Mėlynių ir persikų pyragas

Ką veikia žmonės, kai jų gana tvarkingai suplanuotoje dienotvarkėje nežinia iš kur atsiranda laisvas vakaras?
a) Apsidžiaugia ir imasi tų darbų, kurie laukia eilėje – valo dulkes ir kuopia namus, planuoja atostogas, moka mokesčius, vietoj greitų salotų pasigamina ką nors skanaus vakarienei, gūglina, kuo skiriasi angina nuo laringito, ir ieško liaudies medicinos receptų, išgelbėsiančių nuo antrą kartą per mėnesį užpuolusių sveikatos problemų;

b) Į viską numoja ranka ir anksti eina miegoti;

c) Pradingsta pinterest‘e ar kitokiuose internetuose;

d) Slankioja iš kampo į kampą ir mąsto, kas ne taip vyksta gyvenime, kad jame atsirado laiko užsiimti nežinia kuo.

Teisingai. Bandau gelbėti save nuo D varianto ir papasakoti apie sekmadienio vakarą, kurio planas buvo išeiti pasivaikščioti po saulėtą Vilnių, prisijaukinti vienatvę geriant kavą „Pinavijoje“, nusipirkti rugiagėlių ir iškepti pyragą. Tuomet viskas pavyko puikiai.

Mėlynių ir persikų pyragas

Reikės:
8 šaukštų sviesto
150 gramų + šaukštelis rudojo cukraus
3 kiaušinių
180 gramų pilno grūdo kvietinių miltų
šaukštelio vanilinio cukraus
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
persiko
kelių didelių saujų mėlynių 

Kambario temperatūros sviestą išsukti su ruduoju cukrumi. Įmušti kiaušinius ir gerai išsukti, suberti vanilinį cukrų ir dar kartą gerai išmaišyti.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, tuomet – su kiaušinių, sviesto ir cukraus mišiniu. Išeis gana tiršta tešla. 
Ją paskleisti kepimo popieriumi išklotoje kepimo formoje. Į tešlą lengvai įspausti saują mėlynių, ant viršaus išdėlioti plonomis skiltelėmis supjaustytą persiką, o tada užberti likusias mėlynes. 
Galiausiai viską pabarstyti šaukšteliu rudojo cukraus ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.
Iškeptą pyragą atsargiai išimti iš skardos ir palikti atvėsti.

Šaltinis – Pinch of yum (atrasta per pinterest‘ą, žinoma!)

Labai skanus, fotogeniškas ir netgi beveik nenuodėmingas pyragas, kurį labai smagu valgyti pusryčių desertui. Tik nepadarykite klaidos – karštą dieną nepalikite jo saulėkaitoje ant virtuvės stalo, nes jam tikrai gali nutikti šis bei tas blogo. Kalba asmeninė patirtis.

Savaitė prabėgo galvojant apie keliones ir skrydžių bilietus. Dabar jau turiu tris – į Atėnus, į Ciurichą ir į Barseloną. Pirmųjų panaudojimo laukti liko jau visai nedaug. Net keista, kad gana ilgai laukus šių atostogų, jos ateina visiškai netikėtai ir galiausiai net be didelių emocijų. Žinoma, pamatysiu, kaip man seksis, kai galų gale pažvelgsiu į Akropolį ar gatvėse mėginsiu iššifruoti graikiškus užrašus.

„...nes juk niekas taip nebaugina nei netikėtas netikėtai išsipildžiusios labai ilgai godotos svajonės veidas,“ – sakė Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum“ knygoje, kurią iš naujo perskaičiau ieškodama atsakymų. Tik man vis dar nebaisu. Baisiau, kad kai kurios svajonės gali taip imti ir neišsipildyti, tad paatostogavus reikės pasiraitoti rankoves ir imtis plano B.

Mėlynių ir kefyro kokteilis

Baigėsi viena sunkiausių mano gyvenimo vasarų. Visus tris mėnesius kovojau, įrodinėjau, kad esu stipri moteris ir galiu atlaikyti visus nesklandumus, kurie tik pasitaikys mano kelyje. Ir galiausiai pati savimi patikėjau.

Per šiuos metus išliejau nemažai ašarų, tad atėjo metas liautis gailėtis savęs, įsileisti į aplinką daugiau pozityvių minčių ir imtis pokyčių. Net ir sugriuvus puoselėtiems santykiams, aš vis dar tikiu meile - žinau, kad ji ateis, kai mažiausiai to tikėsiuosi. Neskubinu savęs, nors nujaučiu, kad jau esu pasirengusi ir šį kartą jau geriau žinočiau, ko noriu iš artimo žmogaus ir ką pati galiu jam duoti.

Dabar aš pasiruošusi būti laiminga. Iš tiesų jau ir dabar esu laiminga - susitaikiusi su pasikeitimais, įpratusi prie lėktuvų gausmo ir nesibaigiančio elektroninių laiškų srauto, išmokusi gyventi viena ir sužinojusi apie save nemažai naujų dalykų. Tad dabar galiu ramiai laukti žmogaus, kuris norės būti laimingas su manimi - kaprizinga, reiklia, ironiška, priekaištaujančia, bet smarkiai mylinčia. O kol kas labiausiai myliu save pati ir lepinuosi besibaigiančiais vasaros malonumais.

Ši vasara man buvo labai nekulinarinė - pereiti į gaminimo tik vienam zoną man vis dar yra iššūkis. Kaip ir pusryčiai 6 valandą ryto. Tad dažnai mano vakarienė buvo tik vaisiai ar trinti jų kokteiliai. Didžiausias atradimas - mėlynių (arba šilauogių) kokteilis.

Mėlynių ir kefyro kokteilis

Reikės:
dviejų didelių saujų mėlynių (tinka ir šilauogės)
banano
kefyro
šaukštelio medaus
linų sėmenų

Mėlynes perrinkti, kad neliktų jokių šapelių. Bananą supjaustyti, medų pašildyti, kad suskystėjų. Į smulkintuvo indą dėti mėlynes, pjaustytą bananą, užpilti norimu kiekiu kefyro, įdėti šaukštelį medaus ir apibarsčius linų sėmenimis gerai sutrinti.
Gerti ir mėgautis!

P.S. Nuotraukoje matosi, kam naudojau likusias mėlynes - keksiukų receptas čia.

---
Nežinau, ar čia sugrįžimas į blogosferą, ar tiesiog noras pasipasakoti, kad man viskas gerai. Ruduo visada naujų iššūkių atneša, tai gal tvarkydamasi su jais brūkštelėsiu ką nors. Jei tik virtuvėje (na, arba gyvenime) įvyks kas nors įdomesnio, apie ką būtų verta papasakoti internetams.

Šokoladinis pyragas su mėlynėmis

Pastaruosius tris savaitgalius leidžiu mieste ir vaikščioju pamiltomis gatvėmis, vis atrasdama kažką naujo - pasikeitusį vaizdą nuo Gedimino kalno, Valdovų rūmų kiemą, optimistinius užrašus ant sienų (Aviacija moko, kad visada giedra virš debesų), žemaitiškus skaitinius, paplūdimio smėlį kavinėje ar vaizdą iš 22 aukšto... O šiandien dar sužinojau tai, kad kartais miesto centre galima pasijusti kaip kokioje karo zonoje ir sutikti žmogų, vedžiojantį ne šunį, bet ožį. 

Matydama tuos laimingus žmones, nepasiduodančius provokacijoms ir toliau mojuojančius plakatais "Mano svajonė - Lietuva be patyčių", pati šypsojausi nuo ausies iki ausies.
Nustojau tik tada, kai prisiminiau, jog namie nebėra nieko saldaus.
Pavyzdžiui, šokoladinio pyrago su mėlynėmis.

 Nelabai dideliam pyragui reikės:
1,5 stiklinės miltų
0,5 stiklinės kakavos
100 gramų kokoso drožlių
stiklinės cukraus
0,5 stiklinės pieno
0,5 stiklinės augalinio aliejaus
0,5 stiklinės apelsinų sulčių
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
stiklinės mėlynių (arba daugiau - pagal skonį)
kelių lašų vanilės ekstrakto

Išmaišyti sausus ingredientus - miltus, kakavą, cukrų, kokoso drožles ir kepimo miltelius. Į juos supilti skystuosius - pieną, aliejų, vanilę ir šviežiai spaustas apelsinų sultis. Gerai išmaišyti.
Į kepimo popieriumi išklotą skardą šaukštu sudėti pusę tešlos suformuojant pyrago dugną. Ant viršaus paskleisti mėlynes, o tada sudėti likusią tešlą.
Kepti apie 40 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje.
Ragauti jau pravėsusį, galima pabarstyti cukraus pudra, bet nebūtina.

Šaltinis - tavovaikas.lt receptų konkursas.

Pyragas - praėjusio savaitgalio atradimas, nuo kurio mėlynais netyčia tapo ne tik pirštai, bet ir mano kambario grindys. Man atrodo, jį būtų labai skanu valgyti dar šiltą su ledais...

Kai užpuola vidiniai sunkumai, visada bandau juos nugalėti draugų susibūrimais, linksmais filmais (beje, pirmą kartą žiūrėjau filmą apie Supermeną - labai juokingas vyrukas), šampaniniais kokteiliais, didžiulėmis ledų porcijomis... Ir savaitgaliais blogų emocijų tikrai nebelieka! Bent iki pirmadienio ryto ir elektroninio pašto dėžutės atidarymo.
Bet tada jau galėsiu skaičiuoti, kiek dienų liko iki atostogų!

Jogurtiniai keksiukai su mėlynėmis

Šiandien per visas darbo valandos negavau nė vieno svarbaus laiško, kuriuo būčiau raginama ar prašoma ką nors padaryti. Ir didžiąją dalį laiko savo darbinėje palėpėje sėdėjau viena. Visiškas penktadienis. Netgi prisidėjau prie tų daugiau nei dviejų tūkstančių žmonių, kurie stebėjo, kaip į vieną bažnyčią atvažiuoja baltaplaukė nuotaka...
Jeigu nežinote, apie kokia nuotaką kalbu, labai Jus sveikinu!

Lyg ir sakiau sau, kad po festivalio jau nebeturėsiu vasaros planų, bet dabar net nerandu pakankamai laiko prisėsti vakare prie kompiuterio ir parašyti blogo įrašą apie mėlynes, kol jų sezonas dar nesibaigė...  Kažkur lakstau, kažkam šypsausi, kažką pasakoju, kartais tyliai paliūdžiu ir vėl gyvenu toliau gerdama vasaros kvapus ir skonius. Vienas geriausių - mėlynės, nudažančios pirštus, lūpas ir liežuvį...

 Jogurtiniai keksiukai su mėlynėmis
18 nedidelių keksiukų reikės:

kiaušinio
stiklinės natūralaus jogurto
2 stiklinių miltų
stiklinės ir gal kiek daugiau mėlynių
0,5 stiklinės cukraus
0,3 stiklinės neutralaus skonio aliejaus
šaukštelio vanilinio cukraus arba kelių lašų vanilės esencijos
2 šaukštelių kepimo miltelių
kukurūzų dribsnių
žiupsnelio druskos

Kiaušinį išplakti su paprastu ir vaniliniu cukrumi. Supilti aliejų bei jogurtą ir gerai išmaišyti.
Kitame inde sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską. Sausus produktus supilti į skystus ir išmaišyti - gausis gana tiršta tešla. Į ją suberti mėlynes ir atsargiai išmaišyti, kad uogos per daug nesusitrintų.
Keksiukų formeles iškloti popierėliais ir pripildyti tešlos, ant kiekvieno keksiuko užberti kukurūzų dribsnių, juos lengvai įspausti į tešlą. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių. Ataušinti ant grotelių ir tada jau valgyti!

Šaltinis - sezoninė virtuvė

Keksiukai buvo išgirti dėl jų jogurtinio skonio ir greitai dingo nuo stalo. Na, bet taip juk turi būti su visais keksiukais, tiesa?

Dar vieni geri keksiukai su mėlynėmis buvo kepti kiek daugiau nei prieš metus. Tik tada mėlynes skyniau savomis rankomis, o ne ieškojau pardavėjų turguje... Beje, apie turgų. Šiandien per liūtį nubridau iki Antakalnio ir ten bobutė atsisakė parduoti man mažiau nei pusę kilogramo agurkų! O man reikėjo tik trijų vakarienės salotoms... Atsakė: jei pirktum tris kilogramus, tada prašau! Taigi, galų gale, vakarienei valgiau ne salotas, o kibiną. O naktipiečiams bus mėlynių pyrago.

---
Vieną vakarą, kai truputį pykau ant savęs ir jaučiausi nevykėlė, supratau, kad vėl reikia bėgioti. R. prisiuntė man visokių programų, kaip pasiekti užsibrėžtus rezultatus per kažkur 6 savaites, tad mėginsiu. Pirmas žingsnis - batelių pirkimas - jau rytoj!
O į pirmąją trasą tikrai keliausiu su Editors "Papillon" - šitą pasirodymą labai atidžiai žiūrėkit tarp 0:07-0:09 minutės, nes Jums pamojuosiu aš! Tik žiūrėdama vaizdo įrašus jūtūbėj suprantu, kiek ten buvo žmonių...
Ech, pakartočiau tą savaitę dar kartą! Jau dabar!

Mėlynių ir varškės pyragas

Paauglystėje rašydavau kasdien: kūriau eilėraščius, savo svajones perkeldavau į popieriaus lapą, kur viskas klostėsi tik tobulai, kaip muilo operose, su malonumu pasakodavau gyvenimo detales ilguose asmeniniuose ir viešuose laiškuose, kartais slėpdavausi už metaforų ir tikėjausi kuo daugiau skaitytojų. Kartais parašydavau visai įdomių dalykų. Net keista, kaip kai kurie iš jų lygiai taip pat tinka šiandienai.
Aš vis dar tokia pati romantikė.

Tik pyragus dabar mėgstu labiau nei mokykliniais laikais. Tada buvo snickers'ų ir sumuštinių su sūriu metas. Ačiū Dievui, kad jis pasibaigė.

Skaniausią mėlynių pyragą kepa Mildos mama. Su juo lygintis neįmanoma, tad mėginau kepti kitokį - pagal Beatą. Net "dietinė" kolegė kimšo pilna burna!

Mėlynių ir varškės pyragas
 Reikės:

100 gramų sviesto
200 gramų cukraus
3 kiaušinių
300 gramų tepamosios varškės be priedų
1 citrinos žievelės
200 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių
250 gramų mėlynių
+ dar 6 šaukštų mėlynių ir 2 šaukštų cukraus

Kambario temperatūros sviestą išplakti su cukrumi (pagaliau turiu plakilį, nebereikia to daryti rankomis!). Plakant po vieną įmušti kiaušinius ir išplakti masę iki puraus kremo.
Į plakinį įmaišyti tepamąją varškę. Nuo citrinos nutarkuoti žievelę ir suberti į paruoštą masę. Tuomet dalimis įmaišyti miltus.
Mėlynes nuplauti, nusausinti ir įmaišyti į pyrago tešlą.
Tešlą supilti į sviestu išteptą ir maltais džiūvėsėliais pabarstytą kepimo formą. Palyginti viršų ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 50 minučių.
Kol pyragas kepa, 6 šaukštus mėlynių sutrinti su 2 šaukštais cukraus. Ištraukus pyragą iš orkaitės, šiuo mišiniu aptepti viršų ir leisti atvėsti.

Šaltinis - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.

P.S. Lygiai prieš metus kepiau bananų pyragą. Dabar esu labiau linkusi į sezoniškumą, tad kitas saldumynas mano sąraše - su vyšniomis.

P.P.S. Daina, skambanti mano galvoje jau antrą dieną - The Tallest Man on Earth "Dreamer". Ačiū, T.!

SAVAS LONDONAS pristatymas ir keksiukai su mėlynėmis

Aš grįžau! Tiek į tinklaraštį, tiek į virtuvę, tiek į normalų gyvenimą. Reikėjo ne vienos dienos, kad prabudusi naktį suvokčiau, kad miegu ne palapinėje, o šalia manęs tik pagalvė, o ne žmonės. Taip pat reikėjo laiko, kad nustočiau šokti klausydama muzikos ausinuke. Gal šokti ir nėra taip blogai, bet kai darai tai stotelėje laukdama autobuso, sulauki ne tik keistų žvilgsnių, bet ir piršto pasukinėjimo ties smilkiniu.
Taip, Heineken Open'er buvo viena geresnių vasaros patirčių. Nepaisant viso purvo ir audrų, nudegusios nosies, lenkų keiksmų kiekvieną rytą-vakarą ar kitų nedidelių nesklandumų.

Turėjau ir į darbą grįžti... Kas ne visada yra blogai! Štai vakar lankiausi Jungtinės Karalystės ambasadoje, dalyvavau kelionių gido "Savas Londonas" pristatyme, šildžiausi pavakarės saulutėje ir skanavau Beatos gamintus saldumynus bei gurkšnojau "Pimm's" kokteilį. Ko ne geras gyvenimas?

Keletas nuotraukų, už kurias esu skolinga kažką skanaus Mindaugui Girdvainiui.

Gaivusis "Pimm's" kokteilis - angliška Sangria 

Victoria Sandwich - tokiais sumuštiniais kad ir kasdien maitinčiausi...

Itono "betvarkė" - morengai su grietinėle, jogurtu ir uogomis

Kol gyvenimo būdo žurnalai rašo, kaip vakarėlio šeimininkės savo aprangą priderino prie JK vėliavos spalvų (beje, netyčia į tokį dress-code pataikiau ir aš!), aš irgi papasakosiu apie mėlynus keksiukus. Su mėlynėmis, žinoma.

Keksiukai su mėlynėmis
12 keksiukų reikės:


200 gramų miltų
150 gramų cukraus
100 gramų sviesto
100 mililitrų rūgpienio (arba kefyro, arba pieno)
2 kiaušinių
2 šaukštų greitai paruošiamų avižinių dribsnių
1,5 stiklinės mėlynių (nematavau iš tiesų, kuo daugiau - tuo geriau!)
1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Sviestą ištirpinti ir sumaišyti su visais sausais ingredientais: miltais, kepimo milteliais, cukrumi ir dribsniais.
Kiaušinius išplakti ir sumaišyti su kiek paplaktu rūgpieniu. Sumaišyti abi mases į vieną. Mėlynes sumaišyti su šaukštu miltų ir suberti į tešlą, atsargiai išmaišyti.
Keksiukų formeles pripildyti tešlos (žinoma, palikti vietos keksiukų pakilimui) ir kepti apie 20 minučių iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai paruduos.

Šaltinis - receptų medis


Keksiukai skaniausi, kai dar vos šilti, o mėlynės buvo rinktos savomis rankomis...

Pabaigai - trys Open'er atradimai:
1. aš galiu likti gyva po roko koncerto antroje eilėje, kai priešais stovinčios mergaitės plaukus nuo veido nusibraukti sugebi tik per kelias dainas;
2. pasirodo, Gdynios paplūdimyje sutikau blogerę, kurios įrašus labai mėgstu. Ir mūsų kompanijos kartu nusifotografvo prie smėlio meno:)
3. elektroninė muzika gali būti labai gera. A. turbūt manimi didžiuotųsi sužinojęs, kad vienas geriausių koncertų man buvo Justice, o jų daina Genesis man padeda nusiteikti sunkiems darbams ir juos atlikti gerai!