Trupiniuotis su slyvomis ir riešutais

Sugrįžti į kasdienybę po atostogų visuomet yra sudėtinga. Šį kartą viską dar labiau apsunkino tai, kad atostogos alsavo karščiu, o išlipus iš lėktuvo Lietuvoje pasitiko ruduo savo apniukusiu dangumi ir nemaloniai košiančiu vėju. Džiaugiuosi, kad adaptacijai turiu dar vieną savaitę, kurią leidžiu ramiai sukdamasi namuose ir rinkdama kilometrus Vingio parke bandydama atgauti kažkada turėtą visai neblogą sportinę formą. Pasirodo, valgant didžiules picas ir ledus, ta forma dingsta net ir tuomet, kai per dieną suvaikštai daugiau nei 18 kilometrų.

Kad organizmui nebūtų per didelio šoko pereinamuoju laikotarpiu, prisiminiau, kad anksčiau mėgau kepti pyragus. Šį kartą išsirinkau tokį, kuris džiugino rudens spalvomis ir skoniais.  

Trupiniuotis su slyvomis ir riešutais

Įdarui reikės:
500 gramų slyvų
šaukštelio cinamono
2 šaukštų rudojo cukraus
šiek tiek sviesto

Trupiniams reikės:
2 stiklinių miltų
stiklinės avižinių dribsnių
stiklinės rudojo cukraus
180 gramų šalto sviesto
100 gramų smulkintų lazdyno riešutų
cinamono

Švarias slyvas perpjauti per pusę ir išimti kauliukus. Sumaišyti su cukrumi ir cinamonu. 

Sandarią kepimo formą ištepti sviestu, į ją sudėti paruoštas slyvas.

Šaltą sviestą sutarkuoti burokine tarka. Tuomet į jį supilti miltus, avižinius dribsnius, rudąjį cukrų ir smulkintus riešutus. Viską trinti rankomis, kol susidarys riebūs, bet birūs trupiniai. Juos suberti ant slyvų, išlyginti paviršių ir apibarstyti cinamonu.

Kepti  iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių, kol slyvos iškeps, o trupiniai taps traškūs.

Pyragas skaniausias dar šiltas ir patiektas su vaniliniais ledais.

Šaltinis – Renata Ničajienė „Sezoninė virtuvė“, Smaguris, 2014 m.

Iš pradžių norėjau sakyti, kad trupininių pyragų nesu kepusi, bet po trumpos paieškos bloge supratau, kad būčiau smarkiai pamelavusi. Bet pastebėjau kitą tendenciją – kiekvieną rudenį reikia pradėti nuo pyrago. Taip daug smagiau.

Dar kelios rekomendacijos:

• Apverstas kriaušių pyragas su kardamonu
• Šokoladinis pyragas su avietėmis
• Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis
• Šokoladinis cukinijų pyragas

O dar kiek pakalbant apie atostogas... Italija turi savų privalumų ir trūkumų. Vaizdai kartais gniaužė kvapą. Kaip ir važiavimas bei bandymas pastatyti mažąją išsinuomotą mašinytę siaurutėje gatvelėje su įkalne ar nuokalne. Pirmą kartą žiūrėjau į ugnikalnio kraterį ir pirmą kartą mėgavausi saule prabangiame paplūdimyje po skėčiu. O štai į Kaprį mielai grįžčiau dar kartą, nes ne viską spėjau pamatyti per tą pusdienį kopimo aukštyn-žemyn.

Juokingiausia tai, kad į Italiją šiemet grįšiu dar kelis kartus. Vieną jų – į tą patį Neapolį. Gerai, dar ne visos picos išragautos. 

Cukinijų pica

Prieš kelias savaites mane buvo apėmusi eilinė krizė – turbūt kitaip ir neįmanoma, kai gyvenimas pamažu artėja prie skaičiaus 30 žymos, o tu nežinai, ar tikrai darai tai, kas tau teikia daugiausiai džiaugsmo. Taip, #lovemyjob grotažymę aš naudoju ne tik tuomet, kai gaunu progą pasivaikščioti tarp lėktuvų, bet ir kitomis didesnėmis ar mažesnėmis progomis, bet galbūt dar laimingesnė būčiau, jeigu išmokčiau lituoti ir būtent tai per dienas ir veikčiau? Tad atsisėdusi pergalvojau, kas man suteikia daugiausiai džiaugsmo.

Išvados visiškai nenustebino – mano akys nušvinta, kai gaunu progą suplanuoti kelionę (ir ją įgyvendinti, žinoma!) ir kai susiduriu su iššūkiais virtuvėje.

Iššūkius gali sukelti ir visiškai paprasti dalykai, pavyzdžiui, didelė cukinija iš tetos daržo. Ir ją aš sudėjau ne į blynus ar pyragus, o į improvizuotos picos pagrindą.

Cukinijų pica

Vienai picai reikės:
600 gramų cukinijos
L dydžio kiaušinio
80 gramų tarkuoto puskiečio sūrio
4 šaukštų avižinių miltų
šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės
šaukšto smulkintų petražolių
druskos, juodųjų pipirų

Cukiniją sutarkuoti ir palikti 10-15 minučių pastovėti, o tuomet tarkius gerai nuspausti, kad cukinijose liktų kuo mažiau drėgmės.

Į gautą masę įmušti kiaušinį, suberti miltus (aš vietoj jų naudojau smulkiai sumaltus avižinius dribsnius), tarkuotą sūrį, citrinos žievelę ir petražoles. Gerai išmaišyti, pagardinti druska ir pipirais.

Kepimo skardoje, išklotoje kepimo popieriumi, suformuoti picos paplotį. Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 15 minučių.

Tuomet papildyti picą priedais (šį kartą naudojau kumpį, paprikas, pievagrybius ir dar kietojo sūrio) ir kepti dar 15 minučių.

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“ Nr. 11

Mano ir M. skoniams citrinos žievelės buvo kiek per daug, tai kitą kartą jos nedėčiau iš viso arba dėčiau vos vos. O visa kita – puikiai!

Žinoma, tai nėra tradicinė pica ir skonis jos kitoks, bet paeksperimentuoti tikrai galima. Valgykim daugiau daržovių, kaip sakoma.

O grįžtant prie žibančių akių, su M. stovėdami nuostabiame Kėdainių senamiestyje ir apžiūrinėdami dabar apgriuvusius namus, kurių greičiausiai po kelių metų nebeatpažinsime (nes tokie gražūs jie bus!), pradėjome svajoti, kad ir mums reikėtų čia įsikurti. Jis turėtų savo garažą, kuriame per dienas krapštytųsi, o aš galėčiau būti Instagram žvaigžde, kepti keksiukus, bėgioti palei upę ir rašyti kelionių patarimus.

Ateities vizija kardinaliai pasikeitė, kai sustojome Ukmergėje ir pamatėme puikią vietą prie upelio barui su lemputėmis...

Žodžiu, svajonių ir norų yra su kaupu. Gal kada nors suprasiu, kas iš jų mane labiausiai vilioja. O kol kas dar pasitvarkysiu su kasdieniais virtuviniais ir oro uostiniais iššūkiais. 

Avižinė košė su varške ir šilauogėmis

Man reikėjo laiko, kad priprasčiau būti viena – anksčiau likusi tuščiuose namuose per naktį net neužmigdavau ir prisikurdavau baisiausių scenarijų, kas čia man galėtų nutikti. Dabar toji vienatvė taip smarkiai nebegąsdina ir kitų įsibrovimas į ją tik sutrikdo. Juk reikia rasti kompromisus ir susiderinti bendrai skaičiuojamą laiką ir atliekamus veiksmus, galiausiai nuvalyti dulkes ne tik nuo baldų, bet ir nuo socialinių situacijų.

Tiesa, kartais vienatvė vis dar sugeba skaudžiai man smogti ir pasakyti, kad dabar turiu būti kaip niekada stipri. Niekas nebestovi šalia ir neskanduoja palaikymo šūksnių, nepasveikina ką nors pasiekus, nepaglosto galvos, kai liūdna, ar neįpila taurės vyno, kai po sunkios dienos vos parvelki kojas namo. Tiek su džiaugsmais, tiek su vargais tenka tvarkytis pačiai. Ir su maistu, žinoma. Niekaip neišmokstu gaminti vienam kartui. Tad net ir pusryčius savaitgaliais valgau dvigubus – taip netyčia išeina. Bet jeigu skanu, juk nieko tokio, tiesa?

Avižinė košė su varške ir šilauogėmis buvo vienas iš tų skaniųjų variantų, kuriuos galima pasiruošti iš vakaro, o ryte lėtai mėgautis laukiant, kol kūnas pagaliau nubus iš naktinio sąstingio.

Avižinė košė su varške ir šilauogėmis

Vienai didelei porcijai reikės:

50 gramų avižinių dribsnių
200 gramų grūdėtos varškės
šaukštelio skysto medaus
šaukštelio cinamono
dviejų didelių saujų šilauogių

Varškę (nuvarvinti jos nereikia) sumaišyti su avižiniais dribsniais, medumi ir cinamonu. Pusę mišinio sudėti į stiklainį ar pasirinktą indą, kuriame galima sluoksniuoti būsimus pusryčius.

Tuomet suberti saują šilauogių, o ant jų viršaus sudėti likusį avižų ir varškės mišinį. Paskutinis sluoksnis – šilauogių.

Uždaryti stiklainį ir palikti šaldytuve nakčiai.

Šaltinis – Ika Adams „Supermaistas, Obuolys, 2016 

Receptas toks paprastas, kad net gėda, bet aš pati tikrai nebūčiau sugalvojusi maišyti avižinių dribsnių ir varškės. Tad, manau, jog šį derinį su mėgstamomis šviežiomis uogomis tikrai verta išbandyti kiekvienam, vertinančiam gardžius pusryčius, suteikiančius energijos pliūpsnį.

--

Pastarosiomis dienomis praėjau buitinių nesėkmių ruožą (užblokuota internetinė bankininkystė, bankomato „sukramtyta“ debetinė kortelė, laikinas interneto ryšio atjungimas namie, bėgimo treniruočių nutraukimas, duriantis kojos skausmas ir t.t., ir pan.), tad galiausiai vieną rytą, apšviesta tekančios saulės spindulių, nusprendžiau, kad turiu padovanoti sau ką nors gero – t.y. atostogas. Bilietai jau nupirkti, rugpjūčio mėnesį manęs lauks nuotykiai, kuriuos vėlgi pasiryžau patirti viena. 

Bus įdomu!

Avižinė košė su obuoliais, imbierais ir cinamonu

Praėjusią savaitę daug galvojau apie draugystę ir koks keistas dalykas ji vis dėlto yra. Su vienais žmonėmis gali kasdien pliurpti apie visokius menkniekius ir dalytis internetiniais juokais bei gyvenimo smulkmenomis, tačiau nieko nežinoti apie tai, ką jie mąsto svarbesniais klausimais ar už ką balsuoja rinkimuose. Su kitais gali nesimatyti daugiau nei pusę metų, o tuomet susitikti, greitai apsižiūrėti, kas naujo išvaizdoje (plaukų, svorio, tatuiruočių pokyčiai), o tada jaustis taip, lyg tų pusės metų nė nebuvo. Su trečiais kartais nereikia net kalbėtis, nes atrodo, kad visais rimtais bei ne tokiais rimtais dalykais galima pasidalyti vien susėdus šalia.

Ir visi tie žmonės yra draugai – branginami, mylimi ir nepakeičiami. Nors su kiekvienu iš jų esi šiek tiek kitoks ir savo istorijas pasakoji suteikdamas joms skirtingų spalvų.

Viena draugė prieš daug daug metų mane supažindino su avižine koše. Mano šeimoje toks pusryčių patiekalas niekada nebuvo populiarus – tiesa, dabar ją darbo dienų rytais tikrai rasčiau tėvų virtuvėje. Maniškėje košė pusryčiams garuoja tik savaitgaliais. Ir turiu prisipažinti, kad skanesnės už tą, kurią išbandžiau paskutinį kartą, dar neteko ragauti.

Avižinė košė su obuoliais, imbierais ir cinamonu

Vienai didelei porcijai reikės:

30 gramų avižų dribsnių

vidutinio dydžio obuolio

300 ml įvairių grūdų arba migdolų pieno

gabalėlio imbiero

šaukšto cinamono

šaukšto sėlenų

šlakelio medaus arba klevų sirupo

Obuolį supjaustyti smulkiais kubeliais, imbierą susmulkinti arba sutarkuoti.

Puode ant vidutinės ugnies pakaitinti pieną. Suberti avižų dribsnius, obuolį, imbierą, sėlenas ir cinamoną. Pavirti 5-7 minutes. Išjungti ugnį ir dar kelias minutes palaikyti košę puode, uždengtame dangčiu.

Pagardinti medumi ir skanauti. Mano atveju, pagardinimas buvo keli riešutai išgriebti iš medaus, riešutų ir aviečių uogienės stiklainėlio, gauto per Kalėdas. Saldumo daugiau tikrai nebesinorėjo.

Šaltinis – Ilka Adams „Supermaistas“, Obuolys, 2015 m.

Namai pakvipo taip, tarsi kepčiau obuolių pyragą, o pusryčiai suteikė tiek energijos, kurios neišnaudojau net per dviejų valandų treniruotę ir 5 kilometrų pasivaikščiojimą link namų po jos.

O eidama supratau, kad iš tiesų jau visai nebetoli pavasaris ir bent savaitė atostogų. Jų jau tikrai reikia, nes jaučiu, kaip kartas nuo karto netikėtai mano baterijos „nusėda“ ir joms vėl įkrauti reikia daugiau laiko negu anksčiau. Tad jau reikėtų pradėti planuoti, kokios spalvos hiacintą šiemet pasistatysiu ant palangės ir ką norėsiu pamatyti bei nuveikti, kai atsidursiu mieste prie Temzės. Nuo vasario jau galėsiu pradėti skaičiuoti dienas. Iki vasario irgi jau nebe tiek daug liko!

Avižinių dribsnių batonėliai

Kalėdos šiemet atėjo nepastebėtos. Gruodžio pradžioje pažiūrėjau amžinąjį "Love actually", o po to paėmiau ir pamiršau visas artėjančias šventes. Tad šiek tiek nustebau, kai vieną vakarą teko sėsti į traukinį ir išvažiuoti tų švenčių minėti. Nors turbūt reikėtų sakyti, jog Kalėdos šiemet tiesiog pasimetė tarp visų kitų tuo metu gyvenime vykusių dalykų - darbų, kelionių ir kitokio lakstymo pirmyn-atgal.

Namų papuošti taip ir nespėjau. Bet kelis vakarus kalėdinės nuotaikos ieškojau ne tik žiūrėdama filmus, bet ir gamindama dovanas - energijos suteikiančius javainius. Sukramsnoji gabaliuką tokio javainio ir stebi, kaip nutyla gurgiantis pilvas, šiek tiek prašviesėja smegenys ir nurimsta širdis, reikalavusi ko nors saldaus. 

Avižinių dribsnių batonėliai 
Vienai stačiakampei vidutinio dydžio kepimo formai reikės:
200 gramų avižinių dribsnių
4 šaukštų kokoso drožlių
4 šaukštų goji (dygliuotojų ožerškių) uogų
4 šaukštų džiovintų spanguolių
30 migdolų
3 šaukštų medaus
3 kiaušinių
šaukštelio vanilės ekstrakto

Avižinius dribsnius, kokoso drožles, smulkintus migdolus ir džiovintas uogas sumaišyti.
Medų ištirpdyti ir sumaišyti su išplaktais kiaušiniais bei vanilės ekstraktu.
Įmaišyti skystą mišinį į sausus ingredientus.
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi, sudėti mišinį ir tolygiai paskirstyti. Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 20-25 minutes arba kol kepinys gražiai paruduos. Atvėsusį didelį javainį supjaustyti norimo dydžio gabalėliais.

Laikyti sandariame inde, kad per daug nesukietėtų. 

Šaltinis - Ilka Rae Adams "Super maistas", Obuolys, 2015

Visą gruodžio mėnesį reikėjo tikrai daug energijos - teko susitvarkyti su keliais renginiais kituose miestuose, įvairiomis kalėdinėmis akcijomis, Kliento diena, kurioje ne tik išbandžiau savo jėgas aviacijos saugumo patikroje, bet ir padėjau kolegai vesti ekskursijas po oro uostą. Tad nenuostabu, kad gruodį buvo tokia diena, kai pirmą kartą savo - suaugusios moters - gyvenime nuėjau miegoti devintą valandą vakaro. Ir dėl to nė trupučio nesigailėjau!

Būtent energijos man norisi ir kitiems metams. Ta didžiulė jėga viduje padėtų įveikti kalnus laukiančių darbų, leistų bėgioti maratonus ir kilnoti štangą, įgalintų nenuleisti rankų asmeninėje erdvėje ir pagelbėtų galiausiai ją susikurti iš naujo.

O dar, žinoma, norėtųsi kiek mažiau dramų. Arba kad bent tos dramos būtų tikros, o ne iš piršto laužtos ir pačios susigalvotos. Kelias savaites mane iš proto kraustęs susižavėjimas ramiai nuslopo prieš pat šventes ir parodė, kad galima smagiai gyventi net tada, kai širdies ritmas yra visiškai normalus. Prie šio nusiraminimo taip pat prisidėjo jau aukščiau aprašytieji batonėliai! Jie, pasirodo, turi ir stebuklingų galių!

Tad to ir linkiu metų pabaigai - kasdienybėje pasitaikančių mažų stebuklų.

Pusryčių granola

Kasdien apie savo kūną sužinau vis naujų dalykų. Pavyzdžiui, kad kojos neatsipalaiduoja šokdamos, bet keldamos mane laiptais į aštuntą aukštą kuo puikiausiai tai padaro ir nuvargsta. Kad rankos dar kartais neišlaiko manęs keistoje jogos pozicijoje, o pilvo presas jau pamiršo vienoje sporto salėje iškentėtą pratimą ir vėl jo nebeatlaiko. Kad vieną kartą išmokus važiuoti dviračiu tai tikrai greitai nepasimiršta - tik aukšti šaligatvių borteliai atrodo ne tokie ir pavojingi, kas gali būti klaida.

Sportas - sveikata! Kartoju sau kiekvieną kartą, kai vos po pusvalandžio mankštelės guliu ant grindų ir neįstengiu nuo jų atsiplėšti. Tad vis dažniau liepiu sau ir pavalgyti sveikiau. Taip į mano pusryčių racioną grįžo avižiniai dribsniai su priedais - granola.

Pusryčių granola 

didelei skardai, iš kurios išeis bent 4 stiklainiukai granolos, reikės:

400 gramų avižinių dribsnių
100 gramų moliūgų sėklų
100 gramų saulėgrąžų sėklų
50 gramų linų sėmenų
100 mililitrų obuolių tyrės arba košės
150 mililitrų medaus

50 mililitrų aliejaus (aš naudojų levandų kvapo alyvuogių aliejų, maišytą su kokosų aliejum)

100 gramų džiovintų spanguolių

70 gramų kokoso drožlių

Orkaitę įkaitinti iki 160 laipsnių. Viename dubenyje sumaišyti  avižų dribsnius bei sėklas, o kitame - obuolių košę, medų ir aliejų. 

Tuomet abi mases sukrėsti į vieną indą ir gerai permaišyti rankomis.

Paruoštą granolą paskleisti kepimo popieriumi arba folija išklotoje skardoje ir kepti orkaitėje apie 45 minutes. Kas 10 minučių reikėtų granolą ištraukti ir masę permaišyti, kad dribsniai skrustų tolygiai. Gražiai parudavusią masę atvėsinti, įmaišyti džiovintas spanguoles ir kokoso drožles (bet jeigu jas irgi iškepsite - nieko baisaus!).
Skaniausia valgyti su jogurtu ir uogomis.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2014 Nr. 4 (58)

---

Aš granolą maišau su įprastais pusrytiniais dribsniais ir jogurtu. Kartais dar įpjaustau bananą arba braškę (taip, pamačiau kioskelyje nuostabiai atrodančių braškių ir susigundžiau paragauti - nebuvo cheminės, tad labai apsidžiaugiau!). Vasarą tikiuosi dar mėlynių įmaišyti - bus nuos-ta-bu!

Šiaip skanu ir vieną granolą pagraužti, kai užsinori kažko saldaus. Žmonės kalba, kad labai smagu į jau atvėsusius dribsnius įmaišyti smulkiai pjaustyto juodojo šokolado. Aš šiuo metu draudžiu sau tokias variacijas, bet gali būti, kad imsiu ir pamėginsiu artėjant vasarai - juk kas man, jaunai?

Labiau negu vasaros dabar laukiu atostogų. Vis pažiūriu įvairių skrydžių ar išvažiavimų autobusu kainas ir tada prikandu lūpą, nes... Kažin, ar šiemet pavyks kirsti Lietuvos sieną. Bet iš tiesų... Metuose dar liko daugiau nei 8 mėnesiai, tad reikia tikėtis geriausio ir laikyti kumščius! 

Keksiukai su rabarbarais ir trupinių kepure

Nupučiu dulkes nuo tinklaraščio ir trumpam čia užsuku pasipasakoti apie tai, kaip gyvenu šventine nuotaika.

Iš pradžių buvo ilgasis savaitgalis ir vidurvasario šventimas Taline, kur nuėjom begalę kilometrų vaikštinėdamos po senamiestį ir aplinkinius rajonus, o paskui stebėjom laivus uoste, klausėmės kiauksinčių ir miauksinčių žuvėdrų, gėrėm alų viešose vietose, tyčiojomės iš turistų, susiderinusių šeimos narių rūbus, skaniai valgėm, gulėjom ant suolelių ir saldžiai miegojom mediniame name. Dėl tokių proto atostogų buvo tikrai verta per tris paras beveik 18 valandų praleisti autobuse.

Į Estiją mane išlydėjo dusinantis karštis, kurio slegiama aš sugebėjau iškepti tokių sausainių ir sutepti tokių sumuštinių (maniškiai, žinoma, buvo truputį nevykėliai, bet, tikiu, ne mažiau skanūs). 

O jau pirmadienio vakare vėl paliksiu smegenis namie ir išvažiuosiu pas kitus kaimynus klausytis muzikos, maudytis šaltoje jūroje, gyventi palapinėje ir išmėginti keliavimą iškeltomis žmonių minios rankomis. Oh yeah!

Kol kas šventinė nuotaika supa ir darbo vietą, iš kurios retkarčiais galiu pasišalinti ir stebėti, kaip žmonės gauna bakalauro ar magistro diplomus. Šiandien ėjau pavėpsoti į aviatorių uniformas, bet vyrukai (na gerai, buvo ir merginų, bet negi man aktualu?) užsidengė mantijomis... Tada beliko galvoti, kad jei mano pavardė sutampa su karinių oro pajėgų vado pavarde, gal nebereikėtų siekti  aukštesnio išsilavinimo, kad pas juos patekčiau... Pasvajojau ir grįžau į sunkiųjų darbų kabinetą.

Visai neseniai (na, gal prieš kokį mėnesį) pirmą kartą nunešiau į naująją darbovietę savo keptų keksiukų. Teko nusistebėti, bet darbo pabaigoje dar buvo vienas likęs! Arba manimi nepasitiki, arba... Nežinau.

O keksiukai buvo su rabarbarais ir trupinių kepure.

20 ir gal net daugiau nedidelių keksiukų reikės:  

Keksiukams:
175 gramų rabarbarų
175 gramų cukraus
2 šaukštų aliejaus
kiaušinio
šaukštelio vanilinio cukraus
125 mililitrų riebios grietinėlės
200 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių

Trupiniams:
50 gramų rudojo cukraus
50 gramų miltų
25 gramų avižinių dribsnių
50 gramų sviesto
šaukštelio malto cinamono

Pusvalandį prieš kepimą rabarbarų stiebus nulupti ir supjausčius užpilti cukrumi, kad išsiskirtų sultys. Tuomet rudąjį cukrų, miltus, avižinius dribsnius ir sviestą rankomis sutrinti į trupinius - iki kepimo juos reikėtų laikyti šaldytuve.
Į rabarbarus, jau paleidusius sultis, supilti grietinėlę, aliejų, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti.
Atskirame inde sumaišyti miltus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Miltų mišinį supilti į skystąją dalį ir užmaišyti tešlą. Ją sukrėsti į sviestu pateptas arba popierėliais išklotas keksiukų formeles, viršų pabarstyti trupiniais ir kepti apie 15 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Šaltinis - Sezoninės virtuvės blogas.

Nors rabarbarų sezonas jau visiškai prie pabaigos, būtų smagu dar kartą tokių keksiukų iškepti. Bet kad turbūt nebus laiko... Prie viryklės šią savaitę prieinu tik užkaisti arbatinį rytinei arbatai arba... dušui. Neklauskit.

Dabar ateina mėlynių ir jų nuspalvinto liežuvio metas. Net sunku pagalvoti, kad pirmasis vasaros mėnuo jau visai netrukus pasibaigs, o po ilgojo festivalio nebebus nei atostogų, nei planų... Tik artėjančios dienos, kai reikės mojuoti draugams juos išlydint į tolimus kraštus, o pačiai liekant prie kompiuterio ir painiomis frazėmis prirašytų wordo lapų...

Bet kaip visada, nėra tokio liūdesio, kurio nenumalšintų saldumynai!

Šventinė granola

Jau turbūt ir pernai rašiau, kad visada labai laukiu žiemos švenčių, bet dažniausiai jomis nusiviliu. Šiemet buvo kiek kitaip. Įdomiausia, kad mane nustebino ne šv. Kalėdos (nors jos taip pat pribloškė tuo, kaip staiga man pradėjo patikti maži maži vaikai ir susitikimai su seniai matytais žmonėmis, nuo kurių dažniausiai stengiuosi sprukti kuo tolyn), bet tarpušventis ir metų kaita.

Šį kartą turbūt buvau apsvaiginta šampano burbuliukais, nes visi vakarėliai nusisekė ir paliko tik gerus įspūdžius. Na, neskaitant raumenų skausmo po daugiau nei 4 valandas trukusių šokių. Noriu dar!

O sunkų rytą ar vidudienį po vakarėlio visada praskaidrina arbata su citrina ir skanūs pusryčiai.

Šventinė granola

800 gramams reikės:
400 gramų avižinių dribsnių
120 gramų moliūgų sėklų
200 gramų saulėgrąžų
100 gramų aguonų
kelių saujų džiovintų spanguolių
šaukštelio cinamono
200 gramų medaus
80 gramų nerafinuoto šaltai spausto aliejaus be ryškaus kvapo

Visus sausus ingredientus berti į didelį dubenį ir sumaišyti.
Medų pašildyti, kad būtų skystas ir sumaišyti su aliejumi. Užpilti ant sausų produktų ir pamaišyti, kad medus pasiskirstytų.
Skardą iškloti kepimo popieriumi, ant jo išberti paruoštą masę ir šauti į 180 laipsnių karštumo orkaitę maždaug pusvalandžiui. Kas 5 minutes skardą ištraukiame, o masę pamaišome, kad džiūtų tolygiai.
Kai granola iškeps, atvėsinti ir sudėti į stiklainiukus.

Šaltinis - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.

O šiems metams pasižadėjau sau būti laiminga.
Ir dar bėgioti vėl - gal net išbėgti už Karoliniškių ribų.
Su ausinuke skambančiais The Rolling Stones.

Avižiniai sausainiai su cukinija

...mano galvoje daug visokių scenarijų slepiasi. Bėda ta, kad ne aš režisierė. Aš tik įkvepiu rudenį ir iškvepiu liūdesį.

(2008-09-30)

Rudeninis dejavu. Atrodo, kad kažkada taip jau buvo, kad jau taip jaučiausi, taip pat vaikščiojau krentant lapams ir purškiant lietui, galvodama apie tą patį ar klausydama tos pačios dainos apie medžius be lapų. Laimė, dabar bent turiu botus ir neberizikuoju peršlapti kojų. O liūdnoms akimirkoms sušvelninti užtenka sausainių ir rudeninių gėlių.

Avižiniai sausainiai

jei neklystu, 24-iems sausainiams reikės:

60 gramų sviesto

150 gramų cukraus

šaukštelio vanilinio cukraus

250 gramų cukinijos

kiaušinio

žiupsnelio druskos

šaukštelio cinamono

šaukštelio kepimo miltelių

160 gramų miltų

170 gramų avižinių dribsnių

100 gramų džiovintų spanguolių

150 gramų šokolado

Cukiniją stambiai sutarkuoti. Šokoladą sukapoti, spanguoles atskirti viena nuo kitos.

Kambario temperatūros sviestą sumaišyti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Plakti kelias minutes, kol masė pašviesėja. Įmušti kiaušinį ir gerai išplakti. Sudėti cukiniją ir išmaišyti.

Druską, cinamoną, kepimo miltelius, miltus ir avižinius dribsnius sumaišyti atskirame dubenyje ir suberti į cukinijų masę. Gerai išmaišyti. Sudėti šokolado gabalėlius ir džiovintas spanguoles. Paskutinį kartą išmaišyti.

Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi. Šaukštu dėti tešlą į skardą paliekant didelius tarpus. Kepti 10-15 minučių 190 laipsnių karštumo orkaitėje, kol sausainiai išsileidžia ir paruduoja krašteliai. 

Atvėsinti ant grotelių ir skanauti.

Šaltinis - DELFI kulinariniai opusai

O kai penktadienį iki septynių sėdėjau darbe su excelio lentelėmis, mane gelbėjo ne mintys apie namus ir animacinius filmus, bet šitie vyrukai - Mumford and sons. (kaip tik naujas albumas pasirodys rytoj!) Vis atsimenu tą vakarą lenkiškame purvyne ir jų muziką leidžiantis saulei... Deja. 

Winter is coming.

Vyšnių pyragas

Kantrybė ir vynas - štai gyvenimo esmė. (Kimberly Cutter)

Su kantrybe nelabai draugauju. Nemėgstu laukti - nei vėluojančių troleibusų, nei kol ataugs kritusios kasos (čia gal truputį hiperbolizuoju), nei kol atsitiks kažkas stebuklingo. Todėl dažnai imuosi veiksmų, kad paspartinčiau reikalus. O tada tenka gailėtis ir graužti nagus.

Bet tuomet gelbėja vynas ir pyragai (blogiausiu atveju - skrebutis su džemu, kurio stiklainio atidarymas taip pat reikalauja kantrybės ir stiprybės).

Atsiminimas iš Paryžiaus

Vyšnių pyragas 
Penkių žmonių užkandžiui prie arbatos reikės:

400-500 gramų vyšnių
2 kiaušinių tryniai
300 ml pieno
100 ml plakamosios grietinėlės
1,5 šaukšto bulvių krakmolo
150 gramų cukraus
šaukštelis vanilinio cukraus
100 gramų + šaukšto sviesto
kiaušinis
šaukštelio kepimo miltelių
60 gramų avižinių dribsnių
100 gramų miltų

Vyšnias nuplauti, išimti kauliukus.
Pasiruošti pyrago įdarą: puode sumaišyti kiaušinių trynius, pieną, grietinėlę, krakmolą, pusę cukraus ir vanilinį cukrų. Pakaitinti mišinį, kol jis sutirštės, bet neužvirs. Nukaisti ir palikti atvėsti.
100 gramų sviesto ir likusį cukrų išplakti iki putų. Tuomet įmušti kiaušinį ir vėl gerai išplakti. Atskirai sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir avižinius dribsnius, sumaišyti su kiaušinio-cukraus-sviesto mišiniu.
Pyrago skardą ištepti likusiu sviestu. Pirštais iškloti skardos dugną ir šonus tešla. Ant pagrindo išdėlioti pusę vyšnių, užpilti atvėsintą įdarą. Paviršiuje paskleisti likusias vyšnias.
Kepti apie pusvalandį iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Šaltinis - Muminuko mamos receptai, Nieko rimto, 2012.

Knygoje pyragas pavadintas vasaros šventės vyšnių pyragu. Bet, man atrodo, šventė jo kepimui nebūtina. Svarbu, kad namie būtų vyšnių ir alkanų valgytojų.
Kadangi pyragas pjaustosi sunkiai (transportuojamas iš vienos vietos į kitą jis praranda savo gerą išvaizdą, bet tikrai ne skonį), patarčiau kepti mažuose indeliuose, kad kiekvienas smagurius galėtų kabinti desertą šaukštu iš savo formelės.

P.S. O jūs pažiūrėkit, kokie jau dideli kaštonų ežiukai! Bet vėsesni rytai ir lietus dar nereiškia rudens - ne, ne!

SAVAS LONDONAS pristatymas ir keksiukai su mėlynėmis

Aš grįžau! Tiek į tinklaraštį, tiek į virtuvę, tiek į normalų gyvenimą. Reikėjo ne vienos dienos, kad prabudusi naktį suvokčiau, kad miegu ne palapinėje, o šalia manęs tik pagalvė, o ne žmonės. Taip pat reikėjo laiko, kad nustočiau šokti klausydama muzikos ausinuke. Gal šokti ir nėra taip blogai, bet kai darai tai stotelėje laukdama autobuso, sulauki ne tik keistų žvilgsnių, bet ir piršto pasukinėjimo ties smilkiniu.
Taip, Heineken Open'er buvo viena geresnių vasaros patirčių. Nepaisant viso purvo ir audrų, nudegusios nosies, lenkų keiksmų kiekvieną rytą-vakarą ar kitų nedidelių nesklandumų.

Turėjau ir į darbą grįžti... Kas ne visada yra blogai! Štai vakar lankiausi Jungtinės Karalystės ambasadoje, dalyvavau kelionių gido "Savas Londonas" pristatyme, šildžiausi pavakarės saulutėje ir skanavau Beatos gamintus saldumynus bei gurkšnojau "Pimm's" kokteilį. Ko ne geras gyvenimas?

Keletas nuotraukų, už kurias esu skolinga kažką skanaus Mindaugui Girdvainiui.

Gaivusis "Pimm's" kokteilis - angliška Sangria 

Victoria Sandwich - tokiais sumuštiniais kad ir kasdien maitinčiausi...

Itono "betvarkė" - morengai su grietinėle, jogurtu ir uogomis

Kol gyvenimo būdo žurnalai rašo, kaip vakarėlio šeimininkės savo aprangą priderino prie JK vėliavos spalvų (beje, netyčia į tokį dress-code pataikiau ir aš!), aš irgi papasakosiu apie mėlynus keksiukus. Su mėlynėmis, žinoma.

Keksiukai su mėlynėmis
12 keksiukų reikės:


200 gramų miltų
150 gramų cukraus
100 gramų sviesto
100 mililitrų rūgpienio (arba kefyro, arba pieno)
2 kiaušinių
2 šaukštų greitai paruošiamų avižinių dribsnių
1,5 stiklinės mėlynių (nematavau iš tiesų, kuo daugiau - tuo geriau!)
1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Sviestą ištirpinti ir sumaišyti su visais sausais ingredientais: miltais, kepimo milteliais, cukrumi ir dribsniais.
Kiaušinius išplakti ir sumaišyti su kiek paplaktu rūgpieniu. Sumaišyti abi mases į vieną. Mėlynes sumaišyti su šaukštu miltų ir suberti į tešlą, atsargiai išmaišyti.
Keksiukų formeles pripildyti tešlos (žinoma, palikti vietos keksiukų pakilimui) ir kepti apie 20 minučių iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai paruduos.

Šaltinis - receptų medis


Keksiukai skaniausi, kai dar vos šilti, o mėlynės buvo rinktos savomis rankomis...

Pabaigai - trys Open'er atradimai:
1. aš galiu likti gyva po roko koncerto antroje eilėje, kai priešais stovinčios mergaitės plaukus nuo veido nusibraukti sugebi tik per kelias dainas;
2. pasirodo, Gdynios paplūdimyje sutikau blogerę, kurios įrašus labai mėgstu. Ir mūsų kompanijos kartu nusifotografvo prie smėlio meno:)
3. elektroninė muzika gali būti labai gera. A. turbūt manimi didžiuotųsi sužinojęs, kad vienas geriausių koncertų man buvo Justice, o jų daina Genesis man padeda nusiteikti sunkiems darbams ir juos atlikti gerai!

Avižiniai bananiniai sausainiai su šokoladu ir riešutais

This is it.

Šįryt mane pažadino mintis, kad išskrendu į Paryžių. Iš karto po jos atskriejo kita mintis - ką dar turiu pasiimti/kaip tai įdėti į lagaminą/kaip padaryti, kad jis nesvertų daugiau nei 10 kilogramų/kodėl... ir t.t. Žodžiu, galvoje chaosas, bet bent šiandien jis smagus ir linksmas.

Taip vyko pasiruošimas kelionei.

Kadangi savo būsimiems draugams prancūzams, maloniai sutikusiems mus apgyvendinti savo namuose, prisižadėjome naminių sausainių, po pastarųjų dviejų dienų jau galėčiau atidaryti sausainių kepyklėlę ir toliau ramiai juos kepti žiūrėdama, kaip 22 vyrukai spardo kamuolį ir bando įmušti įvartį.

Pirmieji sausainiai vyrukams buvo avižiniai-bananiniai su šokoladu ir riešutais.  Čia kaip ir tarpinis variantas tarp šokoladinių sausainių ir avižinių sausainių.

Avižiniai bananiniai sausainiai su riešutais ir šokoladu

Reikės:
210 gramų miltų
šaukštelio druskos
šaukštelio kepimo miltelių
160 gramų kambario temperatūros sviesto
200 gramų cukraus
kiaušinio
šaukštelio vanilės ekstrakto
1 didelio arba 2 mažų bananų
100 gramų avižinių dribsnių
100 gramų smulkiai sukapoto pieniško šokolado
70 gramų smulkintų skrudintų lazdyno riešutų

Iki purios baltos masės išsukti sviestą su cukrumi, įmušti kiaušinį, sudėti vanilę, druską ir gerai išsukti. Tada įmaišyti trintus bananus. Į šią masę sudėti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir gerai išmaišyti.
Sudėti avižinius dribsnius, riešutus bei šokoladą ir gerai išsukti.
Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, dėti po pusę šaukšto tešlos, kiek suploti šakute. Tarp sausainių palikti tarpus, kad kepdami jie turėtų, kur plėstis. Kepti apie 12-14 minučių, kol krašteliai lengvai paruduos. Atvėsinti skardoje, nes tik iškepę sausainiai labai trapūs.
O tada pakuoti ir vežti į pasaulio kraštą arba valgyti vietoje ir vaišinti geriausius draugus.

 

O rytoj - blogo gimtadienis! Ta proga suvalgysiu bagetę ar ragelį su šokoladu ir išgersiu vyno ant Senos kranto... Nežinau, ar per metus mano rašymo ar gaminimo įgūdžiai patobulėjo, čia turbūt ne man spręsti. Bet matau, kad skaitytojų kiekis padidėjo ir tuo labai džiaugiuosi.

Jei kas artimiausiu metu norėtų man dovanoti dovanas - David Lebovitz "Saldus gyvenimas Paryžiuje" būtų pats tas! Šypt.

Avižiniai sausainiai

Ir vėl atsitiko taip, kaip kasmet. Grįžau į Vilnių po savaitgalio, o medžiai jau buvo su lapais. Kaštonas kieme jau sudėjo savo žiedus ir ruošiasi juos išskleisti. Tad nenoriu tikėti sinoptikų prognozėmis apie orų permainas ir šaltesnes dienas, noriu džiaugtis šiluma.
Pavasarį taip gera gyventi, kad net baisu. O jeigu netyčia įvyksta kas nors neplanuoto ir nelabai smagaus, sugadinančio nuotaiką ir sukeliančio širšės pyktį, pats geriausias vaistas - avižiniai sausainiai.

Jais vaišinosi netgi kolegės, kurias apsėdusi sporto ir kūdinimosi manija. Per jas kartais jaučiuosi labai kalta, kai užsinorėjusi saldumynų suvalgau bandelę... Bet nieko, atsilaikysiu!

Avižiniai sausainiai
tikrai ne vienai skardai sausainių reikės:
2 stiklinių avižinių dribsnių
200 gramų kokoso drožlių
stiklinės miltų
šaukštelio cinamono
150 gramų sviesto
2 šaukštų medaus
nepilnos stiklinės cukraus
2 kiaušinių

Į didelį dubenį supilti avižinius dribsnius, kokoso drožles, miltus ir cinamoną.
Ištirpdyti sviestą, sumaišyti jį su medumi. Kiek pravėsus supilti cukrų ir įmušti kiaušinius, išmaišyti iki vienalytės masės.
Skystąją dalį supilti ant sausosios ir išmaišyti.
Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, šaukštu dėti tešlą, šakute kiek prispausti, kad išeitų blyniukai. Kepti 190 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių arba kol sausainių kraštai gražiai paruduos.
Išėmus sausainius iš orkaitės pravėsinti skardoje.

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.

Nebespėjau parašyti knygynio įrašo balandį, tai iš karto skubu taisytis. Knygų planas pajudėjo didesniu greičiu. Perskaičiau jau pusę knygų iš savo sąrašo!

Colleen MsCullough "Erškėčių paukščiai"  paliko tikrai gerą įspūdį. Tokios uždraustos meilės istorijos visada suvirpina širdį, tiesa?
Man dažnai norisi lyginti perskaitytas knygas su kitomis, tad šią lyginčiau su Jurgos Ivanauskaitės "Ragana ir lietus" - ta pati kunigo ir paprastos moters meilės linija, tačiau Megės istorija ramesnė, ne tokia dramatiška - ji susitaiko su tuo, kad niekada negalės turėti savo mylimo vyro taip arti, kaip kad ji norėtų. Dar kažkodėl peršasi palyginimas su J. Irvingo kūryba - juk jis savo knygose dažnai aprašo visą žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties, o "Erškėčių paukščiai" taip pat apėmė daugiau nei 50-ties metų laikotarpį.
Skaičiau ir stebėjausi, kaip pagrindinė veikėja Megė išliko tokia tvirta net tada, kai atrodo, viskas sugriuvo. Ir taip jai nutiko ne vieną kartą... Norėčiau ir aš būti tokia stipri.

O dar kalbant apie meilės istorijas - n-tąjį kartą pažiūrėjau "Titaniką". Ir ech, nesvarbu, kiek kartų jį matysi, kokiu formatu (paprastu ar 3D), vis tiek nors vienoje vietoje reikia nubraukti ašarą.
Nes gi gražu meilė. Ypač pavasarį, kai žydi kaštonai. Arba dar tik ruošiasi žydėti.