Moliūginis sūrio pyragas

Paskutinysis pusantro mėnesio buvo toks intensyvus, kad aš sugebėjau pasiilgti rutinos ir paprastų dalykų – savaitės meniu planavimo sekmadienio vakarą, įprastinės 5 minutes trunkančios rusų kalbos pamokėlės per pietus darbe, dienos apgalvojimo ir naujų planų susidėliojimo stovint po dušu vakare ir t.t., ir pan. Vietoj to pastaruoju metu įveikinėjau kilometrus automobiliais, autobusais, traukiniais, lėktuvais ar tiesiog bėgte ir bandžiau pasivyti savo gyvenimą.

Tai pavyko padaryti vieną ne itin gražią lapkričio dieną, kai teko gaminti gimtadienio pyragą. Kepiau jį du kartus – vieną M. progai, kitą – savajai. Ir abu kartus jis buvo nuostabus.

Moliūginis sūrio pyragas

Reikės:

180 gramų mėgstamo skonio SELGA sausainių
100 gramų sviesto + šiek tiek ištepti kepimo formą
2 šaukštų želatinos
250 gramų maskarponės sūrio
200 mililitrų moliūgų tyrės*
5 šaukštų rudojo cukraus
šaukštelio cinamono
1,5 šaukštelio malto muskato

Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių ir sumaišyti su išlydytu sviestu. Paruoštą masę dėti į kepimo popieriumi išklotą ir sviestu pateptą atsegamą kepimo formą, išlyginti ir kepti 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10 minučių. Kai sausainių masė šiek tiek apskrus, pyrago pagrindą išimti iš orkaitės ir palikti atvėsti.

Karštame vandenyje ištirpinti želatiną (tai padaryti reikėtų pagal ant pakelio pateiktas instrukcijas).

Maskarponę išplakti su ruduoju cukrumi bei moliūgų tyre. Supilti paruoštą želatiną bei suberti cinamoną ir muskatą. Gerai išmaišyti. Gautą kremą supilti ant atvėsusio sausainių pagrindo. Tortą uždengti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą bent kelioms valandoms, kad sustingtų.

Papuošti pagal norus ir sugebėjimus.

*Moliūgų tyrė: moliūgą supjaustyti į kelis didesnius gabalus, išimti sėklas ir dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą. Kepti 220 laipsnių kaitrumo orkaitėje, kol moliūgas smarkiai suminkštės. Gabalėliams pravėsus, išskobti moliūgo minkštimą ir sutrinti iki vientisos masės. Tinka užšaldyti.

Šaltinis – Cukrinis avinėlis

Iš viso savo dienos proga ragavau net tris tortus – ledų (citrininį, jei gerai pamenu) tą tikrąją dieną, meduoliškai bananinį - su draugais, o moliūginį - su kolegomis.

Gimimo dieną tikrai skanų ledų torto gabalėlį valgiau nedidelėje Barselonos kepyklėlėje, kurioje pardavėjos net nekalbėjo angliškai. Bet smagiausia tądien buvo tai, kad vaikščiojau po palmėmis, šokinėjau per Viduržemio jūros bangas, o galiausiai šildžiau veidą prieš saulytę paplūdimio bare gurkšnodama kataloniškąją cava, o su manimi drauge buvo trys gyvenimo Rasos. Sutapimas? Nemanau.

Tradiciją pasitikti gimtadienį svečioje šalyje noriu tęsti ir kitais metais. Tad labai gali būti, kad pradėjusi galvoti, kaip užpūsti 29 žvakes (o die, gi sunku tiek jų ir sutalpinti ant torto!), įsigysiu ir lėktuvo bilietus ten, kur lapkritį bent šiek tiek šilčiau ir smagiau negu Lietuvoje.

Tiesa, gyvenimą (ir dar šv. Kalėdas, nepamirškime ir jų!) reikia vytis ir toliau. Tai daryti ypatingai sunku, kai lauke beprotiškai slidu, juk gali labai lengvai nulėkti tiek nuo kelio, tiek nuo šaligatvio. Tad laikykimės ten!

Vištienos karis su kokosų pienu ir bananais

Ką aš išmokau/sužinojau per antrąją balandžio savaitę:

• pirmadienio vakarai daug įdomesni, kai į jų programą įtraukiami ne tik šokiai, bet ir "Game of Thrones";
• stalo žaidimuose sėkmė mane aplanko vis rečiau ir rečiau, bet, kai taip nutinka, būna labai smagu;
• Wesas Andersonas vis dar yra mieliausių mano akiai filmų kūrėjas;
• kai darbe paskelbia cheminį pavojų, tai gali atnešti daug įdomių gyvenimiškų patirčių;
•  pavargusi aš galiu užmigti taip, kad manęs nepažadins net šalia gitaromis grojantys ir garsiai dainuojantys vyrai;
• Vilniuje jau pražydo sakuros! Ir šiaip, pavasaris jau labai rimtai elgiasi;
• aš galiu pagaminti skanų indišką patiekalą!

Vištienos curry su kokosų pienu ir bananais

4 porcijoms reikės:

500 gramų vištienos krūtinėlės

didelio banano

kapoto svogūno

2-3 skiltelių kapoto česnako

skardinės kokosų pieno

cinamono lazdelės

0,5 šaukštelio tarkuoto muskato

2 šaukštelių kario prieskonių

šaukštelio aitriosios paprikos

0,5 vištienos sultinio kubelio

saujos kapotų petražolių

citrinos sulčių

aliejaus

Krūtinėlę supjaustyti kąsnio dydžio gabaliukais, dėti į keptuvę ir įpilti šiek tiek verdančio vandens. Kartais pamaišant ant nedidelės ugnies kaitinti apie 10 minučių, stebint, kad vanduo visiškai neišgaruotų.

Kitoje keptuvėje įkaitinti aliejų, sudėti cinamono lazdelę ir aitriąsias paprikas, pakaitinti minutę. Suberti svogūnus ir česnakus, kepti, kol jie suminkštės. Suberti kario prieskonius, įpilti šiek tiek karšto vandens ir pakaitinti porą minučių. Jei padažas per tirštas, įpilti dar vandens. Suberti muskatą, sutrupinti sultinio kubelį ir supilti kokosų pieną. Ant nedidelės ugnies kaitinti apie 5 minutes. 

Sudėti apvirtus vištienos gabalėlius, pjaustytą bananą ir viską troškinti dar apie 10 minučių, kartais pamaišant ir stebint, kad padažas būtų norimo tirštumo (jeigu ką - įpilti vandens).

Patiekti apšlaksčius citrinos sultimis ir pagardinus kapotomis petražolėmis.

Šaltinis - dangiški migdolai

O paskutinė pamoka - bėgiojimas tikrai išvalo mintis. Tik man vis dar sunkiai sekasi su norimais nubėgti atstumais... Gerai, kad iki pirmojo viešojo sezono starto dar liko daugiau nei mėnuo, nes man reikės rimtų treniruočių.

Ir gero plano, kaip toliau tvarkyti savo gyvenimo reikalus.

Canelloni su varške, špinatais ir pomidorų pasta

Šią savaitę turėjau vieną didžiausių ir labiausiai nusisekusių projektų savo darbinėje karjeroje. Simboliška, kad jis buvo susijęs su makaronais! Trumpas reziumė: studentai iš spageti makaronų ir klijų gamino tiltus, kurie turėjo sverti ne daugiau kaip vieną kilogramą, būti ne ilgesni negu vienas metras ir ne aukštesni negu 60 centimetrų. Renginio esmė: toks tiltas turėjo atlaikyti kuo didesnę apkrovą, matuojamą specialiu įtaisu iš laboratorijos.

Nuo pirmadienio iki penktadienio skambinėjau žurnalistams, prižiūrėjau filmavimus, rašiau straipsnius, pranešimus, naujienas, laiškus... Ir net pati pakliuvau į kelis reportažus - pirmajame pavadavau žurnalistą ir buvau mikrofono laikytoja, kitame - neapskaičiavau kameros filmavimo rakurso ir stovėjau kadro kampe šypsodamasi universiteto valdžiai.

O po renginio, kai dalyviai sakėsi kurį laiką nebegalėsiantys į makaronus net žiūrėti, aš kaip tik užsinorėjau ko nors skanaus... Ir spintoje radau canelloni dėžutę!

Canelloni su varške, špinatais ir pomidorų pasta

Reikės:
70 gramų špinatų lapelių
350 gramų riebios varškės
100 gramų grietinės
žiupsnelio malto muskato
druskos, pipirų
70 gramų tarkuoto sūrio
10 canelloni vamzdelių
260 gramų pomidorų pastos
šaukštelio raudonojo vyno acto
2 česnako skiltelių
šaukšto džiovintų bazilikų
alyvuogių aliejaus
gabalėlio sviesto

Špinatus nuplikyti karštu vandeliu, tada perlieti šaltu. Taip padaryti keletą kartų ir gerai nuvarvinti. Susmulkinti.
Varškę ištrinti su keliais šaukštais grietinės, įberti žiupsnelį malto muskato, pagardinti druska ir pipirais, sudėti smulkintus špinatus ir saują tarkuoto sūrio. Gerai išsukti ir gautu įdaru prikimšti canelloni vamzdelius.
Kepimo indą gerai ištepti sviestu, jame gražiai sudėlioti makaronus.

Sukapotą česnaką apkepti alyvuogių aliejuje, sudėti pomidorų pastą, įpilti šaukštelį raudonojo vyno acto. Įmaišyti likusią grietinę, įberti džiovintų bazilikų ir kelias minutes pakaitinti ant nedidelės ugnies. Gautu padažu užpilti makaronus. Apibarstyti likusiu sūriu.

Kepimo indą uždengti folijos lapu ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - Tasty art (ten rastumėte ir žingsnis-po-žingsnio instrukciją, bet viskas ir taip pakankamai aišku, tiesa?)

Šis įrašas dar turėtų įrodyti, kad aš ne vien pyragus valgau, bet ir normalų maistą!
---
Kaip visada, artėjant žiemos šventėms (na, šiandien ryte pamačiau pirmąjį sniegą, tai ir apie tas šventes jau nebe per anksti kalbėti), naujus įrašus rengti pasidarė daug sunkiau. Pavyzdžiui, kad normaliai nufotografuočiau savo pietus, juos turėčiau pradėti gaminti vos atsikėlusi (t.y. vidurdienį)... Na, bet iš tiesų, liko mažiau nei 40 dienų ir šviesos vėl pradės gausėti!

Bet tas dienas dar reikia išgyventi... Tuo metu klausantis apie bangas ir apie proto pametimą. Na, ir, žinoma, šypsantis gyvenimui ir jo staigmenoms.

 

Keksiukai su džiovintomis spanguolėmis

Vieną rūškaną ryt trolių Mumių slėnį apklojo pirmasis sniegas. Snaigės krito tyliai ir gausiai, ir po keleto valandų viskas buvo balta.
Muminukas stovėjo prieangyje ir žiūrėjo, kaip slėnis apsidengia žiemos apklotu. Šįvakar užmigsime žiemos miegu, ramiai pamanė jis. Visi mumiai šitaip sugula lapkričio mėnesį (ar gali ką gudriau sugalvoti, jeigu nemėgsti žiemos ir šalčio). <...> Laikrodžiai vienas po kito liovėsi tiksėję, atėjo žiema.
Tove Jansson "Burtininko skrybėlė"

Šiandien E. beveik įtikino mane, kad sniegas yra gerai. Bet kulniuodama atgal į darbą po pietų pertraukos peršlapau kojas ir dar paslydusi vos neišsitiesiau viduryje perėjos. O tada važiuodama namo lediniu troleibusu nušalau rankų pirštus (žinoma, galėjau būti su pirštinėmis, bet taip nepatogu versti knygos puslapius).
Net Love actually jau pažiūrėjau, o nuo kompiuterio į mane žvelgia šuo, apsimetantis briedžiu.

Winter came.

Keksiukai su džiovintomis spanguolėmis
22 nedideliems keksiukams reikės:

100 gramų džiovintų spanguolių
100 gramų tamsaus romo
50 gramų graikinių riešutų
300 gramų miltų
2 šaukštų rudojo cukraus
80 gramų cukraus
2 šaukštelių kepimo miltelių
šaukštelio sodos
žiupsnelio druskos
šaukštelio malto muskato
300 mililitrų kefyro
80 mililitrų pieno
60 mililitrų saulėgrąžų aliejaus
2 nedidelių kiaušinių

Džiovintas spanguoles užpilti romu ir palikti išbrinkti. Tada smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su ruduoju cukrumi. Riešutus sukapoti.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda, druska ir cukrumi. Įmaišyti maltą muskatą ir riešutus.
Kitame dubenyje sumaišyti kefyrą, pieną, aliejų ir išplaktus kiaušinius. Įmaišyti paruoštas spanguoles.
Sausus ir šlapius produktus sumaišyti, bet nepermaišyti - užteks, kad nebeliktų sausų miltų.
Paruoštą tešlą dėti į keksiukų formeles ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje 20-25 minutes.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2011 m. Nr. 12 (31)

Man trūko keksiukų minkštumo ir pažadėtojo "tirpimo burnoje", bet prie arbatos, karšto vyno arba vieni grįžus iš lauko tiko kuo puikiausiai. Štai jau antras mano įrašas iš eilės yra apie keksiukus. Oh well... Kaip šiandien sakė bosas, dabar yra pats kulinarinis sezonas.

Beje, šiemet dalyvauju Kalėdų senelio slapuko žaidime ir jau sapnuoju, kaip kepu/perku dovanas ir rašau linkėjimus. Beliko tik išrinkti labiausiai tinkantį atviruką.

P.S. Kas ieškote kalėdinio įkvėpimo - čia geriausi būdai, kaip gražiai supakuoti knygą. Vienas smagiausių ir gražiausių mano darbinio blogo įrašų. O ieškantiems gražios kalėdinės muzikos... Rekomenduoju romantiškuosius She & Him. Tai jie šįvakar nuramino mane, kad žiema ir ilgos ilgos šventės - dar ne pasaulio pabaiga.