2014 m. sausio 9 d., ketvirtadienis

Cinamoniniai sausainiai su riešutais

"Daug žmonių gyvena daugtaškiais. Iš to vėliau kyla didelės dramos," - pasakė vienas protingas žmogus, režisuojantis studentiškus spektaklius, o aš tai perskaičiusi visiškai pritariau. Dėl to dabar stengiuosi neslėpti savo minčių po daugtaškiais ar užuominomis, o pasakyti tai, ką noriu pasakyti. Ir vis dar šypsausi.

Žinoma, prie šypsenos prisideda namie nevystančios gėlės (tarp jų ir mano mylimosios tulpės!), rankinėje paslepiami saldumynai ir nepastebimai iki nakties užsitęsiantys pokalbiai. Tad po virtuvinio štilio man vėl norisi gaminti gardžias vakarienes ir kepti pyragus. Tiesa, man buvo patarta pasidomėti ir sausainiais, nes, pasirodo, pyragai ne visiems yra pats geriausias dalykas pasaulyje! Tad domiuosi.

Cinamoniniai sausainiai su riešutais
100 gramų kambario temperatūros sviesto
100 mililitrų cukraus
100 mililitrų rudojo cukraus
kiaušinio
100 gramų smulkintų mėgstamų riešutų
100 mililitrų avižinių dribsnių
100 gramų tarkuoto baltojo šokolado
175 mililitrų miltų
šaukšto malto cinamono
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos

Sumaišyti sviestą, abiejų rūšių cukrų ir kiaušinį. Suberti riešutus, tarkuotą šokoladą, avižinius dribsnius ir maltą cinamoną. Atskirai sumaišyti miltus, kepimo miltelius bei druską ir supilkite į tešlą. Maišyti, kol ji taps vientisa.
Tešlą šaukštu dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 10-15 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.
Prieš ragaujant atvėsinti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvės paslaptys" (nežinau koks, nes receptą išsikirpau ir tiek...)

Labai mėgstu tokio tipo sausainius. Atsimenu, dar prieš šv. Kalėdas iškepiau jų visiems tuo metu namuose besisvečiavusiems žmonėms, bet vis tiek didžiąją dalį suvalgiau pati, nes tiesiog nepavyko atsitraukti nuo dubens... Kartais būna!



O kas dar vyksta mano gyvenime? Nieko ypatingo. Šią savaitę ir toliau mokiausi naujų dalykų - į įdomiųjų studijų sąrašą įtraukiau biomechaniką, viename renginyje susipažinau su keliais policijos pareigūnais ir išgėriau kavos su generaliniu komisaru (gaila, ne su komisaru Reksu...), daug rašiau ir taisiau, pradėjau dėliotis vasaros planus ir skaityti apie vestuvių scenarijus...

Žodžiu, kiekviena diena atneša savų mažų džiaugsmų. Tik reikia atsimerkti ir juos pamatyti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą