Šokoladinis pyragas be miltų

Šiemet vasaris stebina gerų ir įdomių pasimatymų gausa. Mano nedarbinių veiklų knygelėje kone kiekvieną dieną smulkiomis raidėmis prirašyta vardų ir veiklų. Ir tai nebūtinai yra meilės paieškos!

Pirmadienis – moteriški paplepėjimai ir filmas su R., antradienis – treniruotė ir pažintis su nauju treneriu, trečiadienis – sveikatos gerinimo vizitas ir pasimatymas su gydytoja, ketvirtadienis – kava ir juokai su M., penktadienis – bučinys į metų (o gal net penkmečio) kelionę išvykstančiai I., šeštadienis – susitikimas su Naujininkų kalneliais bėgimo trasoje, sekmadienis – pažintis su Dubingiais ir apšalusiais keliukais bei upelių etalonais... Ir taip toliau, ir panašiai.

Tad galiausiai nusprendžiau nueiti į pasimatymą su savimi. O tam būtinai reikėjo iškepti pyragą – drėgną ir šokoladinį, bet bent truputį apsimetantį sveikuolišku. Todėl iš receptų archyvo (šiuo metu kaip tik jį sudarinėju – tai bus mano žiemos projektas!) ištraukiau braunį be miltų, bet su sorų kruopomis ir kriaušėmis. Savo pasirinkimo tikrai nepasigailėjau!

Šokoladinis pyragas be miltų

Reikės:

stiklinės sorų kruopų
2,5 stiklinių vandens
80 gramų maltų migdolų
šaukštelio vanilinio cukraus
150 ml plakamosios grietinėlės
50 ml aliejaus
150 gramų rudojo cukraus
130 gramų juodojo šokolado
5 šaukštų kakavos miltelių
2 šaukštelių kepimo miltelių
4 kupinų šaukštų bulvių krakmolo
3 kiaušinių
3 kriaušių
citrinos sulčių

Sorų kruopas paskleisti sausoje keptuvėje ir keletą minučių pakaitinti. Pamaišyti, kad nepridegtų. Tada kruopas suberti į sietelį ir perplauti po tekančiu vandeniu, dėti į puodą, užpilti 2,5 stiklinės vandens ir virti 20 minučių kartais pamaišant. Išvirusias kruopas atvėsinti ir sutrinti elektriniu trintuvu.

Grietinėlę supilti į nedidelį puodą, suberti rudąjį cukrų ir pakaitinti iki virimo. Nukelti nuo ugnies, suberti smulkintą juodąjį šokoladą ir maišyti, kol jis ištirps, tuomet palikti kiek pravėsti.

Į dubenį dėti sutrintas sorų kruopas, maltus migdolus, vanilinį cukrų, aliejų, kakavą, kepimo miltelius, kakavą, krakmolą ir gerai sumaišyti su šokolado mase. Tuomet po vieną įmušti kiaušinius.

Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą.

Kriaušes nuplauti ir supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti citrinos sultimis. Skilteles gražiai sukaišioti į tešlą, kad matytųsi tik kriaušės kraštelis.

Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie valandą.

Šaltinis – žurnalas „Virtuvė. Nuo... Iki...“ (kuris numeris? O kad aš žinočiau!)

Taigi šv. Valentino dieną pakviečiau save į pasimatymą ir viena išgėriau arbatos bei suvalgiau gabalėlį pyrago. Beveik neskubėdama ir šiek tiek pamąstydama apie tai, kas šiuo metu vyksta aplinkui mane. O kol kas tai, kas dedasi, mane džiugina. Tad laikau čiurikus, kad viskas taip būtų ir toliau. 

Na, jeigu tą pačią šv. Valentino dieną bėgiodama pažliugusiais Pavilnio keliukais būčiau nenusitrynusi kojų iki kraujo, dabar būčiau dar laimingesnė. Na, bet love hurts, kaip dainavo sena sena grupė Nazareth (o aš netgi esu girdėjusi ją gyvai!). Tad galiausiai užsiklijavau žaizdas ir įveikusi dar valandą cardio treniruotės sporto salėje pamilau save dar labiau. Ir tikrai buvau verta to pyrago. Jo dar šiek tiek liko ir Lietuvos gimtadieniui atšvęsti, jėj!

Kiniška kiauliena su pekino kopūstu

Paskutinėmis vasaros ir pirmosiomis rudens dienomis leptelėjau sau, kad jau pasiilgau... drabužių! Kiekvieną rytą išeiti į darbą nuogomis kojomis buvo smagu, tačiau kasdien plūktis oro stokojančiame viešajame transporte ir jausti, kaip per blauzdą varva prakaito lašai, nebuvo taip jau ir malonu.

Tačiau vis dėlto aš dar nebuvau pasiruošusi drastiškam temperatūros kritimui, lietui ir tamsiems, niūriems rytams, kai nesinori lįsti iš lovos. Tad po darbų grįžusi namo ir išsidžiovinusi peršlapusias kojines susisuku į pledą ir stengiuosi nejudėti.

Na, gerai, nėra viskas jau taip dramatiška. Žinau, kad dar bus šiltesnių ir saulėtų dienų, kad dar leisiu vakarus bėgimo trasoje, kad dar avėsiu lengvus batelius, nors kišenėse jau barškės kaštonai, kad mano plaukai dar plaikstysis drauge su voratinkliais parke, kad dar... Bus daug gražių rudens dalykų.

Ir bus daug skanaus maisto. Vėl pajutau, kaip smagu yra gaminti ir valgyti šiltą, naminį maistą. Atrodo, kad to nedariau visą vasarą, tad per pirmąsias rudens dienas stengiausi kaip reikiant atsigriebti. Taip į mano virtuvę atkeliavo kiniška kiauliena su pekino kopūstu.

Kiniška kiauliena

Dviems porcijoms reikės:
200 g kiaulienos mentės
2 morkų
50 g pievagrybių
svogūno
skiltelės česnako
4 šaukštų sojų padažo
šaukštelio bulvių krakmolo
stiklinės daržovių sultinio
druskos, juodųjų pipirų
kininio kopūsto

Kiaulienos nugarinę nuplauti, nusausinti, supjaustyti juostelėmis ir apkepti iš abiejų pusių įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Išimti kiaulieną ir nusausinti popieriniu rankšluosčiu.
Morkas supjaustyti griežinėliais ir apkepti. Sudėti pjaustytus pievagrybius, svogūną ir česnaką. Taip pat kelias minutes pakepti.
Tuomet sudėti apkeptą kiaulieną, užpilti šiltu sultiniu ir patroškinti, kol daržovės suminkštės. Prieš baigiant troškinti, sojų padažą sumaišyti su trupučiu vandens ir bulvių krakmolu. Užpilti ant mėsos ir daržovių, pamaišyti, kol padažas sutirštės. Pagal skonį pagardinti druska ir maltais juodaisiais pipirais.
Valgyti su ryžiais ir kininiu kopūstu.

Receptas rekomenduoja mėsą ir daržoves iš karto apibarstyti kapotu kininiu kopūstu, bet man buvo smagiau jį valgyti atskirai. Jūs galite pamėginti ir kitus variantus.

Šaltinis - Neringa Kalasauskaitė-Lewandowska, Renata Ničajienė, Asta Černė "Didžioji troškinių, sriubų ir kitų šildančių patiekalų knyga", Smaguris, 2014 m.

---

O kol kas galiu gyventi tais lengvais rudeniškais įspūdžiais - saule, nudažančia dangų rožiniais ir raudonais atspalviais kiekvieną rytą ir vakarą, dulkėtais sporbačiais (juk jie kartais gana intensyviai naudojami), krepšinio žiūrėjimu, ilgais mergaitiškais pokalbiais ir romantiniais filmais, pasisėdėjimu kavinėje prie upės vakarop, kol dar nešalta, rytiniais juokais prieš darbą, mažučiu kaštonu kišenėje ir svajonėmis apie atostogas ten toli toli. Paryžiuje.

Nebe tiek daug ir liko - tik keli mėnesiai.
Jėj.

Vištiena su medumi ir ananasais

Aš mėgstu gyventi pagal planą. Kiekvieną rytą mintyse surikiuoju darbus bei laisvalaikio norus, o tuomet su didesniu ar mažesniu entuziasmu pasitinku naują dieną. Žinoma, dažniausiai ne viskas vyksta taip, kaip norisi - ištinka krizės, liūdesio priepuoliai, fiziniai ar dvasiniai skausmai, nutrina batai, užstringa liftas, neužtenka motyvacijos... Tad vejuosi savo darbotvarkę ir tikiuosi, kad vieną dieną tapsiu visiška savo laiko šeimininke.

Vienas dalykas šiuo metu aiškus iki galo - pasimatymai vyksta pagal tikslų grafiką. O kad jie būtų ne tik meilūs, bet ir sotūs, ieškau paprastų, bet neprastų receptų.

Vištiena su medumi ir ananasais

Reikės:
500 gramų vištienos filė
citrinos
3 šaukštų sojų padažo
indelio konservuotų ananasų
bulvių krakmolo
mėgstamų prieskonių vištienai

Vištienos filė supjaustyti gabaliukais, apibarstyti prieskoniais ir apšlakstyti citrinos sultimis. Išmaišyti ir valandėlę palikti marinuotis šaldytuve.
Išsimarinavusią vištieną apvolioti bulvių krakmole ir dažnai pavartant kepti gerai įkaitintame aliejuje, kol apskrus. Tuomet į keptuvę pilti dar citrinos sulčių, sojos padažą ir sudėti medų. Gerai išmaišyti.  Sudėti konservuotų ananasų gabaliukus ir dar keletą minučių patroškinti. Viskas!
Skanauti su ryžiais.

Šaltinis - cukrinis avinėlis

Šis patiekalas mano virtuvėje apsilankė jau ne kartą ir sulaukė puikaus įvertinimo.  Puikiai tinka ir kitos dienos pietums darbe, ypač, jei liko daugiau ryžių. Medaus ir citrinų sulčių kiekį reikėtų pasireguliuoti pagal save ir skonio receptorių jautrumą saldumui.

Mano dienotvarkėje vieną didesniųjų dalių dabar užima siekis pagerinti savo fizinę būseną ir ištvermę. Tiesa, dar nelabai drąsu su savo 5 (na, dabar jau 6) kilometrų stažu risnoti bėgikų greitkeliu - Neries pakrante, bet tikiu, kad vieną dieną ir aš lenksiu visus taip, kaip dabar ten lenkia mane. Bet vieną vakarą ten sutikau vaikiną, kuris mojavo ir šypsojosi kiekvienam prabėgančiajam. Grįžau namo tokiomis pačiomis pūslėtomis kojomis, bet užtat su šypsena iki ausų.

Kiek nedaug kartais tereikia...

Na, atostogų dar norėtųsi. Kad būtų galima laisviau pasidžiaugti atėjusia vasara ir ramiai mėgautis visais jos malonumais. Bet jau greitai. Jau greitai...