Trupiniuotis su slyvomis ir riešutais

Sugrįžti į kasdienybę po atostogų visuomet yra sudėtinga. Šį kartą viską dar labiau apsunkino tai, kad atostogos alsavo karščiu, o išlipus iš lėktuvo Lietuvoje pasitiko ruduo savo apniukusiu dangumi ir nemaloniai košiančiu vėju. Džiaugiuosi, kad adaptacijai turiu dar vieną savaitę, kurią leidžiu ramiai sukdamasi namuose ir rinkdama kilometrus Vingio parke bandydama atgauti kažkada turėtą visai neblogą sportinę formą. Pasirodo, valgant didžiules picas ir ledus, ta forma dingsta net ir tuomet, kai per dieną suvaikštai daugiau nei 18 kilometrų.

Kad organizmui nebūtų per didelio šoko pereinamuoju laikotarpiu, prisiminiau, kad anksčiau mėgau kepti pyragus. Šį kartą išsirinkau tokį, kuris džiugino rudens spalvomis ir skoniais.  

Trupiniuotis su slyvomis ir riešutais

Įdarui reikės:
500 gramų slyvų
šaukštelio cinamono
2 šaukštų rudojo cukraus
šiek tiek sviesto

Trupiniams reikės:
2 stiklinių miltų
stiklinės avižinių dribsnių
stiklinės rudojo cukraus
180 gramų šalto sviesto
100 gramų smulkintų lazdyno riešutų
cinamono

Švarias slyvas perpjauti per pusę ir išimti kauliukus. Sumaišyti su cukrumi ir cinamonu. 

Sandarią kepimo formą ištepti sviestu, į ją sudėti paruoštas slyvas.

Šaltą sviestą sutarkuoti burokine tarka. Tuomet į jį supilti miltus, avižinius dribsnius, rudąjį cukrų ir smulkintus riešutus. Viską trinti rankomis, kol susidarys riebūs, bet birūs trupiniai. Juos suberti ant slyvų, išlyginti paviršių ir apibarstyti cinamonu.

Kepti  iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių, kol slyvos iškeps, o trupiniai taps traškūs.

Pyragas skaniausias dar šiltas ir patiektas su vaniliniais ledais.

Šaltinis – Renata Ničajienė „Sezoninė virtuvė“, Smaguris, 2014 m.

Iš pradžių norėjau sakyti, kad trupininių pyragų nesu kepusi, bet po trumpos paieškos bloge supratau, kad būčiau smarkiai pamelavusi. Bet pastebėjau kitą tendenciją – kiekvieną rudenį reikia pradėti nuo pyrago. Taip daug smagiau.

Dar kelios rekomendacijos:

• Apverstas kriaušių pyragas su kardamonu
• Šokoladinis pyragas su avietėmis
• Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis
• Šokoladinis cukinijų pyragas

O dar kiek pakalbant apie atostogas... Italija turi savų privalumų ir trūkumų. Vaizdai kartais gniaužė kvapą. Kaip ir važiavimas bei bandymas pastatyti mažąją išsinuomotą mašinytę siaurutėje gatvelėje su įkalne ar nuokalne. Pirmą kartą žiūrėjau į ugnikalnio kraterį ir pirmą kartą mėgavausi saule prabangiame paplūdimyje po skėčiu. O štai į Kaprį mielai grįžčiau dar kartą, nes ne viską spėjau pamatyti per tą pusdienį kopimo aukštyn-žemyn.

Juokingiausia tai, kad į Italiją šiemet grįšiu dar kelis kartus. Vieną jų – į tą patį Neapolį. Gerai, dar ne visos picos išragautos. 

Sausainiai su rabarbarais

Keistas ir įdomus šis pavasaris. Kalbu šį sykį ne apie sniegą gegužės mėnesį (nors tai prie keistumo smarkiai prisidėjo), o apie buitinius dalykus. Radau naujus namus, išbandžiau gyvenimą remonto sąlygomis ir pirmą kartą istorijoje klijavau tapetus, atlaikiau didžiąsias kraustynes ir turbūt dar didesnį panikos priepuolį kiek daug daiktų aš turiu, davai, pusę jų išmesiu, ir dabar žaidžiu namų šeimininkę mažytėje chruščiovkės virtuvėje.

Pirmąsias to tikrojo pavasario užuomazgas pamačiau per šv. Velykas, kai močiutės darže atradau žaliuojantį rabarbarų krūmą. Net neturėdama aiškaus plano, ką su jais darysiu, iš inercijos jų tuoj pat prisiskyniau, o po to šiek tiek pasigailėjau. Bet išnarsčiusi pinterest pasiūlymus, radau man priimtiną saldumyną – sausainius su rabarbarais.

Kepiau juos jau keletą kartų – pirmąjį, kai su kolegomis keliavome į komandiruotę Belfaste, o antrąjį – vieną sekmadienio vakarą, kai buvo čiut liūdna ir norėjosi ko nors gero ir saldaus. Puikiai pavyko abu kartus!

Sausainiai su rabarbarais

3 skardoms sausainių reikės:

180 gramų sviesto
200 gramų rudojo cukraus + vienas šaukštas baltojo

dviejų M dydžio kiaušinių

240 gramų miltų

šaukštelio kepimo miltelių

trijų didelių rabarbarų stiebų

vienos didelės citrinos nutarkuotos žievelės

dviejų šaukštelių citrinos sulčių

Rabarbarų stiebus nuplauti, nulupti ir supjaustyti mažais gabaliukais. Apibarstyti šaukštu cukraus, nutarkuota citrinos žievele ir apšlakstyti citrinos sultimis. Gerai išmaišyti ir kuriam laikui (kol pasiruošite visus kitus reikalus) atidėti į šalį.

Kambario temperatūros sviestą gerai išsukti su ruduoju cukrumi, tuomet įmušti du kiaušinius (jeigu kiaušiniai L dydžio, užteks ir vieno) ir vėl gerai išmaišyti.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, o tada įmaišyti į sviesto-cukraus-kiaušinių masę. Sudėti rabarbarus ir dar kartą gerai išsukti.

Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, ant jo dėti po pilną šaukštą sausainių tešlos (palikite didelius tarpus tarp būsimų sausainių, nes jie linkę plėstis į šonus) ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10-15 minučių, kol gražiai paruduos sausainių krašteliai.

Priklausomai nuo to, kiek laiko kepsite, sausainiai bus arba traškesni, arba minkštesni. Man buvo skanūs abu variantai.

Šaltinis – picklebums.com (pinterest‘o atradimai)

Naujieji namai yra vos už 2 kilometrų nuo Vingio parko. Tai sausainių suteiktos kalorijos greitai buvo išbėgiotos besiruošiant didžiajam vasaros startui Kaune. 

Ir vis tiek... Kad ir kaip norėjau atskiros svetainės, kurioje būtų galima tiek padirbėti, tiek pailsėti, vis tiek galiausiai kompiuterio klaviatūrą mieliau barškinu pusiau gulomis įsitaisiusi miegamojo lovoje. Turbūt šitie įpročiai ne taip greitai pasikeis. 

Moliūginiai „cantucci“ sausainiai

Viskas tradiciškai šiemet – Kalėdos ir vėl praėjo ramiai su daug nukeliautų kilometrų ir dar daugiau pokalbių bei juokų. Gaila, lygiai taip pat tradiciškai jos buvo be sniego. 

Snigo savaite anksčiau, kai sekmadienį Vilniaus kalėdiniame bėgime pasipuošiau Rudolfo ragais ir šiek tiek slidžiomis senamiesčio gatvėmis nubėgau 12 kilometrų. Va tokie dalykai man ir suteikia daugiausiai kalėdinės nuotaikos – šventiniai bėgimai sningant, besišypsantys žmonės, draugų susiėjimai, juokingi megztiniai su briedžiukais ir, žinoma, lemputės.

O kai gerą kalėdinę nuotaiką tenka gaudyti pačiai, visada padeda filmas „Love Actually“ (šiemet jį ir vėl pažiūrėjau, gal jau kokį 15-tą kartą) ir sausainių kepimas. Šį gruodį išbandžiau moliūginius „cantucci“ sausainius – t.y. itališkus, du kartus keptus džiūvėsėlius.

Dviem skardoms sausainių reikės:
100 gramų minkšto sviesto
200 gramų rudojo cukraus
4 šaukštelių vanilinio cukraus
4 kiaušinių
300 mililitrų moliūgų tyrės
500 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
100 gramų maltų migdolų
100 gramų džiovintų spanguolių
2 šaukštelių prieskonių mišinio meduoliams (cinamonas, kardamonas, gvazdikėliai, muskatas ir pan.)

Sviestą išsukti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Vis gerai išmaišant, dalimis sudėti moliūgų tyrę ir įmušti kiaušinius. Tuomet sudėti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, prieskonius, maltus migdolus ir kiek pasmulkintas džiovintas spanguoles. Viską gerai išmaišyti.

Drėgnomis rankomis suformuoti iš tešlos du pailgus volelius, sudėti juos ant skardos ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių.

Išėmus skardą, leisti jiems šiek tiek pravėsti ir dantytu peiliu supjaustyti volelius maždaug centimetro storio riekutėmis. 

Sudėti jas atgal ant skardos ir padžiovinti 150 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 15 minučių (praėjus pusei šio laiko riekutes vertėtų apversti, kad sausainiai išdžiūtų tolygiai).

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“, Nr. 6

Skaniausia valgyti sausainius trumpam įmerkiant į arbatą. Galima ir į karštą vyną, žinoma.

Moliūginiai sausainiai buvo išdovanoti draugams per tradicinį kalėdinį pasisėdėjimą, o likusieji namie buvo greitai sunaikinti geriant pusryčių arbatą. Tad fotografijose – paskutiniai atsilaikiusieji. Visai neblogi buvo. 

Nors po to Kalėdoms ir dovanoms giminaičiams dar iškepiau tų cantucci, kurie man labiau prie širdies – su šokoladu.

--

O tarpušventis šiemet visiškai netradicinis – lovoje su antibiotikais, „Silva Rerum“ ir „Žvaigždžių karais“ (Kas galėjo pagalvoti, kad staiga tapsiu jų gerbėja? Tikrai ne aš!). Organizmas tarė savo žodį – reikia poilsio. Tai klausausi! Ir tikiuosi, kad Naujųjų naktį pakilsiu kaip Feniksas ir nealkoholinio putojančio vyno taurę išgersiu jau negrasindama sau iškosėti plaučio. 

Fingers crossed!

Moliūginis sūrio pyragas

Paskutinysis pusantro mėnesio buvo toks intensyvus, kad aš sugebėjau pasiilgti rutinos ir paprastų dalykų – savaitės meniu planavimo sekmadienio vakarą, įprastinės 5 minutes trunkančios rusų kalbos pamokėlės per pietus darbe, dienos apgalvojimo ir naujų planų susidėliojimo stovint po dušu vakare ir t.t., ir pan. Vietoj to pastaruoju metu įveikinėjau kilometrus automobiliais, autobusais, traukiniais, lėktuvais ar tiesiog bėgte ir bandžiau pasivyti savo gyvenimą.

Tai pavyko padaryti vieną ne itin gražią lapkričio dieną, kai teko gaminti gimtadienio pyragą. Kepiau jį du kartus – vieną M. progai, kitą – savajai. Ir abu kartus jis buvo nuostabus.

Moliūginis sūrio pyragas

Reikės:

180 gramų mėgstamo skonio SELGA sausainių
100 gramų sviesto + šiek tiek ištepti kepimo formą
2 šaukštų želatinos
250 gramų maskarponės sūrio
200 mililitrų moliūgų tyrės*
5 šaukštų rudojo cukraus
šaukštelio cinamono
1,5 šaukštelio malto muskato

Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių ir sumaišyti su išlydytu sviestu. Paruoštą masę dėti į kepimo popieriumi išklotą ir sviestu pateptą atsegamą kepimo formą, išlyginti ir kepti 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10 minučių. Kai sausainių masė šiek tiek apskrus, pyrago pagrindą išimti iš orkaitės ir palikti atvėsti.

Karštame vandenyje ištirpinti želatiną (tai padaryti reikėtų pagal ant pakelio pateiktas instrukcijas).

Maskarponę išplakti su ruduoju cukrumi bei moliūgų tyre. Supilti paruoštą želatiną bei suberti cinamoną ir muskatą. Gerai išmaišyti. Gautą kremą supilti ant atvėsusio sausainių pagrindo. Tortą uždengti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą bent kelioms valandoms, kad sustingtų.

Papuošti pagal norus ir sugebėjimus.

*Moliūgų tyrė: moliūgą supjaustyti į kelis didesnius gabalus, išimti sėklas ir dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą. Kepti 220 laipsnių kaitrumo orkaitėje, kol moliūgas smarkiai suminkštės. Gabalėliams pravėsus, išskobti moliūgo minkštimą ir sutrinti iki vientisos masės. Tinka užšaldyti.

Šaltinis – Cukrinis avinėlis

Iš viso savo dienos proga ragavau net tris tortus – ledų (citrininį, jei gerai pamenu) tą tikrąją dieną, meduoliškai bananinį - su draugais, o moliūginį - su kolegomis.

Gimimo dieną tikrai skanų ledų torto gabalėlį valgiau nedidelėje Barselonos kepyklėlėje, kurioje pardavėjos net nekalbėjo angliškai. Bet smagiausia tądien buvo tai, kad vaikščiojau po palmėmis, šokinėjau per Viduržemio jūros bangas, o galiausiai šildžiau veidą prieš saulytę paplūdimio bare gurkšnodama kataloniškąją cava, o su manimi drauge buvo trys gyvenimo Rasos. Sutapimas? Nemanau.

Tradiciją pasitikti gimtadienį svečioje šalyje noriu tęsti ir kitais metais. Tad labai gali būti, kad pradėjusi galvoti, kaip užpūsti 29 žvakes (o die, gi sunku tiek jų ir sutalpinti ant torto!), įsigysiu ir lėktuvo bilietus ten, kur lapkritį bent šiek tiek šilčiau ir smagiau negu Lietuvoje.

Tiesa, gyvenimą (ir dar šv. Kalėdas, nepamirškime ir jų!) reikia vytis ir toliau. Tai daryti ypatingai sunku, kai lauke beprotiškai slidu, juk gali labai lengvai nulėkti tiek nuo kelio, tiek nuo šaligatvio. Tad laikykimės ten!

Mėlynių ir persikų pyragas

Ką veikia žmonės, kai jų gana tvarkingai suplanuotoje dienotvarkėje nežinia iš kur atsiranda laisvas vakaras?
a) Apsidžiaugia ir imasi tų darbų, kurie laukia eilėje – valo dulkes ir kuopia namus, planuoja atostogas, moka mokesčius, vietoj greitų salotų pasigamina ką nors skanaus vakarienei, gūglina, kuo skiriasi angina nuo laringito, ir ieško liaudies medicinos receptų, išgelbėsiančių nuo antrą kartą per mėnesį užpuolusių sveikatos problemų;

b) Į viską numoja ranka ir anksti eina miegoti;

c) Pradingsta pinterest‘e ar kitokiuose internetuose;

d) Slankioja iš kampo į kampą ir mąsto, kas ne taip vyksta gyvenime, kad jame atsirado laiko užsiimti nežinia kuo.

Teisingai. Bandau gelbėti save nuo D varianto ir papasakoti apie sekmadienio vakarą, kurio planas buvo išeiti pasivaikščioti po saulėtą Vilnių, prisijaukinti vienatvę geriant kavą „Pinavijoje“, nusipirkti rugiagėlių ir iškepti pyragą. Tuomet viskas pavyko puikiai.

Mėlynių ir persikų pyragas

Reikės:
8 šaukštų sviesto
150 gramų + šaukštelis rudojo cukraus
3 kiaušinių
180 gramų pilno grūdo kvietinių miltų
šaukštelio vanilinio cukraus
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
persiko
kelių didelių saujų mėlynių 

Kambario temperatūros sviestą išsukti su ruduoju cukrumi. Įmušti kiaušinius ir gerai išsukti, suberti vanilinį cukrų ir dar kartą gerai išmaišyti.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, tuomet – su kiaušinių, sviesto ir cukraus mišiniu. Išeis gana tiršta tešla. 
Ją paskleisti kepimo popieriumi išklotoje kepimo formoje. Į tešlą lengvai įspausti saują mėlynių, ant viršaus išdėlioti plonomis skiltelėmis supjaustytą persiką, o tada užberti likusias mėlynes. 
Galiausiai viską pabarstyti šaukšteliu rudojo cukraus ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.
Iškeptą pyragą atsargiai išimti iš skardos ir palikti atvėsti.

Šaltinis – Pinch of yum (atrasta per pinterest‘ą, žinoma!)

Labai skanus, fotogeniškas ir netgi beveik nenuodėmingas pyragas, kurį labai smagu valgyti pusryčių desertui. Tik nepadarykite klaidos – karštą dieną nepalikite jo saulėkaitoje ant virtuvės stalo, nes jam tikrai gali nutikti šis bei tas blogo. Kalba asmeninė patirtis.

Savaitė prabėgo galvojant apie keliones ir skrydžių bilietus. Dabar jau turiu tris – į Atėnus, į Ciurichą ir į Barseloną. Pirmųjų panaudojimo laukti liko jau visai nedaug. Net keista, kad gana ilgai laukus šių atostogų, jos ateina visiškai netikėtai ir galiausiai net be didelių emocijų. Žinoma, pamatysiu, kaip man seksis, kai galų gale pažvelgsiu į Akropolį ar gatvėse mėginsiu iššifruoti graikiškus užrašus.

„...nes juk niekas taip nebaugina nei netikėtas netikėtai išsipildžiusios labai ilgai godotos svajonės veidas,“ – sakė Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum“ knygoje, kurią iš naujo perskaičiau ieškodama atsakymų. Tik man vis dar nebaisu. Baisiau, kad kai kurios svajonės gali taip imti ir neišsipildyti, tad paatostogavus reikės pasiraitoti rankoves ir imtis plano B.

Rabarbarų, braškių ir čijos sėklų desertas

Vieną saulėtą šeštadienio rytą vos pradėjusi savo įprastinę ilgųjų bėgimų trasą sutikau vyriškį, kuris jau buvo gerokai pasivaišinęs svaigiaisiais gėrimais (o gal gėrimų galia dar nebuvo palikusi jo nuo vakaro, kas čia supaisys tuos Naujininkų vyriškius?). Žinoma, iš karto buvau jo pastebėta ir užkalbinta - „Tu ir taip turi puikią figūrą, kam dar bėgioji?“ (paprastasis vertimas iš rusų kalbos). Nelėtindama žingsnio išsišiepiau nuo ausies iki ausies ir likusius 15 trasos kilometrų tikrai galvojau apie tai, kodėl.

Pradėjau seniai, kaip sakoma, before it was so cool. Pirmąsias bėgimo programas gūdžiais 2012-aisiais man atsiuntė draugė, o aš jas bandydavau viename iš Karoliniškių stadionų. Po kelių mėnesių treniruočių nubėgau 5 km, bet sustojau. Tuomet norėjau gražesnių kojų ir vidinės ištvermės, o jos niekaip neatsirado. Per ketverius metus kojos mažai pasikeitė, bet ištvermės atsirado tiek, kad praėjusią savaitę pelniau pirmąjį medalį už pusmaratonio distanciją. Nežinantiems – tai yra 21,097 km.

Nebuvo lengva. Bet ir tokių sunkumų, apie kokius galvojau prieš stodama prie starto linijos, nepatyriau. Paskutinį kilometrą sugebėjau spurtuoti, finišą pasiekiau su plačia šypsena, o užsikabinusi ant kaklo medalį net šiek tiek susigraudinau, bet galų gale emocijų potvynis toli nenunešė – tik šampano į artimiausią romantišką kavinukę.

O visgi – kodėl? Dėl minčių švaros, dėl raumenų lengvumo, dėl akimirkos džiaugsmo, dėl vidinių demonų nugalėjimo, dėl skanėstų, dėl širdies bėdų užmiršimo, o labiausiai dėl iššūkių, kuriuos galiu pati sau iškelti ir už kurių įveikimą tik pati viena ir esu atsakinga.

Kalbant apie skanėstus, prasidėjo mano mėgstamiausias metas – ta metų dalis, kai galima valgyti rabarbarus!

Rabarbarų, braškių ir ispaninio šalavijo (čijos) sėklų desertas

1 turbo porcijai reikės:

100 gramų rabarbarų

šaukštelio rudojo cukraus

4 šaukštų čijos sėklų

nepilnos stiklinės avižų pieno

saujos braškių

žiupsnelio druskos

šaukštelio kakavos

Rabarbarų stiebus nulupti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Juos apibarstyti ruduoju cukrumi ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.

Čijos sėklas sumaišyti su kakava ir druska bei užpilti avižų pienu (galima naudoti ir kitokį augalinį pieną). Gerai išplakti, o tuomet palikti bent pusvalandžiui, kad išbrinktų.

Sluoksniuoti desertą – ant išbrinkusių čijos sėklų sudėti keptus rabarbarus, o ant jų – supjaustytas braškes.

Šaltinis – vmgonline.lt 

Blogo statistika rodo, kad čijos sėklos šiuo metu yra ant pačios didžiausios bangos, nes vasario įrašas apie jų pudingą kol kas yra metų skaitomiausias.

O mano asmeninė statistika sufleruoja, kad metas ieškoti naujų rabarbarų panaudojimo būdų, nes per penkerius blogo rašymo metus (!) vis sugebėdavau atrasti ką nors įdomaus. Nesinori daryti išimčių.

Grįžtant prie istorijų apie bėgimą – esu labai dėkinga R., kuri įkalbėjo išbandyti Rygos maratoną. Nors bendrai sutarėme, kad trasa ten gana nuobodi, savaitgalis Latvijos sostinėje tikrai buvo įsimintinas ne tik dėl dviejų valandų, praleistų su 32 tūkstančių bėgikų minia. Tikrai įsiminsiu tą kiaurai merkiantį lietų, pabandymą padaryti atsispaudimą pasipuošus Latvijos kariuomenės atributika ir užsidėjus 20 kilogramų kuprinę, dar šampaną ir ženklus „My next husband will be normal“ bei „I once went on a diet for a month and all I lost was 30 days“, Art nouveau rajoną, nuostabią mūsų namų lokaciją, avietinį pyragėlį ir vos 35 minutes trukusį skrydį atgal namo.

O dabar belieka sulaukti I., kuri pažadėjo uždėti tiarą dėl įveiktos distancijos, ir vėl sugrįžti į bėgimo trasą. Jau prisikaupė minčių, kurias reikėtų pergalvoti ir sudėlioti į reikiamus galvos stalčiukus. 

Veganiški blynai su obuoliais ir bananais

Blynai man visada asocijuojasi su šeštadienio rytais pas mamą. Tokia yra mūsų tradicija tais gana retais savaitgaliais, kuriuos praleidžiu vaikystės namuose Saulės mieste. Tėtis yra kiaušinienės su lašinukais (pastaruosius aš vis dėlto išrankioju) meistras, dar jis geba išvirti sriubą beveik iš nieko, bet būtent mama šeimoje gamina geriausiai ir skaniausiai.

Aš dabar pretenzingai bandau ją įveikti ir mėginu vis naujus receptus, tačiau grįžtu namo ir ji nugali mane paprasčiausiais blynais. Jų galiu suvalgyti tiek, kad dauguma aplinkinių nusistebi, kaip tokiame ne itin dideliame žmoguje gali tilpti tiek daug maisto.

Kai mama savaitgaliui atvažiavo pas mane, pabandžiau suderinti mūsų pomėgius – mano norą ieškoti naujovių ir jos gaminimo įgūdžius. Išėjo tikrai nuostabiai!

Veganiški blynai su obuoliais ir bananais

3-4 porcijoms reikės:

3 obuolių

banano

250 mililitrų sojų pieno

šaukštelio obuolių sidro acto

250 mililitrų pilno grūdo miltų

0,5 šaukštelio sodos

šaukšto rudojo cukraus

Į pieną įpilti šaukštelį acto ir palikti 5 minutėms.
Obuolius sutarkuoti, bananą supjaustyti griežinėliais.
Sodą įmaišyti į miltus, supilti pieną ir gerai išmaišyti. Tuomet sudėti tarkuotus obuolius ir pjaustytą bananą ir suberti cukrų.
Išmaišyti tešlą ir kepti blynus gerai įkaitintoje keptuvėje su šiek tiek aliejaus.

Šaltinis – Lazy vegan.

Blynus galima valgyti su mėgstama uogiene, šviežiomis uogomis ar jogurtu. Aš pati išbandžiau aviečių uogienę ir šilauoges, tikrai buvo labai skanu.

Su šiais blynais atidariau sėdėjimo balkone sezoną. Nesvarbu, kad tą sekmadienį tikrai nebuvo labai šilta, o galiausiai pradėjo lyti lietus, kuris pusryčių nors ir nesugadino, bet padarė juos žvarbesnius ir privertė išgerti daugiau arbatos.

P.S. Už gražias nuotraukas dėkoju Viktorija Gajauskaitė Photography

--- 

Dabar pagaliau jau tikrai atėjęs pavasaris iš karto apsimeta vasara ir kviečia sėdėti lauko kavinėse, degintis balkonuose pliurpiant su draugais arba skaityti ten knygas, vaikščioti vėlais vakarais ir grožėtis miestu arba sustoti šalia žydinčio medžio ir iš visų plaučių kvėpti į save lengvai svaiginantį aromatą. Būtent tokiu metu – kai viskas aplinkui skleidžiasi, žydi, kvepia, mane apima lengva melancholija, nuo kurios, deja, nėra jokių vaistų. Reikia pačiai su ja susidraugauti ir žingsnis po žingsnio išvesti iš proto ar išvaryti iš namų. Tad kabinuosi į visokias pramogas – šoku, bėgioju, apsipirkinėju, vaikštau į renginius, būnu tarp naujų žmonių ir tikiuosi, kad jau tuoj tuoj viskas sugrįš į savo vėžes.

Kiekvieną kartą keičiantis metų laikams man užsinori ką nors keisti savo gyvenime. Dažniausiai tai nelieka tik norais, o būna vienaip ar kitaip įgyvendinama. Tad dabar atidžiai stebiu aplinką ir laukiu ženklo, kuris tiksliai nurodytų, ką ir kaip keisti reikėtų šį sezoną. 

Šokoladinis pyragas be miltų

Šiemet vasaris stebina gerų ir įdomių pasimatymų gausa. Mano nedarbinių veiklų knygelėje kone kiekvieną dieną smulkiomis raidėmis prirašyta vardų ir veiklų. Ir tai nebūtinai yra meilės paieškos!

Pirmadienis – moteriški paplepėjimai ir filmas su R., antradienis – treniruotė ir pažintis su nauju treneriu, trečiadienis – sveikatos gerinimo vizitas ir pasimatymas su gydytoja, ketvirtadienis – kava ir juokai su M., penktadienis – bučinys į metų (o gal net penkmečio) kelionę išvykstančiai I., šeštadienis – susitikimas su Naujininkų kalneliais bėgimo trasoje, sekmadienis – pažintis su Dubingiais ir apšalusiais keliukais bei upelių etalonais... Ir taip toliau, ir panašiai.

Tad galiausiai nusprendžiau nueiti į pasimatymą su savimi. O tam būtinai reikėjo iškepti pyragą – drėgną ir šokoladinį, bet bent truputį apsimetantį sveikuolišku. Todėl iš receptų archyvo (šiuo metu kaip tik jį sudarinėju – tai bus mano žiemos projektas!) ištraukiau braunį be miltų, bet su sorų kruopomis ir kriaušėmis. Savo pasirinkimo tikrai nepasigailėjau!

Šokoladinis pyragas be miltų

Reikės:

stiklinės sorų kruopų
2,5 stiklinių vandens
80 gramų maltų migdolų
šaukštelio vanilinio cukraus
150 ml plakamosios grietinėlės
50 ml aliejaus
150 gramų rudojo cukraus
130 gramų juodojo šokolado
5 šaukštų kakavos miltelių
2 šaukštelių kepimo miltelių
4 kupinų šaukštų bulvių krakmolo
3 kiaušinių
3 kriaušių
citrinos sulčių

Sorų kruopas paskleisti sausoje keptuvėje ir keletą minučių pakaitinti. Pamaišyti, kad nepridegtų. Tada kruopas suberti į sietelį ir perplauti po tekančiu vandeniu, dėti į puodą, užpilti 2,5 stiklinės vandens ir virti 20 minučių kartais pamaišant. Išvirusias kruopas atvėsinti ir sutrinti elektriniu trintuvu.

Grietinėlę supilti į nedidelį puodą, suberti rudąjį cukrų ir pakaitinti iki virimo. Nukelti nuo ugnies, suberti smulkintą juodąjį šokoladą ir maišyti, kol jis ištirps, tuomet palikti kiek pravėsti.

Į dubenį dėti sutrintas sorų kruopas, maltus migdolus, vanilinį cukrų, aliejų, kakavą, kepimo miltelius, kakavą, krakmolą ir gerai sumaišyti su šokolado mase. Tuomet po vieną įmušti kiaušinius.

Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą.

Kriaušes nuplauti ir supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti citrinos sultimis. Skilteles gražiai sukaišioti į tešlą, kad matytųsi tik kriaušės kraštelis.

Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie valandą.

Šaltinis – žurnalas „Virtuvė. Nuo... Iki...“ (kuris numeris? O kad aš žinočiau!)

Taigi šv. Valentino dieną pakviečiau save į pasimatymą ir viena išgėriau arbatos bei suvalgiau gabalėlį pyrago. Beveik neskubėdama ir šiek tiek pamąstydama apie tai, kas šiuo metu vyksta aplinkui mane. O kol kas tai, kas dedasi, mane džiugina. Tad laikau čiurikus, kad viskas taip būtų ir toliau. 

Na, jeigu tą pačią šv. Valentino dieną bėgiodama pažliugusiais Pavilnio keliukais būčiau nenusitrynusi kojų iki kraujo, dabar būčiau dar laimingesnė. Na, bet love hurts, kaip dainavo sena sena grupė Nazareth (o aš netgi esu girdėjusi ją gyvai!). Tad galiausiai užsiklijavau žaizdas ir įveikusi dar valandą cardio treniruotės sporto salėje pamilau save dar labiau. Ir tikrai buvau verta to pyrago. Jo dar šiek tiek liko ir Lietuvos gimtadieniui atšvęsti, jėj!

Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis

Rudeninė melancholija mane jau pričiupo. Pradėjau vis dažniau sustoti ir susimąstyti, kas vyksta aplink mane ir ar man tai patinka, ar norėčiau, kad kas nors pasikeistų. Pavyzdžiui, vieną vakarą supratau, kad per pastaruosius kelis mėnesius, kai gyvenu sau pačiai, sutikau turbūt visus mano likimą pakeitusius vyrus. Ar jie vėl pasirodė mano kelyje, kad primintų, jog reikėtų nekartoti senų klaidų, kažkada sugadinusių santykius, ar jie iš tiesų visada buvo netoliese, tik aš žiūrėjau ne į tą pusę?

Taip, vieni jų atliko gal tik epizodinius vaidmenis, kiti tikrai buvo pagrindiniai. Žiūriu atidžiau ir matau vieną - jie visi davė man nepakartojamas gyvenimo pamokas. Vienas išmokė pasitikėti, o paskui tą pasitikėjimą ilgam sugriovė, kitas - kad vasaros romanai turi tendenciją sušildyti ir šaltesnius metų laikus, trečias - kad reikia turėti mažiau kaprizų ir į gyvenimą žvelgti paprasčiau, ketvirtas - kad meilė gali imti ir tiesiog baigtis...

Ruduo - pats geriausias laikas prisiminti būtas ir tik išsigalvotas meilės dramas. O prisiminus skaudulius, juos numalšinti padės puodelis arbatos, taurė vyno ir gabalėlis obuolių pyrago. Kokį nors naują saldumyno su obuoliais receptą išbandau kone kiekvieną rudenį, bet naujienų atsargos niekaip neišsenka.

 Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis

24 cm skersmens kepimo formai reikės:
3 didelių obuolių ir vieno vidutinio ar mažesnio
130 gramų sviesto + šiek tiek ištepti kepimo formai
130 gramų cukraus
3 kiaušinių
160 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
šaukštelio vanilinio cukraus
dviejų didelių saujų aviečių
poros šaukštų aguonų
šaukšto rudojo cukraus
šaukštelio cinamono

Obuolius nulupti, išimti sėklas ir supjaustyti skiltelėmis, mažesniojo obuolio skilteles atidėti atskirai.
Minkštą sviestą išsukti su paprastu ir vaniliniu cukrumi, įmušti kiaušinius ir gerai išplakti. Po truputį įmaišyti miltus ir užmaišyti tirštą tešlą. Įmaišyti didžiąją dalį obuolių skiltelių ir avietes.
Pyrago formą ištepti sviestu, dugną iškloti kepimo popieriumi.
Supilti tešlą į formą, ant viršaus gražiai išdėlioti atidėtas mažesniojo obuolio skilteles ir apibarstyti ruduoju cukrumi, cinamonu bei aguonomis.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių.

Šaltinis - Renata Ničajienė "Sezoninė virtuvė", Smaguris, 2014 

Viename žurnale neseniai perskaičiau mintį, kad vyras greitai pamiršta savo praeitį, tačiau moters praeitis turėtų jį labai dominti, nes nežinia, ar ji jau su saviške atsisveikino. Tad buvusių mylimųjų pasirodymai nelabai padeda man žvelgti pirmyn, juk norisi atsigręžti į juos ir pažiūrėti, kas per žmonės galiausiai iš jų išaugo.

Va štai kokios mintys užplūsta vaikštinėjant vakarais ir žvelgiant į rudeninėmis spalvomis nudažytą dangų.

Į tą temą ir daina - Connie Francis "Stupid cupid".

P.S. Jei norėtųsi daugiau obuolių pyragų, rekomenduoju šitą, šitą ir dar šitą.

Chalvos pyragas

Kvepia pavasariu, tiesa? Na, bent man. Prisimenant, kad prieš savaitę vaikščiojau užšalusia jūros pakrante, o dabar namo šokinėju per balas ir net nebeapsimaunu antrų pirštinių, atrodo, kad jau tikrų tikriausias pavasaris. O ir tulpės namie pamerktos, ir šypsena dažnai aplanko. 

Žodžiu, laimingasis periodas, kad ir truputį pagadintas ligų, tęsiasi ir, tikiuosi, dar greitai nesibaigs.

O kad gyvenimas būtų dar geresnis, kartais norisi jį šiek tiek pasaldinti pyragais.

 Chalvos pyragas

Reikės:
160 gramų miltų
90 gramų rudojo cukraus
75 gramų sviesto
100 gramų saulėgrąžų chalvos
150 gramų grietinės
kiaušinio
šaukštelio cinamono

Sviestą išlydyti ir sumaišyti su miltais, cukrumi ir cinamonu. Iš gautos tešlos kepimo popieriumi išklotoje skardoje suformuoti pyrago dugną ir kraštelius.
Chalvą sutarkuoti ir sumaišyti su grietine. Kiaušinio trynį atskirti nuo baltymo. Trynį išmaišyti su chalvos ir grietinės mase, o baltymą išplakti iki standžių putų ir tuomet taip pat atsargiai sumaišyti su gautu mišiniu.
Jį supilti ant paruoštos tešlos ir kepti 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvės paslaptys" (numerio ir vėl nežinau, nes išplėštas lapas mėtosi stalčiuje nuo nežinia kada...)

Aš viršų dar apibarsčiau cukrinėmis širdelėmis, tad pyragas lyg ir bando pataikyti į vasario 14-osios maniją... Šiaip jis patiks tiems, kurie yra visiški chalvos mėgėjai (kaip aš), bet prie jo būtinai reikės arbatos, nes pyragas gana sausas ir gal kiek sprangokas... Antrą kartą greičiausiai jo nekepčiau.

Chalvą geriau naudočiau vaflių tortui su chalva arba iš tiesų valgyčiau ją vieną. Žmonės kalba, kad tai netgi sveika ir naudinga organizmui. Tiesa, nedideliais kiekiais, nes vis dėlto gana kaloringa...

Pastaruoju metu kostmosą apėmė kūrybinė krizė - kai kurie patiekalai iš virtuvės taip ir nenufotografuojami, nors būna pagaminti pirmą kartą ir tikrai verti paviešinimo. Galbūt trūksta laiko, galbūt motyvacijos, galbūt optimizmo ir džiaugsmų įrašai pareikalauja per daug jėgų...

Ne, kometa dar niekur neišskrieja, bet jeigu artimiausiu metu įrašų bus mažiau, prašau, nesmerkite ir laukite sugrįžimo.

Cinamoniniai sausainiai su riešutais

"Daug žmonių gyvena daugtaškiais. Iš to vėliau kyla didelės dramos," - pasakė vienas protingas žmogus, režisuojantis studentiškus spektaklius, o aš tai perskaičiusi visiškai pritariau. Dėl to dabar stengiuosi neslėpti savo minčių po daugtaškiais ar užuominomis, o pasakyti tai, ką noriu pasakyti. Ir vis dar šypsausi.

Žinoma, prie šypsenos prisideda namie nevystančios gėlės (tarp jų ir mano mylimosios tulpės!), rankinėje paslepiami saldumynai ir nepastebimai iki nakties užsitęsiantys pokalbiai. Tad po virtuvinio štilio man vėl norisi gaminti gardžias vakarienes ir kepti pyragus. Tiesa, man buvo patarta pasidomėti ir sausainiais, nes, pasirodo, pyragai ne visiems yra pats geriausias dalykas pasaulyje! Tad domiuosi.

Cinamoniniai sausainiai su riešutais

100 gramų kambario temperatūros sviesto

100 mililitrų cukraus

100 mililitrų rudojo cukraus

kiaušinio

100 gramų smulkintų mėgstamų riešutų
100 mililitrų avižinių dribsnių

100 gramų tarkuoto baltojo šokolado

175 mililitrų miltų

šaukšto malto cinamono

0,5 šaukštelio kepimo miltelių

0,5 šaukštelio druskos

Sumaišyti sviestą, abiejų rūšių cukrų ir kiaušinį. Suberti riešutus, tarkuotą šokoladą, avižinius dribsnius ir maltą cinamoną. Atskirai sumaišyti miltus, kepimo miltelius bei druską ir supilkite į tešlą. Maišyti, kol ji taps vientisa.

Tešlą šaukštu dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 10-15 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Prieš ragaujant atvėsinti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvės paslaptys" (nežinau koks, nes receptą išsikirpau ir tiek...)

Labai mėgstu tokio tipo sausainius. Atsimenu, dar prieš šv. Kalėdas iškepiau jų visiems tuo metu namuose besisvečiavusiems žmonėms, bet vis tiek didžiąją dalį suvalgiau pati, nes tiesiog nepavyko atsitraukti nuo dubens... Kartais būna!

O kas dar vyksta mano gyvenime? Nieko ypatingo. Šią savaitę ir toliau mokiausi naujų dalykų - į įdomiųjų studijų sąrašą įtraukiau biomechaniką, viename renginyje susipažinau su keliais policijos pareigūnais ir išgėriau kavos su generaliniu komisaru (gaila, ne su komisaru Reksu...), daug rašiau ir taisiau, pradėjau dėliotis vasaros planus ir skaityti apie vestuvių scenarijus...

Žodžiu, kiekviena diena atneša savų mažų džiaugsmų. Tik reikia atsimerkti ir juos pamatyti.

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

Gadau kalėdinę nuotaiką kaip tik įmanydama. Nupirkau visas dovanas ir rimtai imsiuosi valgomų dalykų bei masinio pakavimo šį savaitgalį, klausau klasikinių kalėdinių dainų ir netgi trypčioju į taktą, kai pasitaiko proga, rengiuosi šiltais ir pūkuotais megztiniais, vaikštau į šventinius koncertus ir ten šypsausi nuo ausies iki ausies, o paskui vėl grįžtu į nuolatinę nuovargio būseną. O ta pirštų galiukais paliesta šventinė nuotaika nuo manęs vėl iš naujo pasprunka.

Bet aš stengiuosi bent trumpam pabūti laiminga. Turiu ir įrodymą - naują projektą "365 optimizmo dienos". Kosminėje virtuvėje per 2,5 metų neprirašiau 365 pasakojimų, bet gal su džiaugsmo paieškomis bus lengviau negu su tobulais pyragais? 

Pagyvensim - pamatysim!

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

19 nedidelių keksiukų reikės:

100 gramų anakardžių riešutų

100 gramų minkšto sviesto

175 gramų rudojo cukraus

2 kiaušinių

375 mililitrų miltų

šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

120 mililitrų pieno

3,5 šaukštų medaus

Riešutus paskrudinti sausoje keptuvėje ir susmulkinti.

Sviestą išsukti su cukrumi. Įmušti kiaušinį, išsukti, tada įmušti bei išsukti ir antrąjį.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska. Suberti pusę kiekio į sviesto mišinį ir šiek tiek pamaišyti.

Pieną sumaišyti su 3 šaukštais medaus, supilti į sviesto ir miltų masę. Gerai išmaišyti ir suberti likusius miltus bei riešutus. Tešlą išsukti ir padalinti į popierinėmis formelėmis išklotas keksiukų formeles.

Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje su ventiliatoriumi apie 15-20 minučių.

Šaltinis - maisto tinklaraštininkų žurnalas "Debesys", 2013-2014 žiema, Nr. 6 (10)

---

Keksiukai buvo kepti "Pyragų dienai", kurioje VGTU biblioteka, pardavinėdama darbuotojų keptus pyragus, rinko pinigus akcijai "Knygų Kalėdos". Nedideliu indėliu pavyko prisidėti ir mūsų palėpei.

O kitą dieną trumpam apsimečiau Snieguole - pasipuošusi prijuoste su Rudolfu šypsojausi studentams ir dalinau jiems pusrytinę kakavą bei bandeles.

Linkėti visiems geros dienos irgi gali būti smagu!

Kolegos sakė, kad čia matosi mano kontūrai (sakė ir kitaip, bet geriau to nekartosiu...)

P.S. Dalyvauju maisto tinklaraštininkų kalėdinio slapuko akcijoje - mano dovana jau nukeliavo pas Eglę į skruzdėliukų skverą, o aš vis dar laukiu paštininko... Bet jau greitai, aš tikiu!

Apverstas spanguolių pyragas

Kai visur šviečia kalėdinės lemputės net nepastebi, kaip aplinkui pradeda vykti tikri stebuklai. Pavyzdžiui, imi ir pasikvieti vieną didžiausių maisto kritikų į svečius valgyti pačios kepto pyrago, kuris kainuoja šiek tiek nervų ir orkaitės šveitimo. Bet svečias atsineša vyno ir sekmadienio vakaras lengvai išsitrina iš savaitės. 

Arba netyčia sutinki seniai matytą bei baisiai užsiėmusį žmogų ir sulauki šypsenos. Arba pažiūrėti tris filmus per tris dienas, nes tiesiog gali skirti sau tiek laiko. 

Po kalėdinėmis lemputėmis jau gimsta pažadai kitiems metams. Greitai jais pasidalinsiu, o kol kas laikau čiūrikus, kad man pagaliau užtektų jėgų nuosekliai jų laikytis.

Apverstas spanguolių pyragas

Reikės:
Spanguolėms:
110 gramų sviesto
300 gramų cukraus
2 šaukštų vandens
šaukštelio malto cinamono
350 gramų spanguolių
Tešlai:
225 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos
85 gramų sviesto
100 gramų cukraus
110 gramų rudojo cukraus
2 kiaušinių
175 mililitrų grietinės

Sviestu gausiai ištepti apskritą atsegamą kepimo formą. Jos dugną ir kraštus iškloti aliuminio folija.

Paruošti spanguoles: ant vidutinės ugnies išlydyti sviestą, įmaišyti cukrų, vandenį ir cinamoną. Maišyti, kol cukrus ištirps, tada užvirinti ir suberti spanguoles. Gerai išmaišyti, kad spanguolės pasidengtų padažu, o tada supilti į paruoštą kepimo formą.

Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitame dubenėlyje kambario temperatūros sviestą išsukti su ruduoju ir paprastu cukrumi iki šviesios purios masės. Po vieną įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Įmaišyti grietinę. Suberti sausus produktus ir išmaišyti, kad neliktų miltų gumuliukų. Tešlą supilti ant spanguolių.

Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 50 minučių arba kol patikrinus pyragą mediniu pagaliuku šis įsmeigtas ir ištrauktas iš kepinio bus švarus. Pyragą 10 minučių atvėsinti, atsargiai apipjauti kraštus, kad atliptų nuo sienelių ir apversti į lėkštę. 

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė. Nuo... Iki..." 2011 m. Nr.. 10 (29)

Patingėjusi eiti į turgų (juk jame yra ką pamatyti bei įsigyti ir žiemą, tiesa?), spanguoles pirkau šaldytas - jos buvo milžiniškos! Galbūt dėl to, o galbūt dėl kokių nors kitokių priežasčių, spanguolės neišliko ten, kur gražiai jas sudėjau (t.y. dugne), o nukeliavo kažkur į pyrago vidurį. Na, bet sukantis iš situacijos atradau pyrago puošimo cukraus pudra būdą. Šiek tiek nekeptų spanguolių ant viršaus taip pat niekam nepamaišė ir prie karamelės kalorijų dar davė šiek tiek vitamino C, kurio, manau, dabar man pačiai labai reikėtų bandant nuvaryti aplinkui besisukančias bacilas.

O grįžtant prie kalėdinės atmosferos, norėčiau, kad tie kasdienybės stebuklai taip greitai nepasimestų tarp dienų. Arba kad jų nenuslopintų skubėjimas ir stresas dėl šventinių pirkinių ar dovanų. Galvoju, kad jau viską apmąsčiau, teliko pasirūpinti keletu smulkmenų. Ir pirmą kartą gyvenime iškepti kūčiukų.