Lazanija su grybais ir vištiena

Pastaruoju metu šiek tiek kovoju su liūdesėliais. Kažkaip mažokai džiuginančių dalykų aplinkui, o gal tiesiog darbų ir pareigų kiek per daug. Raminu save, kad čia tik vėluojančio pavasario pasekmė ir ieškau tų mažų malonumų, leidžiančių pasijusti geriau. Jie labai smagiai vadinasi angliškai – guilty pleasures (kaltas malonumas, kaip sako google vertėjas). Vienas tokių malonumų visai neseniai pasiekė savo metinį piką ir vadinosi Eurovizija. Iš konkurso neįsiminė nė viena daina (kas man buvo šiek tiek netikėta), bet į ką pažiūrėti ir iš ko pakrizenti tikrai buvo tais vienišais vakarais.

Dvejus metus prieš tai Euroviziją žiūrėjome su R., o kitą dieną stodavome prie kurių nors bėgimo varžybų starto linijos. Ir abu kartus sekėsi tikrai neblogai. Dėl užvėlavusio pavasario ir pamirštos naujų batelių tendencijos nutrinti pėdas iki kraujo dabar vieninteliai batai, kurie nesukelia man skausmo, yra būtent bėgimo batai...

Kitas kaltas malonumas, kuriuo leidžiu sau pasimėgauti dažniau nei kartą per metus – lazanija. Vieną receptą jau esu ištobulinusi, tad atėjo metas pamėginti dar vieną. Šį kartą su grybais ir vištiena.

Lazanija su grybais ir vištiena

4-6 porcijoms reikės:

alyvuogių aliejaus
didelio svogūno
500 g maltos vištienos
100 g šoninės
400 gramų pievagrybių
400 g konservuotų pomidorų
lazanijos lakštų
poros saujų smulkiai tarkuoto kietojo sūrio
400 ml pieno
50 g sviesto + šiek tiek skardai ištepti
2 šaukštų miltų
džiovintų arba šviežių bazilikų
druskos ir pipirų

Smulkiai supjaustyti svogūną ir apkepti jį gerai įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu alyvuogių aliejaus. Tuomet sudėti vištieną ir nedideliais gabalėliais supjaustytą šoninę. Vis pamaišant kepti apie 8 minutes. Sudėti smulkintus pievagrybius ir pakepti dar keletą minučių.

Keptuvės turinį užpilti konservuotais pomidorais, gerai išmaišyti, uždengti ir troškinti 15-20 minučių. Pagardinti baziliku. 

Nedideliame puode išlydyti sviestą, suberti miltus ir nuolat maišant maža srovele supilti pieną. Kaitinti, kol padažas sutirštės. Nukaisti ir pagardinti druska bei pipirais. 

Dideliame puode užvirti vandenį, į jį po vieną (ar kelis) dėti lazanijos lakštus ir kelias minutes pakaitinti, kol suminkštės. 

Kepimo formą ištepti sviestu. Ant jos dugno dėti kelis apvirtus lazanijos lakštus, dėti sluoksnį vištienos, pievagrybių ir pomidorų troškinio, tuomet viršų apšlakstyti baltuoju padažu ir pabarstyti kietuoju sūriu. Tuomet vėl dėti lazanijos lakštus, mėsos troškinį, baltąjį padažą ir sūrį. Sluoksniuoti, kol baigsis ingredientai arba kepimo formos talpa. 

Užbaigti lazaniją derėtų sluoksniu baltojo padažo, kurį reikia gausiai apibarstyti tarkuotu sūriu.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje 35-40 minučių.

Šaltinis – Italijos virtuvė. Žingsnis po žingsnio. Smaguris, 2013

Aš kartais pasijuokiu, kad mano vardas yra užkoduotas dviejuose labai geruose dalykuose – lasAgne ir champAgne. Tad man kaip ir priklauso kartas nuo karto jais abiem pasimėgauti.

Taigi taip, žinau, kad gyvenimas geras. Mano gatvėje žydi ir kvepia visi krūmai, persisvėrusi per balkono turėklus galėčiau netgi kaštono žiedų prisiskinti, saulė šviečia, namie beveik visada yra arba saldumynų arba kokių nors uogų ir t.t., ir pan. – t.y. neturiu kuo skųstis. Tad greičiausiai man trūksta kelių gero ir malonaus poilsio dienų ir baterijų perkrovimo. Gal greitu metu pavyks tas dienas įsprausti į savo darbo kalendorių. O kol kas lieka guilty pleasures.

Baklažanai, įdaryti grybais, sūriu ir skrebučiais

Tos išsvajotos dvi savaitės arba penkiolika laisvų dienų, kai kas rytą neskambėjo žadintuvas (arba bent skambėjo ne 6 valandą ryto) pralėkė su vėjeliu ir nuotykiais. Iš pradžių jos buvo pažymėtos lietumi, paskui – graikišku karščiu, vėliau – vėlgi lietumi ir alumi, dar vėliau – širdį virpinančiu naikintuvų gausmu, o galiausiai – vaivorykštėmis, kai lietus maišosi su saulės spinduliais.

Gerosios ir ilgai lauktos dienos baigėsi, į sostinę ir į darbus grįžtu lengvos melancholijos palytėta širdimi ir galva, pilna apmąstymų, kaip reikėtų planuoti gyvenimą, kad patiriami nuotykiai teiktų dar daugiau džiaugsmo ir keltų mažiau abejonių, ar tikrai vertėjo į juos leistis.

O į ką tikrai verta leistis? Į kulinarines keliones ir atradimus! Štai į mano virtuvę atkeliavo baklažanas, tad teko su juo susipažinti ir paieškoti skaniausio būdo jį sunaudoti. Pavyko tikrai neblogai.

Baklažanai, įdaryti grybais, sūriu ir skrebučiais

Dviems porcijoms reikės:

didelio baklažano
150 gramų pievagrybių
pusės nedidelio svogūno
česnako skiltelės
2 šaukštelių miltų
100 mililitrų pieno
50 gramų brie sūrio
šaukšto sviesto
riekelės (ar kelių) mėgstamo batono
druskos, pipirų ir mėgstamų džiovintų žolelių – rozmarino, baziliko ar kt.
sojų padažo

Baklažaną perpjauti per pusę. Minkštimą įpjauti grotelėmis, bet odelės neperpjauti. Apibarstyti druska bei pipirais ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.

Kol baklažanas kepa, svieste pakepinti smulkiai supjaustytą svogūną. Sudėti smulkintą česnaką ir pjaustytus grybus, kepti dar kelias minutes. Įpilti šaukštą ar porą sojų padažo ir gerai išmaišyti. Tuomet įberti porą šaukštelių miltų ir dar kiek pakepinti. Maišant supilti pieną ir kaitinti, kol padažas sutirštės. Įberti mėgstamų druskos, pipirų bei mėgstamų žolelių – prieskonių kiekį taikyti pagal savo skonį.

Iškepusius baklažanus išimti iš orkaitės. Šaukštu atsargiai išimti jų minkštimą, jį susmulkinti ir sudėti į grybų padažą. Tuomet gautą įdarą sudėti atgal į baklažanus, apibarstyti supjaustytu sūriu, ant viršaus dėti kubeliais supjaustytą batoną. Įdarytus baklažanus kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 15 minučių, kol skrebučiai įgaus auksinį atspalvį.

Šaltinis – vanilla-blonde.blogspot.lt

Šiuos baklažanus gaminau dar pavasarį, tad naudojau pievagrybius. Spėju, kad su miško grybais šis patiekalas įgautų kitokį skonį – galbūt netgi geresnį? Mėgstantys grybauti miške arba turguje tikrai turėtų išbandyti tokią variaciją. Skirtingi sūriai taip pat naujus skonius atneštų. Žodžiu, šis patiekalas – transformeris, kuriam galima sunaudoti šaldytuve turimus produktus ir taip išgauti unikalų derinį.
--

Prisimenant atostogas – Atėnai buvo nuostabūs. Taip, buvo karšta – 38 laipsniai net ir man, mėgstančiai šilumą, jau buvo ganėtinai daug. Bet užtat galėjau išragauti ne vieną ledų ar šaltų gėrimų rūšį bei ramiai pasėdėti ant marmurinio suoliuko medžių pavėsyje bei pasiklausyti cikadų čirpimo. Keliauti vienai nebuvo nei taip baisu, nei taip nuobodu, kaip kad tikėjausi. Tad jeigu gyvenimo situacija ir toliau liks tokia pati, kitąmet ir vėl kur nors keliausiu viena.

O paskutines vasaros akimirkas pasirinkau pasitikti atvira ir ramia širdimi bei laisvais vakarais. Tiesa, iki Vilniaus maratono liko mažiau negu mėnuo, tad prisiminiau, kaip dėliojamas intensyvus treniruočių grafikas ir dalį tų likusių rugpjūčio vakarų leisiu sukdama ratus rajono gatvėmis. Juk pasižadėjau sau pagerinti Rygos pusmaratonio rezultatą, o pažadus sau tikrai reikia tesėti – net ir tuos, kurie juokingi. Jie vėlgi gali nuvesti į gyvenimo nuotykius.

Rabarbarų, braškių ir čijos sėklų desertas

Vieną saulėtą šeštadienio rytą vos pradėjusi savo įprastinę ilgųjų bėgimų trasą sutikau vyriškį, kuris jau buvo gerokai pasivaišinęs svaigiaisiais gėrimais (o gal gėrimų galia dar nebuvo palikusi jo nuo vakaro, kas čia supaisys tuos Naujininkų vyriškius?). Žinoma, iš karto buvau jo pastebėta ir užkalbinta - „Tu ir taip turi puikią figūrą, kam dar bėgioji?“ (paprastasis vertimas iš rusų kalbos). Nelėtindama žingsnio išsišiepiau nuo ausies iki ausies ir likusius 15 trasos kilometrų tikrai galvojau apie tai, kodėl.

Pradėjau seniai, kaip sakoma, before it was so cool. Pirmąsias bėgimo programas gūdžiais 2012-aisiais man atsiuntė draugė, o aš jas bandydavau viename iš Karoliniškių stadionų. Po kelių mėnesių treniruočių nubėgau 5 km, bet sustojau. Tuomet norėjau gražesnių kojų ir vidinės ištvermės, o jos niekaip neatsirado. Per ketverius metus kojos mažai pasikeitė, bet ištvermės atsirado tiek, kad praėjusią savaitę pelniau pirmąjį medalį už pusmaratonio distanciją. Nežinantiems – tai yra 21,097 km.

Nebuvo lengva. Bet ir tokių sunkumų, apie kokius galvojau prieš stodama prie starto linijos, nepatyriau. Paskutinį kilometrą sugebėjau spurtuoti, finišą pasiekiau su plačia šypsena, o užsikabinusi ant kaklo medalį net šiek tiek susigraudinau, bet galų gale emocijų potvynis toli nenunešė – tik šampano į artimiausią romantišką kavinukę.

O visgi – kodėl? Dėl minčių švaros, dėl raumenų lengvumo, dėl akimirkos džiaugsmo, dėl vidinių demonų nugalėjimo, dėl skanėstų, dėl širdies bėdų užmiršimo, o labiausiai dėl iššūkių, kuriuos galiu pati sau iškelti ir už kurių įveikimą tik pati viena ir esu atsakinga.

Kalbant apie skanėstus, prasidėjo mano mėgstamiausias metas – ta metų dalis, kai galima valgyti rabarbarus!

Rabarbarų, braškių ir ispaninio šalavijo (čijos) sėklų desertas

1 turbo porcijai reikės:

100 gramų rabarbarų

šaukštelio rudojo cukraus

4 šaukštų čijos sėklų

nepilnos stiklinės avižų pieno

saujos braškių

žiupsnelio druskos

šaukštelio kakavos

Rabarbarų stiebus nulupti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Juos apibarstyti ruduoju cukrumi ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.

Čijos sėklas sumaišyti su kakava ir druska bei užpilti avižų pienu (galima naudoti ir kitokį augalinį pieną). Gerai išplakti, o tuomet palikti bent pusvalandžiui, kad išbrinktų.

Sluoksniuoti desertą – ant išbrinkusių čijos sėklų sudėti keptus rabarbarus, o ant jų – supjaustytas braškes.

Šaltinis – vmgonline.lt 

Blogo statistika rodo, kad čijos sėklos šiuo metu yra ant pačios didžiausios bangos, nes vasario įrašas apie jų pudingą kol kas yra metų skaitomiausias.

O mano asmeninė statistika sufleruoja, kad metas ieškoti naujų rabarbarų panaudojimo būdų, nes per penkerius blogo rašymo metus (!) vis sugebėdavau atrasti ką nors įdomaus. Nesinori daryti išimčių.

Grįžtant prie istorijų apie bėgimą – esu labai dėkinga R., kuri įkalbėjo išbandyti Rygos maratoną. Nors bendrai sutarėme, kad trasa ten gana nuobodi, savaitgalis Latvijos sostinėje tikrai buvo įsimintinas ne tik dėl dviejų valandų, praleistų su 32 tūkstančių bėgikų minia. Tikrai įsiminsiu tą kiaurai merkiantį lietų, pabandymą padaryti atsispaudimą pasipuošus Latvijos kariuomenės atributika ir užsidėjus 20 kilogramų kuprinę, dar šampaną ir ženklus „My next husband will be normal“ bei „I once went on a diet for a month and all I lost was 30 days“, Art nouveau rajoną, nuostabią mūsų namų lokaciją, avietinį pyragėlį ir vos 35 minutes trukusį skrydį atgal namo.

O dabar belieka sulaukti I., kuri pažadėjo uždėti tiarą dėl įveiktos distancijos, ir vėl sugrįžti į bėgimo trasą. Jau prisikaupė minčių, kurias reikėtų pergalvoti ir sudėlioti į reikiamus galvos stalčiukus. 

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Šiandien sėdėdama ant beprotiškai gražaus ofiso stogo ir besimėgaudama saulės spinduliais staiga supratau, kad vasara su savo malonumais ir privalumais jau visai čia pat. Ne tiek ir daug laiko liko iki didžiųjų birželio įvykių - L. išėjimo iš bibliotekos (pasimatymai Saulėtekyje jau rimtai nusibodo...), vestuvių (ne mano!), komandiruotės (darbo vieta trumpam persikels į Romą) ir atostogų.

Tad dabar pats metas mėgautis šviežiomis salotomis, rabarbarais ir pirmosiomis, dar tolimais kraštais kvepiančiomis braškėmis. Juk šis vitaminų, saulės ir geros nuotaikos sezonas toks trumpas...

Pirmuosius rabarbarus šiemet nuskyniau dar per šv. Velykas, kai aptikau juos močiutės darže. Ir jie iš karto nukeliavo į keksiukus.

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Reikės: 

200 gramų miltų

100 gramų kuskuso kruopų

130 gramų cukraus

kiaušinio

šaukštelio kepimo miltelių

225 mililitrų pieno

80 gramų sviesto

4-5 rabarbarų stiebų

100 gramų baltojo šokolado

Miltus, kuskusą, cukrų ir kepimo miltelius gerai išmaišyti.

Ištirpinti sviestą ir palikti, kad pravėstų. Lengvai išplakti kiaušinį, sumaišyti su pienu ir supilti pravėsusį sviestą. Nepersistengiant viską suplakti. Tada pamažu maišant supilti plakinį į sausąjį mišinį.

Rabarbarus supjaustyti, šokoladą stambiai sukapoti. Priedus įmaišyti į tešlą, sudėti į keksiukų formeles.

Kepti apie 30 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje. 

Šaltinis - savaitgalio redez-vous

Keksiukus kepiau švęsdama darbinę sukaktį - jau metus dirbu universiteto palėpėje. Per tas 365 dienas buvo visko - ir džiaugsmo dėl pavykusių projektų, ir pakelto balso protrūkių, ir skubėjimo bei streso, ir atsipalaidavimo... Galiu džiaugtis įgyta patirtimi, bet po truputį norisi žvalgytis toliau arba aukščiau. Tik kol kas turbūt turiu tam dar kiek per skystas blauzdas.

Tiesa, jas dabar stiprinu fiziškai - jau minėjau aštuonių minučių mankštas, o visai neseniai vėl grįžau prie kūno plastikos užsiėmimų ir plano padaryti špagatą. Kol kas viską beprotiškai skauda, bet žinau, kad jeigu smarkiai norėsiu ir toliau tam skirsiu po kelias valandas į savaitę, tikrai imsiu ir tai padarysiu. Kaip ir išmoksiu naujus burtažodžius camel walk ir snake paversti realybe.

Motyvacija juk yra viskas, tiesa?

Svogūnų laiškų ir sūrio keksas

Kaip paprastai ir greitai sutvarkyti galvoje pasimetusias mintis? Kaip atsikratyti noro kontroliuoti kiekvieną savo (na, ir dar arčiausiai esančio žmogaus) gyvenimo minutę ir kiekvieną žingsnį? Kaip lengviau valdyti emocijas, daugiau šypsotis, nesikabinėti prie žodžių ir nedaryti nesąmonių? - mane tokie klausimai kankina turbūt kas antrą dieną, bet atsakymų kaip nėra, taip nėra.

Bandžiau jų ieškoti vaikščiodama daug kilometrų, bandžiau tiek pat kilometrų nuo jų nutolti važiuodama dviračiu, ateityje mėginsiu ir pabėgti, bet ar kas nors iš tiesų pasikeis? Nušvisiu ir tapsiu tobula? Juk žmogaus charakteris susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje, o paskui per tolesnius metus tik šlifuojasi kampai.

Tad visas savo nuodėmes bandau išpirkinėti maistu. Kartais padeda.

 Svogūnų laiškų ir sūrio keksas 

Reikės:

100 gramų alyvuogių aliejaus

100 gramų svogūnų laiškų

200 gramų miltų

2 šaukštelių kepimo miltelių

3 kiaušinių

100 mililitrų pieno

100 gramų tarkuoto kietojo sūrio

50 gramų mėgstamos dešros

šaukštelio džiovintų raudonėlių

druskos, maltų juodųjų pipirų

Iš kiaušinių, aliejaus ir pieno išplakti vientisą tešlą. Atskirame inde sumaišyti miltus su kepimo milteliais, tarkuotu sūriu, druska ir maltais pipirais. Miltų mišinį nuolat maišant pilti į paruoštą pieno plakinį, kol jis taps tiršta tešla.
Svogūnų laiškus ir dešrą smulkiai supjaustyti ir subėrus į tešlą gerai išmaišyti, kad tolygiai pasiskirstytų. Gautą tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą formą ir apibarstyti džiovintais raudonėliais.
Kepti apie 40 minučių iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol keksas pakils ir gražiai paruduos. Atvėsinti ant grotelių ir skanauti.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014.

Pyragas buvo skanus ir dar šiltas, ir jau šaltas. Puikiai tiko prie paprastų daržovių salotų, o knyga sufleruoja, kad derėtų ir prie vyno taurės... Tiesa, skaniausias jis man pasirodė pastovėjęs kelias dienas ir paragautas po pasivažinėjimo dviračiais. Apsilaižiau pirštus suvalgiusi paskutinį gabalėlį!

P.S. Ant palangės sudygo bazilikai ir pomidorai, pipirnės žaliuoja... Ar jau turėčiau laikyti save šiek tiek išprotėjusia, jeigu su jais kasdien pasikalbu apie gyvenimą?

Lašišos ir porų pyragas su grūdėtosiomis garstyčiomis

Pastarosiomis dienomis kaip niekada anksčiau galvojau apie tai, kaip mano gyvenimas atrodys peržengus 50-ies metų ribą. Įkvėpta tarpusavyje susijusių kelių filmų ir spektaklio, pažiūrėtų per kelias dienas, apmąsčiau ateities variantus - ką aš tuomet veiksiu, kur keliausiu, kuo užsiimsiu, kokie žmonės bus šalia, ką gaminsiu šeimyninėms vakarienėms, kokį šunį turėsiu, kur gyvensiu... Bet dabar nusipurtau visas svajones ir susikoncentruoju ties čia ir dabar - juk būtent šiandien ir kuriu savo ateitį. Ir žinau, kad, bet kokiu atveju, ji bus graži.

Net jeigu ir toliau planuosiu gyvenimą valandų tikslumu ir ne kiekvieną savaitgalį rasiu laiko kepti tokius pyragus.

Lašišos ir porų pyragas su grūdėtosiomis garstyčiomis
24 centimetrų skersmens formai

Tešlai reikės:
200 gramų miltų
100 gramų atšaldyto sviesto
5 šaukštų šalto vandens
druskos

Įdarui reikės:
poro
40 gramų sviesto
150 gramų rūkytos lašišos
150 mililitrų pieno
2 kiaušinių
3 šaukštų grietinės
šaukšto grūdėtųjų garstyčių
saujos krapų

Pirmiausia reikės paruošti tešlą: atšaldytą sviestą įtarkuoti į dubenį su miltais. Įberti žiupsnelį druskos ir pirštų galais įtrinti sviestą į miltus, kol masė taps panaši į drėgnus trupinius. Greitai maišant peiliu, apšlakstyti vandeniu miltų ir sviesto masės kraštus. Jei atrodo, kad ji labai sausa, vandens pilti šaukšteliu ar dviem daugiau. Rankomis iš tešlos suformuoti skritulį (neminkyti!), jį suvynioti į maistinę plėvelę ir 15 minučių palaikyti šaldytuve.

Iš tešlos ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočioti apskritą lakštą, didesnį už kepimo formos dugną. Atsargiai perkelti tešlą į kepimo formą, suformuoti iš tešlos kraštelius, o perteklių nuimti. Formą su tešla palaikyti šaldiklyje apie 10 minučių arba pusvalandį šaldytuve, kad pyrago pagrindas sukietėtų. Kai tai nutiks, tešlą uždengti kepimo popieriumi, ant jo berti stiklainiuką pupelių ar kitokio "balasto" ir kepti 15 minučių 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje. Tuomet kepimo popierių nuimti, o pagrindą grąžinti į orkaitę dar 10 minučių.

Įdaro ruošimas: porą nuplauti ir jo baltąją dalį stambiai supjaustyti. Apkepti keptuvėje su trupučiu sviesto, kad suminkštėtų.

Kiaušinius išplakti su grietine, pienu, garstyčiomis ir truputėliu druskos. Suberti smulkiai kapotus krapus.

Ant paruošto pyrago pagrindo dėti apkeptus porus, išdėlioti lašišos gabalėlius ir užpilti kiaušinių plakiniu. Atsargiai grąžinti pyragą į orkaitę, sumažinti temperatūrą iki 160 laipsnių ir kepti dar 35-40 minučių.

Šaltinis - Beatos virtuvė: kepinių knyga, Beatos virtuvė, 2012.

Darbo su tešla tikrai nemažai, bet iš bėdos galima naudoti ir šaldytą bemielę tešlą. Tačiau, pyragas su namine tešla tikrai daug skanesnis.

Taip pat šią savaitę padariau visai malonų atradimą - parduotuvėje norėdama įsigyti alkoholinių gėrimų aš atrodau kaip nepilnametė! Trys bandymai = trijų pardavėjų pakilę antakiai skaičiuojant, kiek bus iš 2014 atėmus 1988. Ne mažiau negu 25!

Na, bet galiu įsivaizduoti, kad mane taip atjaunina pavasarinis planas rinktis sveikesnį maistą ir didinti fizinį aktyvumą. Oh yeah!

Lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais

Ir vėl norisi pradėti įrašą šalčio tema... Na, bet dabar sausis, negi galima ko nors kito iš lietuviškos žiemos tikėtis? Tiesa, norėčiau, kad dabar atšiltų dar bent dešimčia laipsnių, kad savaitgalį, kurį leisiu mieste prie jūros, nenušalčiau kojų ir/ar rankų pirštų. Bet bus taip - kaip bus!

Svarbiausia, kad pavasario pranašai vienas po kito jau lenda į viešumą. Štai, visai neseniai prasidėjo registracija į pavasarinius bėgimus (teip, užsiregistravau!), suaktyvėjo žinios apie Knygų mugę (kuri šiemet jau nebebus mano metų įvykis, bet vis tiek norėsiu joje apsilankyti), prašviesėjo rytai ir vakarai (iš darbo išeinu dar šviesoje, tikrai!), o už lango kartais sučiulba vienišas paukščiukas. Tad lieka laukti ir tikėtis, kad pavasaris neužtruks iki balandžio vidurio... 

O kol laukiame, šildomės iš vidaus - tam puikiai padės mano blogo viešnios Mildos lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais receptas!

Lietiniams reikės:

2 kiaušinių 

2 šaukštų cukraus 

2 šaukštų aliejaus

4 šaukštų pieno

200 gramų miltų

400 mililitrų šalto vandens

žiupsnelio druskos

Įdarui reikės:

150 gramų virto kumpio

didelės saujos špinatų

kelių šaukštų garstyčių

150 gramų tarkuoto fermentinio sūrio

Padažui reikės:

25 gramų sviesto

30 gramų miltų

250 mililitrų pieno

žiupsnelio tarkuoto muskato riešuto

druskos

Iškepti lietinius: kiaušinius, cukrų, aliejų ir pieną lengvai išplakti, pasūdyti. Berti miltus ir gerai išmaišyti. Įpilti 350 mililitrų vandens, vėl išmaišyti. Palikti tešlą pusvalandžiui išbrinkti, tada supilti likusį vandenį ir permaišyti. 

Gerai įkaitinti keptuvę, patepti ją aliejumi ir iškepti lietinius blynus.

Sukti lietinius: špinatus nuplikyti verdančiu vandeniu. Blyną patepti garstyčiomis (jų kiekį derinti pagal garstyčių aštrumą), guldyti ploną kumpio griežinėlį, dėti špinatų ir susukti. Blynų suktinukus supjaustyti mažesniais gabalėliais.

Virti padažą: sviestą ištirpinti nedideliame puode, suberti miltus ir gerai išmaišyti. Tada supilti pieną ir maišant kaitinti, kol padažas užvirs ir sutirštės. Pagardinti druska ir muskato riešutu.

Kepimo formą patepti padažu ir sudėlioti blynelius. Ant jų supilti likusį padažą ir apibarstyti tarkuotu sūriu. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 minučių.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2014

Milda šį apkepą gamino vieną šeštadienio vakarą, kai su draugais žaidėme visus stalo žaidimus iš eilės ir gėrėme daug raudono vyno... O kodėl šitas patiekalas turėtų šildyti? Garstyčios pasitaikė aštrokos... Bet vis tiek buvo labai skanu!

Taigi, dar kartą įrodymas - mūsų namuose gaminu ne tik aš :)

---

O pabaigai šį kartą priminsiu savo vis dar šviežią projektą 365 optimizmo dienos - šiandien parašiau jau 45 įrašą! Tikrai tikėjausi, kad bus lengviau rasti laiko pildyti dar vieną tinklaraštį, bet va, dažniausiai prisėdu kelis kartus per savaitę, atsiverčiu užrašų knygelę, kuriame fiksuoju džiaugsmus ir parašau kelis įrašus vienu prisėdimu. Niurzgu tiek pat, bet bent kelioms valandoms susikoncentruoju vien į tai, kas gyvenimą daro geresnį. Ir pagalvoju, ką reikėtų daryti, kad tokių mažų dalykų aplinkui būtų kuo daugiau.

Nesušalkit.

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

Gadau kalėdinę nuotaiką kaip tik įmanydama. Nupirkau visas dovanas ir rimtai imsiuosi valgomų dalykų bei masinio pakavimo šį savaitgalį, klausau klasikinių kalėdinių dainų ir netgi trypčioju į taktą, kai pasitaiko proga, rengiuosi šiltais ir pūkuotais megztiniais, vaikštau į šventinius koncertus ir ten šypsausi nuo ausies iki ausies, o paskui vėl grįžtu į nuolatinę nuovargio būseną. O ta pirštų galiukais paliesta šventinė nuotaika nuo manęs vėl iš naujo pasprunka.

Bet aš stengiuosi bent trumpam pabūti laiminga. Turiu ir įrodymą - naują projektą "365 optimizmo dienos". Kosminėje virtuvėje per 2,5 metų neprirašiau 365 pasakojimų, bet gal su džiaugsmo paieškomis bus lengviau negu su tobulais pyragais? 

Pagyvensim - pamatysim!

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

19 nedidelių keksiukų reikės:

100 gramų anakardžių riešutų

100 gramų minkšto sviesto

175 gramų rudojo cukraus

2 kiaušinių

375 mililitrų miltų

šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

120 mililitrų pieno

3,5 šaukštų medaus

Riešutus paskrudinti sausoje keptuvėje ir susmulkinti.

Sviestą išsukti su cukrumi. Įmušti kiaušinį, išsukti, tada įmušti bei išsukti ir antrąjį.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska. Suberti pusę kiekio į sviesto mišinį ir šiek tiek pamaišyti.

Pieną sumaišyti su 3 šaukštais medaus, supilti į sviesto ir miltų masę. Gerai išmaišyti ir suberti likusius miltus bei riešutus. Tešlą išsukti ir padalinti į popierinėmis formelėmis išklotas keksiukų formeles.

Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje su ventiliatoriumi apie 15-20 minučių.

Šaltinis - maisto tinklaraštininkų žurnalas "Debesys", 2013-2014 žiema, Nr. 6 (10)

---

Keksiukai buvo kepti "Pyragų dienai", kurioje VGTU biblioteka, pardavinėdama darbuotojų keptus pyragus, rinko pinigus akcijai "Knygų Kalėdos". Nedideliu indėliu pavyko prisidėti ir mūsų palėpei.

O kitą dieną trumpam apsimečiau Snieguole - pasipuošusi prijuoste su Rudolfu šypsojausi studentams ir dalinau jiems pusrytinę kakavą bei bandeles.

Linkėti visiems geros dienos irgi gali būti smagu!

Kolegos sakė, kad čia matosi mano kontūrai (sakė ir kitaip, bet geriau to nekartosiu...)

P.S. Dalyvauju maisto tinklaraštininkų kalėdinio slapuko akcijoje - mano dovana jau nukeliavo pas Eglę į skruzdėliukų skverą, o aš vis dar laukiu paštininko... Bet jau greitai, aš tikiu!

Apverstas kriaušių pyragas su kardamonu

Po galbūt kiek slogaus savaitgalio su mintimis apie pasaulio laikinumą ir nuolatinį laukimą, kol kažkas baigsis/kažkas grįš/kažkas nuvažiuos, ir naktinės vyno terapijos pažadėjau sau ne vieną dalyką. Pirmąjį prisiekiu sau kiekvieną sykį po panašių progų - daugiau bendrauti su giminaičiais, su kuriais atrandu daugiau bendrumų nei tik kraujo lašelį.

O antrąjį irgi dažnai primenu sau - net sunkiausiomis akimirkomis reikia nepamiršti kuo nors pasidžiaugti. Kad ir lapais, smagiai šiugždančiais po kojomis. Juk nesvarbu, kiek Tau metų, penki ar dvidešimt penki, po juos vis tiek norisi pabraidyti... O tada išsikepti rudeniu kvepiantį pyragą ir valgyti jį sėdint parke ar tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje ant bortelio.

Apverstas kriaušių pyragas su kardamonu
Reikės:
70 + 100 gramų sviesto
150 + 200 gramų cukraus
3 kriaušių
šaukštelio kardamono grūdelių
200 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
2 kiaušinių
120 mililitrų pieno
šaukštelio malto cinamono

Kepimo formos dugną iškloti kepimo popieriumi ir jį plonu sluoksniu padengti sviestu. Kriaušes nulupti ir supjausčius skiltelėmis išdėlioti ant kepimo formos dugno. Apibarstyti kardamono grūdeliais (aš turėjau tik maltą kardamoną ir, manau, kad pyragas dėl to nė trupučio nepablogėjo).

Pagaminti karamelę: puode ištirpinti 70 gramų sviesto, tada supilti 150 gramų cukraus ir nuolat maišyti, kol cukrus pradės tirpti ir pavirs į tirštą karamelę. Atsargiai, būtų gerai nenusideginti! Dar karštą karamelę užpilti ant kriaušių.

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Minkštą likusį sviestą išsukti su likusiu cukrumi, tryniais ir cinamonu. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir pakaitomis su pienu nuolat maišant suberti į tešlą. Paskutinius atsargiai įmaišyti iki standumo išplaktus baltymus.
Tešlą vienodu sluoksniu užpilti ant kriaušių. Pyragą kepti 170 laipsnių temperatūroje 30-40 minučių, kol jis pakils ir iškeps.

Iškepusį atsargiai apversti taip, kad kriaušės atsidurtų pyrago viršuje, nuimti kepimo popierių ir palikti atvėsti. Galima dar pabarstyti cinamonu, bet nebūtina.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki... 2013 nr. 9-10 (51-52)
 
Mano valgytojos net neišlaukė, kol karamelė normaliai sustings, tad ragavome kone iš karto. Labai geras pyragas, labai! O karamelės gamybos metamorfozes tikrai smagu pamatyti savo akimis ir pajusti rankos skausmą ją maišant, kad nepridegtų. Pyragas tikrai to vertas!

O šiandien nuo besitęsiančio rudeninio egzistencinio liūdesio mane išgelbėjo laiškas nuo tolimos šalies aviacijos kompanijos, kuri pasiūlė man vėl ateiti pas juos į atranką. Jeigu tik greitai išmoksiu susirišti tobulą kuodelį, kuris neiširtų po trijų žingsnių siūbavimo aukštakulniais, tada... Gal ir pamėginsiu. 
Juk ir Katare galėčiau kepti pyragus. Šypt.

Naminiai chalvos ledai

Atostogos turi vieną blogą savybę - jos baigiasi. Paskutinę naktį visada sapnuoju košmarus apie darbą ir atsibundu gal tūkstantį kartų, kad tik nepramiegočiau numatytųjų pusės septynių ryto. O tada viskas vėl stoja į savas vėžes. Įspūdžiai susiguli, išgerti alkoholio vienetai išgaruoja, bėgiojimo batelių pritrintos nuospaudos pranyksta, grybavimo laimikiai suvalgomi ir atostogos lieka tik prisiminimu apie kelias dienas, kai leidai sau veikti ką tik nori ar iš viso nieko neveikti.

Po ilgos dienos darbinėje palėpėje namo skubėjau su mintimi: pusę karalystės už ką nors saldaus! 
Tada prisiminiau, kad turiu chalvos. O dar vėliau supratau, kad turiu ir naminių chalvos ledų.

4 ir daugiau porcijų reikės:


180 gramų šalto maskarponės sūrio
150 gramų žemės riešutų chalvos
200 mililitrų šaltos riebios grietinėlės
100 gramų šalto pieno
100 gramų šalto kondensuoto pieno

Gaminimas labai labai paprastas: visas sudedamąsias dalis sumaišyti ir pertrinti trintuvu. Tuomet supilti į šaldymo indą, valandėlę palaikyti šaldytuve, o tuomet gerai permaišius palikti šaldiklyje iki sušals. Kas kelias valandas (arba iš ryto, jei šaldyti paliksite per naktį) patikrinti ir gerai išmaišyti šakute, kad nesusidarytų ledo gabalėliai.
Prieš tiekiant palaikyti kambario temperatūroje.

Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki..." Nr. 7 (49), 2013.


Nors aš ir pamiršau įpilti recepte nurodyto pieno, ledai išėjo be ledo kristalų ir švelnios tekstūros. Žinoma, jie subalansuoti tiems, kurie yra tikri chalvos gerbėjai - riebūs, saldūs ir labai žemėsriešutiški.


Ledai, gerai užšaldyti, neatšyla net per karštos dienos pusvalandį, kai keliauja iš virtuvės į seną-gerą ofisą tvankiame autobuse ir visai nevėsioje rankinėje.

Labai tinka valgyti skaitant linkėjimus iš tolimų šalių!

Off topic. Pabaigiau George R. R. Martin penkias knygas apie neįtikėtiną sostų žaidimą. Tai kaip dabar toliau gyventi, žinant, kad šeštoji ir priešpaskutinioji sagos dalis pasirodys (jei iš viso pasirodys) tik kitais metais? Ir būtent tada, kai, atrodo, prie mirties slenksčio itin priartėjo dar vienas mėgstamas veikėjas...

Beje, kad jau pasakoju apie knygas, nuo vienos žavios leidyklos gavau dovanų knygą apie Italijos virtuvę. Visą dieną varvinau seilę ir žymėjausi norimus išbandyti receptus! Manau, kad jau greitai rezultatais galėsiu pasidalinti ir čia. Na, bent tikiuosi, kad itališkų receptų eilė ateis greitai.
Šiuo metu ieškau paprasto, bet neprasto torto recepto. Proga ir valgytojas bus labai rimti - penkiasdešimtmetis maisto kritikas - t.y. mano tėtis. Gal kas turite pasiūlymų? :)

Šokoladinis pyragas su mėlynėmis

Pastaruosius tris savaitgalius leidžiu mieste ir vaikščioju pamiltomis gatvėmis, vis atrasdama kažką naujo - pasikeitusį vaizdą nuo Gedimino kalno, Valdovų rūmų kiemą, optimistinius užrašus ant sienų (Aviacija moko, kad visada giedra virš debesų), žemaitiškus skaitinius, paplūdimio smėlį kavinėje ar vaizdą iš 22 aukšto... O šiandien dar sužinojau tai, kad kartais miesto centre galima pasijusti kaip kokioje karo zonoje ir sutikti žmogų, vedžiojantį ne šunį, bet ožį. 

Matydama tuos laimingus žmones, nepasiduodančius provokacijoms ir toliau mojuojančius plakatais "Mano svajonė - Lietuva be patyčių", pati šypsojausi nuo ausies iki ausies.
Nustojau tik tada, kai prisiminiau, jog namie nebėra nieko saldaus.
Pavyzdžiui, šokoladinio pyrago su mėlynėmis.

 Nelabai dideliam pyragui reikės:
1,5 stiklinės miltų
0,5 stiklinės kakavos
100 gramų kokoso drožlių
stiklinės cukraus
0,5 stiklinės pieno
0,5 stiklinės augalinio aliejaus
0,5 stiklinės apelsinų sulčių
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
stiklinės mėlynių (arba daugiau - pagal skonį)
kelių lašų vanilės ekstrakto

Išmaišyti sausus ingredientus - miltus, kakavą, cukrų, kokoso drožles ir kepimo miltelius. Į juos supilti skystuosius - pieną, aliejų, vanilę ir šviežiai spaustas apelsinų sultis. Gerai išmaišyti.
Į kepimo popieriumi išklotą skardą šaukštu sudėti pusę tešlos suformuojant pyrago dugną. Ant viršaus paskleisti mėlynes, o tada sudėti likusią tešlą.
Kepti apie 40 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje.
Ragauti jau pravėsusį, galima pabarstyti cukraus pudra, bet nebūtina.

Šaltinis - tavovaikas.lt receptų konkursas.

Pyragas - praėjusio savaitgalio atradimas, nuo kurio mėlynais netyčia tapo ne tik pirštai, bet ir mano kambario grindys. Man atrodo, jį būtų labai skanu valgyti dar šiltą su ledais...

Kai užpuola vidiniai sunkumai, visada bandau juos nugalėti draugų susibūrimais, linksmais filmais (beje, pirmą kartą žiūrėjau filmą apie Supermeną - labai juokingas vyrukas), šampaniniais kokteiliais, didžiulėmis ledų porcijomis... Ir savaitgaliais blogų emocijų tikrai nebelieka! Bent iki pirmadienio ryto ir elektroninio pašto dėžutės atidarymo.
Bet tada jau galėsiu skaičiuoti, kiek dienų liko iki atostogų!

Naminiai mėtų ir bazilikų ledai

Lietuviška vasara ne visada leidžia iki soties pasidžiaugti visais šiltojo metų laiko malonumais - ežerais, jūra, naktiniais pasivaikščiojimais be šešių megztinių ir, žinoma, ledais. Jau ketverius metus iš eilės kiekvieną vasarą pamėginu bent vieną naminių ledų receptą.

Iš pradžių bandžiau atkartoti nuostabiuosius pistacijų skonio gelato iš Sicilijos ledainės, bet po kelių ne tokių vykusių mėginimų nuleidau rankas. O šį kartą mane įkvėpė Gdynioje suvalgyta porcija mėtinių ledų ir... Žurnalo "Lamų slėnis" liepos mėnesio numeris, kurį pavarčiau visai neseniai.

Mėtų ir bazilikų ledai
gana nemažam indui ledų reikės:

500 mililitrų pieno
200 gramų cukraus
500 mililitrų riebios grietinėlės
40 didelių mėtų lapų
12 didelių bazilikų lapelių

Cukrų ir pieną supilti į nedidelį puodą ir ant vidutinės ugnies kaitinti nuolat maišant, kol pienas užvirs, o cukrus ištirps. Nuėmus puodą nuo ugnies, pieną supilti į dubenį, uždengti ir pastatyti į šaldytuvą.
Kitame puode sumaišyti grietinėlę su smulkiai kapotais mėtų ir bazilikų lapais. Užvirti ant vidutinio kaitrumo ugnies ir taip pat uždengus padėti į šaldytuvą bent pusvalandžiui, kad grietinėlė įgytų prieskonių aromatą.
Po valandėlės abu mišinius supilti į didelį šaldymo indą, gerai išmaišyti ir padėti į šaldiklį. Po kelių valandų patikrinti, kaip ledams sekasi, šakute permaišyti, kad jie stingtų tolygiai. Tai padaryti reikėtų bent keletą kartų per šaldymo laiką.
Patiekiant galima pabarstyti smulkiai kapotomis mėtomis arba tarkuotu šokoladu, bet nebūtina, nes ir taip labai skanu.

Šaltinis - Lamų slėnis, liepa 2013 (19)

Šitie ledai labai gerai užšaldo liežuvį, bet vis tiek mėgsta greitai ištirpti...

Šiandien, kai su mama daug kalbėjome apie mano vaikystę, prisiminiau savo pirmąją pažintį su ledai kavinėje. Būdama dar visai mažas kleckas nesupratau, kad ledai gali būti be vaflio, ir į kavinėje padavėjos atneštą taurę su keliais truputį aptirpusiais ledų kaušeliais pažiūrėjau ypatingai įtariai. Kažkodėl pamaniau, kad mama nori mane apgauti ir pavaišinti... grietine. Ech, kiek ašarų tada buvo.
O dabar pati vaišinu mamą naminiais ledais.
Šypt.  

Tartas su svogūnų laiškais

Kartais tiesiog reikia ištrūkti į gamtą. Sėdėti ant saulėtos pievos iki visiško paraudonavimo (dėl ko paskui oda nusprendžia pasikeisti), pinti pienių vainikus, vaikščioti basomis (užmynus ant dilgėlės to pasigailėti), žaisti su šunimis (dviem!), miegoti hamake po slyvom, gerti arbatą po pušimi (nuo kurios netyčia nukritus šakai turiu praskeltą kaktą), maitinti uodus, uostyti žydinčias obelis, klausytis gegutės kukavimo, svajoti ir ramiai ramiai miegoti.

Po visų savaitės viršvalandžių šitas atitrūkimas nuo realybės taip išvalė smegenis, kad vakar netgi niekieno neverčiama apsiaviau aukštakulnius! Vat šiaip sau, nes tiesiog gražu.
Išvalytos smegenys taip pat nori ne tik grožio, bet ir naujų žinių, tad dar truputį pasidomėjau aviacija ir jau truputį gailiuosi, kad Joninių savaitgalį važiuosiu į Taliną, o ne į oro uostą, kur vyks aviacijos šventė... Duodu savo pamišimui savaitę apsiraminimui, jei taip nenutiks, teks kažką sugalvoti.

Galvą į ritmą visada sugrąžina pyragų kepimas.

Tartas su svogūnų laiškais

Tešlai:
200 gramų miltų
100 gramų šalto sviesto
6 šaukštų šalto vandens
druskos 

Įdarui:
5 saulėje džiovintų pomidorų
ryšelio svogūnų laiškų (apie 20 laiškų)
4 kiaušinių
šaukštelio maltos ciberžolės
pusės stiklinės pieno
žiupsnelio druskos ir maltų juodųjų pipirų
šaukštelio sviesto

Pirmiausia pasiruošti tešlą - atšaldytą sviestą įtarkuoti į dubenį su miltais, įberti žiupsnelį druskos ir pirštų galais įtrinti sviestą į miltus, kad masė būtų panaši į miltuotus trupinius. Peiliu maišant trupinius, apšlakstyti tešlą šaltu vandeniu. Ranka suspausti masę į gumulą, kad kuo geriau sukibtų, bet neminkyti. Gautą tešlą suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti šaldytuve 15 minučių.
Ištraukus iš šaldytuvo tešlą iškočioti ant miltuoto paviršiaus ir tešla iškloti kepimo formą. Visą formą dėti atgal į šaldytuvą ir palaikyti dar apie 10 minučių.
Orkaitę ikaitinti iki 190 laipsnių. Tešlą uždengti kepimo popieriumi, ant viršaus priberti pupelių ir kepti apie 15 minučių, kol padas šiek tiek padžius, tada nuimti balastą ir pakepti dar 10 minučių.

Per šitą laiką pasigaminti įdarą: iš ryšelio svogūnų laiškų paimti šešis laiškus ir juos pakaitinti iki suminkštės keptuvėje šaukštelyje aliejaus. Likusius svogūnų laiškus susmulkinti, pomidorus supjaustyti ketvirčiais. Kiaušinius išplakti su pienu ir prieskoniais.
Ant iškepusio tarto pagrindo išdėlioti nesmulkintus svogūnų laiškus ir saulėje džiovintus pomidorus, aplieti kiaušinių plakiniu ir užberti pjaustytus svogūnų laiškus. 190 laipsnių karštumo orkaitėje kepti dar 20 minučių, o išjungus karštį dar apie 10 minučių palaikyti orkaitėje.

Šaltinis - miksas iš "Beatos virtuvė: Kepinių knyga" ir tinklaraštininkų žurnalo "Debesys" (Nr. 3 (7)

P.S. Negaliu patikėti, kad jau po pusantros savaitės vasara! Ir trumpasis braškių bei mėlynių, jūros, maudynių, basučių ir festivalių sezonas. Tad dabar belieka tik viskuo mėgautis.
Cheers!

Tartas su špinatais

Vakar tik įsijungusi skype buvau užversta klausimais, kaip man sekasi, kuo dabar gyvenu, ką veikiu ir pan., tad turbūt metas pasipasakoti visiems.

Pradėjau naują darbą. Jis kol kas verčia mano organizmą nuolat būti streso būsenoje ir nenorėti valgyti - kas yra labai keista. Bet pamažu pažindinuosi su universiteto struktūra, žmonėmis, darbo metodais ir nauju laiku. Keliuosi anksti, bet užtat galiu pasiklausyti paukščių čiulbėjimo Saulėtekio miškuose, o jau prieš penkias keliauti namo.

Pavasaris šiek tiek mane apspardė ligomis, dėl kurių teko susipažinti su antibiotikais, įvairiais tyrimais ir medicinos paslaugų centrais. Dabar jaučiuosi jau daug geriau - pamirštu vaistų gėrimo grafiką ir svajoju apie alaus bokalą.

Kas dar? Ant stalo pamerktos žydi žibutės, kaip studentavimo laikais turiu kambariokę, su kuria dalinuosi netgi lova, savaitgalį laukia keksiukų ir pyragų kepimo bei daiktų pakavimo maratonas... Žodžiu, viskas eina tik į gera. Tikiuosi. Šypt.

Tartas su špinatais

Pagrindui:
90 gramų sviesto
šaukštas aliejaus
3 šaukštai vandens
0,5 šaukštelio druskos
150 gramų miltų

Įdarui:
75 gramų tepamo varškės sūrelio su žalumynais
pora šaukštų pieno
2 kiaušiniai
50 gramų šviežių špinatų (nepamenu tikslaus kiekio, įprasta dėžutė)
0,5 stiklinės tarkuoto sūrio
žiupsnelis druskos ir šviežiai maltų pipirų

Pagrindui skirtus sviestą, aliejų, vandenį ir druską sumaišyti indelyje ir jį dėti į mikrobangę minutei kitai, kol  sviestas ištirps. Tada supilti miltus ir maišant suformuoti tešlos gniutulą. Kai jis kiek pravės, gerai išminkyti ir tešla padengti kepimo formos dugną bei kraštus.
Dugną subadyti šakute, uždengti kepimo popieriumi ir ant viršaus priberti pupelių. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 10 minučių, tada svarelius nuimti ir kepti dar 5 minutes, kol pagrindas apdžiūna.
Pasigaminti įdarą: kiaušinius išplakti su pienu ir tepamu varškės sūreliu, tada įmaišyti likusius ingredientus. Įdarą dėti ant apkepusio tarto pagrindo ir kepti dar apie 20 minučių.

Šaltinis - kepykla nr. 5

Mes pyragą valgėme šaltą per mano atsisveikinimo vakarėlį ofise. Labai tiko su spanguolių sultimis. Na, žmonės sakė, kad ir su vynu irgi nieko. Toks pavasarinis pyragas visoms, besilaikančioms dietos - daug lengviau apsimesti, kad jame mažiau kalorijų.

Man nesaldūs pyragai tikrai patinka, reikės išmėginti įvairesnių įdarų. Kai tik persikelsim į naują butą.
Soon.

Kokosiniai capuccino keksiukai

Sekmadieniais man dažniausiai trūksta įkvėpimo rimtiems darbams - norisi tik murksoti prieš saulutę kaip katinui ir tingiai mirksėti. Niekur neskubėti, mėgautis viskuo, kas tik įmanoma ir skanauti saldumynus. Ir gal išgerti kokią taurę šampano, jei tik po audringų naktų nieko neskauda.

Ir prašau, lai po sekmadienio paroje atsiranda dar kelios valandos miegui ir lengvesniam keliavimui į naują savaitę bei gąsdinančius planus.

Prie šio sekmadienio arbatos - kokosiniai capuccino keksiukai.

26 nedideliems keksiukams reikės:

Tešlai:
2 puodelių miltų
3/4 puodelio cukraus
kupino šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio vanilinio cukraus
pakelio tirpios kavos miltelių (naudojau "La Festa" capuccino)
žiupsnelio cinamono
žiupsnelio druskos
puodelio pieno
120 gramų sviesto
kiaušinio

Varškei:
180 gramų pusriebės varškės
kiaušinio
1/4 puodelio cukraus
šaukštelio vanilinio cukraus

Trupiniams:
3 šaukštų kokoso drožlių
2 šaukštų cukraus
2 šaukštų miltų
šiek tiek lydyto sviesto

Ištirpdyti sviestą.
Pasiruošti trupinius: visus sausus ingredientus sumaišyti su pora šaukštų lydyto sviesto ir pirštais suformuoti trupinius.
Varškę gerai ištrinti su kiaušiniu ir abiejų rūšių cukrumi iki vientisos masės.
Tešlai skirtus sausus produktus sumaišyti.
Likusį lydytą sviestą sumaišyti su išplaktu kiaušiniu ir pienu. Į šią masę pilti sausuosius tešlos produktus ir gerai išmaišyti. Tuomet įmaišyti varškės masę.
Į popieriukais išklotas formeles dėti po kelis šaukštus tešlos, viršų dosniai pabarstyti kokosiniais trupiniais.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje 20-30 minučių.

Šaltinis - Prieskonio pasaka.

Šitie keksiukai skaniausi šviežūs, vos pravėsę po kepimo. Bet kitą dieną nunešusi jų į darbą po visų ditirambų ir grasinimų pasakyti, kur padėta dar, sulaukiau netgi pasiūlymo tekėti... Žinoma, paskui išsiaiškinau, kad būtent taip elgiamasi, kai norima sulaukti ir daugiau nemokamų skanumynų. Tačiau aš vis tiek linkusi galvoti, kad iš tiesų buvo skanu.
O jei ir ne, vienas vakaras virtuvėje su keksiukais padėjo man ne tik pasiruošti svečių viešnagei, bet ir nuraminti viduje kylančias audras. Darbines, kaip visada.

Keli epizodai iš pastarųjų dienų:

• Pasidaviau masinei psichozei ir skaitau "50 pilkos atspalvių" ir kartas nuo karto pagalvoju, kad geriau būčiau skaičiusi anglų kalba.
• "Čili picos" pusryčių meniu mane baisiai nuvylė. Žinoma, pati kalta, kad ten ėjau... Visų pirma, net ir savaitgaliais pusryčiaujama tik iki 11 valandos. Visų antra, pusryčių rinkinyje skanios buvo tik salotos ir skrebučiai. Nuo visiškos nesėkmės pusryčius išgelbėjo tik pyragas.
• Vėl atradau gražią dainą (grupės pavadinimas nerealus!): Top Less Gay Love Tekno Party - Danger Love

Gero sekmadienio!

Keksiukai su džiovintomis spanguolėmis

Vieną rūškaną ryt trolių Mumių slėnį apklojo pirmasis sniegas. Snaigės krito tyliai ir gausiai, ir po keleto valandų viskas buvo balta.
Muminukas stovėjo prieangyje ir žiūrėjo, kaip slėnis apsidengia žiemos apklotu. Šįvakar užmigsime žiemos miegu, ramiai pamanė jis. Visi mumiai šitaip sugula lapkričio mėnesį (ar gali ką gudriau sugalvoti, jeigu nemėgsti žiemos ir šalčio). <...> Laikrodžiai vienas po kito liovėsi tiksėję, atėjo žiema.
Tove Jansson "Burtininko skrybėlė"

Šiandien E. beveik įtikino mane, kad sniegas yra gerai. Bet kulniuodama atgal į darbą po pietų pertraukos peršlapau kojas ir dar paslydusi vos neišsitiesiau viduryje perėjos. O tada važiuodama namo lediniu troleibusu nušalau rankų pirštus (žinoma, galėjau būti su pirštinėmis, bet taip nepatogu versti knygos puslapius).
Net Love actually jau pažiūrėjau, o nuo kompiuterio į mane žvelgia šuo, apsimetantis briedžiu.

Winter came.

Keksiukai su džiovintomis spanguolėmis
22 nedideliems keksiukams reikės:

100 gramų džiovintų spanguolių
100 gramų tamsaus romo
50 gramų graikinių riešutų
300 gramų miltų
2 šaukštų rudojo cukraus
80 gramų cukraus
2 šaukštelių kepimo miltelių
šaukštelio sodos
žiupsnelio druskos
šaukštelio malto muskato
300 mililitrų kefyro
80 mililitrų pieno
60 mililitrų saulėgrąžų aliejaus
2 nedidelių kiaušinių

Džiovintas spanguoles užpilti romu ir palikti išbrinkti. Tada smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su ruduoju cukrumi. Riešutus sukapoti.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda, druska ir cukrumi. Įmaišyti maltą muskatą ir riešutus.
Kitame dubenyje sumaišyti kefyrą, pieną, aliejų ir išplaktus kiaušinius. Įmaišyti paruoštas spanguoles.
Sausus ir šlapius produktus sumaišyti, bet nepermaišyti - užteks, kad nebeliktų sausų miltų.
Paruoštą tešlą dėti į keksiukų formeles ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje 20-25 minutes.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2011 m. Nr. 12 (31)

Man trūko keksiukų minkštumo ir pažadėtojo "tirpimo burnoje", bet prie arbatos, karšto vyno arba vieni grįžus iš lauko tiko kuo puikiausiai. Štai jau antras mano įrašas iš eilės yra apie keksiukus. Oh well... Kaip šiandien sakė bosas, dabar yra pats kulinarinis sezonas.

Beje, šiemet dalyvauju Kalėdų senelio slapuko žaidime ir jau sapnuoju, kaip kepu/perku dovanas ir rašau linkėjimus. Beliko tik išrinkti labiausiai tinkantį atviruką.

P.S. Kas ieškote kalėdinio įkvėpimo - čia geriausi būdai, kaip gražiai supakuoti knygą. Vienas smagiausių ir gražiausių mano darbinio blogo įrašų. O ieškantiems gražios kalėdinės muzikos... Rekomenduoju romantiškuosius She & Him. Tai jie šįvakar nuramino mane, kad žiema ir ilgos ilgos šventės - dar ne pasaulio pabaiga.

Cukinijų ir ožkų sūrio pyragas

Istorija, kuri prasideda baruose. Poreikis įsimylėti. <...> Įsimyli ne todėl, kad įsimyli, o įsimyli todėl, kad tuo metu tau beprotiškai reikia įsimylėti. Tuo metu, kai pajunti savo troškimą įsimylėti, privalai būti labai atsargus, lyg būtum išgėręs meilės eliksyro, to, kuris tave priverčia pamilti pirmą sutiktąjį. Gali pasitaikyti ornitorinkas.

(Umberto Eco - Fuko švytuoklė)

Tokia citata ir apibendrina viską, ką ruošiausi pasakyti apie penktadienio vakarą baruose.

Cukinijų ir ožkų sūrio pyragas (tartas)

Tešlai:

180 gramų varškės

80 gramų sviesto

200 gramų miltų

šaukšto cukraus

žiupsnelio druskos

Įdarui:

150 gramų minkšto ožkų sūrio

150 mililitrų pieno

2 kiaušinių

nedidelės cukinijos

džiovintų prieskoninių žolelių: baziliko, rozmarino, raudonėlių

Varškę sumaišyti su cukrumi ir druska, pertrinti maisto smulkintuvu arba šakute, kad liktų kuo mažiau gumulėlių. Šaltą sviestą įtarkuoti į miltus, tada patrinti pirštais, kad visi sviesto gabalėliai apsiveltų miltais. Į šią masę sukrėsti varškę, išmaišyti šaukštu ir suminkyti tešlą į vieną gabalą. Jį palikti šaldytuve pusvalandžiui.

Ant miltuoto paviršiaus iškočioti tešlą, iškloti ja kepimo formą ir vėl įdėti į šaldytuvą pusvalandžiui (arba į šaldiklį dešimčiai minučių).

Kai tešla atvės, ant jos kloti kepimo popierių ir užberti pupelių. Tokį pyrago pagrindą šauti į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti apie 15 minučių, tada nuimti "balastą" ir kepti dar 10-15 minučių, kol pagrindas išsausės, o krašteliai gražiai paruduos.

Įdarui cukiniją nulupti ir susmulkinti bulvių skustuku plonomis juostelėmis. Kiaušinius išplakti su pienu, įberti šiek tiek druskos. 

Ant iškepto pyrago pagrindo pridėti ožkų sūrio gabaliukų (maniškis buvo toks minkštas, kad reikėjo ištepti sūriu pyrago pagrindą), pabarstyti žolelėmis. Cukinijos juosteles susukti į "roželes"-tūbeles ir išdėlioti ant sūrio. Tada atsargiai užpilti kiaušinių ir pieno plakinį ir dėti į 160 laipsnių kaitrumo orkaitę maždaug pusvalandžiui, kol sutvirtės kiaušinių masė.

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.

Taip, žaidimo su šiuo pyragu buvo nemažai... Ir dėl mūsų orkaitės nenuspėjamo kaitrumo, krašteliai pajuodavo ir perkepė, bet vis tiek buvo verta!

Šiemet tikrai "atradau" cukinijas! Iki šiol viena laukia šaldytuve, kol bus sunaudota kokiam pyragui ar šokoladiniams keksiukams.

Įveikiau Umberto Eco "Fuko švytuoklę". Buvo sunkiau nei tikėjausi, nes ne visada žinojau istorinį kontekstą. O ir šiaip... Tai nėra pati tinkamiausia knyga skaitymui pakeliui į darbą, kai troleibuse klega moksleiviai ir savo paskalomis dalijasi senjoros. Bet knyga buvo bent truputį artima man savo tematika - leidykla. 

Į leidyklas, - atsakė, - suplaukia viso pasaulio kvailybė. Bet kadangi pasaulio kvailybėje švyti Aukščiausiojo išmintis, išmintingieji stebi kvailius kupini nuolankumo. 

Nupasakoti leidyklos darbo metodai man kėlė ne tik šypseną, bet ir mintį - o kodėl mes taip nedarome? :)

Galbūt tos leidyklinės scenos man ir labiausiai patiko. Kažkur knygos viduryje jau galvojau, kad palūšiu ir nebeįstengsiu perskaityti, bet veiksmas persikėlė į Paryžių ir suintrigavo detektyvine linija (kokia aš neintelektuali, jei pasikabinu tik ant tokių triukų...), tad pabaigiau. 

Ir dabar norėčiau dar kartą perskaityti "Rožės vardą", nes kai skaičiau ją pirmame kurse, labai skubėjau ir miglotai atsimenu tik vienuolių žmogžudystes bibliotekoje. Tematika taip pat artima!

Pabaigai: prasidėjo mano mėgstamiausių serialų nauji sezonai, o aš įnikusi į Game of Thrones. Ir ruošiuosi skaityti kitas sagos dalis anglų kalba - kovų scenos bus tikras iššūkis. 

Ir dar - man ryt nereikia į darbą, nes atostogauju!