2014 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

Moliūgų sriuba su apelsinais

Sparčiai artėjantis šaltasis metų laikas namus paverčia jaukia komforto zona, kurios nebesinori palikti. O iš tiesų, kas nori šalti nosį ir ausis lauke, kai galima susisukti į kamuoliuką ir visą vakarą murkti lovoje žiūrint filmus ar skaitant knygas? Tiesa, visaip stengiuosi neapkerpėti, vėl pradėjau po truputį judėti su 8 minučių treniruočių vyrukais ar bliuzo deivėmis. Tik nežinau, kiek ilgai man užteks jėgų atsispirti begalinio miego šauksmui...

Guodžiu save, kad jau po mėnesio vėl viskas pradės šviesėti ir atsiras viltis, kad gražus ir spalvotas pavasaris netruks ateiti. O kol kas namų jaukumas viršija visas ribas tik tuomet, kai išverdu moliūgų sriubos. Šį kartą - truputį kvepiančios šv. Kalėdomis.

Moliūgų sriuba su apelsinais

Reikės:
300 gramų moliūgo
didelės morkos
500 mililitrų daržovių arba vištienos sultinio
2 apelsinų
2 nedidelių svogūnų
50 mililitrų grietinėlės
skiltelės česnako
šaukštelio kario
druskos ir pipirų pagal skonį
aliejaus kepimui

Moliūgą supjaustyti kubeliais, dėti į puodą, kuriame virs sriuba ir kepti įkaitintame aliejuje, kol suminkštės. Tuomet sudėti kubeliais pjaustytą morką, smulkintą svogūną ir česnaką, įberti kario, druskos ir pipirų ir kepti dar apie 10 minučių.
Supilti sultinį ir išspaustas apelsinų sultis, pavirti dar apie 10 minučių.
Sriubą pertrinti per sietelį arba sutrinti trintuvu (kaip kitaip vadinasi blenderis?), pagardinti grietinėle. Ant viršaus dar galima pabarstyti pipirų, bet tik vos vos - dėl kvapo ir vaizdo.

Skanaus!

Šaltinis - RIMI receptų lapelis

Namie nuomonė dėl trintų sriubų šiek tiek išsiskiria, nes kai kam ji primena košę ir ligoninės maistą. Tai prisirankiojau ir kitokių sriubų receptų - tokių, kuriose būtų ką pakramtyti. Gal kada ateis ir jų eilė...


Ir ei, iki šv. Kalėdų liko mažiau negu mėnuo! Metas pradėti galvoti apie šventinius kepinius - imbierinius sausainius, biscotti ir gal net kūčiukus... Ir, žinoma, atrasti patį geriausią saldų ar nelabai saldų, bet gerai ilgas keliones atlaikantį pyragą šeimyniniam suvažiavimui.
Ir kalėdinius filmus reikia pradėti žiūrėti! Tas švenčių laukimas kiekvienais metais vis smagesnis darosi, jėj!

2014 m. lapkričio 18 d., antradienis

Indiškas kario troškinys su moliūgais

Kada darbe būna geriausias pirmadienis? Kai grįžti iš komandiruotės užsienyje ir dar šventi savo gimimo dieną. Atrodo, tuomet esi pats įdomiausias pašnekovas, kurio visi klausinėja apie užsienį, apie gautą patirtį, o tada vienas per kitą giria namie gamintą tortą ir sveikina su tuo, kad neatrodau nė trupučio vyresnė. Na gerai, gal šiek tiek perdedu, bet turbūt pirmą kartą grįžau namo po pirmadienio tokia laiminga.
O gal čia buvo kaltas cukraus perteklius?

Turbotinginys jau kažkada buvo aprašytas bloge, dabar metas papasakoti apie naujus atradimus. Pirmasis jų - moliūgų derinys su kokosų pienu. Švelnus ir nerealus! Apskritai, aš kiekvieną rudenį stengiuosi moliūgus į savo racioną įtraukti kuo smarkiau, tačiau man ne visada pavyksta. Na, bet bent kelis naujus patiekalus atrandu kasmet - džiaugiuosi bent tuo.


Indiškas kario troškinys su moliūgais

2-4 porcijoms reikės:

svogūno
poros šaukštų aliejaus
300 gramų moliūgo
didelės paprikos
400 gramų vištienos
2 šaukštelių kario
300 mililitrų vištienos arba daržovių sultinio
400 gramų kokosų pieno
3 šaukštų žaliųjų citrinų sulčių
3 šaukštų žuvies padažo
2 šaukštelių cukraus
aitriosios paprikos
žiupsnelio šviežių kalendrų

Dideliame puode įkaitintame aliejuje apkepinti šiaudeliais pjaustytą svogūną, užberti kario ir maišant šiek tiek pakepinti. Suberti kubeliais pjaustytą vištieną, papriką ir moliūgą, išmaišyti. Tuomet supilti sultinį ir kokosų pieną. Troškinti ant nedidelės ugnies 20-30 minučių, kol sutirštės.
Supilti žuvies padažą, žaliųjų citrinų sultis, suberti cukrų ir dar truputį pakaitinti.
Troškinį patiekti apibarsčius kapotomis kalendromis ir smulkiai pjaustyta aitriąja paprika.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", Nr. 2, 2013

Kad jau netyčia rimiake gavau asmeninę nuolaidą kokosų pienui (Laimuse, Tavo įtaka?), matyt, teks greitu metu kartoti. Atsimenu, ir namai labai skaniai kvepėjo nuo šio troškinio... Ir išrankusis valgytojas buvo patenkintas. Tai kaip ir vieni pliusai!


O grįžtant prie gimtadienio ir Kopenhagos reikalų - iš pradžių maniau, kad gimtadienis užsienyje bus tik viena paprasta diena, kai pamiršiu, kad ji kažkuo ypatinga. Anaiptol! Draugai užvertė sveikinimais, tad pusę dienos krykštaudama lindėjau telefone, tada vaišinausi daniškais ir turkiškais skanumynais (visada tarptautiniuose renginiuose apsimoka atsisėsti prie turkų, man atrodo, jie visur savo saldainius nešiojasi), vaikštinėjau aptemusiomis Kopenhagos gatvėmis, valgiau pyragėlį su braškėmis ir jaučiausiai labai mylima ir labai laiminga.
Geras ženklas tai, kad tas laimės jausmas kol kas vis dar neblėsta!