Vokiškos salotos su ridikėliais

Kelis savaitgalius iš eilės leidau kelyje – važinėjau po Lietuvą ir grožėjausi, kokių nuostabių vietų čia yra. O šiandien, kai kelias valandas vaikštinėjau po mišką, nuo Vilniaus centro nutolusį vos kelis kilometrus, pagalvojau – o kas man patinka labiau? Miestų industrija ar gamtos ramybė? Kur aš mieliau leisčiau savo vasaras – ar senamiesčio name su gražiu balkonu ir galimybe nusileidus į gatvę iš karto gauti kavos ir kanelių, ar kaime prie ežero, ant kurio tiltelio rytais prieš nusilenkdama saulei sveikinčiausi su paukščiais? Tiek vienas, tiek kitas variantas man suteikia daug džiaugsmo, tad atsakymo dar kurį laiką paieškosiu.

Prie egzistencinių klausimų priveda ir vasaros malonumai. Pavyzdžiui, vaikštinėjant turguje ir besirenkant, kokias uogas šiandien rinktis kokteiliui – mėlynes ar juoduosius serbentus, tikrai gali įsiskaudėti galva. Tada pradedi pirkti viską iš eilės. Taip vieną ankstyvesnę vasaros dieną Halės turguje mano pirkinių krepšį papildė bulvės, ridikėliai ir gražgarstės. Gerai, kad iš jų išėjo puikios salotos.

Vokiškos salotos su ridikėliais

2 porcijoms reikės:
4-5 vienodo dydžio nedidelių šviežių bulvių
4-6 ridikėlių
4 riekelių šoninės
80 gramų gražgarsčių
šaukštelio grūdėtųjų garstyčių
šaukštelio medaus
3 šaukštelių baltojo vyno acto
2 šaukštų aliejaus
druskos

Garstyčias, baltojo vyno actą, aliejų ir medų sumaišyti, pagardinti druska.
Neskustas, bet gerai nuplautas bulves išvirti. Jas dar šiltas supjaustyti ir sumaišyti su dalimi pasigaminto užpilo.
Šoninės juosteles pakepinti sausoje keptuvėje, ridikėlius supjaustyti. 

Dėti į lėkštę gražgarstes, bulves, ridikėlius, šoninės juosteles. Visus ingredientus sumaišyti ir apšlakstyti likusiu užpilu.

Šaltinis – Verdu ir kepu, Nr. 4 (vasara)

Aš ilgą laiką norėjau pasigaminti kokių nors bulvių salotų, bet vis neprisiruošdavau. Per vieną konferenciją paragavau tarp užkandžių pasislėpusių vokiškų salotų ir jos tikrai nepaliko didelio įspūdžio, bet nusprendžiau, kad vos po vieno prasto susitikimo dar negaliu jų išbraukti iš virtuvės sąrašų. Ir štai! Džiaugiuosi, kad suteikiau joms dar vieną šansą, nes dvi pasiruoštas porcijas „sukapojau“ per vieną kartą ir tą popietę tikrai buvau labai laiminga. Tad rekomenduoju ir jums.

Lietuva yra puiki atostogų vieta net tikrąją lietuviškąją vasarą, kai vieną akimirką lyja, o kitą – jau kaitriai šviečia saulė. Laiką maloniai ir smagiai galima leisti tiek vaikštinėjant prie marių, tiek ilsintis ant ežero kranto, tiek kopiant į piliakalnius ir apžvalgos bokštus. Bet iki mano karštų (orų prognozė skelbia, kad visas dienas bus daugiau nei +30) graikiškų atostogų liko tik savaitė ir aš pradėjau beprotiškai jų laukti. Štai, prisipažinau. Ir einu dar šiek tiek paskaityti, ką įdomaus galėsiu ten pamatyti ir nuveikti.

Lašiša su pistacijomis ir šparagais

„Visi gyvi daiktai turi lašelį tam tikro pamišimo, kuris juos varinėja keistais, kartais nepaaiškinamais būdais. Tas pamišimas gali ir išgelbėti, tai neatskiriama sugebėjimo prisitaikyti dalis. Be jo neišgyventų nė viena rūšis.“ (Yann Martel „Pi gyvenimas“)

Žiūrint iš toli, aš tikrai neatrodau pamišusi. Anaiptol, esu tikrai rami ir net ne per daug emocinga mergina. Tačiau mano viduje dažniausiai siaučia audros. Kad jas nuraminčiau ir nukreipčiau energiją tinkama linkme, kartais turiu imtis drastiškų sprendimų. Pavyzdžiui, šeštadienio rytą atsikelti 4:45 ir po 15 minučių jau žvaliai risnoti Vilniaus gatvėmis, kurios tokiu metu tikrai nemiega – net negali pasakyti, ar miestas jau nubudo ar po gaivališkos nakties dar neužmigo...

Arba į savo ir taip suspaustą laisvalaikį įgrūsti dar vieną darbinį projektą. Tiesa, jis žada naujas patirtis, įdomius įspūdžius ir aplinkui skambančią muziką. Atšvęsti šį naują etapą reikėjo skaniai ir kiek prabangiai.

Lašiša su pistacijomis ir šparagais

Dviems porcijoms reikės:

300 gramų lašišos (filė arba didkepsnių)
didelės saujos sūdytų pistacijų
pundelio šviežių šparagų
kelių šaukštų tarkuoto parmezano
šviežiai maltų pipirų
alyvuogių aliejaus
pusės citrinos sulčių
šaukšto medaus
šaukšto garstyčių

Dubenėlyje sumaišyti citrinos sultis, medų, garstyčias ir šlakelį alyvuogių aliejaus. Į didesnį indą guldyti lašišos gabalėlius ir užlieti marinatu. Gerai išmaišyti, kad lašiša juo pasidengtų, ir palikti marinuotis kambario temperatūroje 1–1,5 val.

Išlukštenti ir sukapoti pistacijas – nereikia persistengti, lai lieka didesni gabalėliai.

Išsimarinavusią lašišą apvolioti pistacijose, lengvai paspausti, kad riešutai priliptų. Tuomet žuvį dėti į alyvuogių aliejumi pateptą kepimo indą ir 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje kepti 5-10 min (kepimo laikas priklauso nuo lašišos gabalėlių storio, tad reikia stebėti situaciją).

Dubenėlyje šparagus apšlakstyti alyvuogių aliejumi, pabarstyti šviežiai maltais pipirais ir tarkuotu parmezanu. Tuomet guldyti juos šalia jau apkepusios lašišos ir grąžinti į orkaitę dar maždaug 10 minučių, kol išsilydys sūris, o pistacijos švelniai paruduos.

Papildomų garnyrų jau kaip ir nebereikia.

Šaltinis – Mūza su kočėlu

Šparagų (a.k.a. smidrų) sezonas nėra labai ilgas – skubėkite ragauti ir mėgautis! Kol kas aš dar nesu didi jų gaminimo meistrė, bet jau žinau, kad šparagai puikiai tinka tiek prie žuvies (įrodyta šiuo receptu), tiek prie paprasčiausių minkštai virtų kiaušinių, tiek paįvairinti įprastas salotas.

--

O pabaigai, dar viena citata iš mano pamėgto tinklaraščio „Proto aistros“ – „Tik batai turi būti patogūs, visi kiti pasirinkimai turi būti tikri ir ne dėl patogumo“. Žinoma, ši mintis parašyta galvojant apie vyrus ir tai, kad nereikia rinktis „patogaus“ varianto, o nepasiduoti ieškant to tikrojo. Bet ji puikiai tinka ir kitiems gyvenimo sprendimams.

Ne viskas turi būti patogu ir paprasta. Iššūkių irgi reikia. Tad dabar atėjo metas griebti juos už ragų. 

Kepta lašiša su medaus glajumi

Lankydamasi svetimame mieste visada pagalvoju, ar norėčiau jame pabūti ilgiau ir įsijausti į vietinės gyventojos vaidmenį. Atostogos Londone į mano „galėčiau ten gyventi“ miestų sąrašą įtraukė ir Didžiosios Britanijos sostinę. Puikiai įsivaizduoju save rytais skaitančią knygą prigrūstame metro vagone, o po to spėriai žingsniuojančią į darbą gatvėmis, kuriose susipina senoji ir naujoji architektūra. Taip pat puikiai matau save sėdinčią parke ant suolelio ar tiesiog ant žolės ir maitinančią voveres sausainiais (su šokoladu!). O savaitgaliais galėčiau arčiausiai namų esančiame bare valgyti angliškus pusryčius ir pradėti savo dieną nuo pintos elio.

Svajonė kurį laiką pagyventi kitoje šalyje manyje atgyja po kiekvienų atostogų užsienyje, tad naujos panašių emocijų bangos lauksiu jau pavasariui įsibėgėjus. O kol dar gyvenu po truputį blėstančiais prisiminimais apie Londoną, įkvėpta tradicinio britiško „fish and chips“ noriu parodyti, kokia žuvis lankosi mano virtuvėje.

Iš tiesų su žuvimi bandau susidraugauti jau kelerius metus, tačiau mūsų santykiai vis dar gana komplikuoti. Tikiuosi, jog po šio paprastučio, bet labai gardaus patiekalo, šviežia lašiša į mano namus atkeliaus dažniau.

Kepta lašiša su medaus glajumi

Reikės:

lašišos filė (vienai porcijai – 120 g)
2 šaukštų medaus
gabalėlio šviežio imbiero
šaukštelio Dižono garstyčių
žaliosios citrinos sulčių
druskos

Paruošti glajų: nedideliame dubenėlyje sumaišyti pašildytą medų su Dižono garstyčiomis, įmaišyti luptą ir tarkuotą arba labai smulkiai supjaustytą imbierą ir žaliosios citrinos sultis. Gauta mase aplieti lašišos filė. Pagardinti druska.

Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių arba kol lašiša gražiai paruduos.

Patiekti su karštu vandeniu nuplikytais brokoliais ir orkaitėje keptomis batatų lazdelėmis. Arba su mėgstamomis salotomis, žinoma.

Šaltinis – Ilka Adams „Supermaistas“, Obuolys, 2015 m.

Mano racione daug dažniau pasitaiko rūkyta lašiša – ji tinka tiek su salotomis, tiek su grikiais, tiek su makaronais, tiek su paprasta duona. Menu, kad špinatų ir lašišos pyragas, keptas, atrodo, prieš šimtą metų (tada dar gyvenau Karoliniškėse su dviem žaviomis damomis) buvo labai skanus, reikės jį įtraukti į pavasario meniu. 

Na, o britų nacionalinis patiekalas „fish and chips“ didelio įspūdžio man nepaliko. Žinoma, buvo skanu – menkę, apkeptą tešloje, pub‘as „Punch & Judy” (įkurtas dar 1787 metais!) patiekė su apskrudusiomis bulvytėmis, žirneliais, marinuotais svogūnais, duona su sviestu ir keliais padažais. Pastarųjų, mano kuklia nuomone, ten niekam nebereikėjo, skonių užteko ir taip. 
Angliški pusryčiai pub‘e buvo kiek įdomesnė gastronominė patirtis. Bet greičiausiai dėl to, kad mane, nelabai mėgstančią pupeles, labai maloniai nustebino būtent jų skonis. Ir gal dar dėl to, kad šalimais sėdėję ir apie gyvenimą pliurpę vyriškiai išlenkė bent po kelis bokalus alaus (o dar net vidurdienio nebuvo!). Na, bet o kam nepasitaiko tokių savaitgalių...?

Sumuštiniai su karamelizuotais svogūnais

Pastarosiomis dienomis supratau, kad pavargau. Pavargau nuo kasdienių naminių pareigų, nuo darbinių iššūkių ir nesibaigiančių tekstų, nuo nuolatinių pastangų būti gražiai, mandagiai ir maloniai, nuo skubėjimo pirmyn-atgal, nuo planavimo, nuo skaičiavimo, nuo kalbų, nuo pažadų ir nuo savo pačios lūkesčių.

Aš neprivalau būti tobula moteris. 

Vietoj gurmaniškos vakarienės galiu paprasčiausiai nueiti į greito maisto restoraną arba pasigaminti skanų sumuštinį. O po to sušlamšti didžiulę plytą šokolado. 

Sumuštiniai su karamelizuotais svogūnais

Reikės:

svogūno

mėlynojo svogūno

poro

2 šaukštų cukraus

kepto vištienos ketvirčio

pomidorų padažo

grūdėtųjų garstyčių

majonezo

batono

aliejaus

džiovintų bazilikų, raudonėlių ar žolelių mišinio

sūrio

Svogūnus sukapoti nedideliais kubeliais, baltąją poro dalį supjaustyti pusžiedžiais. Keptuvėje įkaitinti šlakelį aliejaus, suberti svogūnus ir porus, juos apibarstyti cukrumi ir vis pamaišant kepti ant silpnos ugnies 10-15 minučių, kol svogūnai visiškai suminkštės ir karamelizuosis. 

Dubenėlyje sumaišyti grūdėtąsias garstyčias, pomidorų padažą ir majonezą (santykis 1:1:1 arba pagal skonį). Mišiniu patepti batono riekelę, ant jos dėti smulkiais gabaliukais suplėšytą vištieną, o tuomet ir karamelizuotus svogūnus. 

Pagardinti sumuštinius džiovintomis žolelėmis, užberti sūrio ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol sūris išsilydys.

Valgyti dar šiltus. 

Šaltinis - portalas ji24.lt

---

Gerai, kad iš tiesų laukia atokvėpis. Jau visai greitai. Bus naujų žmonių, naujų įspūdžių ir kitokio - to gerojo nuovargio, kuris apima ištrūkus iš rutinos ir iki nukritimo vaikštant svetimomis gatvėmis.

Tyliai tyliai tą artėjančią savaitę vadinu atostogomis, nes šį kartą planuoju kompiuterį palikti namuose. 

Galbūt mano gerai nuotaikai tiesiog užtektų nors kartą gerai išsimiegoti? Kažkodėl ta nuolatinė prieblandos zona (juk ryte einant į darbą saulė dar tik teka, o grįžtant ji jau būna kone nusileidusi) nepadeda pakankamai pailsėti. O naktimis mane kankina labai spalvoti ir kupini veiksmo sapnai, kuriuos ryte pasakojant prie puodelio arbatos, neįmanoma nešyptelėti.

Nors tiek.

Smidrų pyragėliai su brie sūriu

Vasara veržiasi pro atvirus langus ir nuspalvina pečius bei skruostus, priverčia nusilakuoti kojų nagus, o paskui apsiklijuoti pirštus pleistrais, nes vasarinės basutės pasirodo besančios visiškos monstrės kankintojos. Vasara leidžia sėdėti lauke iki vėlumos ir grožėtis vis dar šviesiu dangumi, ji pakviečia pusryčiauti balkone ir valgyti braškes su pienu. Vasarą norisi gulėti ant žolės, piknikauti medžių pavėsyje, o po to mirkyti kojas fontane...

Iki kalendorinės vasaros - dar beveik savaitė, tad viskas eis tik dar geryn ir geryn! O planuojamiems piknikams labai rekomenduoju sluoksniuotos tešlos pyragėlius su smidrais ir brie sūriu.

Reikės:

trijų lapelių šaldytos sluoksniuotos tešlos

nedidelio ryšelio smidrų

kiaušinio

šaukšto grietinės

2 arbatinių šaukštelių grūdėtų garstyčių

žiupsnelio druskos

gabalėlio brie sūrio

šviežiai maltų juodųjų pipirų

kelių vyšninių pomidorų

Sluoksniuotos tešlos lapelius atitirpdyti. Tuomet palei lapelių kraštus prarėžti tešlos paviršių, o tešlos vidurį subadyti šakute. Kepti 220 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes.

Šakute suplakti kiaušinį, grietinę, žiupsnelį druskos ir garstyčias. Smidrus nuplauti, nupjauti kiečiausias kotelių dalis ir kelias minutes apvirti - tai daryti reikėtų surišus ryšelį ir pastačius jį puode, kad vanduo neapsemtų viršūnėlių, nes joms užteks vien vandens garų.

Išėmus iš orkaitės tešlą ant jos vienu sluoksniu dėti apvirtus ir nusausintus smidrus, ant viršaus dėti plonas brie sūrio riekutes, pusiau perpjautus vyšninius pomidorus. Užpilti kiaušinio plakiniu ir apibarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

Grąžinti į orkaitę dar 6-8 minutėms.

Šaltinis - villa-alps tinklaraštis

Tiesa, vieno dalyko vasarą nesinori. Ko? Bėgioti, kai termometro stulpelis saulėkaitoje rodo beveik arba lygiai, arba net virš 30 laipsnių karščio. Neįsivaizduoju, kokia temperatūra tvyrojo šiandien, bet supratau, kaip kartais tiesiog būtina savo spintoje turėti galvos apdangalą...

Bet ištvėriau visą šitą reikalą (labai pagelbėjo dviejose vietose netikėtai gautas dušas - tokio labai reikėjo ir link pabaigos, nes jau ruošiausi stačia galva šokti į Vilnelę) ir šiandien įveikiau sau mestą iššūkį - įveikiau Vilniaus senamiesčio gatveles. Gal ne taip greitai, kaip tikėjausi, bet svarbu, kad užtikrintai. 

Pakartosiu distanciją po savaitės Šiauliuose, o tuomet jau pradėsiu ruoštis didesniam iššūkiui, kad rudenį įveikčiau dvigubai ilgesnį atstumą. Ir nemirčiau taip, kaip šiandien.

Lašišos ir porų pyragas su grūdėtosiomis garstyčiomis

Pastarosiomis dienomis kaip niekada anksčiau galvojau apie tai, kaip mano gyvenimas atrodys peržengus 50-ies metų ribą. Įkvėpta tarpusavyje susijusių kelių filmų ir spektaklio, pažiūrėtų per kelias dienas, apmąsčiau ateities variantus - ką aš tuomet veiksiu, kur keliausiu, kuo užsiimsiu, kokie žmonės bus šalia, ką gaminsiu šeimyninėms vakarienėms, kokį šunį turėsiu, kur gyvensiu... Bet dabar nusipurtau visas svajones ir susikoncentruoju ties čia ir dabar - juk būtent šiandien ir kuriu savo ateitį. Ir žinau, kad, bet kokiu atveju, ji bus graži.

Net jeigu ir toliau planuosiu gyvenimą valandų tikslumu ir ne kiekvieną savaitgalį rasiu laiko kepti tokius pyragus.

Lašišos ir porų pyragas su grūdėtosiomis garstyčiomis
24 centimetrų skersmens formai

Tešlai reikės:
200 gramų miltų
100 gramų atšaldyto sviesto
5 šaukštų šalto vandens
druskos

Įdarui reikės:
poro
40 gramų sviesto
150 gramų rūkytos lašišos
150 mililitrų pieno
2 kiaušinių
3 šaukštų grietinės
šaukšto grūdėtųjų garstyčių
saujos krapų

Pirmiausia reikės paruošti tešlą: atšaldytą sviestą įtarkuoti į dubenį su miltais. Įberti žiupsnelį druskos ir pirštų galais įtrinti sviestą į miltus, kol masė taps panaši į drėgnus trupinius. Greitai maišant peiliu, apšlakstyti vandeniu miltų ir sviesto masės kraštus. Jei atrodo, kad ji labai sausa, vandens pilti šaukšteliu ar dviem daugiau. Rankomis iš tešlos suformuoti skritulį (neminkyti!), jį suvynioti į maistinę plėvelę ir 15 minučių palaikyti šaldytuve.

Iš tešlos ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočioti apskritą lakštą, didesnį už kepimo formos dugną. Atsargiai perkelti tešlą į kepimo formą, suformuoti iš tešlos kraštelius, o perteklių nuimti. Formą su tešla palaikyti šaldiklyje apie 10 minučių arba pusvalandį šaldytuve, kad pyrago pagrindas sukietėtų. Kai tai nutiks, tešlą uždengti kepimo popieriumi, ant jo berti stiklainiuką pupelių ar kitokio "balasto" ir kepti 15 minučių 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje. Tuomet kepimo popierių nuimti, o pagrindą grąžinti į orkaitę dar 10 minučių.

Įdaro ruošimas: porą nuplauti ir jo baltąją dalį stambiai supjaustyti. Apkepti keptuvėje su trupučiu sviesto, kad suminkštėtų.

Kiaušinius išplakti su grietine, pienu, garstyčiomis ir truputėliu druskos. Suberti smulkiai kapotus krapus.

Ant paruošto pyrago pagrindo dėti apkeptus porus, išdėlioti lašišos gabalėlius ir užpilti kiaušinių plakiniu. Atsargiai grąžinti pyragą į orkaitę, sumažinti temperatūrą iki 160 laipsnių ir kepti dar 35-40 minučių.

Šaltinis - Beatos virtuvė: kepinių knyga, Beatos virtuvė, 2012.

Darbo su tešla tikrai nemažai, bet iš bėdos galima naudoti ir šaldytą bemielę tešlą. Tačiau, pyragas su namine tešla tikrai daug skanesnis.

Taip pat šią savaitę padariau visai malonų atradimą - parduotuvėje norėdama įsigyti alkoholinių gėrimų aš atrodau kaip nepilnametė! Trys bandymai = trijų pardavėjų pakilę antakiai skaičiuojant, kiek bus iš 2014 atėmus 1988. Ne mažiau negu 25!

Na, bet galiu įsivaizduoti, kad mane taip atjaunina pavasarinis planas rinktis sveikesnį maistą ir didinti fizinį aktyvumą. Oh yeah!

Lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais

Ir vėl norisi pradėti įrašą šalčio tema... Na, bet dabar sausis, negi galima ko nors kito iš lietuviškos žiemos tikėtis? Tiesa, norėčiau, kad dabar atšiltų dar bent dešimčia laipsnių, kad savaitgalį, kurį leisiu mieste prie jūros, nenušalčiau kojų ir/ar rankų pirštų. Bet bus taip - kaip bus!

Svarbiausia, kad pavasario pranašai vienas po kito jau lenda į viešumą. Štai, visai neseniai prasidėjo registracija į pavasarinius bėgimus (teip, užsiregistravau!), suaktyvėjo žinios apie Knygų mugę (kuri šiemet jau nebebus mano metų įvykis, bet vis tiek norėsiu joje apsilankyti), prašviesėjo rytai ir vakarai (iš darbo išeinu dar šviesoje, tikrai!), o už lango kartais sučiulba vienišas paukščiukas. Tad lieka laukti ir tikėtis, kad pavasaris neužtruks iki balandžio vidurio... 

O kol laukiame, šildomės iš vidaus - tam puikiai padės mano blogo viešnios Mildos lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais receptas!

Lietiniams reikės:

2 kiaušinių 

2 šaukštų cukraus 

2 šaukštų aliejaus

4 šaukštų pieno

200 gramų miltų

400 mililitrų šalto vandens

žiupsnelio druskos

Įdarui reikės:

150 gramų virto kumpio

didelės saujos špinatų

kelių šaukštų garstyčių

150 gramų tarkuoto fermentinio sūrio

Padažui reikės:

25 gramų sviesto

30 gramų miltų

250 mililitrų pieno

žiupsnelio tarkuoto muskato riešuto

druskos

Iškepti lietinius: kiaušinius, cukrų, aliejų ir pieną lengvai išplakti, pasūdyti. Berti miltus ir gerai išmaišyti. Įpilti 350 mililitrų vandens, vėl išmaišyti. Palikti tešlą pusvalandžiui išbrinkti, tada supilti likusį vandenį ir permaišyti. 

Gerai įkaitinti keptuvę, patepti ją aliejumi ir iškepti lietinius blynus.

Sukti lietinius: špinatus nuplikyti verdančiu vandeniu. Blyną patepti garstyčiomis (jų kiekį derinti pagal garstyčių aštrumą), guldyti ploną kumpio griežinėlį, dėti špinatų ir susukti. Blynų suktinukus supjaustyti mažesniais gabalėliais.

Virti padažą: sviestą ištirpinti nedideliame puode, suberti miltus ir gerai išmaišyti. Tada supilti pieną ir maišant kaitinti, kol padažas užvirs ir sutirštės. Pagardinti druska ir muskato riešutu.

Kepimo formą patepti padažu ir sudėlioti blynelius. Ant jų supilti likusį padažą ir apibarstyti tarkuotu sūriu. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 minučių.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2014

Milda šį apkepą gamino vieną šeštadienio vakarą, kai su draugais žaidėme visus stalo žaidimus iš eilės ir gėrėme daug raudono vyno... O kodėl šitas patiekalas turėtų šildyti? Garstyčios pasitaikė aštrokos... Bet vis tiek buvo labai skanu!

Taigi, dar kartą įrodymas - mūsų namuose gaminu ne tik aš :)

---

O pabaigai šį kartą priminsiu savo vis dar šviežią projektą 365 optimizmo dienos - šiandien parašiau jau 45 įrašą! Tikrai tikėjausi, kad bus lengviau rasti laiko pildyti dar vieną tinklaraštį, bet va, dažniausiai prisėdu kelis kartus per savaitę, atsiverčiu užrašų knygelę, kuriame fiksuoju džiaugsmus ir parašau kelis įrašus vienu prisėdimu. Niurzgu tiek pat, bet bent kelioms valandoms susikoncentruoju vien į tai, kas gyvenimą daro geresnį. Ir pagalvoju, ką reikėtų daryti, kad tokių mažų dalykų aplinkui būtų kuo daugiau.

Nesušalkit.

Keptų nektarinų salotos su mocarela

Tik šiandien galų gale pastebėjau, kad medžiai nusispalvino lapus geltonai ir raudonai. Netikėtai pakėliau galvą nuo rusų kalbos konspektų (taip, dariau namų darbus tik važiuodama į pamoką) ir ruduo smogė man iš pasalų. Dabar yra tas gražiausias ir tikriausias rudens metas, kai galima rinkti lapus, į kišenes susikrauti dar nepastebėtus kaštonus, vaikštinėti gatvėmis su kavos ar arbatos puodeliu rankose ir džiaugtis, kad nelyja ar nesninga.

Bet ankstyvas kėlimasis ryte, kai už lango tamsu, o namie šalta kaip šaldytuve, greitai gali pribaigti visą norą džiaugtis grožiu aplinkui... Tad mintyse niūniuoju dainas apie formaldehidą ar cukrų ir savo nuotaiką gerinu saldumynais arba nektarinais.

Keptų nektarinų salotos su mocarela

Reikės: 
6 nektarinų
žiupsnelio druskos
3 didelių saujų gražgarsčių lapų
mėlynojo svogūno
mocarelos
4 šaukštų balzamiko acto
2 šaukštelių medaus
2 šaukštelių garstyčių
skiltelės česnako
6 šaukštų alyvuogių aliejaus
šaukšto riebios grietinėlės
druskos, juodųjų pipirų

Nektarinus padalinti ketvirčiais, išimti kauliukus, pabarstyti žiupsneliu druskos ir apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Kepti gerai įkaitintoje orkaitėje ant grotelių, kol suminkštės.
Paruošti padažą: dubenyje sumaišyti actą, medų, garstyčias, trintą česnako skiltelę ir pamažu pilant alyvuogių aliejų maišyti, kol padažas taps vientisos konsistencijos. Įmaišyti grietinėlę, pagardinti druska ir pipirais.
Gražgarsčių lapelius ir griežinėliais pjaustytą svogūną sumaišyti su padažu. Ant viršaus dėti keptus nektarinus ir plėšytą mocarelą.


Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki..." (receptas iškirptas iš kažkurio numerio...)

Originaliame recepte kepami persikai, bet aš pamačiau akciją nektarinams ir išbandžiau su jais. Manau, kad nieko nepraradau. Visų iškeptų nektarinų nesudėjau į salotas - likusius suvalgiau vienus. Irgi buvo labai skanu.

Aktualijos iš darbinio fronto - persitvarkėme kabinetą ir dabar sėdžiu "kubike", kokius rodo per amerikiečių filmus bei serialus. Būtų visai smagu, jei kolegos kiekvieną kartą nejuokautų "eik atgal į būdą" tema. Nes trečią dieną iš eilės tai jau tikrai nebelinksmina.
Bet va, artėjant pusmečio sukakčiai universitete, pagaliau jaučiuosi sėdinti savo kėdėje ir susipažįstu su vis daugiau žmonių (turėti 2000 kolegų tikrai ne juokas!), o su kai kuriais jau pradedu "tujintis". Pasiekimai!
Tik galėtų tos atostogos greičiau ateiti...

Turbo sumuštiniai su kalakutiena ir špinatais

Bėgioti prieš pat prasidedant lietui ir škvalui. Juoktis ir apsimetinėti kitu žmogumi. Šokti. Važiuoti ant dviračio bagažinės ir dainuoti. Valgyti daug torto. Vakarieniauti balkone. Gaminti ledus. Iki gilios nakties žiūrėti filmus. Stebėti žaibus. Skaityti. Braukti džiaugsmo ašarą. Daug kalbėtis. Daug gaminti. Suplanuoti rudens džiaugsmus. Apsvarstyti gyvenimo sprendimus ir paklydimus.
Visa tai (ir dar daugiau!) buvo, yra ir bus mano atostogų tikslai.

O kad viskam užtektų energijos, reikia turbo sumuštinių.

2 sumuštiniams reikės:
4 batono riekelių
poros šaukštelių garstyčių
poros šaukštelių majonezo
pusės obuolio
saujos špinatų lapelių
kelių baziliko lapelių
virto kalakutienos kumpio
šviežiai maltų pipirų

Batono riekeles paskrudinti orkaitėje, kol truputį sukietės. Dvi aptepti majonezu ir pabarstyti šviežiai maltais pipirais, kitas dvi patepti garstyčiomis (atsargiai - nepadauginti!). Ant garstyčių dėti kumpio riekeles, nuplautus ir nusausintus špinatų bei bazilikų lapelius, riekelėmis pjaustytą obuolį, tada uždėti dar kumpio ir užvožti majonezu patepta batono rieke.
Viskas! Valgyti!

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki... 2013 Nr. 6 (48)

 Vasaros atostogos jau keletą metų man yra mistika. Vos baigusi mokslus ir įsidarbinusi tvankiame biure sėdėjau liepą ir rugpjūtį. Pernai visos vasaros atostogos buvo skirtos festivaliui. Galvojau, kad ir šiemet bus taip pat, tad daugiau neplanavau jokių kelionių ar pasibuvimo prie jūros. Ir štai dabar turiu laisvą savaitę, kurią iš karto užpildžiau buitiniais malonumais.
Galbūt taip ir gerai. Netikėtas poilsis padės surikiuoti mintis į vietas. Tiesa, rudens atostogas jau suplanavau - kažkodėl man dažnai lengviau galvoti apie tai, kas bus po kelių mėnesių, o ne rytoj (beje, rytdienos planas matosi ant virtuvės lentos!)...
Bet rytoj irgi bus puiki diena - nė neabejoju!

Gražgarsčių salotos su vynuogėmis

Prie lietaus labiausiai tinka šiltas pledas, mėtų arbata ir sodrus vyriškas balsas, dainuojantis vieną baladę po kitos. Na, kaip the National vokalistas. Galėčiau klausytis visą dieną ir visą naktį, o tada vėl iš naujo visą dieną ir visą naktį...

Nuo lietaus permirksta batai ir pradeda skaudėti gerklę, bet viskas aplinkui nušvinta net akinančiai žalia spalva. Ir po lietaus nebesinori liūdėti dėl kažkokių kvailų nesėkmių ar kitokių prisigalvotų nesąmonių.

Prie bemiegės penktadienio nakties ir šeštadieninės lietaus nuotaikos labiausiai tiko itin greitai pagaminamos gaivios gražgarsčių salotos su vynuogėmis.

 Vienai nemažai mergaitiškai porcijai reikės:
50 gramų gražgarsčių
poros didelių saujų mėlynųjų vynuogių
100 gramų keptos vištienos filė
gabalėlio sūrio
didelės saujos graikinių riešutų
šlakelio alyvuogių aliejaus
šlakelio balzamiko acto
šaukštelio garstyčių
druskos, šviežiai maltų pipirų

Gražgarstes nuplauti, nusausinti ir dėti į lėkštę. Vynuoges perpjauti per pusę, riešutus susmulkinti, keptą vištieną ir sūrį supjaustyti kubeliais. Viską krauti ant gražgarsčių lapų, gerai išmaišyti ir apšlakstyti iš alyvuogių aliejaus, balzamiko acto, druskos, pipirų ir garstyčių sumaišytu užpilu.
Viskas!

Šaltinis: nusižiūrėjau iš aguonėlės.
 
Gražgarstės (arba paprasčiau - rukola) man dabar yra salota Nr. 1. Niekaip negaliu atsivalgyti! Tinka tiek ant sumuštinio, tiek su keptais kiaušiniais, tiek į salotas, tiek... Žodžiu, visur tinka ir patinka!

 

Dar turiu pasipasakoti apie šeštadieninį lietų. Per jį su kambariokėmis bridome į kino teatrą žiūrėti "Didžiojo Getsbio". Ir o-die-ve, kaip jis man patiko. Ne tik dėl Leonardo Di Caprio, kuris man čia truputį priminė legendinį Džeką iš tokio pačio legendinio "Titaniko", bet ir dėl visų detalių - kostiumų, automobilių, gėlių, muzikos, kontrastų... Žodžiu, itin vaizdingas filmas. Ir jis man turbūt pirmasis po kurio nusiėmus 3D akinius neskaudėjo nei galvos, nei akių.
Labai labai rekomenduoju ir pati mielai pažiūrėčiau dar kartą.

Sumuštiniai su vištiena ir keptais obuoliais

Kiekvieną kartą, kai tenka susidurti su sveikatos priežiūros įstaigomis, aš susimąstau, kaip mano įsivaizdavimą apie jas sugadino visi amerikoniški medicininiai serialai. Jauni ir malonūs gydytojai, pažįstantys savo pacientus, beprotiškos kasdienės operacijos bei greitai atliekamos procedūros ar tyrimai... Realybė visiškai kitokia.
Žodžiu, nuo ligoninių atmosferos man dažniausiai norisi tik tyliai paverkšlenti.

O siekiant išvengti progresuojančių negalavimų, visažinis gūglas paliepė man laikytis dietos! Kol kas stengiuosi tai pamiršti ir toliau džiaugtis bandelėmis, bet po šio atradimo visą dieną galvojau apie salotas su rukola (kaip ji lietuviškai vadinasi, gražgarstė? Liežuvį galima nusilaužti...), nes prisiminiau Virtuvės mitų griovėjų sumuštinius.

Sumuštiniai su vištiena ir keptais obuoliais
(proporcijos - pagal norimą sumuštinių kiekį)

vištienos krūtinėlės
obuolių
gražgarsčių
grūdėtųjų garstyčių
rudojo cukraus
alyvuogių aliejaus
batono
kietojo sūrio
majonezo
šviežiai maltų juodųjų pipirų

Vištienos krūtinėlę išvirti ir supjausyti plonais gabalėliais. Gražgarstes nuplauti ir gerai nuvarvinti.
Obuolius nulupti, išimti sėklalizdžius ir supjaustyti skiltelėmis. Iš garstyčių, rudojo cukraus ir alyvuogių aliejaus pasidaryti tirštą padažą. Juo aptepti supjaustytus obuolius. Tada dėti juos į kepimo popieriumi išklotą skardą ir 200 laipsnių karštumo orkaitėje kepti 6-8 minutes.
Per tą laiką keptuvėje pakepinti batoną ar sumuštinių duoną.

Sumuštinį konstruoti taip: paimti dvi riekes batono, abi patepti majonezu. Ant vienos dėti vištieną ir gražgarstes, ant viršaus užtarkuoti šiek tiek sūrio bei pabarstyti pipirais, ant antros uždėti kelias skilteles keptų obuolių. Suvožti ir mėgautis!

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjai, DELFI laida.

Tokius sumuštinius gaminau iš vakaro, kad turėčiau ką valgyti darbe. Kadangi į žavųjį pietų lagaminėlį tilpo tik trys sumuštiniai, produktų likučius sumaišiau su pora užsilikusių kivių į puikiausias salotas. Labiausiai nustebau dėl to, kad anksčiau nemėgusi garstyčių, dabar galėčiau kabinti jas vienas iš stiklainiuko ir nieko daugiau nenorėti. Skoniai keičiasi, sako žmonės. Bet kodėl iki šiol neįstengiu pamėgti silkės?

Užtepėlių balius. Trečia dalis.

Draugą nelaimėje pažinsi. Visiškas šios savaitės moto.
Labai džiaugiuosi, kad turiu tokių žmonių, kurie padeda pačiais sunkiausiais momentais, atneša į lovą puodelį arbatos ir džiuvėsėlių, pažiūri kartu kvailą serialą ir vėliau vis pasidomi, kaip jaučiuosi. Ir kad mūsų skoniai filmams sutampa. Dėl to visai nesunku atsilyginti už gerumą ir šeštadienį atsikėlus anksčiau nei vidurdienį  kartu kelias valandas šveisti man pirmą kartą matomus namus. O paskui prisišveisti picų ir aptarinėti sukneles, šukuosenas ir nagų laką.

Tos mergaitės visada liks mano mergaitės. Net tada, kai mus po Lietuvą ar po visą pasaulį išblaškys savi reikalai. O mergaičių būrelyje dabar labai madinga vaišintis užtepėlėmis. Tad gimtadienio meniu būtinai turėjo būti ir jų.

Krabų lazdelių ir agurko užtepėlė
Vieno vidutinio dydžio agurko
Krabų lazdelių pakuotės
Didelės saujos krapų
Poros šaukštų majonezo
Druskos, pipirų

Agurką nulupti ir stambiai sutarkuoti. Krabų lazdeles supjaustyti. Susmulkinti krapus. Viską sumaišyti su keliais šaukštais majonezo ir pagal skonį įdėti druskos bei pipirų.

Varškės ir lašišos užtepėlė 
200 gramų liesos varškės
100 gramų rūkytos lašišos
kelių šaukštų majonezo
Saujos krapų
Druskos, pipirų

Lašišą supjaustyti. Krapus susmulkinti. Varškę išsukti su majonezu, sudėti lašišą, krapus. Gerai išmaišyti ir įdėti druskos bei šviežiai maltų pipirų.

Vištienos ir varškės kremo užtepėlė
300 gramų vištienos krūtinėlės
vidutinio dydžio svogūno
400 gramų varškės kremo
alyvuogių aliejaus
šaukšto grūdėtųjų garstyčių
druskos, juodųjų pipirų.

Krūtinėlę išvirti ir supjaustyti kubeliais. Pusžiedžiais supjaustytą svogūną keptuvėje aliejuje kepinti tol, kol suminkštės. Atvėsinti.
Vištieną, svogūną, varškės kremą ir garstyčias dėti į smulkintuvą ir sutrinti iki vientisos masės. Pagardinti druska bei pipirais.

Šaltinis - 7 ingredientai, Virtuvės mitų griovėjai, 2012.


Vištienos užtepėlės išėjo kiek daugiau nei pusės litro (o gal net daugiau nei 0,7 l...) stiklainėlis. Bet ji labai skaniai valgėsi ir kitą rytą pusryčiams. Iš viso, pogimtadieniniai ar pošventiniai pusryčiai yra labai smagus dalykas. Juk tikrai ne kasdien pusryčiams be jokios sąžinės graužaties galima valgyti tortą...

Šį kartą po gimtadienio man norisi galvoti ne apie artėjančias Kalėdas (nors šiandien ant mūsų namų sienos jau apsigyveno pakabinta eglutė), bet apie pavasarį ar net vasarą ir lenkiškas linksmybes. Tikrai ir kitąmet ruošiuosi beveik visą savaitę gyventi palapinėje ir linksmintis pagal mėgstamą muziką su tūkstančiais kitų tokių  pamišėlių. Gal tada neteks tiek daug braidyti po purvynus... Nors tai nebuvo taip blogai iš tiesų!

P.S. Prieš metus buvo - Užtepėlių balius. Antra dalis, o dar anksčiau - Užtepėlių balius. Šitie įrašai yra vieni populiariausių šiame bloge ir atveda man kone daugiausiai svečių. Vat ir pasigyriau :)

Keptų morkų ir vištienos mišrainė su ryžiais

Vasara baigėsi, bet festivaliai - vis dar ne. Šį savaitgalį aplankiau net du: Kauno sušių festivalį, kuris man susisiejo tik su šalčiu ir darbu, bei Vilniaus knygų festivalį, kuris su Domanto Razausko melodijomis grąžino mane į studentavimo laikus. Galėjau ir šiame festivalyje sudalyvauti kaip profesionalė, bet... Išėjo taip, kaip išėjo.

Šiuo metu darbas mano galvoje sukasi daug dažniau nei pati norėčiau. Ir jau nuo pat pirmadienio septintos ryto svajoju apie savaitgalį - filmus, kaštonus (tikrai prisirinksiu jų, net jei ir vėl reikėtų susibadyti pirštus bandant numušti nuo medžio ežiuką), pyragus ir miegą.

Sušių festivalis mane įkvėpė gaminti saldžiarūgštę vištieną ir priminė seniai kompiuteryje nugulusį receptą.

Keptų morkų ir vištienos mišrainė su ryžiais

4 žmonėms reikės:

4 didelių morkų

0,5 šaukštelio kmynų

0,5 šaukštelio Provanso žolelių mišinio

druskos, juodųjų pipirų

šaukšto alyvuogių aliejaus

100 gramų ryžių

250 gramų keptos vištienos

kelių slyvinių ir saujos vyšninių pomidorų

saujos špinatų

Užpilui:

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

šaukšto medaus

šaukštelio garstyčių

šaukšto balzamiko acto

šaukšto raudonojo vyno acto

druskos, juodųjų pipirų

Morkas nuskusti ir supjaustyti storais šiaudeliais. Juos dėti į skardą, apibarstyti kmynais, prieskoninėmis žolelėmis, druska ir pipirais, užpilti šaukštą alyvuogių aliejaus ir pašauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę maždaug pusvalandžiui. Iškepus ataušinti.

Ryžius išvirti. Vištieną supjaustyti, pomidorus susmulkinti, špinatus suplėšyti. Viską dėti į didelį dubenį, ir sumaišyti. 

Išsukti užpilui skirtus produktus ir apliejus mišrainę dar kartą išmaišyti. 

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.

P.S. Susimąsčiau dabar, kuo skiriasi salotos nuo mišrainės? Wikipedia sako, kad kaloringumu ir termiškai apdorotų maisto produktų naudojimu. Kalorijų gal čia ir nedaug, bet dauguma produktų kepti arba virti... Tad nepervadinsiu, tebūnie. Bet vis tiek žodis salotos man skamba daug gražiau ir moteriškiau... 

Tuno salotos su vynuogėmis

Šiandien bandžiau pasijusti jauna profesionale ir važiavau į progreso konferenciją "Login". Smagu.

Labiausiai įstrigusi mintis - dėl mobilių programėlių (apps'ų) pradedame sportuoti. Pergalvojau ir supratau, kad tai tiesa! Pati ėmiau bėgioti po to, kai FB pamačiau, kaip lengvai risnoja mano buvusi grupiokė. Deja, man jos lygio iki šiol nepavyko pasiekti. Turbūt dėl to, kad nedraugauju su išmaniaisiais prietaisais. Šypt. 

Mano bėgiojimo programa atsilieka visa savaite ir vienu kilometru. Blogai. Labai blogai.

Dėl to nedaviau sau vakarienės, o rytojaus pietums pasidariau kalną salotų. Kad tik po jų vėl nepajusčiau silpnumo pamačiusi vitrinoje liūdintį keksiuką su mėlynėmis.

O čia daug seniau gamintų salotų su tunu ir vynuogėmis receptas.

Tuno salotos su  vynuogėmis

Dviems porcijoms reikės:

indelio tuno aliejuje

2 šaukštų natūralaus jogurto

2 šaukštelių garstyčių

šaukšto citrinų sulčių

druskos, maltų pipirų

200 gramų įvairių salotų

saujos mėlynųjų vynuogių

pusės raudonojo svogūno

Vynuoges perpjauti pusiau. Svogūną supjaustyti plonais žiedais. Dubenyje sumaišyti salotų mišinį su vynuogėmis ir svogūnu.

Paruošti užpilą: nedideliame dubenėlyje sumaišyti jogurtą, garstyčias ir citrinų sultis, pagardinti druska ir pipirais. Užpilti salotas prieš pat tiekiant.

Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.

O dar... Šiandien blondinių dienos proga tapau beveik blondine. Gerai, kad tik piešinyje. Bet akys žiba lygiai taip pat.

Ir paskutinis dalykas šiandien - perskaičiau Gabrielio Garcia Markeso "Patriarcho ruduo".

Mane truputį erzino tai, kad knygoje kone nėra pastraipų ir, atrodo, visas tekstas yra tarsi vienas ilgas sakinys. Kaip tokiu atveju pasižymėti, kiek perskaitei ir nepamiršti paskutinės minties? Man, mėgėjai skaityti viešajame transporte, kiekvieną kartą tekdavo atversti puslapį atgal ir bent permesti akimis tekstą, kad suprasčiau, apie ką eina kalba.

O ji ėjo apie daugiau nei du šimtus metų gyvenantį generolą ir apie jo rudenį - t.y. senatvę. Fantastinis pasakojimas vietomis žavėjo, vietomis atrodė absurdiškas. Žinoma, man ir vėl labiausiai įstrigo generolo meilės istorijos: lūšnyno gražuolė, dėl kurios patriarchas "užsakė" net saulės užtemimą, mokinukė, kuri vėliau pasirodo besanti prostitutė, pasamdyta tam, kad generolas turėtų su kuo užsiimti erotiniais žaidimais, ir jo gyvenimo meilė - buvusi vienuolė, išmokiusi generolą ne tik skaityti ir rašyti, bet ir nusivilkti drabužius gulantis į lovą. 

Tai jau buvo ne pirmoji perskaityta Markeso knyga, tad jau žinojau, kad reikia tikėtis daug detalių, magijos, Lotynų Amerikos kvapų, spalvų ir nuotaikų... 

Bet "Šimtas metų vienatvės" man vis tiek patiko labiau. 

Skrebučiai su dilgėlėmis ir pelėsiniu sūriu

Vaikystėje visas vasaras leidau kaime - ten visada buvo tokių dalykų, kurie mieste atrodė neprieinami: dviratis, sūpynės obelyje, grynas oras ir mano didžiausia meilė - šuo. Vienu metu močiutė augino jų netgi tris, tad buvo nežmoniškai sunku išsirinkti mylimiausią.
Dabar į kaimą atvažiuoju tik per didžiąsias metų šventes, tad pasitaikius progai aplankyti giminaičius pavasarį, pasakiau jai TAIP. Nesvarbu, kad dėl jos teko paaukoti nakties miegą ir snūstelti tik 45 minutes belaukiant rytinio autobuso... Jausmas, kai ryte išėjusi į lauką girdi bent penkiais balsais čiulbančius paukščius ir dar tolumoje kukuojančią gegutę, buvo to vertas. Na, žinoma, amsintis pūkų kamuolys, bėgiojimas neasfaltuotais keliais, braidymas po pievas, šašlykai ir seniai matyti žmonės kaimo įspūdžio nepagadino.

O šįryt visus nustebinau patvory ieškodama ir skindama dilgėles. Iki šiol nebuvau jų ragavusi ir nelabai įsivaizdavau, ką su jomis daryti. Sriubos idėjos atsisakiau, nes nebeturiu, kuo ją sutrinti, tad liko salotos arba sumuštiniai.
Sezoninės virtuvės blog'e pastebėjau labai neblogą receptą ir tuoj pat truputį pakoregavusi išbandžiau skrebučius su dilgėlėmis ir pelėsiniu sūriu. O, kaip žinia, kostmoso virtuvėje skrebutį galima sutikti kone kasdien, tad užtenka ant jo tepti vien uogienes, varškytes ir žemės riešutų sviestą.

Skrebučiai su dilgėlėmis ir pelėsiniu sūriu
Dviems porcijoms reikės:
5-6 riekių forminės duonos
200 gramų dilgėlių
100 gramų grietinės
100 gramų sūrio su mėlynuoju pelėsiu
gabalėlio sviesto
saujelės moliūgų sėklų
šaukštelio garstyčių

Duoną paskrudiname orkaitėje arba skrudintuve (kaip kad padariau ir nesigailėjau).
Dilgėles nuplauti, gerai nuplikyti karštu vandeniu, nuskabyti lapelius. Keptuvėje įkaitinti sviestą ir apkepinti dilgėlių lapelius (kaitinau jas apie porą minučių).
Sūrį, grietinę ir keptas dilgėles sutrinti iki tepamos masės.
Skrudintą duoną patepti garstyčiomis ir ant jų tepti sūrio ir dilgėlių mišinį. Pabarstyti sausoje keptuvėje pakepintomis moliūgų sėklomis.

Rytojui liko du tokie sumuštiniai, reikės pasišildyti orkaitėje ir pažiūrėti, kada jie skanesni - šilti ar šalti.

Ir dar: įvairioms galimybėms reikia sakyti TAIP. Aš sakiau sau, kad ištekėsiu už to, kuris nusiveš mane į Paryžių, bet niekas nesivežė. Tad išskrendu ten pati.
Prieš kelias dienas ėjau į universitetą ne klausytis paskaitos, o pati kalbėti studentams.
O rytoj ryte sveikinsiuosi su puse Lietuvos tiesioginiame TV eteryje.
Gyvenimas mane stebina kiekvieną dieną!

Užtepėlių balius

Pastaruoju metu gyvenu visiškam kostmose. Visų pirma, atvažiavo trys draugai pietiečiai, tai užleidau savo kambarį bučiokei ir namie būdavau tik valandėlę ryte. Po to išvažiavau į pajūrį, kur apsimetinėjau alternatyviosios muzikos gerbėja, o iš tiesų džiaugiausi grynu oru, atitrūkimu nuo civilizacijos ir fantazijos protrūkiais, kurie labai praversdavo į saugomą teritoriją nešant alaus skardines.

Ir dabar, kai jau išsikračiau Šventosios smėlį net iš antakių, tas grįžimas į realybę yra labai sunkus. Norisi ir toliau juoktis, džiaugtis gyvenimu, nemiegoti naktimis, žaisti stalo futbolą (ir net kartais laimėti!), svajoti apie ateitį ir kurti planus, kaip į festivalius reikės vežtis šunį.

Realybė smukdo žemyn. Pavyzdžiui, per vakarėlį antradienio naktį atvažiuoja dėdės su uniformomis. Kažkas sudegina indelį, į kurį beprotiškai talpiai susidėdavai sumuštinius ar net cepelinus. Nuo pusryčių lovoje ant paklodės atsiranda obuolienės dėmės... Ir iki vasaros pabaigos lieka tik dvi savaitės.

Draugų vakarėliui Kostmose priruošėm paprastučių užtepėlių, kurios tikrai skaniai susivalgė prie alaus. Ir vyno.


Paskanintas varškės kremas


Reikės:
dviejų indelių varškės kremo
petražolių
raudonos saldžiosios paprikos
šaukšto pomidorų padažo

Kremą sudėti į atskirus indelius.
Į vieną jų įmaišyti kapotas petražoles. Skonį pareguliuoti druska ir pipirais.
Į kitą indelį sudėti smulkiai pjaustytą papriką, sumaišyti su pomidorų padažu.
Viskas!
Šaltinis - "Geri receptai", 2010 Vilnius, Laisvos valandos

Agurkėlių užtepėlė

Reikės:
agurkų
kiaušinių
majonezo
garstyčių

Proporcijos - pagal norus.
Susmulkinti agurkus, pabarstyti juos druska ir palikti valandai pastovėti.
Kiaušinius išvirti, pravėsinti ir supjaustyti gabaliukais.
Nuo agurkų nupilti susikaupusį skystį, sudėti kiaušinius, sumaišyti su majonezu ir garstyčiomis.
Šaltinis - receptų knyga iš kortelių. Manau, kad dauguma žino, apie ką aš.

Daržovių mirkalas


Labai juokingai skambantis, bet pats populiariausias vakaro užkandis.

Reikės:
grietinės
pomidorų padažo
garstyčių
krienų
morkų, kalafijoro, paprikos

Proporcijų nežinau, nes gaminau ne aš, bet vėlgi, reikia atsižvelgti į savo skonio receptorius.
Pagrindinis ingridientas - grietinė, tad jos imti daugiausiai. Tuomet dėti pomidorų padažą, šiek tiek garstyčių ir krienų. Gerai išmaišyti. Viskas!
Mišinyje mirkyti pjaustytas morkas, smulkintą kalafijorą ar papriką.

Šiaip, krienų nemėgstu, bet čia jie suteikė idealaus aštrumo.

Nuotraukų, deja, nėra, nes buvo tamsus, buitiškas, tačiau geras vakarėlis.