Kalėdiniai cantuccini sausainiai su šokoladu

Ką veikti savaitgalį prieš Kalėdas? Žinoma, kad kepti sausainius. Pageidautina, kad jie būtų skirtingų rūšių. Dar galima pakuoti dovanas klausant šventinių melodijų (mano favoritė šiemet Let it snow). Valgyti ledus pergrūstame prekybos centre po šventinio apsipirkimo. Šokiai irgi visai nieko užsiėmimas. Dainuoti irgi. Daug miegoti. Susitikti su geriausiais draugais ir pasimėgauti draugija, pokalbiais ir juokais. Nusipirkti bilietus į labai gražaus balso savininko koncertą. Žiūrėti optimistinius filmus. Iki vidurnakčio kalbėtis apie šventines tradicijas namuose.

Žodžiu, daryti viską, kad prieššventinis pirmadienis būtų kuo nedarbingesnė diena.

Kalėdiniai cantuccini su šokoladu

Vienai didelei skardai džiuvėsėlių reikės:
250 gramų miltų
250 gramų miltelinio cukraus
1,75 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
dviejų kiaušinių + vieno kiaušinio trynio
100 gramų skrudintų lazdyno riešutų
100 gramų šokolado

Miltus, miltelinį cukrų, kepimo miltelius ir druską sumaišyti, persijoti į didelį indą. Į mišinio vidurį įmušti kiaušinius ir kiaušinio trynį, atsargiai išsukti masę.
Pridėti smulkintų skrudintų lazdyno riešutų ir kapoto šokolado, gerai išmaišyti.
Drėgnomis rankomis formuoti iš tešlos kepaliukus - geriausia, kokio centimetro storio ir kelių centimetrų pločio (bet čia jau kaip išeis). Juos dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 170 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.
Tuomet kepaliukus supjaustyti riekutėmis (atsargiai, karšta!) ir dėti atgal į skardą taip, kad prieš tai vidine puse buvusi dabar būtų viršuje. Kepti 5 minutes 150 karštumo laipsnių orkaitėje, tada riekutes apversti ir dar truputį padžiovinti. Atvėsinti. Laikyti sandariame inde,
Mėgautis ir valgyti pamirkant į arbatą.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", nr. 12 (66), 2014.

Nom nom nom.

O iš tiesų po tokio gražaus ir jaukaus savaitgalio man Kalėdos jau prasidėjo. Ir tikiuosi, kad jos tęsis taip pat gražiai, ramiai ir sklandžiai. Į jas, kaip visada, įeis kelionės po Lietuvą su pyragais ant kelių, aguonų pieno ir silkės degustacijos (šiemet silkę jau ragavau per draugės vestuves, gal to metams ir užteks?) ir šventiniai juokai.

Bet šiemet visa tai vyks kartu su žmogumi, į kurio ranką galėsiu bet kuriuo momentu įsikibti. Ir dėl to viskas bus šimtą kartų geriau!

P.S. Jam patiko sausainiai! Retas ir dėl to labai džiuginantis komplimentas.

Keksiukai su braškėmis

Šeštadienio rytą netikėtai nubudau dar prieš penkias ir kurį laiką klausiausi, kaip už mano lango čiulba paukščiai. Net keista, kiek daug jų balsų galima išgirsti miesto viduryje, kai nutyla nuolatinis šurmulys. Ir kaip gaila, kad pasimėgauti tokiomis akimirkomis dažniausiai trukdo nenumaldomas noras apsiversti ant kito šono ir miegoti toliau...

Vasara jau rodo savo kaprizus - vieną akimirką pila kaip iš kibiro, kitą jau norisi atsukti veidą saulei, trečią kyla noras šokti į ežerą, o tuomet vėl viskas iš naujo. Tad kol leidžiu laiką mieste, einu į turgų ir gaudau vasaros skonius.
 

Vienas pirmųjų ir labiausiai pavykusių - keksiukai su braškėmis.

16 nedidelių keksiukų reikės:

 200 gramų braškių

175 gramų sviesto

250 gramų mėgstamų riešutų ar jų mišinio

5 šaukštų miltų

125 gramų miltelinio cukraus (cukraus pudros)

5 kiaušinių baltymų

tarkuotos vienos citrinos žievelės

žiupsnelio druskos

Baltymus išplakti su milteliniu cukrumi ir žiupsneliu druskos iki putų. 

Riešutus paskrudinti, jei reikia, nuvalyti luobeles ir sumalti iki trupinių (gali likti ir stambesnių gabalėlių). Supilti puodelyje ištirpintą ir atvėsintą sviestą. Įmaišyti miltus ir citrinos žievelę. 

Tuomet atsargiai įmaišyti išplaktus baltymus ir ketvirčiais pjaustytas uogas.

Keksiukų formeles iškloti popierėliais ir pripildyti tešlos. Kepti apie 25-30 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki...",  2011 m. Nr. 6 (25).

Aš šiek tiek užsižaidžiau su pagrindiniu savaitgalio patiekalu, tad mano keksiukai orkaitėje prabuvo ilgiau ir apsvilo... Bet nieko tokio, prie šviežių mėtų arbatos jie vis tiek puikiai tinka! Taip pat tinka ir blusų turguje bandant užsidirbti pinigų išparduodant senus rūbus ir knygas. Taip pat po pokaičio miego saulėtame kambaryje... Žodžiu, tinka visur ir visada!

Atlikusius kiaušinių trynius lengviausia panaudoti kepant omletą. Pavyzdžiui, ispanišką su bulvėmis.

O kas dar įvyko mano gyvenime per pastarąsias dienas? Sudalyvavau ryšių su visuomene specialistų sąjungos metinėje konferencijoje ir sužinojau visai neblogų dalykų. Pristačiau universiteto komunikacijos strategiją tarptautinėje savaitėje ir supratau, kad per dvi savaites reikia prisiminti specialybės anglų kalbą. Išliejau šiek tiek prakaito su "Deeper Upper". Pokerio vakare iškovojau pergalę. Pradėjau žiūrėti naują mini-serialą "Pillars of Earth"... Pirmą kartą blusų turguje pardavinėjau rūbus. Domėjausi, ką aplankyti Romoje ir pažiūrėjau fantastišką filmą - "Roman Holiday".

Visai neblogai, sakyčiau.

O prieš akis - dar viena ilga ir intensyvi vasaros savaitė!

Kondensuoto pieno keksiukai su raudonaisiais serbentais

Per šią savaitę (o šiandien tik trečiadienis!) jau ne vieną kartą girdėjau klausimą: kada paskutinį kartą matei saulę? Bet aš mačiau ją sekmadienį! Trumpai pasidžiaugiau tais pavieniais spinduliais, o tada vėl grįžau į pilkumą. Norisi tik miegoti arba išvažiuoti kur nors į pietų pusrutulį - į pavasarį.

Ne, iš tiesų nėra taip blogai: aš bendrauju su draugais, palieku vyno butelius kavinėse, dėl ko paskui tenka flirtuoti su padavėjais, vaikštau į krepšinį ir džiaugiuosi gražiais metimais, einu į protų kovas, perku kalėdines dovanas, vedu renginius - gyvenu savo mažoje jaukioje rutinoje. Ir planuoju pradėti kepti imbierinius sausainius arba cinamonu kvepiančius keksiukus.

O kol kas, vasaros prisiminimams sužadinti, kondensuoto pieno keksiukai su raudonaisiais serbentais.

Maždaug 20 (o gal ir daugiau) nedidelių keksiukų reikės:
225 g sviesto
250 g miltų
1,25 šaukštelio kepimo miltelių
100 g cukraus pudros
žiupsnelio druskos
385 g saldinto kondensuoto pieno
3 kiaušinių
poros saujų raudonųjų serbentų

Sviestą ištirpinti. Kai pravės, suberti cukraus pudrą bei druską ir išplakti iki vientisos masės. Supilti kondensuotą pieną ir vėl gerai išmaišyti.
Po truputį suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, išmaišyti. Įmušti kiaušinius ir vėl gerai išmaišyti.
Suberti dalį raudonųjų serbentų, atsargiai paskirstyti tešloje, kad serbentai smarkiai nesusitrintų.
Tešlą paskirstyti keksiukų formelėse, kiekvieną pabarstyti serbentais.
Kepti 170 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20-25 minutes.

Šaltinis - žaidimų aikštelė.

Kepiau jau ne vieną kartą - tikrai rekomenduoju!

Pagaliau įveikiau Fiodoro Dostojevskio "Idiotą" - labai didelio įspūdžio nepaliko. Aš esu skaičiusi rusų klasikus - Bulgakovas man labai patiko, Tolstojus kartais erzino, to paties Dostojevskio "Broliai Karamazovai" ar "Nusikaltimas ir bausmė" man taip pat daug minčių sukėlė. Bet va "Idiotas"... Skaitėsi labai sunkiai, pasimesdavau tarp vardų, titulų ir aukštuomenės manierų.
Tiesa, kunigaikščio gailėjausi ir stebėjausi, kodėl jis traukia tokias pamišusiais moteris - viena visiška beprotė, lakstanti iš savo vestuvių, kiekvieną kartą, kai jos rengiasi įvykti, o kita - lepūnėlė, nežinanti, ko nori iš gyvenimo. Ir visi kiti personažai buvo ryškūs ir įsimintini, bet jų veiksmai kartais visiškai manęs neįtikino...
Na taip, aš suprantu, ką F. Dostojevskis norėjo pasakyti ir pavaizduoti, bet teko pasikankinti.

Tad dabar su labai mielu noru sugrįšiu prie Song of Ice and Fire. Labai tinkamas skaitinys artėjant žiemai. Prie keksiukų!

Gimtadienis: morkų ir žemės riešutų tortas

Gimtadienis vis dėlto yra viena gražiausių švenčių. Keletą metų buvau tuo suabejojusi, bet dabar, žiūrėdama į aplinkui sumerktas gėles, negaliu nesidžiaugti savo diena.  Šiemet pagaliau atėjo tas momentas, kai reikėjo stoti prieš nesėkmės baimę ir iškepti tortą.

Turėjau net tris favoritus:

žemės riešutų sviesto tortas buvo atmestas dėl savo specifiškumo, nors aš gyvenu net su dviem žemės riešutų sviesto mylėtojomis;

tortas su degtine ir kondensuotu pienu buvo atmestas tik po ilgų dvejonių ir sudėtingų biskvito pertepimo instrukcijų;

o kone kaip tarpinis variantas laimėjo morkų ir žemės riešutų tortas.

Vakare buvo pamaitinti devyni žmonės, bet torto liko dar mažiausiai trims paragavimams. Visi murmėjo pagyrimus, nes juk pilna burna kalbėti nemandagu...

Morkų ir žemės riešutų tortas

24 centimetrų skersmens formai

Biskvitui:

3 kiaušinių

250 gramų tamsaus farino cukraus

150 gramų saulėgrąžų aliejaus

350 gramų tarkuotų morkų

150 gramų džiovintų abrikosų

200 gramų sūdytų žemės riešutų

210 gramų miltų

šaukštelio kepimo sodos

1,5 šaukštelio kepimo miltelių

2 šaukštų cinamono

0,25 šaukštelio maltų muskato riešutų

Kremui:

250 gramų grietinėlės sūrio

180 gramų sviesto

100 gramų cukraus pudros

vieno apelsino žievelės

cinamono ir smulkaus rudojo cukraus pabarstymui

Morkas nuskusti ir stambiai sutarkuoti. Abrikosus supjaustyti griežinėliais. Žemės riešutus pasmulkinti.

Miltus sumaišyti su soda, kepimo milteliais, cinamono ir maltu muskato riešutu. 

Dubenyje sumaišyti kiaušinius ir cukrų, elektriniu plakikliu plakti apie penkias minutes, kol kiaušiniai suputos, o jų tūris padidės. Tada pamažu supilti aliejų ir plakti toliau, kol masė susiplaks į minkštą kremą. Šaukštu įmaišyti miltus. 

Į gautą tešlą sudėti morkas, abrikosus ir žemės riešutus. Gerai išmaišyti, kad ingredientai pasiskirstytų tešloje. 

Kepimo formos dugną iškloti kepimo popieriumi, kraštus patepti aliejumi. Į formą supilti tešlą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, tada sumažinti kaitrą iki 180 ir kepti dar apie 20 minučių. Jei ima svilti viršus - biskvitą pridengti folija. Iškepusį palikti atvėsti formoje.

Minkštą sviestą išplakti su cukraus pudra, kad jis taptų purus ir šviesesnis. Sudėti grietinėlės sūrį ir išplakti iki vientisos masės. Įtarkuoti apelsino žievelę.

Visiškai atvėsusį biskvitą išimti iš formos ir perpjauti per pusę gaunant du torto lakštus. Ant vienos dalies užtepti pusę gauto kremo, tada uždėti antrąją biskvito pusę ir likusiu kremu ištepti viršų. Pabarstyti cinamonu ir smulkiu ruduoju cukrumi. 

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.

Gal kiek kreivas-šleivas, bet vis tiek pirmasis mano pačios keptas tortas. Visai patiko ir jau išsirinkau tortą Kalėdoms! Arba šiaip kokiai kitai šventei, kuri gali ateiti anksčiau.

Dar kalbant apie gimtadienį, pasidariau sau pačią kiečiausią dovaną - susiplanavau kelionę į Lenkiją kovo pradžioje dar kartą pamatyti ir gyvai pasiklausyti vyrukų, su kurių dainomis, skambančiomis galvoje, dabar kas rytą atsibundu (ir net juos sapnuoju...) - Mumford and Sons!

Ir dar - iki knygų iššūkio pabaigos liko nebe tiek daug laiko, o mano sąraše dar dvi knygos ir į jų vietą besiveržianti trečioji Song of Ice and Fire dalis... Bet šiandien Dostojevskio gimtadienis, tai reikia būtinai pradėti "Idiotą". Storiu ji tikrai nenusileidžia mano pamėgtajai fantastikai (niekada negalvojau, kad taip pasakysiu)...

P.S.  Šiemet buvo turbūt pirmieji metai, kai neteko užpūsti žvakučių ant torto... Bet juk tai nereiškia, kad mano norai neišsipildys, ar ne?

Cukinijų ir aguonų pyragas su citrininiu glaistu

Pastaruoju metu sulaukusi klausimo, kur save matau po penkių metų, noriu atsakyti, kad tada aš būsiu po palme prie šiltos jūros ir gersiu puošnų kokteilį su spalvotu skėčiuku. Kol kas atrodo, kad atostogos ir poilsis bus tik po tiek laiko. O dabar dar ir kažkokios bacilos prisikabino - jos verčia mane gerti po puodelį arbatos kas pusę valandos, nes vaistininkė nusprendė, kad nejaučiu pakankamai rimtų peršalimo simptomų ir nusprendė neduoti man jokių vaistų. Ačiū jai. Nuo aviečių arbatos mane apima sentimentalumas ir šniurkščioju žiūrėdama youtube filmukus taip sunaudodama paskutinę man likusią vienkartinę nosinę.

Bet nuo rytojaus naudosiuosi jau pripažinta taktika - apsimesti, kad man viskas gerai. Kai liga nejaučia galinti atitraukti tave nuo įprasto gyvenimo ritmo, ji pati pasitraukia. Taip bus ir šį kartą, tikiu.  O jeigu ne... Teks ją vaišinti pyragu.

Cukinijų ir aguonų pyragas su citrininiu glaistu
Reikės:

2 kiaušinių
120 gramų cukraus
100 mililitrų saulėgrąžų aliejaus
200 gramų miltų
0,5 šaukštelio sodos
šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštai aguonų
vienos citrinos žievelės
300 gramų cukinijos
pusės citrinų sulčių
100 gramų cukraus pudros

Cukiniją sutarkuoti burokine tarka. Nuo citrinos nutarkuoti žievelę (tik geltonąją dalį).
Kiaušinius sumaišyti su cukrumi ir išplakti iki putų. Supilti aliejų ir dar kartą kelias minutes plakti iki vientisų putų.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda ir aguonomis. Sausus ingredientus suberti į kiaušinių ir aliejaus masę, tada sudėti tarkuotą cukiniją ir daugiau nei pusę citrinos žievelės, išmaišyti.
Gautą masę sudėti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti apie 45 minutes 190 laipsnių karštumo orkaitėje.
Pyragus iškepus ir vėstant, pasiruošti glaistą. Pusės citrinos sultis išsukti su cukraus pudra ir likusia dalimi tarkuotos citrinos žievelės. Pravėsusį pyragą aplieti glaistu ir palikti sustingti.

Šaltinis - Beatos virtuvė: kepinių knyga, 2012

Pyragą kepiau jau kelis kartus (ačiū V. už cukiniją!), tad turiu pastabų. Pirmą kartą, kai forma buvo mažesnė, glaisto užteko. Imant standartinę 23-24 cm skersmens formą, glaisto reikėtų daugiau, nes jis nelabai jaučiasi.

Kas rytą eidama į stotelę neatrandu laiko paieškoti nukritusių kaštonų... Vakare jie visi būna išlukštenti ir nurinkti. Jau iš tiesų ruduo - kaip keista.

Bananiniai grietinėlės ledai

Tokiomis dienomis gelbsti tik ledai ir ledukai gėrimuose. Įstrigau namuose po ilgos, intensyvios, vietomis nervingos, vietomis labai įspūdingos savaitės su gera muzika, kokteiliais, šiltomis naktimis ir vienu nuostabiu saulėtekiu. Nenoriu niekur eiti, nebent trumpam pakilti iš lovos ir iš šaldytuvo pasiimti ledų.
Gerai gerai, meluoju, nėra taip blogai. Karštis leidžia man, užkietėjusiai šaltakraujei, pagaliau miegoti be kojinių.

Šituos ledus gaminau praėjusį savaitgalį su mama. Tuomet buvo daug vėsiau, tad vos suvalgėme po dvi didžiules porcijas. O kad kas nors duotų jų dabar...

Bananiniai grietinėlės ledai


4 porcijoms reikės:
kiaušinio baltymo
80 gramų cukraus pudros
3 vidutinio dydžio bananų
kelių šaukštų citrinos sulčių
250 mililitrų riebios grietinėlės
žiupsnelio druskos

Atšaldytą kiaušinio baltymą išplakti iki standžių putų. Pabaigoje įplakti šaukštą cukraus pudros.
Bananus gerai sutrinti (šakute arba blenderiu), užpilti juos citrinų sultimis. Sudėti likusią cukraus pudrą, supilti grietinėlę, įberti druskos ir gerai išplakti. Tuomet įmaišyti išplaktą kiaušinio baltymą, masę pilti į šaldymo indą, uždengti ir dėti į šaldiklį.
Kas valandą prisiminti ledus, permaišyti juos šakute ar išplakti, kad stingtų tolygiai.

Šaltinis - receptą mačiau ir delfi, ir lrytas.lt...

Dar labai trumpai reikėtų papasakoti apie knygų iššūkį, vis dėlto mėnesio pabaiga. Įveikiau Haruki Murakami "Avies medžioklė" ir dabar galvodama apie tą sniegą ir šaltį paslaptingame pasaulio krašte, visai norėčiau ten atsidurti.
Matyt, tuomet, kai skaičiau šią knygą pirmą kartą, dar buvau per jauna. Dabar, po studijų ir modernių rašytojų pažinimo, šį romaną "suskaičiau" gana greitai ir smagiai.

---

Ak, man per karšta net galvoti. Ypač apie tokius dalykus, kurie iš tiesų neramina. Pavyzdžiui, pasimatymų žaidimai ar rytojaus tiesioginis eteris su (tikiuosi) Ignu, ar miego klausimas, kai Lietuvos vyrai siaubingai vėlai žaidžia savo pirmąjį mačą su Argentinos vyrais - dažniausiai aš tokiu metu jau sapnuoju pirmą sapną...
Išsivežkite mane prie jūros!

Pyragas su rabarbarais ir imbieru

Sekmadienio rytą, kai buvau priversta pakilti iš lovos tokiu metu, kai sapnavau trečią sapną, mano galvoje be visokių blogų žodžių sukosi ir sena sena Hiperbolės melodija apie vasarą. Dėl to ankstyvą atsikėlimą išnaudojau ir pasivaikščiojimui po turgų, kur nusipirkau ne tik rabarbarų, bet ir šviežių lietuviškų braškių.
Tad pusryčiai - braškės su pienu, buvo tobuli.

O kad jau visas sekmadienis norėjo būti tobulas ir vasariškas, teko kepti pyragą. Su rabarbarais, žinoma.

Šis pyragas turbūt galėtų sumušti Kostmoso virtuvės rekordą, nes buvo suvalgytas itin greitai. Gal per valandą. Tiesiog sėdint prie virtuvės stalo, kalbantis ir gurkšnojant sangriją.
Vos spėjau nufotografuoti!

Pyragas su rabarbarais ir imbieru
Penkioms merginoms desertui po vakarienės:
350 gramų rabarbarų
250 gramų + dar du šaukštai miltų
150 gramų cukraus miltelių (nežinau, ar tai tas pats, bet aš dėjau cukraus pudrą, bet rekomenduočiau paprastą cukrų berti geriau...)
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukšto maltų imbierų
75 gramų sviesto
2 kiaušinių
200 mililitrų pieno
60 gramų kapotų migdolų

Rabarbarų stiebus nuplauti, nulupti ir susmulkinti nedideliais gabalėliais. Sumaišyti su kapotais migdolais ir dviem šaukštais miltų. Likusius miltus sumaišyti su kepimo milteliais, druska, imbieru ir cukraus milteliais.
Sviestą ištirpinti. Kiaušinius suplakti su pienu, supilti sviestą ir išmaišyti. Toliau maišant į skystąją dalį suberti miltų mišinį ir rabarbarus su migdolais.
Tešlą supilti į sviestu pateptą kepimo formą. Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie valandą arba, kol patikrinus pyragą dantų krapštuku, tešla prie jo nebelips.
Palikti pastovėti 10 minučių, pabarstyti cukraus pudra ir skanauti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", Nr. 5 (24), 2011.

Pyragas išėjo kiek rūgštokas, tad kitą kartą dėčiau daugiau cukraus. Imbiero taip pat nesijautė, tai reikėtų ir jo kiekį padidinti. Bet jeigu jau pyragas buvo taip greitai suvalgytas, gal viskas iš tiesų gerai?

O mano savaitgalio džiugesiai vien saldumynais neapsiribojo: interneto apdovanojimuose per "Login" knygos.lt nugalėjo metų starto nominacijoje, tad rankoje spaudžiau laimėtojų statulėlę ir šypsojausi nuo ausies iki ausies, nusipirkau Paryžiaus žemėlapį ir pradėjau skaičiuoti dienas iki kelionės, pagaminau dovaną tėčiui - beje, taip pat su rabarbarais, o sunkų pirmadienį išgyventi padėjo daugiau nei dvylika aukštų ir raumeningų vyrų filme "Mes už... Lietuvą".
Dabar iki pilnos laimės trūksta tik gero oro!

Greitas obuolių pyragas

Dingo įkvėpimas. Gal kas nors radot? Vėl pasiguosiu tuo pačiu - rudeniu, gimtadieniu, asmeniniu gyvenimu, kuris eina šuniui po uodega.
Ne tik kad nebegaminu, bet ir fotografuoti nebeturiu noro ir kantrybės. Tad kiaulienos troškinys su baklažanais nuotraukose atrodo taip prastai, kad man gėda jį parodyti viešai. Nors buvo visai skanu.

Man reikia atostogų. Keista tai sakyti po keturių dienų savaitgalio, į kurį buvo įtraukta papildoma valanda miegui. Bet tą papildomą valandą aš sirgau ir praleidau vieną blogiausių naktų savo gyvenime, tad noriu atsiskaitymo - normalių atostogų ten, kur šilta.

Deja. Šiemet būsiu neiškėlusi kojos už Lietuvos sienų. Nes reikėjo mokytis, kraustytis, skubėti gyventi, dabar reikia dirbti ir kalti pinigą, išlaikyti save, būti suaugusia ir šypsotis, kai skauda.
Klišės.

Gerai, kad per visus gyvenimo trukdžius su mama iškepėme greitą obuolių pyragą.

Vienam dideliam ir dviems mažesniems pyragiukams reikės:
pakelio sluoksniuotos tešlos (400 gramų)
saujos migdolų
3-4 nedidelių obuolių
100 g cukraus
šaukštelis cinamono
cukraus pudros

Atšildytą tešlą iškočioti į turimos skardos dydžio lakštą. Kaip minėjau, man išėjo vienas didelis ir du maži pyragėliai. Peiliu įrėžti tešlos kraštus, o vidurį subadyti šakute, kad gražiai pakiltų tik krašteliai, ir pabarstyti smulkintais migdolais.
Obuolius nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais/skiltelėmis (su mama nesutarėme, kas yra kas). Išdėlioti ant migdolų ir gausiai pabarstyti cukrumi bei, pagal norą, cinamonu.
Kepti apie 180 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių, kol tešla paruduos, o cukrus karamelizuosis. Pravėsintą pyragą pabarstyti cukraus pudra.
Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", 2011 m., Nr. 11.


Pyragas stebuklingai atlaikė kelionę iš Šiaulių į Vilnių ir buvo sėkmingai suvalgytas A., kuris labai mėgsta saldumynus. O ir mano tėčiui patiko, kas jau šį bei tą man reiškia.

Jogurtiniai ledai

Pastarosios dienos vėl atnešė karštį, kai biure neįmanoma sėdėti be tiesiai į tave pučiančio mechaninio vėjo. Taip taip, mano biuras senovinis, kondicionieriaus jame nėra. Yra kitame kabinete, bet taupymo vajus toks didelis, kad direktorei gaila pinigų jo perkėlimui į savo kabinetą. Taip ir prakaituojam.

Per pietų pertrauką sėdžiu arba pavėsyje po sakura, arba prie Europos aikštės fontano ir svajoju apie pasivaikščiojimą žole basomis kojomis, braidymą jūroje, maudynes, ledus... O tuomet grįžtu į realybę ir toliau spoksau į kompiuterio ekraną bandydama suprasti, ką aš ten veikiu.

Prie jūros nuvažiuosiu jau savaitgalį, o ledai.. Tobulus ledus atradau visai neseniai. Ir tikrai gaminsiu juos dar kartą!

Didysis virtuvės pagalbininkas pozuoja su ledais

Receptą, pavadintą močiutės ledais, radau kažkur interneto platybėse.

Reikės:
200 g natūralaus jogurto
100 g grietinėlės
100 g cukraus pudros
kiaušinio
2 šaukštų medaus
tarkuoto šokolado

Kiaušinį išsukti su cukraus pudra. Tuomet sudėti likusius ingridientus ir gerai išmaišyti. Viskas! Dėti į šaldymo kamerą ir kas valandą permaišyti gautą masę, kad ledai stingtų tolygiai.

Mes, šiek tiek pašaldę ledus, pridėjome į masę tarkuoto šokolado. O vėliau ledus dėjome į vaflinius indelius. Šį kartą, deja, pirktinius.

Šaldymas užtruko kažkur tris valandas, bet ledai buvo dar minkštoki. Reiktų susilaikyti nuo noro paragauti kiek ilgiau. Tikrai verta.