Baravykų sriuba

Pastarąjį mėnesį, kaip niekada anksčiau, suėmiau save į rankas ir pradėjau intensyviai sportuoti - prie bėgiojimo bet kokiu oru (kaitra, lietus, škvalas) pridėjau mankštą, o dabar nusprendžiau nugalėti savo seną baimę ir visiškai netikėtai įsigijau dviratį.
Per pirmąjį pasivažinėjimą sukėliau dvi mažas avarines situacijas - vieną su kitu dviračiu, antrą - su greituoju autobusu. Tad artimiausiu metu galite mane aprūpinti šalmu ir visokiomis kitomis apsaugos priemonėmis. Arba didesniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Juokauju, viskas man bus gerai. Juo labiau, kad tuoj ir baigsis tas dviračių sezonas.

Kodėl taip nutiks - nutylėsiu. Tik pasakysiu, kad artėjantis sezonas turi ir savų privalumų. Pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti į mišką gali parsinešti atsargų tamsiems ir alkaniems vakarams. Arba išsivirti sriubą.

Baravykų sriuba

4 porcijoms reikės:
10-15 gražių baravykų
šaukšto sviesto
1,5 litro vištienos sultinio
druskos
juodųjų pipirų
1,5 svogūno
100 gramų šoninės
5 vidutinio dydžio bulvių

Baravykus nuvalyti - atsikratyti žemių ir šapaliukų. Tada supjaustyti griežinėliais ir apkepinti svieste.
Bulves nuskusti, nuplauti ir supjaustyti. Sudėti į puodą ir užpilti sultiniu. Virti apie 40 minučių. Besibaigiant šiam laikui į būsimą sriubą sudėti pakepintus baravykus ir dar kiek pavirti. Pagardinti druskas ir juodaisiais pipirais.
Smulkiai supjaustyti svogūną ir šoninę. Pastarąją pakepinti keptuvėje, o kai paleis riebaliukus, sudėti ir svogūnus. Viską pakepinus sukrėsti į sriubą.
Nukėlus nuo ugnies kiek luktelėti ir tuomet jau ragauti!

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.

Pastaraisiais metais bent po kartą išsiruošiu į grybų paieškas. Žinoma, dažniausiai tai kainuoja saldų rytmetinį miegą, mažiausiai tris uodų įkandimus ir dažnai užplūstančią baimę sutikti laukinį žvėrį. Tėtis, kuris mūsų šeimoje yra didžiausias grybavimo entuziastas, savo pasakojimais apie sutiktus šernus ir briedžius tikrai nepadeda. O ir vaikščioti į mišką nustojau tada, kai mane užpuolė kitų grybautojų šuo (kaip ironiška - aš tokia šunų mylėtoja, bet vis tiek vienas egzempliorius sugebėjo mane gerai išgąsdinti)...

Galbūt todėl savo dviratį pavadinau žvėriškai - Bagira. Kas nepamenate, buvo toks multikas apie Mauglį, o jo draugė buvo pantera tokiu vardu. O gal taip nutiko dėl to, kad dviratis papuoštas leopardiniais raštais, kurie bus labai madingi tą jau artėjantį sezoną, kurio pavadinimo vis dar neminėsiu. O gal tiesiog tikiuosi būti nebe grybas kelyje... Kas čia žino!