Rodomi pranešimai su žymėmis feta. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis feta. Rodyti visus pranešimus

2016 m. liepos 5 d., antradienis

Arbūzų, pomidorų ir fetos salotos

Vasara įpusėjo – per vieną savaitę supratau, kokia vis dėlto ji gali būti intensyvi tiek darbinėje (o gal geriau sakyti darbinėse?), tiek asmeninėje erdvėse. Buvau pasiekusi visišką kosmosą, kai darbe teko atsidurti pusę keturių ryto, o namo išeiti – lygiai po dvylikos valandų. Bet kažkodėl vis tiek, vos atsigavusi po tokio darbinio nokauto, vėl leidausi į naktinę avantiūrą ir savo balkone stebėjau, kaip pamažu šviesėja dangus.

Pagaliau pavyko išsimaudyti tiek ežere, tiek lietuje, nudegti nugarą, pašokti po žvaigždėtu dangumi, pabraidyti po balas ir įkvėpti laisvės.

Bliuzo naktyse šiemet pamečiau auskarą, balsą ir kompleksus. Labiausiai gaila auskaro, nes balsas jau viliojamas arbata su medumi, tad netruks sugrįžti, o kompleksai užkalbinti nepažįstamus žmones ir lengvai su jais bendrauti man niekada ir nebuvo itin reikalingi. 

O kiek anksčiau pamečiau ir tingulį gaminti. Juk karščiu alsuojančiomis dienomis taip pat norisi ko nors skanaus, bet, pageidautina, gaivaus. Šaltibarščiai ne visada yra geriausia išeitis, tad pabandžiau arbūzų, pomidorų ir fetos salotas.


Arbūzų, pomidorų ir fetos salotos

Reikės:
arbūzo
vyšninių pomidorų
mažučio svogūno
gabalėlio fetos sūrio
druskos, juodųjų pipirų
alyvuogių aliejaus, balzamiko acto
medaus, citrinos sulčių

Arbūzą, pomidorus ir fetos sūrį supjaustyti norimo dydžio gabalėliais, svogūną – griežinėliais.

Iš alyvuogių aliejaus, balzamiko acto, medaus ir citrinų sulčių sumaišyti padažą ir juo aplieti jau paruoštus salotų ingredientus. Pagardinti druska ir juodaisiais pipirais. Gerai sumaišyti ir skanauti.

Šaltinis – Cukrinis avinėlis


Salotų ingredientų proporcijas reikėtų pasireguliuoti pagal savo pomėgius ir šaldytuvo turinį. Aš pati nesu didelė pomidorų gerbėja, tad mano lėkštėje karaliavo arbūzas ir feta. Pastarosios buvo tiek, kad net druskos papildomai berti jau nebereikėjo. 

Derinys – arbūzas ir feta – man pasirodė įstabus. Grįš šiluma, grįš ir šios salotos. Taurė atšaldyto baltojo vyno – taip pat būtų labai malonus jų priedas, nors ir nebūtinas. 

--
O šiluma grįš. Juk kai labai lauki, viskas anksčiau ar vėliau sugrįžta. Tiek žmonės, tiek jausmai, tiek viltys. Dabar belieka laukti, ką naujo šie sugrįžimai gali man atnešti.



2016 m. birželio 25 d., šeštadienis

Orkaitėje kepti kiaušiniai su cukinija ir feta

Trumpos ir šviesios birželio naktys veda mane iš proto. Norisi visą naktį šokti ir džiaugtis gyvenimu, o tada tyliai pasitikti aušrą ir plačiai atmerktomis akimis stebėti, kaip lėtai iš snaudulio išsijudina mano mylimas miestas. Žinoma, vietoj to, aš vakarais ilgiausiai kankinuosi, kol pagaliau sutemsta, ir po ilgų barnių su savimi prisiverčiu eiti miegoti, kad sapnuočiau neramius sapnus. O ryte stebiu, kaip pro užuolaidas tiesiai į mano lovą plūsta saulės spinduliai ir nebenoriu niekur eiti. Juk visada labiausiai norisi to, ko neturi.

Užplūdęs karštis ištuštino miestą – saulės nutviekstomis gatvėmis daugiausiai vaikšto tik turistai ir tie, kuriuos vienokios ar kitokios priežastys privertė čia likti, o tuomet išspausti iš savaitgalio viską, ką tik įmanoma. Tad esu gyva ledais, trešnėmis, braškėmis su pienu ir šaltais kavos kokteiliais.

Bet kad ryte užtektų jėgų nueiti iki turgaus ir papildyti uogų atsargas, reikia gerų pusryčių.

Orkaitėje kepti kiaušiniai su cukinija

2 porcijoms reikės:
svogūno
gabalėlio sviesto
cukinijos
vidutinio gabalėlio fetos sūrio
4 kiaušinių
pipirų, džiovintų bazilikų ar kitokių mėgstamų žolelių

Svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepti su gabalėliu sviesto keptuvėje. Svogūnams suminkštėjus, iš keptuvės juos perkelti į kepimo formą ir padengti jos dugną.

Cukiniją supjaustyti griežinėliais ir kelias minutes pakaitinti keptuvėje, kurioje prieš tai kepė svogūnai. Apkeptus griežinėlius vienu sluoksniu sudėti ant kepimo formoje jau laukiančių svogūnų. Apibarstyti smulkintu fetos sūriu, pagardinti pipirais ir džiovintomis žolelėmis, o tuomet įmušti kiaušinius.

Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 15-20 minučių.

Šaltinis – Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas (nepamenu kuris tiksliai).

Pagaminama pakankamai greitai ir neeikvojant daug jėgų. Žinoma, jeigu turite jautrias akis, rytą pradėsite nuo ašarų (kaip kad man visada nutinka
!). Bet aš tuomet prisimenu savo matematikos mokytojos žodžius – verkti sveika, ašaros išvalo iš organizmo šlakus. O visas blogas rytmetines emocijas tikrai išvalys tokie pusryčiai.


--
Negaliu patikėti, kad jau kitą savaitę su bliuzo festivaliu ant Lūksto ežero kranto prasidės liepa. Kad bijūnai jau nužydėjo, kad prie jazminų krūmo penkias minutes šiemet stovėjau tik vieną kartą, kad rabarbarų sezonas jau baigiasi, o dar neišmėginau visų norėtų iškepti pyragų, kad jau nuo šio savaitgalio trumposios naktys ilgės, o šviesūs dangaus ruožai vidurnaktį taip ryškiai nebesimatys.

Bet bet bet artėja vienas labai geras dalykas – atostogos! Liko kiek daugiau nei mėnuo – t.y. keturi savaitgaliai, iš kurių nesuplanuotas vienut vienutėlis, tad buvimo tik su savimi, tikėkimės, bus kiek mažiau.


2012 m. kovo 20 d., antradienis

Ryžių ir tuno apkepas

Man kartais atrodo, kad pavasaris, o ypač ši savaitė, yra viena ištisa šventė. Kasdien galima minėti kokią nors ypatingą dieną ir kelti taures. Galvojat, nesąmonė?
Pirmadienis – pempės diena ir kliento diena;
Antradienis – Žemės diena ir pavasario lygiadienis;
Trečiadienis – miego diena, poezijos diena ir dar kelios minėtinos progos;
Ketvirtadienis – vandens diena;
Penktadienis – meteorologijos diena,
Šeštadienis – tuberkuliozės diena,
Sekmadienis – gandro diena...

O jeigu dar prisimintume praėjusį savaitgalį, kai praūžė žaliojo Patriko virusas... Labai pamėgau vieno žinių portalo rubriką „Dienos DNR“, kur surašytos visos minėtinos šventės ar progos. Juk visada smagu sužinoti, kad kas nors pasaulyje švenčia savo juokingą šventę. Pavyzdžiui, šokoladinio sūrio pyrago dieną... 

Kol sūrio pyragų švenčių proga nekepu, receptas iš vieno savaitgalio - tuno ir ryžių apkepas.



Tuno ir ryžių apkepas      
4 porcijoms reikės:
200 gramų virtų ryžių
1 skardinės tuno savo sultyse
saujos saulėje džiovintų pomidorų
1 didelės tarkuotos morkos
2 šaukštų džiovintų Provanso žolelių
50 gramų fetos
50 gramų tarkuoto fermentinio sūrio
3 lengvai išplaktų kiaušinių
pipirų

Sumaišyti virtus ryžius, nusunktą tuną, smulkintus saulėje džiovintus pomidorus, tarkuotą morką, žoleles bei du trečdalius trupintos fetos ir tarkuoto fermentinio sūrio mišinio. Supilti kiaušinių plakinį, pagardinti pipirais ir gerai išmaišyti.
Masę sukrėsti į riebalais pateptą kepimo formą ir išlyginti paviršių. Pabarstyti likusia feta.
Kepti 25-30 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje arba kol apkepas sutvirtės ir gražiai parus. Ištraukus iš orkaitės palikti kelioms minutėms pravėsti.

Adaptuota pagal - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.

          
Valgė net tėtis! Tiesa, nesigardžiavo ir sakė, kad tuną mieliau kabintų iš skardinės, bet pats matė, ką dėjau į vidų.




Ir dar apie šventinius reikalus. Vakar gavau progą darbo reikalais parašyti laišką vienai iš savo kulinarinių dievaičių, tai vos vos sulaikiau pirštus nuo kokių nesąmoningų pagyrų spausdinimo. Jei kada susitiksim, vis tiek išmekensiu kokią banalybę, pažįstu save.

O kol kas šypsausi sau ir gyvenu su savaitgalio (buvusio ir gal būsimo) daina: Edward Shape and the Electric Zeros „Home“.

P.S. ryt važiuoju į Kauną ir nesivežu keksiukų. Ups!

2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Makaronai su cukinija, feta ir pomidorais

Ieškau savo kalėdinės nuotaikos. Šiandien prikepiau kalną imbierinių sausainių (receptas - jau ne už kalnų!). Ne dovanoms, ne su tikslu išlaikyti juos iki švenčių, bet šiaip. Ir netgi daugiau ne sau, o pavaišinti kitus tokius pačius pasimetusius, kad jau tikrai artėja Kalėdos.
Lyja, žaibuoja, o kostmose skamba kalėdinės dainos ir žiūrimi filmai - žiemos šaukliai: "Love actually", "Bridget Jones's Diary" (pirma ir antra dalys!), o savo eilės laukia totalus hitas - "Vienas namuose". Tiesiog tam, kad nebūtų liūdna.

Bet neužtenka gyventi vien mandarinais ir saldumynais.

Makaronai su cukinija, feta ir pomidorais pagaliau sulaukė savo eilės į blogą.

3-4 porcijoms reikės:
nedidelės cukinijos
100 g fetos sūrio
2 saujų vyšninių pomidorų
3 šaukštų alyvuogių aliejaus
šaukštelio džiovintų raudonėlių
šviežių baziliko lapelių
skiltelės česnako
druskos, juodųjų pipirų
300 g mėgstamos formos makaronų

Cukiniją supjaustyti griežinėliais, fetą sutrupinti, pomidorus perpjauti per pusę. Viską pašlakstyti aliejumi, pabarstyti raudonėliais ir plėšytais šviežiais bazilikų lapeliais ir sumaišyti. Dėti į kepimo formą ir dar pamaišant pabarstyti druska ir pipirais, sudėti smulkiai kapotą česnaką. Šauti į įkaitintą iki 200 laipsnių orkaitę ir kepti 15-20 minučių.
Makaronus išvirti ir sumaišyti su keptomis daržovėmis, pridėti dar šviežio baziliko ir skanauti.

Šaltinis - "Beatos virtuvė", Laisvos valandos, 2009.


Iš tiesų šią skanią ir paprastą vakarienę gaminau ne aš, o M. Bet negalėjau nepasidalinti :)