Pasta su avokadų padažu

Dar praėjusiais metais vieną vakarą eidama iš darbo stebėjau, kaip aerodrome stovintys lėktuvai pradingsta tirštame rūke ir pagalvojau, kad tai tikrai įspūdingas vaizdas. Dabar stebiu, kaip pamažu mano smegenis uždengia lygiai toks pats rūkas, kuris tikrai neleis čia nutūpti jokioms protingoms mintims - joms teks kurį laiką skraidyti aplinkui, o paskui greičiausiai leistis atsarginiame oro uoste. Apie ką aš čia?

2016-ieji prasidėjo gana įdomiai, bet su šventinio laikotarpio pabaiga jie galiausiai grįžta į tas pačias vėžes. Tad tikiuosi, kad rūkas galvoje nesilaikys taip ilgai, kaip stingdančiai šalta minusinė temperatūra lauke, ir išsisklaidys man nespėjus pridaryti nesąmonių.

Žodis „nesąmonė“ pamažu pradeda apimti ir daugiau dalykų – pavyzdžiui, darbe eiti pietų į artimiausią kavinę, kurioje visas maistas dažniausiai esti vienodo skonio. Tad ir toliau ieškau pačių geriausių „pietų iš dėžutės“ išeičių. Vienas naujausių atradimų – pasta su avokadų padažu.

Pasta su avokadų padažu

2 mergaitiškoms porcijoms reikės:

200 gramų makaronų (geriausia, kad jie būtų pilno grūdo)

gerai prinokusio avokado

saujos špinatų lapų

nedidelio svogūno

kelių saulėje džiovintų pomidorų

saujelės sūdytų žemės riešutų (nebūtina)

pipirų, druskos, džiovintų žolelių ir kitų mėgstamų prieskonių

Avokadą sutrinti su žiupsneliu druskos ir kitais pasirinktais prieskoniais. Įpilti šaukštą ar kelis vandens, kad būsimasis padažas būtų skystesnis.

Keptuvėje su lašeliu aliejaus pakepinti smulkintą svogūną, tada sudėti saulėje džiovintus pomidorus, riešutus bei špinatus ir dar minutėlę pakaitinti.

Makaronus išvirti, nusunkti ir grąžinti į puodą. Sumaišyti su trintu avokadu ir pakepintais ingredientais.

Skanauti iš karto!

Šaltinis – ozveris.net

Avokadas man vis dar yra ne iki galo atrastas vaisius, kurį pamažu jaukinuosi. Atrodo, kad su šiuo pastos receptu gerokai pasistūmėjau į priekį.

Vieną dieną interneto platybėse perskaičiau tikrai įdomią mintį – tie žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nekontroliuoja savo gyvenimo, dažnai imasi atidžiai prižiūrėti savo kūną ir jiems tai puikiai išeina. Dabartinės mano aplinkybės taip pat veda link šio scenarijaus.

Neturėtų būti labai blogai. Bent daugiau naujų sveikuoliškų receptų išbandysiu.

Gimtadienis: morkų ir žemės riešutų tortas

Gimtadienis vis dėlto yra viena gražiausių švenčių. Keletą metų buvau tuo suabejojusi, bet dabar, žiūrėdama į aplinkui sumerktas gėles, negaliu nesidžiaugti savo diena.  Šiemet pagaliau atėjo tas momentas, kai reikėjo stoti prieš nesėkmės baimę ir iškepti tortą.

Turėjau net tris favoritus:

žemės riešutų sviesto tortas buvo atmestas dėl savo specifiškumo, nors aš gyvenu net su dviem žemės riešutų sviesto mylėtojomis;

tortas su degtine ir kondensuotu pienu buvo atmestas tik po ilgų dvejonių ir sudėtingų biskvito pertepimo instrukcijų;

o kone kaip tarpinis variantas laimėjo morkų ir žemės riešutų tortas.

Vakare buvo pamaitinti devyni žmonės, bet torto liko dar mažiausiai trims paragavimams. Visi murmėjo pagyrimus, nes juk pilna burna kalbėti nemandagu...

Morkų ir žemės riešutų tortas

24 centimetrų skersmens formai

Biskvitui:

3 kiaušinių

250 gramų tamsaus farino cukraus

150 gramų saulėgrąžų aliejaus

350 gramų tarkuotų morkų

150 gramų džiovintų abrikosų

200 gramų sūdytų žemės riešutų

210 gramų miltų

šaukštelio kepimo sodos

1,5 šaukštelio kepimo miltelių

2 šaukštų cinamono

0,25 šaukštelio maltų muskato riešutų

Kremui:

250 gramų grietinėlės sūrio

180 gramų sviesto

100 gramų cukraus pudros

vieno apelsino žievelės

cinamono ir smulkaus rudojo cukraus pabarstymui

Morkas nuskusti ir stambiai sutarkuoti. Abrikosus supjaustyti griežinėliais. Žemės riešutus pasmulkinti.

Miltus sumaišyti su soda, kepimo milteliais, cinamono ir maltu muskato riešutu. 

Dubenyje sumaišyti kiaušinius ir cukrų, elektriniu plakikliu plakti apie penkias minutes, kol kiaušiniai suputos, o jų tūris padidės. Tada pamažu supilti aliejų ir plakti toliau, kol masė susiplaks į minkštą kremą. Šaukštu įmaišyti miltus. 

Į gautą tešlą sudėti morkas, abrikosus ir žemės riešutus. Gerai išmaišyti, kad ingredientai pasiskirstytų tešloje. 

Kepimo formos dugną iškloti kepimo popieriumi, kraštus patepti aliejumi. Į formą supilti tešlą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, tada sumažinti kaitrą iki 180 ir kepti dar apie 20 minučių. Jei ima svilti viršus - biskvitą pridengti folija. Iškepusį palikti atvėsti formoje.

Minkštą sviestą išplakti su cukraus pudra, kad jis taptų purus ir šviesesnis. Sudėti grietinėlės sūrį ir išplakti iki vientisos masės. Įtarkuoti apelsino žievelę.

Visiškai atvėsusį biskvitą išimti iš formos ir perpjauti per pusę gaunant du torto lakštus. Ant vienos dalies užtepti pusę gauto kremo, tada uždėti antrąją biskvito pusę ir likusiu kremu ištepti viršų. Pabarstyti cinamonu ir smulkiu ruduoju cukrumi. 

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.

Gal kiek kreivas-šleivas, bet vis tiek pirmasis mano pačios keptas tortas. Visai patiko ir jau išsirinkau tortą Kalėdoms! Arba šiaip kokiai kitai šventei, kuri gali ateiti anksčiau.

Dar kalbant apie gimtadienį, pasidariau sau pačią kiečiausią dovaną - susiplanavau kelionę į Lenkiją kovo pradžioje dar kartą pamatyti ir gyvai pasiklausyti vyrukų, su kurių dainomis, skambančiomis galvoje, dabar kas rytą atsibundu (ir net juos sapnuoju...) - Mumford and Sons!

Ir dar - iki knygų iššūkio pabaigos liko nebe tiek daug laiko, o mano sąraše dar dvi knygos ir į jų vietą besiveržianti trečioji Song of Ice and Fire dalis... Bet šiandien Dostojevskio gimtadienis, tai reikia būtinai pradėti "Idiotą". Storiu ji tikrai nenusileidžia mano pamėgtajai fantastikai (niekada negalvojau, kad taip pasakysiu)...

P.S.  Šiemet buvo turbūt pirmieji metai, kai neteko užpūsti žvakučių ant torto... Bet juk tai nereiškia, kad mano norai neišsipildys, ar ne?