

Saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė
Kiekių tikslių nebus, nes ingridientus dėjau "iš akies". Saulėje džiovintus pomidorus (naudojau tiek aliejuje, tiek sausus) susmulkinti, įdėti smulkintų juodųjų alyvuogių be kauliukų, pabarstyti šviežiai maltais pipirais, baziliku ir pasmulkinti blenderiu, kol ingridientai sulips į tepamą košelę. Galima papildomai įpilti alyvuogių aliejaus, bet man jo nepritrūko.

Lavašo suktinukai su krabų lazdelėmis
Indelį lydyto sūrio (maniškis buvo su lašiša), išsukti su keliais šaukštais majonezo, kad lengviau teptųsi. Aptepti juo lavašą, ant viršaus paskirstyti kapotas krabų lazdeles, pabarstyti smulkintais krapais ir susukti į ritinėlį. Apvynioti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą nakčiai. Prieš baliuką telieka supjaustyti.

Guacamole 
Reikės trijų avokadų: kiekvieną apipjauti per pusę palei kaulą ir pasukti į skirtingas puses, kad gražiai atsivertų. Išimti kauliuką ir išskobti minkštimą. Ant avokavo užpilti vienos citrinos sultis, dėti tris šaukštus natūralaus jogurto, įberti druskos ir pamalti blenderiu, kol pasidarys vientisa žalia masė. Ragauti su aštriais tortilijų traškučiais.
Šaltinis - "Beatos virtuvė", Laisvos valandos, 2009

 Populiariausias vakaro užkandis - Jūratės skaniukas
250 gramų fermentinio sūrio sutarkuoti stambia tarka. Smulkiai supjaustyti 100 gramų džovintų slyvų be kauliukų, "įtrėkšti" keturias česnako skilteles, įberti saują saulėgrąžų sėklų ir sumaišyti su majonezu (pagal skonį ir mėgstamą tirštumą). Palikti šaldytuve nakčiai.
Išėmus vakare gerai permaišyti, įdėti dar kelis šaukštus majonezo.
Šaltinis - žurnalas "Žmonės", Jolantos Talaikytės receptas.

Pirmą kartą ruošiau vaišes gimtadieniui, bet manau, kad visai pasisekė. Kitais metais mėginsiu vėl!

Makaronai su vištiena ir saulėje džiovintais pomidorais

Sprendžiu dilemą - ar būti ryžtingai avantiūristei ir palikti nemėgstamą darbą ar ramiai susitaikyti su tuo, kad už jį net normaliai atlyginimo nemoka ir likti tol, kol susirasiu ką nors geriau. Bet naujo darbo paieškoms lieka tiek mažai laiko... Tad kiekvieną vis labiau rudeniu alsuojantį rytą stovėdama stotelėje (kurią tuoj tuoj pervadins į "Karoliniškių poliklinika") mintiju apie tą patį - kaip norėčiau dirbti kur nors kitur. Ir toliau nieko nedarau, tik po truputį aiškinuosi teisinius dalykus.

O šiaip gyvenu artėjančio krepšinio čempionato ritmu. Tiksliau, jau prasidėjusio čempionato ritmu. Vakar su tūkstančiais kitų bandžiau pasiekti kamuolio mušinėjimo rekordą, nenorėčiau burbėti, bet nemanau, kad tas rekordas labai teisingas, nes mūsų kampe nesigirdėjo jokių garsinių signalų, skelbiančių mušinėjimo pradžią, o pabaigos apskritai nesulaukėm, man atrodo. Na, bet reginys buvo iš tiesų įspūdingas.

Artėjant rungtynių maratonui, visiškai sumažės laiko virtuvėje kiekis. Tačiau kai kurių patiekalų ruošimas daug laiko tikrai neatima.

Makaronai su vištiena ir saulėje džiovintais pomidorais

Dviems didelėms porcijoms reikės:
250 g makaronų
vištienos krūtinėlės
saujos saulėje džiovintų pomidorų
250 ml grietinėlės
"Džiugo" arba paprasto fermentinio sūrio
šviežiai maltų juodųjų pipirų, druskos
baziliko, raudonėlio

Makaronus išvirti dideliame kiekyje pasūdyto vandens. Nepervirti!
Susmulkinti vištienos krūtinėlę kąsnio dydžio gabaliukais, pabarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir kepinti, kol nebesimatys žalios mėsos. Sudėti smulkintus saulėje džiovintus pomidorus. Po kelių minučių kaitinimo į keptuvę sudėti išvirtus ir nukoštus makaronus, užpilti grietinėle, pabarstyti džiovintu baziliku bei raudonėliu, įberti truputį tarkuoto sūrio ir pakaitinti, kol padažas sutirštės.
Dėti į lėkštes, užberti dar sūrio ir patiekti.

Skanaus!