Rabarbarų šerbetas

„Turbūt dar visai anksti, bet Vilnius tuščias. Vilnius kasdien vis tuštesnis – juo tuštesnis, juo didesnė gatvėse spūstis.“ (Ričardas Gavelis)

Tokiais žodžiais prasidėjo „Vilniaus paraštėse“ gautas laiškas nuo Ričardo Gavelio. Iki paimdama į rankas primargintą popieriaus lapą, skubėjau senamiesčiu ir stebėjausi, kaip šaltokas šeštadienio rytas išgainiojo Vilniaus vietinius ir atidavė gatves turistams. O tada pati apsimečiau turiste ir išėjau pasivaikščioti literatūriniu keliu, kuriame ne tik pamačiau seniai pažįstamus objektus naujoje šviesoje, bet ir suradau naujienų, kurios užgniaužė man kvapą.

Po visko, kai kiaurai peršlapusi, bet su šypsena iki ausų, grįžau namo, prisiminiau visai neseniai man užduotą klausimą – jei galėtum rinktis bet kurią pasaulio vietą, kur norėtum gyventi? Ir vėl atsakiau sau taip pat – tik čia, tik Vilniuje.Tada susisukau į pledą ir klausydamasi lietaus barbenimo bandžiau apsimesti, kad vis dėlto vasara niekur nepasislėpė, tad užšaldžiau save rabarbarų šerbetu.

Rabarbarų šerbetas

Originalus receptas sako, kad reikėtų:

3,5 puodelio nuluptų ir supjaustytų rabarbarų (4-5 stiebai)
2,5 puodelio vandens
1,5 puodelio cukraus
2 šaukštelių tarkuoto šviežio imbiero
nutarkuotos vieno apelsino žievelės
žiupsnelio druskos

Smulkintus rabarbarus, tarkuotą imbierą, apelsino žievelę ir cukrų sumaišyti nelabai dideliame puode ir užpilti vandeniu. Kaitinti ant vidutinės ugnies, kol masė užvirs, o tada, sumažinus ugnį iki minimalios, uždengti puodą ir pavirti maždaug 5 minutes, kol cukrus ištirps, o rabarbarai kiek pasitroškins.

Pravėsusią masę pertrinti maisto smulkintuvu, supilti į norimą indą ir dėti į šaldiklį. Stebėti, kas vyksta, ir maždaug kas valandą ledus gerai permaišyti šakute, kad tolygiai sušaltų ir juose neliktų ledo gabaliukų. 

Prieš patiekiant 10 minučių palaikyti nebe šaldiklyje, o šaldytuve, kad ledai kiek atitirptų. 

Šaltinis – Simply Recipes

Aš dar įmaišiau į ledus kelias smulkiai pjaustytas braškes ir šlakelį kondensuoto pieno įpyliau prieš šaldymo procesą. Nežinau, ar reikėjo, ar kas nors nuo to pasikeitė... Skanu tiek su priedais, tiek be jų. 

Šiltus vasaros vakarus (nedaug jų tebuvo dar, deja) šie ledai puikiai gaivino.

--

Tęsiant Vilniaus istorijas – šiandien mačiau, kaip Bernardinų sode antis nuo upės kranto atkrypavo pasisveikinti su mažute mergaite. Priėjo visiškai arti – dar akimirka ir, atrodė, leisis paglostoma. Dar mačiau, kaip iš vieno troleibuso į kitą perbėgti nespėjusi daili vyresnio amžiaus dama ryškiai raudonai dažytomis lūpomis stotelėje mojuoja viduriniu pirštu. Pro abi herojes prabėgau su šypsena. 

„Žmonės yra miesto žodžiai“, -  laiške atsisveikino Ričardas Gavelis mūsų kelionės po Vilnių pabaigoje. Na, ir negaliu jam nepritarti.

Vištienos troškinys su šparaginėmis pupelėmis

Gyvenime mane labiausiai įkvepia aplinkinių žmonių istorijos.

Draugė, kuri metė darbą ir išvažiavo daugiau negu trims mėnesiams pakeliauti po Aziją, įkvėpė mane pačią išbandyti atostogas vienumoje. Žinoma, aš tik kelioms dienoms skrisiu apžiūrėti tikrojo Akropolio, bet gera pradžia – jau pusė darbo. Draugė, kuri aktyviai bėgioja, įkvepia mane apsiauti bėgimo batelius net tada, kai ypatingai sunku, ir kovoti su begaliniu tinguliu bei noru gulėti ant lovos šlamščiant šokoladą. Draugė, kuri tiesiog akyse auga kaip profesionalė, sukirbina ir manyje norą žinoti daugiau, mokytis ir tapti geresne negu esu. Draugė, kuri puikiai šoka ir mokosi stovėti ant peties (!), įkvepia mane žengti ant parketo ir leisti kūnui prisiminti, ką jis turėtų jausti žavių vyrukų vedamas į dešinę arba į kairę. 

Perskaitytos istorijos įkvepia mane daugiau savo gyvenimo nuotrupų perkelti į virtualią erdvę ir gražiai prisegti jas prie išbandytų receptų. Gaminti man šiuo metu daug įkvėpimo nereikia – užtenka nueiti į turgų ir apžiūrėti jo gėrybes, o galvoje tuo metu persiverčia tūkstančiai kulinarinių knygų, žurnalų ir tinklaraščių puslapių bei receptų.

Taip vieną vėsoką pavasario dieną ant stalo atsirado vištienos troškinys su šparaginėmis pupelėmis.

2-3 porcijoms reikės:

400 gramų vištų krūtinėlės

2 pomidorų

mėlynojo svogūno

raudonos saldžiosios paprikos

200 gramų šparaginių pupelių

2 skiltelių česnako

gabalėlio imbiero

100 ml kokosų pieno

šaukštelio Kajeno paprikos

šaukštelio ciberžolės

kelių baziliko lapelių

druskos

Supjaustyti svogūną, papriką, česnako skilteles, krūtinėlę kubeliais. Sutarkuoti imbierą. Pomidorus nuplikyti verdančiu vandeniu, leisti pastovėti kelias minutes, o tada nulupti odelę ir susmulkinti.

Didelėje keptuvėje apkepinti svogūną, česnaką, papriką ir imbierą. Tam reikėtų skirti maždaug 5 min. Tuomet sudėti luptus pomidorus, gerai išmaišyti ir dar minutėlę pakepinti.

Į keptuvę sudėti pjaustytą vištieną ir suberti Kajeno papriką, ciberžolę bei druską. Sumažinti kaitrą, supilti kokosų pieną ir virti apie 10 minučių.

Sudėti šparagines pupeles (aš naudojau šaldytas), gerai sumaišyti, uždengti ir troškinti dar apie 15 min. Nukėlus nuo ugnies įberti smulkintų baziliko lapelių. Patiekti su ryžiais.

Šaltinis – Ilka Adams „Supermaistas“, Obuolys, 2016.

Žiūrėdama į pastarąsias dienas supratau, kad vienas didžiausių mano variklių - atostogų jausmas. Likus savaitei iki trumpučio poilsio ir kelių atitrūkimo nuo viso pasaulio akimirkų pasijutau galinti nuversti kalnus, tad užsiėmiau įvairiausiomis veiklomis - tiek darbinėmis, tiek asmeninėmis. Dalyvavau parodos oro uoste atidaryme, prakaitavau bėgiodama pagreitėjimo ruožus į kalną, stebėjau lietumi nupraustą saulėtekį Užutrakio dvare, gurkšnojau šampaną Nacionalinėje dailės galerijoje... Tad paskutinį vakarą prieš prailgintą savaitgalį Latvijoje iki nakties rašiau elektroninius laiškus ir tvarkiau reikalus, o pamiegojusi vos keturias valandas jaučiausi tokia žvali, kokia kartais nebūnu net po daugiau nei dvigubai ilgesnio pamiegojimo.

Tikiuosi, kad šis įkvėpimas džiaugtis gyvenimu manęs dar kurį laiką neapleis ir pralinksmins pastebėtomis smulkmenomis net ir šiek tiek atvėsusiomis pavasario dienomis.

Kepta lašiša su medaus glajumi

Lankydamasi svetimame mieste visada pagalvoju, ar norėčiau jame pabūti ilgiau ir įsijausti į vietinės gyventojos vaidmenį. Atostogos Londone į mano „galėčiau ten gyventi“ miestų sąrašą įtraukė ir Didžiosios Britanijos sostinę. Puikiai įsivaizduoju save rytais skaitančią knygą prigrūstame metro vagone, o po to spėriai žingsniuojančią į darbą gatvėmis, kuriose susipina senoji ir naujoji architektūra. Taip pat puikiai matau save sėdinčią parke ant suolelio ar tiesiog ant žolės ir maitinančią voveres sausainiais (su šokoladu!). O savaitgaliais galėčiau arčiausiai namų esančiame bare valgyti angliškus pusryčius ir pradėti savo dieną nuo pintos elio.

Svajonė kurį laiką pagyventi kitoje šalyje manyje atgyja po kiekvienų atostogų užsienyje, tad naujos panašių emocijų bangos lauksiu jau pavasariui įsibėgėjus. O kol dar gyvenu po truputį blėstančiais prisiminimais apie Londoną, įkvėpta tradicinio britiško „fish and chips“ noriu parodyti, kokia žuvis lankosi mano virtuvėje.

Iš tiesų su žuvimi bandau susidraugauti jau kelerius metus, tačiau mūsų santykiai vis dar gana komplikuoti. Tikiuosi, jog po šio paprastučio, bet labai gardaus patiekalo, šviežia lašiša į mano namus atkeliaus dažniau.

Kepta lašiša su medaus glajumi

Reikės:

lašišos filė (vienai porcijai – 120 g)
2 šaukštų medaus
gabalėlio šviežio imbiero
šaukštelio Dižono garstyčių
žaliosios citrinos sulčių
druskos

Paruošti glajų: nedideliame dubenėlyje sumaišyti pašildytą medų su Dižono garstyčiomis, įmaišyti luptą ir tarkuotą arba labai smulkiai supjaustytą imbierą ir žaliosios citrinos sultis. Gauta mase aplieti lašišos filė. Pagardinti druska.

Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių arba kol lašiša gražiai paruduos.

Patiekti su karštu vandeniu nuplikytais brokoliais ir orkaitėje keptomis batatų lazdelėmis. Arba su mėgstamomis salotomis, žinoma.

Šaltinis – Ilka Adams „Supermaistas“, Obuolys, 2015 m.

Mano racione daug dažniau pasitaiko rūkyta lašiša – ji tinka tiek su salotomis, tiek su grikiais, tiek su makaronais, tiek su paprasta duona. Menu, kad špinatų ir lašišos pyragas, keptas, atrodo, prieš šimtą metų (tada dar gyvenau Karoliniškėse su dviem žaviomis damomis) buvo labai skanus, reikės jį įtraukti į pavasario meniu. 

Na, o britų nacionalinis patiekalas „fish and chips“ didelio įspūdžio man nepaliko. Žinoma, buvo skanu – menkę, apkeptą tešloje, pub‘as „Punch & Judy” (įkurtas dar 1787 metais!) patiekė su apskrudusiomis bulvytėmis, žirneliais, marinuotais svogūnais, duona su sviestu ir keliais padažais. Pastarųjų, mano kuklia nuomone, ten niekam nebereikėjo, skonių užteko ir taip. 
Angliški pusryčiai pub‘e buvo kiek įdomesnė gastronominė patirtis. Bet greičiausiai dėl to, kad mane, nelabai mėgstančią pupeles, labai maloniai nustebino būtent jų skonis. Ir gal dar dėl to, kad šalimais sėdėję ir apie gyvenimą pliurpę vyriškiai išlenkė bent po kelis bokalus alaus (o dar net vidurdienio nebuvo!). Na, bet o kam nepasitaiko tokių savaitgalių...?

Avižinė košė su obuoliais, imbierais ir cinamonu

Praėjusią savaitę daug galvojau apie draugystę ir koks keistas dalykas ji vis dėlto yra. Su vienais žmonėmis gali kasdien pliurpti apie visokius menkniekius ir dalytis internetiniais juokais bei gyvenimo smulkmenomis, tačiau nieko nežinoti apie tai, ką jie mąsto svarbesniais klausimais ar už ką balsuoja rinkimuose. Su kitais gali nesimatyti daugiau nei pusę metų, o tuomet susitikti, greitai apsižiūrėti, kas naujo išvaizdoje (plaukų, svorio, tatuiruočių pokyčiai), o tada jaustis taip, lyg tų pusės metų nė nebuvo. Su trečiais kartais nereikia net kalbėtis, nes atrodo, kad visais rimtais bei ne tokiais rimtais dalykais galima pasidalyti vien susėdus šalia.

Ir visi tie žmonės yra draugai – branginami, mylimi ir nepakeičiami. Nors su kiekvienu iš jų esi šiek tiek kitoks ir savo istorijas pasakoji suteikdamas joms skirtingų spalvų.

Viena draugė prieš daug daug metų mane supažindino su avižine koše. Mano šeimoje toks pusryčių patiekalas niekada nebuvo populiarus – tiesa, dabar ją darbo dienų rytais tikrai rasčiau tėvų virtuvėje. Maniškėje košė pusryčiams garuoja tik savaitgaliais. Ir turiu prisipažinti, kad skanesnės už tą, kurią išbandžiau paskutinį kartą, dar neteko ragauti.

Avižinė košė su obuoliais, imbierais ir cinamonu

Vienai didelei porcijai reikės:

30 gramų avižų dribsnių

vidutinio dydžio obuolio

300 ml įvairių grūdų arba migdolų pieno

gabalėlio imbiero

šaukšto cinamono

šaukšto sėlenų

šlakelio medaus arba klevų sirupo

Obuolį supjaustyti smulkiais kubeliais, imbierą susmulkinti arba sutarkuoti.

Puode ant vidutinės ugnies pakaitinti pieną. Suberti avižų dribsnius, obuolį, imbierą, sėlenas ir cinamoną. Pavirti 5-7 minutes. Išjungti ugnį ir dar kelias minutes palaikyti košę puode, uždengtame dangčiu.

Pagardinti medumi ir skanauti. Mano atveju, pagardinimas buvo keli riešutai išgriebti iš medaus, riešutų ir aviečių uogienės stiklainėlio, gauto per Kalėdas. Saldumo daugiau tikrai nebesinorėjo.

Šaltinis – Ilka Adams „Supermaistas“, Obuolys, 2015 m.

Namai pakvipo taip, tarsi kepčiau obuolių pyragą, o pusryčiai suteikė tiek energijos, kurios neišnaudojau net per dviejų valandų treniruotę ir 5 kilometrų pasivaikščiojimą link namų po jos.

O eidama supratau, kad iš tiesų jau visai nebetoli pavasaris ir bent savaitė atostogų. Jų jau tikrai reikia, nes jaučiu, kaip kartas nuo karto netikėtai mano baterijos „nusėda“ ir joms vėl įkrauti reikia daugiau laiko negu anksčiau. Tad jau reikėtų pradėti planuoti, kokios spalvos hiacintą šiemet pasistatysiu ant palangės ir ką norėsiu pamatyti bei nuveikti, kai atsidursiu mieste prie Temzės. Nuo vasario jau galėsiu pradėti skaičiuoti dienas. Iki vasario irgi jau nebe tiek daug liko!

Agrastų pyragas su morengu

Nors šiemet jau turėjau tikrai ilgas ir turiningas atostogas, vis tiek negaliu atsikratyti jausmo, kad vasara eina pro šalį, o aš nespėju kartu su ja. Gaudau vasarą - noriu, kad saulės spinduliai nurausvintų odą, kad vanduo ją atgaivintų, kad žolė pakutentų padus, kad sūpuoklės ir lengvas vėjas suveltų plaukus, kad ledai atšaldytų liežuvį, kad uogos pripildytų organizmą vitaminų, kad... Šį sąrašą turbūt galima tęsti be galo!

Šią vasarą pirmą kartą išmėginau desertą su agrastais - pati jų nevalgiau turbūt nuo mokyklos laikų, kai močiutės sode lankydavausi kiek dažniau nei dabar. Tad buvo labai smagu prisiminti tą saldžiarūgštį skonį ir šiek tiek pasižaisti virtuvėje.

Agrastų pyragas su morengu

Tešlai reikės:
220 gramų miltų
100 gramų sviesto
šaukšto cukraus
4 šaukštų šalto vandens
žiupsnelio druskos

Įdarui:
500 gramų šviežių agrastų
100 gramų cukraus
50 gramų sviesto
gabalėlio šviežio imbiero

Morengui:
4 kiaušinių baltymų
200 gramų cukraus
2 šaukštelių kukurūzų miltų

Tešlai miltus, šaltą sviestą, cukrų ir druską kapoti, kol taps panašūs į trupinius. Tuomet supilti vandenį ir išminkyti tešlą. Ją bent pusvalandžiui dėti į šaldytuvą.
Kepimo formą ištepti sviestu ir į ją kloti iškočiotą tešlą, nepamiršti padaryti pyrago kraštelių. Tešlos dugną subadyti šakute ir kepti apie 15 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Įdaro ruošimas: puode žemoje temperatūroje išlydyti sviestą, suberti cukrų ir maišyti, kol masė pradės tirštėti ir taps karamele (tai užtruks!). Atsargiai - ji linkusi degti! Tuomet į puodą suberti švarius perrinktus agrastus, įtarkuoti imbiero ir gerai išmaišyti, kad karamelė padengtų kiekvieną uogą.
Morenginiam viršui išplakti baltymus, kol taps standūs, tada plakant į juos supilti cukrų, o kiek vėliau - ir kukurūzų miltus. Baltymus plakti, kol jie pradės blizgėti.
Ant iškepusio tešlos pagrindo supilti karamelizuotus agrastus, o ant jų šaukštu paskirstyti plaktus baltymus. Kepti 140 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40 minučių. Pjaustyti ir ragauti jau atvėsusį.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014

Su šiuo pyragu tikrai yra ką veikti, bet jis vertas kiekvienos karamelės maišymui paaukotos minutės. Agrastai suteikia rūgštumo, karamelė - saldumo, o morenginis viršus - traškumo... Žodžiu, kaip pasakytų L., žiauriai geras!

---
O grįžtant prie vasaros temos - supratau, kad karštomis popietėmis Saulėtekio miškai kvepia lygiai taip pat kaip Kuršių Nerijos pušynai, tuomet norisi bėgti takeliu tolyn, kad kuo greičiau galėtum panirti į jūrą...
Šiemet kelias karštas vasaros dienas praleidau lietuviškame paplūdimyje ir, manau, kad jas prisiminsiu kaip vienas geriausių ir smagiausių vasaros akimirkų.
O, vasara, tęskis dar ilgai ilgai!

Sekmadienio nuotaikai ir pyrago degustacijai rekomenduoju - Etta James "A Sunday Kind of Love".

Kiauliena abrikosų ir medaus marinate

Šie metai man jau dabar tapo mokymosi ir veiksmo metais. Iš pradžių mokiausi kurti naujus santykius (bet kaip rodo gyvenimo patirtis, šie mokslai niekada nesibaigia...), paskui pradėjau treniruoti savo kūną - ruošiausi špagatui, dabar su youtube tampau tokius raumenis, kurių net nežinojau esant, ir mokausi šokti bliuzą. Dar internete klausau visokių kursų - jau tuoj tuoj išmoksiu visų The Beatles albumų pavadinimus ir pagrindinius jų bruožus, o paskui laukia eksperimentai su gastronomija. Gal pagaliau suprasiu iš kokių maisto produktų galima gauti daugiausiai energijos...

O tuos gražius santykius kurti visada padeda bendros vakarienės. Jau seniai turiu firminį patiekalą, kuris nepalieka abejingų vyriškosios giminės atstovų... O jį pagaminti tikrai neužtrunka ilgai!

Kiauliena abrikosų ir medaus marinate

Reikės:

500 gramų kiaulienos

3 šaukštų abrikosų džemo

2 šaukštų medaus

šaukšto sojų padažo

šaukšto tarkuotos imbiero šaknies

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

nedidelės aitriosios čili paprikos

smulkintos česnako skiltelės

raudonos saldžiosios paprikos

3 šviežių pavasarinių svogūnėlių su laiškais

Iš abrikosų džemos, medaus, sojų padažo, tarkuoto imbiero, smulkiai supjaustytos čili paprikos ir šaukšto alyvuogių aliejaus sumaišyti marinatą.

Į jį dėti juostelėmis supjaustytą kiaulieną ir palikti šaldytuve marinuotis mažiausiai pusvalandį.

Keptuvėje gerai įkaitinti likusį alyvuogių aliejų, į jį su visu marinatu dėti mėsą ir kelias minutes kepti nemaišant, kad kiauliena apskrustų, o padažas sutirštėtų. Mėsą apvertus sudėti šiaudeliais pjaustytas paprikas ir smulkintus svogūnėlius su laiškais. Toliau kaitinti, kol mėsa iškeps.

Patiekti su ryžiais.

Šaltinis - žaidimų aikštelė

Nuo šio patiekalo prieš kokius penkerius metus prasidėjo mano karjera virtuvėje. Pamažu suprantu, kad iki pripažintos viruvės deivės man dar mokytis ir mokytis. Bet po truputį tai ir darau. Tik kažkodėl vis rečiau...

Kuo griežtesnę dienotvarkę sau sudėlioju, tuo labiau norisi ją laužyti ir galiausiai ne rašyti apie maistą, o tiesiog miegoti... Tikiu, kad su pavasariu ir ilgesnėmis bei šviesesnėmis dienomis viskas susitvarkys ir spėsiu padaryti visus norimus darbus.

Ir dar pabėgiosiu.

Wok makaronai su vištiena ir imbieru

Gyvenimas maratono ritmu - per dienas bėgu vieną distanciją po kitos ir skaičiuoju, kiek žingsnelių liko iki artimesnio ar tolimesnio orientyro, kartais pamotyvuoju save, kartais noriu pasiduoti, kartais lekiu lyg ant sparnų. Tada trumpam sustoju, apsižvalgau, įkvepiu oro, pabūnu laiminga ir vėl pradedu viską iš naujo.Turbūt toks tas suaugusio žmogaus gyvenimas. 

Gerai, kad po tamsesnių periodų visada ateina šviesesni.

Wok makaronai su vištiena ir imbieru

2 porcijoms reikės:

125 gramų Wok makaronų

300 gramų vištienos krūtinėlės

nykščio dydžio imbiero gabaliuko

nedidelė aitrioji paprika

5-6 svogūnų laiškų

poros šaukštų sojų padažo

šaukšto medaus

saujos kapotų kalendrų

druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

pusės citrinos sulčių

karšto vandens

Vištieną supjaustyti norimo dydžio gabalėliais ir dėti į gerai įkaitintą keptuvę su šiek tiek aliejaus. Kartu sudėti plonomis juostelėmis pjaustytą imbierą ir gerai susmulkintą aitriąją papriką. Vištienai apskrudus suberti smulkintus svogūno laiškus, įpilti sojų padažo ir medaus. Pagardinti prieskoniais.

Tuomet suberti makaronus ir užpilti gerą stiklinę vandens, kad apsemtų keptuvės turinį. Vis pamaišant kaitinti, kol makaronai sugers visą vandenį ir suminkštės  - tai užtruks apie 3-5 minutes Nukaisti.

Apibarstyti kapotomis kalendromis, apšlakstyti citrinos sultimis, patiekti.

Šaltinis - Jamie Oliver. Gaminame su Oliveriu, Alma littera, 2008

Greita ir skani vakarienė, kurią suvalgius galima toliau lakstyti tarp (ne)kasdienių reikalų - pirkti sukneles, investuoti į didelius pirkinius, sportuoti, skaityti, rašyti, mokytis, klausyti bitlų, žiūrėti filmus ir apkalbinėti Leonardą, švęsti gimtadienius, vaikščioti į teatrą ir operą, vaikščioti paupiu ir ieškoti kačiukų. 

Arba leisti sau pailsėti ir gerai išsimiegoti.

Keksiukai su kriaušėmis

Rytais be žadintuvo labiausiai nemėgstu to tylaus, bet labai įkyraus balselio galvoje, kuris pradeda kalbėti vos pirmą kartą prabundu iš sapnų. Jis dažniausiai pasakoja man, ką turėčiau šiandien nuveikti ir kaip aš švaistau tą brangų laiką gulėdama lovoje. Kartais man pavyksta jį nutildyti ir dar ramiai pamiegoti iki tokio paros laiko, kai jau nebereikia pusryčių ir iš karto galima gaminti pietus, bet kartais pasijaučiu labai kalta ir dar truputį pasiginčijusi su savimi skubu keltis.

Šį savaitgalį turėjau visokiausių planų, bet lengva ranka jų atsisakiau, kad galėčiau daryti tai, ko tą akimirką labiausiai norėjosi, pavyzdžiui, išgerti dar vieną taurę vyno ar žiūrėti interviu su A.M, net tada, kai tai reiškė smarkų vėlavimą į vakaro pasimatymą su giminaičiais.
Juk kartais to laisvės jausmo ir pritrūksta iki pilnos laimės. Tiesa, kartais užtenka vieno keksiuko...

Keksiukai su kriaušėmis

16 nedidelių keksiukų reikės:
2 kiaušinių
70 gramų cukraus
50 gramų miltų
gabalėlio imbiero (apie 3 cm ilgio)
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
3 nedidelių kriaušių

Baltymus atskirti nuo trynių.
Trynius išplakti su cukrumi iki purios masės. Įtarkuoti imbierą, suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.
Baltymus išplakti iki standžių putų, atsargiai sumaišyti su trynių mase.
Vieną kriaušę nulupti ir supjaustyti kubeliais. Sumaišyti su tešla.
Likusias kriaušes (lupti nebūtina) supjaustyti skiltelėmis.
Tešlą supilti į formeles, į kiekvieną keksiuką įsmeigti po kelias kriaušės skilteles.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 15-20 minučių.

Šaltinis - Rudens žaidimai pagal Virtuvės mitų griovėjus, žurnalas-albumas 2013 m. Nr. 2

Tiesa, VMG šiuos keksiukus kepė su obuoliais, bet tą dieną, kai aš norėjau tai daryti, visi namie laukę obuoliai jau buvo įdaryti džiovintomis slyvomis ir kepė orkaitėje, tad teko suktis iš padėties.
Keksiukai buvo labai minkšti ir purūs, tokius valgiau tikrai pirmą kartą.

Dar kalbant apie savaitgalio aktualijas - viduryje nakties važiuojant namo ir stebint miesto šviesas labai tinka garsiai klausytis dainos apie proto praradimą. O tada persukti laikrodžio rodykles ir miegoti miegoti miegoti žinant, kad pusryčiams bus galima suvalgyti dar vieną keksiuką nesibaiminant dėl pasikeisiančių apimčių.

Azijietiški ryžiai su saldžia kiauliena

Dažnai sakoma, kad 99 procentai žmogaus produktyvumo gyvena toje mistinėje vietoje, kuri vadinama rytojumi. Būtent tada pradedama sportuoti, mesti žalingus įpročius, nueinama miegoti anksčiau, padaroma daugiau darbų, parašomi laiškai draugams ir nuveikiama dar daug kitų gerų ir įdomių dalykų. Juk šiandien dar galima pailsėti.

Maniškis rytojus atėjo dabar. Susikaupiau atlikti svarbius darbelius (šikna dega režimas visada tam pagelbėja), prisiruošiau parašyti blogo įrašą ir paieškoti, kaip galėčiau tapti dar laimingesnė nei esu - pasiruošiau planą A.

Tam labai padėjo mergaitiškas savaitgalis su R. plepant apie svajones, norus, bernus ir važinėjantis google automobiliuku po pažįstamas ar norimas atrasti vietas. Viena jų - Azija, iš kurios pasiskolinome pietų patiekalą ryžius su saldžia kiauliena.

3 porcijoms reikės:

300 gramų Basmati ryžių
pusės žalios saldžiosios paprikos
nedidelio poro
3 skiltelių česnako
didelės saujos kalendrų
aliejaus
druskos
grūstų juodųjų pipirų
poros šaukštų sojų padažo
300 gramų kiaulienos kumpio
poros šaukštų rudojo cukraus
gabaliuko nuluptos imbiero šaknies
poros šaukštų žuvų padažo
sezamo sėklų

Ryžius nuplauti, užpilti šaltu vandeniu ir išvirti, tada perlieti šaltu vandeniu.
Kubeliais supjaustyti papriką, porą padalyti į griežinėlius, susmulkinti česnaką, smulkiai sukapoti kalendrų lapelius. Viską sudėti į keptuvę ir kepti apie 2 minutes.
Tada į keptuvę sudėti virtus ryžius, trumpai pakepinti, įberti druskos, pipirų ir apšlakstyti sojų padažu. Padėti šiltai.
Kiaulieną supjaustyti griežinėliais, o imbierą - šiaudeliais. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir trumpai apkepinti imbierą, tada sudėti kiaulieną. Jai apkepus įberti cukraus, supilti žuvų padažą ir gerai išmaišyti. Troškinti dar 3 minutes, pagardinti pipirais.
Į lėkštę dėti ryžius, o ant jų - paruoštą kiaulieną. Pabarstyti sezamo sėklomis.

Azijos virtuvė nuo A iki Z, Smaguris, 2012 m.

Taip staiga baigėsi pirmas metų mėnuo. Su vykdomais iššūkiais ir pasižadėjimais, paslėptomis šypsenomis ir kikenimais, klausantis senų dainų ir bandant vėl būti laimingai bei nerūpestingai.
Vasarį pradėjau penktadienio vakarą bandydama išsidžiovinti plaukus ir pašokti vienu metu, o tada su aukštakulniais stypčiodama ledu ir melsdamasi, kad nesusilaužyčiau kojos. Atgal tuo pačiu keliu ėjau po kelių valandų visa švytėdama ir nešdamasi pasiskolintus balionus. Tad laukiu nesulaukiu, kaip viskas klostysis toliau!

Imbieriniai sausainiai (2012-ųjų bandymas)

Pastaruoju metu kostmoso virtuvė tapo tikra kepyklėle - čia ištirpdyta ne viena plytelė šokolado, šaukštais kabintas medus, stalas barstytas miltais, cukrus matuotas turbūt kilogramais, o vyno butelis tarnavo kaip kočėlas. Kažkokia kepimo karštligė.

Imbieriniai sausainiai

Iš tiek išeis daug daug daug sausainių:
250 gramų sviesto
530 gramų cukraus (aš dėjau baltąjį ir rudąjį cukrų vienodomis dalimis)
2 dideli kiaušiniai
180 gramų medaus
650 gramų miltų
šaukšto maltų imbierų
žiupsnelio druskos
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
2,5 šaukštelio kepimo sodos

Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo. Įmušti kiaušinius, supilti skystą medų ir gerai išmaišyti.
Miltus persijoti su imbierais, druska, kepimo milteliais ir soda, įmaišyti į sviesto mišinį. Maišyti, kol išeis minkšta tešla.
Iš jos rankomis daryti kamuoliukus (tai daryti daug lengviau tešlą palaikius sandariame inde šaldytuve per naktį) ir dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Tarp būsimų sausainių reikia palikti nemažus tarpus, nes jie linkę smarkiai plėstis. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10-12 minučių (atsargiai, sausainiai mėgsta pridegti!).
Iškepusius palikti skardoje kelias minutes, kol atvės.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2011 m. Nr. 12 (31)

Štai taip atrodė sausainių pakavimas ir senų atviručių skaitymas nuotaikai pakelti.

Dėl rudojo cukraus sausainiai tapo karameliniais su švelniu imbiero skoniu. Bet nors ir nereikėjo kočioti tešlos ir spausti briedžiukų kaip praėjusiais metais, virtuvėje su sausainiais praleidau tikrai daugiau nei vieną vakarą.

Bet kas gali būti geriau už šiltą virtuvę ir skanius sausainius, kai už lango siaučia pūga?

Kepti ryžiai su imbieru ir kukurūzais

Šiandien ant mano darbo stalo atsidūrė knyga, iš kurios tyčiojausi ilgiau nei pusę metų ir net nepaimdavau į rankas, kad sužinočiau, apie ką joje rašoma. Pavadinimas turbūt viską pasako - "Seksas ir vieniša moteris" (Sex and the single girl). O iš tiesų, be reikalo šią knygą taip ilgai laikiau toli nuo savęs - dienos juoko dozė su ja garantuota!
Tik vėliau, jau balsu pasijuokusi ir prajuokinusi visą kolektyvą, supratau, kad ji parašyta 1962-aisiais... Tada tikrai turėjo sukelti revoliuciją.

Man labiausiai patikusi citata: "... kuo esi geresnė kulinarė, tuo esi garsesnė vakarėlių šeimininkė. Subursi siaurą gerbėjų ratelį (čia, žinoma, gerbėjai yra vyrai, kandidatuojantys į merginos sutuoktinius), kurie tave šlovindami kas naktį kauks mėnesienoje. Malonu klausyti!"*
Yeah, right.

Toje pačioje knygoje kalbama ir apie pinigų taupymą: "mergina, kuri tris kartus per savaitę į darbą neatsineša savo priešpiečių, yra švaistūnė."

Paprastas pietų patiekalas, kuris nereikalauja daug investicijų tiek laiko, tiek finansų prasme.

Kepti ryžiai su imbieru ir kukurūzais
2 mergaitiškoms porcijoms reikės:

skiltelės česnako
gabalėlio šviežio imbiero (maniškis buvo mažylio piršto dydžio, kitą kartą dėčiau daugiau)
nedidelio svogūno
125 gramų virtų ryžių
2 kiaušinių
150 gramų konservuotų kukurūzų
Provanso žolelių mišinio
saulėgrąžų aliejaus
druskos
šviežiai maltų pipirų

Česnaką ir imbierą sukapoti, svogūną supjaustyti kubeliais. Apkepti įkaitintame aliejuje nuolat maišant, kol suminkštės. Sumažinti ugnį ir supilti išplaktus kiaušinius. Kepti nuolat maišant, kol kiaušiniai sutvirtės. Pagardinti druska.
Padidinti ugnį ir į keptuvę sudėti virtus ryžius bei konservuotus kukurūzus. Jei reikia, įpilti dar aliejaus, gerai išmaišyti ir kepti, kol ryžiai ir kukurūzai sušils. Pagardinti prieskoniais: šviežiai maltais pipirais ir Provanso žolelių mišiniu arba svogūnų laiškais.

Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.

*Jeigu norėtumėte sužinoti kiek daugiau apie šią knygą ir kodėl ji atsidūrė mano rankose, galite keliauti čia. Tai dar nepaviešintas naujas projektas, už kurį esu atsakinga. Dar vienas tinklaraštis. Taigi gali būti, kad žinios, įgytos darbiniais reikalais, kartais persikels ir į Kostmosą.
Etiketę knygos juk jau seniai turiu...

Pyragas su rabarbarais ir imbieru

Sekmadienio rytą, kai buvau priversta pakilti iš lovos tokiu metu, kai sapnavau trečią sapną, mano galvoje be visokių blogų žodžių sukosi ir sena sena Hiperbolės melodija apie vasarą. Dėl to ankstyvą atsikėlimą išnaudojau ir pasivaikščiojimui po turgų, kur nusipirkau ne tik rabarbarų, bet ir šviežių lietuviškų braškių.
Tad pusryčiai - braškės su pienu, buvo tobuli.

O kad jau visas sekmadienis norėjo būti tobulas ir vasariškas, teko kepti pyragą. Su rabarbarais, žinoma.

Šis pyragas turbūt galėtų sumušti Kostmoso virtuvės rekordą, nes buvo suvalgytas itin greitai. Gal per valandą. Tiesiog sėdint prie virtuvės stalo, kalbantis ir gurkšnojant sangriją.
Vos spėjau nufotografuoti!

Pyragas su rabarbarais ir imbieru
Penkioms merginoms desertui po vakarienės:
350 gramų rabarbarų
250 gramų + dar du šaukštai miltų
150 gramų cukraus miltelių (nežinau, ar tai tas pats, bet aš dėjau cukraus pudrą, bet rekomenduočiau paprastą cukrų berti geriau...)
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukšto maltų imbierų
75 gramų sviesto
2 kiaušinių
200 mililitrų pieno
60 gramų kapotų migdolų

Rabarbarų stiebus nuplauti, nulupti ir susmulkinti nedideliais gabalėliais. Sumaišyti su kapotais migdolais ir dviem šaukštais miltų. Likusius miltus sumaišyti su kepimo milteliais, druska, imbieru ir cukraus milteliais.
Sviestą ištirpinti. Kiaušinius suplakti su pienu, supilti sviestą ir išmaišyti. Toliau maišant į skystąją dalį suberti miltų mišinį ir rabarbarus su migdolais.
Tešlą supilti į sviestu pateptą kepimo formą. Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie valandą arba, kol patikrinus pyragą dantų krapštuku, tešla prie jo nebelips.
Palikti pastovėti 10 minučių, pabarstyti cukraus pudra ir skanauti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", Nr. 5 (24), 2011.

Pyragas išėjo kiek rūgštokas, tad kitą kartą dėčiau daugiau cukraus. Imbiero taip pat nesijautė, tai reikėtų ir jo kiekį padidinti. Bet jeigu jau pyragas buvo taip greitai suvalgytas, gal viskas iš tiesų gerai?

O mano savaitgalio džiugesiai vien saldumynais neapsiribojo: interneto apdovanojimuose per "Login" knygos.lt nugalėjo metų starto nominacijoje, tad rankoje spaudžiau laimėtojų statulėlę ir šypsojausi nuo ausies iki ausies, nusipirkau Paryžiaus žemėlapį ir pradėjau skaičiuoti dienas iki kelionės, pagaminau dovaną tėčiui - beje, taip pat su rabarbarais, o sunkų pirmadienį išgyventi padėjo daugiau nei dvylika aukštų ir raumeningų vyrų filme "Mes už... Lietuvą".
Dabar iki pilnos laimės trūksta tik gero oro!

Karamelizuota pasta

Atradau naują būdą sulaikyti save nuo visokių nesąmonių darymo - pridėti dvi minutes kroso prie pagal programą nustatyto risnojimo laiko. Kai jau nebeneša kojos, o akyse kaupiasi ašaros, prisižadi nebekalbėti dviprasmiškų dalykų, neflirtuoti su netinkamais vyrais ir nebegerti alaus penktą ryto. Bėda ta, kad po truputį priprantu prie sportinio krūvio ir greitai nesąmonėms nuslopinti reikės pridėti daug daugiau bėgiojimo laiko.

Bet aš vis teisinu save, kad čia pavasaris, kad kvepia, kad žydi, kad gera širdyje. Dėl to ir darau kvailystes. O gal vis dėlto jos išeis į gera.

Juk niekas nepagalvotų, kad makaronai su cukrumi galėtų būti gera mintis (na, nepaisant vieno V. draugo). Bet tai buvo viena geresnių vakarienių per ilgą laiką.

Karamelizuota pasta
Dviems mažoms arba vienai didelei porcijai reikės:
100 gramų mėgstamos formos makaronų
pusės geltonos paprikos
vienos didesnės morkos
svogūno
2 šaukštelių rudojo cukraus
2 šaukštų balto cukraus
kelių šaukštų pomidorų tyrės
žiupsnelio malto imbiero
žiupsnelio džiovintų raudonėlių
šviežiai maltų pipirų
alyvuogių aliejaus

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje, nepervirti.
Keptuvėje įkaitinti aliejų, apkepti jame smulkintą svogūną, tada sudėti abiejų rūšių cukrų ir pakaitinti, kol jis ištirps. Įberti imbiero, raudonėlių ir šviežiai maltų pipirų. Sudėti šiaudeliais pjaustytas papriką ir morką, apkepinti, kol daržovės kiek suminkštės. Supilti pomidorų tyrę ir patroškinti kelias minutes.
Į tą pačią keptuvę suversti išvirtus ir nusunktus makaronus, gerai išmaišyti ir dar truputį pakaitinti. Tiekti iš karto.

Šaltinis - Tastyart

O praėjusi savaitė priklausė Colours of bubbles. Iki šiol smagiausia kiekvieną rytą pradėti ir kiekvieną vakarą užbaigti dieną su jų dainomis. Ir nesvarbu, kad dabar jie man primena ir maudynes aluje.

Keksiukai su imbieru ir kriauše

Pastebėjau susiformavusius rašymo įpročius - dažniausiai nauji įrašai publikuojami trečiadienio ir sekmadienio vakarais. Tomis dienomis nepasirodo jokių naujų serialų serijų (pažiūrima nebent viena kita, užsilikusi nuo senesnių laikų), neplanuoju jokių pasimatymų prie alaus bokalo, nes reikia ilsėtis arba prieš savaitgalį, arba prieš naują savaitę. Turiu laiko apgalvoti savo darbus, suplanuoti, ką turiu nuveikti.
Trečiadieniais ir sekmadieniais semiuosi įkvėpimo gyvenimui.

Pastarųjų dienų aktualija - sniegas. Taip, į tą pašėlusį snigimą gražu žiūrėti pro langą su arbatos puodeliu rankoje, tačiau, jeigu tenka būti lauke, pasirodo, kad snaigės ant blakstienų nėra jau taip romantiška. Ir dar, - kai šalta aš vis labiau noriu ko nors skanaus ir saldaus.

Kepimas visada padeda sušilti. O keksiukų dar ir ilgam užtekti gali. Žinoma, jei nenuneščiau jų į darbą, kur jie dingsta per dešimt minučių prie rytinio kavos puodelio. Keksiukų su imbieru ir kriaušėmis receptą radau čia.

Vėl pamiršau suskaičiuoti, kiek keksiukų išėjo, bet jiems reikia:
300 ml miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
0,5 šaukštelio sodos
1,5 šaukštelio malto imbiero
žiupsnelio malto muskato
90 g cukraus
kiaušinio
180 ml pieno
vidutinio dydžio kriaušės
3 šaukštų medaus
100 g sviesto
žiupsnelis druskos

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda, cukrumi, druska ir prieskoniais.
Ištirpdyti sviestą. Kiek pravėsusį sumaišyti su truputį paplaktu kiaušiniu, pienu, smulkiai pjaustyta kriauše ir medumi. Skystį supilti į miltų mišinį ir greitai sumaišyti (nustoti maišyti, kai nebesimato visiškai sausų miltų).
Paskirstyti tešlą į keksiukų formeles, išteptas riebalais ar išklotas popieriukais, ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.

O šiaip, dabar gyvenime toks metas, kai norisi užmigti žiemos miegu ir pabusti tada, kai jau žydės žibutės ir nebereikės vilktis sunkaus palto. Išsigelbėjimo ieškau knygose, nes ten vyksta reikšmingi dalykai: žmonės gelbėja kitų gyvybes, keliauja, atranda pasaulį, vaikšto į pasimatymus, įsimyli... Ne tik gyvena prisiminimais arba svajonėmis. Bet viskas tuoj tuoj pasikeis. Tikrai.

P.S. Šiandienos hitas: "Tu ateik į pasimatymą"

Imbieriniai sausainiai

Noriu papasakoti apie savo rytą Klaipėdoje, tačiau vis pradedu ir ištrinu. Parašyti pranešimą spaudai apie įvykusį romano pristatymą buvo lengviau nei dabar pasakoti apie save ir jausmų išbandymus. Smarkiai snigo šįryt, pripustė akis, nesinorėjo grįžti į Vilnių vienai ir pamiršti, kad ten Klaipėdoje yra žmonių, prie kurių prisirišau. Bet reikia. Keista: kuo toliau – tuo sunkiau susitaikyti su tuo, kad kelią Vilnius – Klaipėda nuo šiol įveikinėsiu su naujomis mintimis, naujais žmonėmis ir naujais tikslais.

Bet šįryt Klaipėdoje pajutau tikrą žiemą.

Ir vėl užsinorėjau kepti briedžio formos imbierinius sausainius, klausyti kalėdinių dainų ir gerti karštą vyną. Manau, kad vis tiek iki švenčių teks pakartoti kepimą, tad štai receptas.

Reikės:

125 g sviesto

100 g medaus

5 šaukštų grietinėlės

200 g cukraus

šaukštelio malto imbiero

pusės šaukštelio malto kardamono

žiupsnelio maltų kvapiųjų pipirų

žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

žiupsnelis malto muskato

350 g miltų + dar truputis kočiojimui ir stalo pabarstymui

pusės šaukštelio kepimo miltelių

Sviestą, medų, grietinėlę ir cukrų dėti į puodą ir kaitinti ant nedidelės ugnies, kol ištirps cukrus, o masė užvirs. Į karštą sirupą berti visus prieskonius ir dar pavirti ant nedidelės ugnies apie penkias minutes.

Miltus persijoti su kepimo milteliais. Į dubenį pilti dar šiltą sirupą ir miltus, greitai sumaišyti ir suminkyti į rutulį. Jį apvynioti maistine plėvelė ir palikti šaldytuve mažiausiai valandai (galima ir šaldymo kamerą naudoti...).

Pabarstyti stalo paviršių miltais, traukti iš šaldytuvo jau sukietėjusią tešlą, dalinti ją į tris gumulus ir po vieną kočioti - kuo ploniau, tuo geriau. Miltais reikėtų pabarstyti ir kočėlą, kad prie jo kuo mažiau liptų tešla. Formelėmis spausti sausainius ir atsargiai dėlioti juos skardoje. 

Kepti apie 10-15 min 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Atsargiai, sausainiai greitai sudega, jei yra paliekami be priežiūros!

Iškepusius, bet dar šiltus sausainius galima apteplioti glaistu iš cukraus pudros ir citrinos sulčių.

Šaltinis - "Metai Beatos virtuvėje", Laisvos valandos, 2010.

Kalėdiniai briedžiukai sulaukė tik geriausių atsiliepimų tiek namuose, tiek darbe, tiek Klaipėdoje. Džiugu.

O ką tik su L. padarėme instaliaciją virtuvėje kalėdine tematika ir pasikabinome lempučių girliandą. Liko tik dvi savaitės iki Kalėdų.

Vištiena su imbieru ir anakardžiais

Ir vėl nešvenčiau Joninių. Tiesiog neįstengiau ieškoti laužo, žmonių ir šurmulio. Gerai, kad buvome keli tokie "nešventikai" ir žaviai užmigome žiūrėdami filmą apie.. Net nežinau apie ką, dingau per penkias minutes nuo jo pradžios.

Bet savaitgalis buvo žavus. Nepaisant lietuje permirkusių batelių, uodų sukandžiotų kojų ir pralaimėtų partijų prie biliardo stalo. Džiaugiausi lėtu laiko bėgimu ir nieko neveikimu. Net gaminti truputį tingėjau, tad maitinausi pica, karštais sumuštiniais, bulvytėmis ir dešrelėmis bei kitokiu greitu maistu.

Tiesa, mano didysis virtuvės pagalbininkas A. vis dėlto privertė paruošti skanius pietus - vištieną su imbieru ir anakardžio riešutais. Receptas jau ne kartą mėgintas ir beveik nė sykio nenuvylęs. Jei gerai pamenu, kažkada radau jį čia.

Reikės:
vištienos krūtinėlės
vieno didelio ar dviejų mažesnių svogūnų
saujelės svogūno laiškų
1-2 skiltelių česnako
gabalėlio imbiero
raudonosios paprikos
apie 50 g. anakardžio riešutų arba daugiau
sojų padažo pagal skonį
alyvuogių aliejaus

Įkaitintoje keptuvę sudėti smulkiai pjaustytus svogūnus, kapotą česnaką ir smulkintą imbierą. Pakepti keletą minučių nuolat maišant. Tuomet sudėti vištieną pjaustytą gabaliukais. Kepti, kol vištiena pabals ir nebesimatys žalios mėsos.

Sudėti juostelėmis pjaustytą papriką ir smulkintus riešutus. Kai paprika apkeps, supilti sojų padažą, alyvuogių aliejų, viską gerai išmaišyti ir apibarstyti svogūnų laiškais. Viskas! Patiekti su ryžiais.