Naminė Havajų pica

Šį savaitgalį apsiėjau be nuotykių ir ramiai leidau laiką su mama, skaniu maistu, filmais ir knyga. Kartais reikia pasisemti jėgų darbingai savaitei (tą žada ne tik horoskopas, bet ir planais užpildyta dienotvarkė) ir įkvėpimo naujiems iššūkiams.

Prieš imdamasi rašyti naujo įrašo, pažiūrėjau, ką gaminau prieš metus, - tai buvo naminė pica, ant kurios kroviau viską, ką norėjau. Iki šiol tas receptas yra vienas populiariausių per visą laiką. Tad simboliškai ir šiandien rašau apie savaitgalio picą.

Havajų pica


Pagrindo receptas čia. Šį kartą kepiau tik vieną picą, kurios užteko gerai pavalgyti dviems žmonėms, tad ingredientų kiekį dalinau per pusę. Tik miltų prireikė kiek daugiau nei buvo numatyta.


Picos viršui:
4-5 šaukštų pomidorų padažo arba pomidorų pastos
170 gramų rūkyto vištienos kumpelio
dviejų didelių saujų konservuotų ananasų gabaliukų
pusės nedidelio raudonojo svogūno
dviejų didelių saujų tarkuoto fermentinio sūrio
Provanso žolelių mišinio
kelių šviežio baziliko lapelių
maltų kvapiųjų pipirų

Picos pagrindą aptepti pomidorų padažu. Ant jo dėlioti smulkintą kumpelį ir konservuotus ananasus. Pabarstyti pusžiedžiais pjaustyto svogūno ir smulkinto baziliko. Pagal skonį gardinti prieskoniais. Galiausiai apibarstyti tarkuotu sūriu ir šauti į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę 10-15 minučių.

O sinoptikai sako, kad kitą savaitę oras jau bus panašus į havajietišką... Laukiu nesulaukiu! 

Keksiukai su konservuotais vaisiais

Pastaroji savaitė kažkodėl išsunkia iš manęs visas jėgas ir gerą nuotaiką. Kad ją atgaučiau reikia pasivaikščiojimų po senamiestį, kokteilių, skanaus maisto ar dar kažko ypatingo. Turbūt pusė metų yra tas laikotarpis, po kurio jau reikia atostogų ir visiško atsiribojimo nuo darbinių reikalų nors kelioms dienoms.

Deja, kol kad galiu pabėgti tik skaitydama knygas. Pavyzdžiui, į Italiją su Talentinguoju misteriu Ripliu.
Iki šios knygos turbūt nebuvau skaičiusi detektyvo. O Patricios Highsmith romanas dar vadinamas ir vienu geriausių detektyvų. Iš tiesų knyga taip įtraukė, kad skaitydama troleibuse pakeliui į darbą, sugebėjau pravažiuoti reikalingą stotelę. Būčiau ramiai važiavusi dar toliau, nes negirdėjau nieko, kas vyko aplinkui...
Riplis mane užbūrė. Vargšas, kompleksuotas ir niekam neįdomus žmogus staiga pamatė, kaip smagiai galima gyventi, o tada buvo atstumtas. Tad vieną akimirką netekęs nuovokos nužudė savo draugą ir pavogė jo tapatybę. Įdomiausia turbūt buvo tai, kaip šaltakraujiškai jis apmąstydavo savo alibi ir apie kokias smulkmenas pagalvodavo - net pats patikėdavo savo melu. Aišku, Italijos vaizdai irgi žavėjo. Ypač, kai Riplis atsidūrė Sicilijoje. Bandžiau prisiminti, ką pati ten mačiau ir palyginti mūsų įspūdžius.
Vėliau, žinoma, pažiūrėjau ir filmą - gavau kone šoką, kad ne viskas tiksliai ekranizuota. Knyga patiko daug labiau. Net nesvarbu tai, kad filme vaidina gražuolis Jude'as...

O tada, kai žiūrėjau filmą, vaišinausi fantastiškais keksiukais, kuriuos galėčiau pavadinti vienais skaniausių, kokius esu valgiusi (dažniausiai apie savo gaminamą maistą negaliu pasakyti jokių stiprių komplimentų, bet šį kartą nesikuklinsiu!).

Keksiukai su konservuotais vaisiais
Reikės:
Pusės skardinės konservuotų vaisių
175 gramų sviesto
150 gramų cukraus
pakelio vanilinio cukraus
žiupsnelio druskos
3 kiaušinių
4 šaukštų apelsinų sulčių
175 gramų miltų
pakelio vanilinio pudingo
2 šaukštelių kepimo miltelių
migdolų plokštelių pabarstymui


Konservuotus vaisius susmulkinti.
Sviestą, cukrų, vanilinį cukrų ir druską gerai išsukti, kol cukrus ištirps. Sukant po vieną įmušti kiaušinius ir plakti tol, kol masė taps vientisa. Supilti apelsinų sultis.
Kitame dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir vanilinio pudingo miltelius. Sausus produktus supilti į kiaušinių masę ir gerai išmaišyti.
Į keksiukų formeles dėti šaukštą tešlos, įberti smulkintų vaisių ir vėl įdėti tešlos. Keksiukų viršų papuošti migdolų plokštelėmis.
Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25 minutes.

Šaltinis - Idėjos švenčių stalui, Laisvos valandos, 2011.

O rytoj pagaliau eisiu šokti!
Visada prisikuriu planų savaitgaliui, o šį norėčiau veikti nieką - t.y. vartytis lovoje, žiūrėti filmus ir serialus, valgyti blynus, skaityti knygą, spręsti sudoku...
Galbūt taip ir bus.

Saldžiarūgštė vištiena su persikų salotomis

Buvau labai pasiilgusi mergaitiškos kompanijos. Tai supratau tik dabar, kai visą savaitgalį praleidau su geriausiomis draugėmis: gurkšnodama Cuba libre ar karštą vyną, plepėdama, gamindama, žiūrėdama filmus, braidydama po lapus ir veikdama viską, ką tik širdis geidžia. Tokie pasibuvimai įpučia gyvenimo džiaugsmo, nesvarbu, kokiomis temomis bekalbėtumei.

Su drauge po neįprastos darbo dienos Kaune knygų pristatymuose ir ilgiausio keliavimo iš prekybos centro namo gaminome saldžiarūgštę vištieną su persikų salotomis. 

Nuotraukos darytos ne itin gerai apšviestoje virtuvėje, šiek tiek gėda jas demonstruoti, bet jau nebegalėjau atmesti antro labai patikusio recepto ir įdėti kokių nors užkandžių ar dar saldumynų.

2 porcijoms reikės:

400 gramų vištienos filė

2 šaukštų medaus

sezamo sėklų

aitriosios paprikos

tarkuotos laimo žievelės

druskos

aliejaus

Įkaitintoje keptuvėje aliejuje apkepti gabalėliais pjaustytą ir druska pagardintą vištienos filė.

Sumaišyti smulkintą aitriąją papriką su laimo žievele ir medumi. Tokiu marinatu aplieti vištieną ir palikti bent 15  minučių. Tada gabalėlius apvolioti sezamo sėklose ir dar kartelį apkepti.

Salotoms:

pusės ilgavaisio nulupto agurko

vieno konervuoto persiko (dviejų puselių)

laimo sulčių

pusės aitriosios paprikos

šaukšto medaus

šaukšto alyvuogių aliejaus

saujelės gražgarsčių

šviežiai maltų pipirų

Persikus susmulkinti gabalėliais, agurką supjaustyti šiaudeliais. Dėti į dubenį kartu su gražgarstėmis. Medų, laimo sultis, smulkintą aitriąją papriką, alyvuogių aliejų, pipirus gerai sumaišyti ir užpilti ant salotų.

Šaltinis - žurnalas "Vakarienės", 2011 m. Nr. 3

Mes ragavome su ryžių koše ir baltu vynu, tačiau net ir be šių pridėtinių dalykų būtų buvę labai skanu.

O šiandien jau atidariau karšto vyno sezoną! Rodos, žiema artėja...