Trinta voveraičių sriuba su pesto padažu

Man atrodo, kad šiuos metus tikrai galėsiu pavadinti kelionių ir skrydžių metais. Ankstyvą pavasarį lankiau Londoną, vėlyvesnį pavasarį kelias lietingas dienas praleidau Rygoje, rugpjūtį kaitau Atėnuose, o štai rugsėjį įbridau į debesis ir pusnis Šveicarijos kalnuose.

Apie kelionę į Šveicariją niekada nesvajojau. Juo labiau niekada negalvojau, kad teks ten apsilankyti darbo tikslais ir pasakoti apie Lietuvą kaip apie turizmui patrauklią šalį, pristatyti mūsų miestus bei siūlomas veiklas. Partneriai šveicarai mane stulbino nuo pat akimirkos, kai įlipau į lėktuvą ir su šampano taure gavau šokolado bei atviruką nuo įgulos. Vienokie ar kitokie siurprizai manęs laukdavo kiekvienoje vietoje, kurioje turėdavau pasiimti bilietus ar užsiregistruoti kaip ypatingas svečias. Tikrai galėčiau priprasti taip keliauti – gal reikėtų pagalvoti apie darbo srities keitimą?

Po kelionės, kurioje vos per kelias dienas įvairių emocijų ir energijos įsikroviau bent kelioms savaitėms į priekį, grįždama namo kaimynų oro linijų žurnale perskaičiau jų rugsėjo mėnesio pasiūlymus. Vienas buvo toks – ragauti kuo daugiau patiekalų iš grybų, nes dabar pats jų sezonas. Tad taip ir darau!

Trinta voveraičių sriuba su pesto

4 porcijoms reikės:

didelio svogūno
dviejų česnako skiltelių
300 gramų voveraičių
dviejų bulvių
dviejų morkų
litro daržovių sultinio
druskos, pipirų
dviejų šaukštų pesto padažo
šakelės petražolių
gabalėlio sviesto

Svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepinti puode įkaitintame svieste, kol švelniai paruduos.
Sudėti kapotą česnaką ir minutėlę pakaitinti.
Tuomet sudėti vidutinio dydžio gabalėliais pjaustytas bulves bei morkas ir pakepti, kol daržovės suminkštės. Sudėti voveraites (jeigu jos nedidelės, galima net nesmulkinti), viską gerai išmaišyti ir dar kelias minutes pakaitinti.
Užpilti sultiniu ir virti ant vidutinio dydžio ugnies apie 15 minučių.
Išjungus ugnį leisti sriubai kiek pravėsti, tuomet gerai sutrinti ir įmaišyti pesto padažą.
Patiekti apibarstytą kapotomis petražolėmis, skanauti su skrebučiais.

Šaltinis – Virtuvės mitų griovėjai. Food porn: žiemos numeris

Šiemet grybauti taip ir neprisiruošiau, tad ir grybų patiekalus išbandžiau vos kelis. Bet žiūriu į ateitį ir matau, kad rudenį gali ištikti trintų sriubų virimo pikas. Jau laukiu, kada vėl virsiu kokią nors moliūgienę. Tikrai žinau, kad sezoną pradės moliūgų sriuba su kokosų pienu (recepto čia dar nebuvo, kaip čia taip?). O kas bus toliau, jau niekas nežino.

Dar trumpam grįžtant prie kelionių temos – net ir kelios dienos užsienyje gali padėti susidėlioti tas mintis, kurios neduoda ramybės. Pavyzdžiui, medituodama ant suoliuko viename Šveicarijos miestelyje suvokiau, kad gyvenime vyksta geri pokyčiai – širdyje įsivyrauja ramybė, o, stovėdama sniege ant 3454 metrų aukščio kalno tik su sezoniniais batukais ir tikrai ne vilnonėmis kojinėmis, įspūdžiais noriu ir galiu pasidalyti ne tik su mama. Kas džiugiausia – atsakymas atlekia atgal nepraėjus nė minutei.

Tad pagrindinis prasidėjusio rudens aksesuaras – laiminga šypsena. Ją tikrai rekomenduočiau ir kaimynų oro linijų žurnalo mėnesio pasiūlymų skilčiai. 

Moliūgų sriuba su apelsinais

Sparčiai artėjantis šaltasis metų laikas namus paverčia jaukia komforto zona, kurios nebesinori palikti. O iš tiesų, kas nori šalti nosį ir ausis lauke, kai galima susisukti į kamuoliuką ir visą vakarą murkti lovoje žiūrint filmus ar skaitant knygas? Tiesa, visaip stengiuosi neapkerpėti, vėl pradėjau po truputį judėti su 8 minučių treniruočių vyrukais ar bliuzo deivėmis. Tik nežinau, kiek ilgai man užteks jėgų atsispirti begalinio miego šauksmui...

Guodžiu save, kad jau po mėnesio vėl viskas pradės šviesėti ir atsiras viltis, kad gražus ir spalvotas pavasaris netruks ateiti. O kol kas namų jaukumas viršija visas ribas tik tuomet, kai išverdu moliūgų sriubos. Šį kartą - truputį kvepiančios šv. Kalėdomis.

Moliūgų sriuba su apelsinais

Reikės:
300 gramų moliūgo
didelės morkos
500 mililitrų daržovių arba vištienos sultinio
2 apelsinų
2 nedidelių svogūnų
50 mililitrų grietinėlės
skiltelės česnako
šaukštelio kario
druskos ir pipirų pagal skonį
aliejaus kepimui

Moliūgą supjaustyti kubeliais, dėti į puodą, kuriame virs sriuba ir kepti įkaitintame aliejuje, kol suminkštės. Tuomet sudėti kubeliais pjaustytą morką, smulkintą svogūną ir česnaką, įberti kario, druskos ir pipirų ir kepti dar apie 10 minučių.

Supilti sultinį ir išspaustas apelsinų sultis, pavirti dar apie 10 minučių.

Sriubą pertrinti per sietelį arba sutrinti trintuvu (kaip kitaip vadinasi blenderis?), pagardinti grietinėle. Ant viršaus dar galima pabarstyti pipirų, bet tik vos vos - dėl kvapo ir vaizdo.

Skanaus!

Šaltinis - RIMI receptų lapelis

Namie nuomonė dėl trintų sriubų šiek tiek išsiskiria, nes kai kam ji primena košę ir ligoninės maistą. Tai prisirankiojau ir kitokių sriubų receptų - tokių, kuriose būtų ką pakramtyti. Gal kada ateis ir jų eilė...

Ir ei, iki šv. Kalėdų liko mažiau negu mėnuo! Metas pradėti galvoti apie šventinius kepinius - imbierinius sausainius, biscotti ir gal net kūčiukus... Ir, žinoma, atrasti patį geriausią saldų ar nelabai saldų, bet gerai ilgas keliones atlaikantį pyragą šeimyniniam suvažiavimui.

Ir kalėdinius filmus reikia pradėti žiūrėti! Tas švenčių laukimas kiekvienais metais vis smagesnis darosi, jėj!

Voveraičių sriuba

Praėjusią savaitę norėjau papasakoti, kad smegenys perdegė. Dabar, anot sinoptikų, atplūdus naujai karščio bangai, viskas netikėtai vėl grįžo į savo vėžes. Ir dėl to labiausiai reikia dėkoti vandens pramogoms - kankinančiam irklavimui ir baimės priepuoliams Vilnelėje, kur bandžiau susimedžioti antį, ir Neryje, kur pakliuvau į lašalų spiečių, Antavilių ir Žaliesiems ežerams, prie kurių kartais sunku surasti lietuviškai kalbančių žmonių, bet plaukioti vis tiek yra smagu, ir dar arbūzui, kuris iš pradžių įgijo vakaro svečio veidą, o paskui buvo negailestingai išskaptuotas.

Karštis veda prie beribio tingulio - pastaruoju metu man norisi tik gulėti ant žolės (iš bėdos tinka ir lova ar darbo stalas po kondicionieriumi) ir klausyti bliuzo. Na, ir galvoti apie ateitį. Kaip čia viskas bus rugsėjį, kaip čia susitvarkyti permainas gyvenime, kaip susitaikyti su draugų gyvenimų pasikeitimais, kaip daryti tą ar aną, kaip kalbėti, kaip mylėti save ir kitus...

Save aš dažniausiai (pa)myliu skaniai valgydama.

Voveraičių sriuba

Reikės:
0,5 litro voveraičių
svogūno
3 šviežių morkų
3 šviežių bulvių
4 šaukštų perlinių kruopų
2 litrų daržovių sultinio
gabaliuko sviesto
kelių lauro lapelių ir pipirų žirnelių
saujos smulkintų krapų
druskos

Perlines kruopas kelioms valandoms užmerkti šaltame vandenyje.

Švarias voveraites apkepti svieste su pjaustytu svogūnu tame pačiame puode, kuriame po to virs sriuba. Suberti pjaustytas morkas, pasūdyti, išmaišyti ir dar keletą minučių pakepinti.

Į puodą pilti sultinį, sudėti pjaustytas bulves, nuoplautas kruopas, laurų lapelius ir pipirų žirnelius. Virti, kol daržovės suminkštės.
Išvirusią sriubą apibarstyti smulkintais krapais ir uždengus puodą palikti jį penkioms minutėms, kad sriuba įsiskonėtų.

Skanaus!

Šaltinis - "Sezoninė virtuvė", Smaguris, 2014.

Po truputį artėjant rudeniui man visada kyla noras eiti į mišką pagrybauti. Štai ką reiškia būti iš grybautojų šeimos. Šypt. Gerai, kad artėja dar vienos, trumpos, bet jaukios atostogos, galbūt mano norams bus lemta išsipildyti.

Žinoma, dar norėčiau įmerkti koją į Baltijos jūrą, paglostyti šunį, paragauti šašlykų, pabraidyti po ką tik nupjautą žolę, vėl pradėti bėgioti ir jau rimtai ruoštis Vilniaus maratonui bei savo mažajai distancijai, gal truputį palenktyniauti su likimo draugėmis, prikepti pyragų, miegoti iki pietų, paspoksoti į žvaigždes...

Va taip ir svajoju burzgiant kondicionieriui.

Trinta bulvių sriuba su pievagrybiais

Pavasaris veržiasi pro atvirus langus. Širdyje pavasaris apsigyveno dar tada, kai buvo 20 laipsnių žemiau nulio. Jau net pabodo sakyti, kad esu laiminga, kad esu apkabinama, kai sunku ar kai lengva, kad esu stebinama, kad kuriu visokius juokingus planus ir kartais noriu gyventi dar greičiau, kad pamatyčiau, kaip čia viskas klostysis toliau...

Žodžiu, pavasari, keliauk čia, nes man pažadėjo priskinti puokštę žibuoklių.

O kol kas verdu sau sriubas ir laikau liežuvį už dantų, kad neprikalbėčiau kokių nesąmonių.

 Trinta bulvių sriuba su pievagrybiais
Reikės:
750 gramų bulvių
2 svogūnų
morkos
poro
sviesto
1,5 litro daržovių sultinio
druskos, pipirų
tepamojo sūrelio
didelės saujos pievagrybių
petražolių

Bulves nuskusti ir supjaustyti, sudėti į puodą, užpilti vandeniu, uždengti ir palikti pastovėti.

Svogūnus, morką ir baltąją poro dalį nuvalyti ir stambiai supjaustyti.
Keptuvėje ištirpdyti porą šaukštų sviesto, jame apkepinti daržoves.
Nuo bulvių nupilti vandenį, sudėti apkeptas daržoves, sumaišyti ir užpylus sultiniu virti apie 45 minutes.
Kol sriuba verda, nuplauti pievagrybius, juos supjaustyti skiltelėmis ir lengvai apkepinti šaukšte sviesto.
Sriubą pertrinti, pagardinti prieskoniais, įmaišyti šaukštą tepamojo sūrelio. Patiekiant ant viršaus uždėti keletą pievagrybių riekučių, pabarstyti kapotomis pertražolėmis.

Šaltinis - Geri receptai. 100 lengvai paruošiamų patiekalų , Laisvos valandos

O su artėjančiu pavasariu, kaip visada, ateina slogos ir visokios kitokios bacilų atakos, taip pat noras sveikiau valgyti, daugiau sportuoti ir geriau miegoti, dar truputį entuziasmas daryti naujus dalykus pakyla - pavyzdžiui, mokytis science of gastronomy ar šokti bliuzą... Žiūrėsim, kaip viską spėsiu.

Na, bet žmonės kalba, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau ir padarai. Patikrinsiu!

Baravykų sriuba

Pastarąjį mėnesį, kaip niekada anksčiau, suėmiau save į rankas ir pradėjau intensyviai sportuoti - prie bėgiojimo bet kokiu oru (kaitra, lietus, škvalas) pridėjau mankštą, o dabar nusprendžiau nugalėti savo seną baimę ir visiškai netikėtai įsigijau dviratį.
Per pirmąjį pasivažinėjimą sukėliau dvi mažas avarines situacijas - vieną su kitu dviračiu, antrą - su greituoju autobusu. Tad artimiausiu metu galite mane aprūpinti šalmu ir visokiomis kitomis apsaugos priemonėmis. Arba didesniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Juokauju, viskas man bus gerai. Juo labiau, kad tuoj ir baigsis tas dviračių sezonas.

Kodėl taip nutiks - nutylėsiu. Tik pasakysiu, kad artėjantis sezonas turi ir savų privalumų. Pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti į mišką gali parsinešti atsargų tamsiems ir alkaniems vakarams. Arba išsivirti sriubą.

Baravykų sriuba

4 porcijoms reikės:
10-15 gražių baravykų
šaukšto sviesto
1,5 litro vištienos sultinio
druskos
juodųjų pipirų
1,5 svogūno
100 gramų šoninės
5 vidutinio dydžio bulvių

Baravykus nuvalyti - atsikratyti žemių ir šapaliukų. Tada supjaustyti griežinėliais ir apkepinti svieste.
Bulves nuskusti, nuplauti ir supjaustyti. Sudėti į puodą ir užpilti sultiniu. Virti apie 40 minučių. Besibaigiant šiam laikui į būsimą sriubą sudėti pakepintus baravykus ir dar kiek pavirti. Pagardinti druskas ir juodaisiais pipirais.
Smulkiai supjaustyti svogūną ir šoninę. Pastarąją pakepinti keptuvėje, o kai paleis riebaliukus, sudėti ir svogūnus. Viską pakepinus sukrėsti į sriubą.
Nukėlus nuo ugnies kiek luktelėti ir tuomet jau ragauti!

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.

Pastaraisiais metais bent po kartą išsiruošiu į grybų paieškas. Žinoma, dažniausiai tai kainuoja saldų rytmetinį miegą, mažiausiai tris uodų įkandimus ir dažnai užplūstančią baimę sutikti laukinį žvėrį. Tėtis, kuris mūsų šeimoje yra didžiausias grybavimo entuziastas, savo pasakojimais apie sutiktus šernus ir briedžius tikrai nepadeda. O ir vaikščioti į mišką nustojau tada, kai mane užpuolė kitų grybautojų šuo (kaip ironiška - aš tokia šunų mylėtoja, bet vis tiek vienas egzempliorius sugebėjo mane gerai išgąsdinti)...

Galbūt todėl savo dviratį pavadinau žvėriškai - Bagira. Kas nepamenate, buvo toks multikas apie Mauglį, o jo draugė buvo pantera tokiu vardu. O gal taip nutiko dėl to, kad dviratis papuoštas leopardiniais raštais, kurie bus labai madingi tą jau artėjantį sezoną, kurio pavadinimo vis dar neminėsiu. O gal tiesiog tikiuosi būti nebe grybas kelyje... Kas čia žino!

Trinta moliūgų ir vištienos sriuba

Pasimečiau dienose ir žmonių veiduose. Viskas susiliejo kaip kokiame sapne, iš kurio norisi kuo greičiau pabusti. Bet eilinį kartą supratau, kad visi skaudūs dalykai gyvenime atneša ir kažką gero. Ašaros nudžiūva, su netektimi susitaikoma, miego trūkumas kompensuojamas, o į iškeliavusio žmogaus vietą visada ateina kitas žmogus - šį kartą kalbu ne simboliais!

Per pastarąsias dienas maitinausi daugiausiai sumuštiniais ir sausainiais, bet vieną dieną teko sujungus jaunimo pajėgas pagaminti kibirą (!) baltos mišrainės ir šiek tiek silkės pagardų. Pastarieji bent buvo greitai suvalgyti ir tapo legendiniais. Mišrainei ne taip pasisekė...

O vakar pagaliau grįžusi namo po trijų valandų kelionės Lietuvos keliais, prisiminiau skaniąją trintą moliūgų ir vištienos sriubą.

4-6 porcijoms reikės:
vištienos krūtinėlės
500 gramų moliūgo
svogūno
2 morkų
30 gramų sviesto
4 šaukštų manų kruopų
litro daržovių sultinio
50 mililitrų grietinėlės
pipirų, druskos

Svogūną smulkiai supjaustyti. Su trupučiu sviesto pakepinti keptuvėje ant nedidelės ugnies, kol suminkštės. Sutarkuoti morkas, sudėti į keptuvę kartu su svogūnu. Tuomet sudėti gabaliukais pjaustytą vištieną ir lengvai apkepti.
Keptuvės turinį perdėti į puodą, suberti nedideliais kvadratėliais pjaustytą moliūgą, užpilti sultiniu  ir užvirti. Virti apie 15-20 minučių, kol moliūgas suminkštės. Tada suberti manų kruopas. Kai po kelių minučių sriuba sutirštės, nukelti puodą nuo ugnies ir sriubą pertrinti per sietelį ar sutrinti smulkintuvu. Grąžinus puodą ant viryklės, supilti grietinėlę, permaišyti, pagal skonį įberti maltų pipirų ir druskos.
Patiekti su skrebučiais.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2012

Ir dar - gyvenimas moka stebuklingai dėlioti aplinkybes, kad savo gimtadienio savaitgalį būčiau užsiėmusi kitokiais reikalais. Praėjusiais metais buvau senelių auksinėse vestuvėse. Gaila, kad deimantinio jubiliejaus jau neteks pamatyti...

Labai simbolišką dainą grojo radijas nuostabiai gražų rudens vidurdienį - Kostas Smoriginas "Apokalipsė", priminė pirmuosius studijavimo metus ir meilę dainuojamai poezijai.
Štiš, liūdesy.

Trinta daržovių sriuba

Ruduo, galima sakyti, dar ką tik prasidėjo, bet jau spėjo parodyti savo nagus - šaltą lietų, pereinantį į krušą pačiu netinkamiausiu metu, kai neturi skėčio, ūkanotus rytus, kai kojų pirštukai bateliuose sušąla į ragą, liūdesį ir abejones dėl, atrodo, pačių tvirčiausių dalykų.

Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Sukrėtimai atneša ir gerų dalykų - padeda susivokti, ko iš tiesų nori gyvenime, santykiuose, darbe ar net virtuvėje.
Virtuvėje man dabar vis dažniau norisi sriubos. Pageidautina, spalvotos.

Seniai svajojau apie trintą moliūgų sriubą. Tokią skanią, kokia dar vasarą vaišino mama. Tačiau kai jau prisiruošiau gaminti, pamačiau, kad moliūgo liko nebe tiek ir daug... Tad sriubos proporcijos patarčiau derinti pagal moliūgo kiekį - jei jo daugiau, išeis moliūgienė, jei ne tiek daug - tiesiog daržovienė.

Trinta daržovių sriuba


Dviems didelėms didelėms porcijoms reikės:
300 g moliūgo
morkos
svogūno
2 bulvių
0,5 litro vištienos sultinio
100 g moliūgų sėklų
pusės citrinos
druskos, pipirų
aliejaus


Daržoves nuskusti ar nulupti ir supjaustyti gabalėliais. Puode įkaitinti aliejų ir nuolat maišant pakepinti daržoves 5 minutes. Tuomet supilti sultinį ir virti, kol daržovės suminkštės.
Nukaisti. Pagardinti mėgstamais prieskoniais, įspausti pusės citrinos sultis, suberti pusę pakepintų moliūgo sėklų ir sutrinti blenderiu arba pertrinti per sietelį.

Jei sriuba per skysta, dar šiek tiek pavirti, kol nugaruos skysčio perteklius. Jei per tiršta - įpilti truputį vandens.
Gardinti kepintomis moliūgo sėklomis, valgyti su skrebučiais.
Šaltinis - "Geri receptai", 2010 Vilnius, Laisvos valandos