Moliūginiai „cantucci“ sausainiai

Viskas tradiciškai šiemet – Kalėdos ir vėl praėjo ramiai su daug nukeliautų kilometrų ir dar daugiau pokalbių bei juokų. Gaila, lygiai taip pat tradiciškai jos buvo be sniego. 

Snigo savaite anksčiau, kai sekmadienį Vilniaus kalėdiniame bėgime pasipuošiau Rudolfo ragais ir šiek tiek slidžiomis senamiesčio gatvėmis nubėgau 12 kilometrų. Va tokie dalykai man ir suteikia daugiausiai kalėdinės nuotaikos – šventiniai bėgimai sningant, besišypsantys žmonės, draugų susiėjimai, juokingi megztiniai su briedžiukais ir, žinoma, lemputės.

O kai gerą kalėdinę nuotaiką tenka gaudyti pačiai, visada padeda filmas „Love Actually“ (šiemet jį ir vėl pažiūrėjau, gal jau kokį 15-tą kartą) ir sausainių kepimas. Šį gruodį išbandžiau moliūginius „cantucci“ sausainius – t.y. itališkus, du kartus keptus džiūvėsėlius.

Dviem skardoms sausainių reikės:
100 gramų minkšto sviesto
200 gramų rudojo cukraus
4 šaukštelių vanilinio cukraus
4 kiaušinių
300 mililitrų moliūgų tyrės
500 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
100 gramų maltų migdolų
100 gramų džiovintų spanguolių
2 šaukštelių prieskonių mišinio meduoliams (cinamonas, kardamonas, gvazdikėliai, muskatas ir pan.)

Sviestą išsukti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Vis gerai išmaišant, dalimis sudėti moliūgų tyrę ir įmušti kiaušinius. Tuomet sudėti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, prieskonius, maltus migdolus ir kiek pasmulkintas džiovintas spanguoles. Viską gerai išmaišyti.

Drėgnomis rankomis suformuoti iš tešlos du pailgus volelius, sudėti juos ant skardos ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių.

Išėmus skardą, leisti jiems šiek tiek pravėsti ir dantytu peiliu supjaustyti volelius maždaug centimetro storio riekutėmis. 

Sudėti jas atgal ant skardos ir padžiovinti 150 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 15 minučių (praėjus pusei šio laiko riekutes vertėtų apversti, kad sausainiai išdžiūtų tolygiai).

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“, Nr. 6

Skaniausia valgyti sausainius trumpam įmerkiant į arbatą. Galima ir į karštą vyną, žinoma.

Moliūginiai sausainiai buvo išdovanoti draugams per tradicinį kalėdinį pasisėdėjimą, o likusieji namie buvo greitai sunaikinti geriant pusryčių arbatą. Tad fotografijose – paskutiniai atsilaikiusieji. Visai neblogi buvo. 

Nors po to Kalėdoms ir dovanoms giminaičiams dar iškepiau tų cantucci, kurie man labiau prie širdies – su šokoladu.

--

O tarpušventis šiemet visiškai netradicinis – lovoje su antibiotikais, „Silva Rerum“ ir „Žvaigždžių karais“ (Kas galėjo pagalvoti, kad staiga tapsiu jų gerbėja? Tikrai ne aš!). Organizmas tarė savo žodį – reikia poilsio. Tai klausausi! Ir tikiuosi, kad Naujųjų naktį pakilsiu kaip Feniksas ir nealkoholinio putojančio vyno taurę išgersiu jau negrasindama sau iškosėti plaučio. 

Fingers crossed!

Moliūginis sūrio pyragas

Paskutinysis pusantro mėnesio buvo toks intensyvus, kad aš sugebėjau pasiilgti rutinos ir paprastų dalykų – savaitės meniu planavimo sekmadienio vakarą, įprastinės 5 minutes trunkančios rusų kalbos pamokėlės per pietus darbe, dienos apgalvojimo ir naujų planų susidėliojimo stovint po dušu vakare ir t.t., ir pan. Vietoj to pastaruoju metu įveikinėjau kilometrus automobiliais, autobusais, traukiniais, lėktuvais ar tiesiog bėgte ir bandžiau pasivyti savo gyvenimą.

Tai pavyko padaryti vieną ne itin gražią lapkričio dieną, kai teko gaminti gimtadienio pyragą. Kepiau jį du kartus – vieną M. progai, kitą – savajai. Ir abu kartus jis buvo nuostabus.

Moliūginis sūrio pyragas

Reikės:

180 gramų mėgstamo skonio SELGA sausainių
100 gramų sviesto + šiek tiek ištepti kepimo formą
2 šaukštų želatinos
250 gramų maskarponės sūrio
200 mililitrų moliūgų tyrės*
5 šaukštų rudojo cukraus
šaukštelio cinamono
1,5 šaukštelio malto muskato

Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių ir sumaišyti su išlydytu sviestu. Paruoštą masę dėti į kepimo popieriumi išklotą ir sviestu pateptą atsegamą kepimo formą, išlyginti ir kepti 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10 minučių. Kai sausainių masė šiek tiek apskrus, pyrago pagrindą išimti iš orkaitės ir palikti atvėsti.

Karštame vandenyje ištirpinti želatiną (tai padaryti reikėtų pagal ant pakelio pateiktas instrukcijas).

Maskarponę išplakti su ruduoju cukrumi bei moliūgų tyre. Supilti paruoštą želatiną bei suberti cinamoną ir muskatą. Gerai išmaišyti. Gautą kremą supilti ant atvėsusio sausainių pagrindo. Tortą uždengti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą bent kelioms valandoms, kad sustingtų.

Papuošti pagal norus ir sugebėjimus.

*Moliūgų tyrė: moliūgą supjaustyti į kelis didesnius gabalus, išimti sėklas ir dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą. Kepti 220 laipsnių kaitrumo orkaitėje, kol moliūgas smarkiai suminkštės. Gabalėliams pravėsus, išskobti moliūgo minkštimą ir sutrinti iki vientisos masės. Tinka užšaldyti.

Šaltinis – Cukrinis avinėlis

Iš viso savo dienos proga ragavau net tris tortus – ledų (citrininį, jei gerai pamenu) tą tikrąją dieną, meduoliškai bananinį - su draugais, o moliūginį - su kolegomis.

Gimimo dieną tikrai skanų ledų torto gabalėlį valgiau nedidelėje Barselonos kepyklėlėje, kurioje pardavėjos net nekalbėjo angliškai. Bet smagiausia tądien buvo tai, kad vaikščiojau po palmėmis, šokinėjau per Viduržemio jūros bangas, o galiausiai šildžiau veidą prieš saulytę paplūdimio bare gurkšnodama kataloniškąją cava, o su manimi drauge buvo trys gyvenimo Rasos. Sutapimas? Nemanau.

Tradiciją pasitikti gimtadienį svečioje šalyje noriu tęsti ir kitais metais. Tad labai gali būti, kad pradėjusi galvoti, kaip užpūsti 29 žvakes (o die, gi sunku tiek jų ir sutalpinti ant torto!), įsigysiu ir lėktuvo bilietus ten, kur lapkritį bent šiek tiek šilčiau ir smagiau negu Lietuvoje.

Tiesa, gyvenimą (ir dar šv. Kalėdas, nepamirškime ir jų!) reikia vytis ir toliau. Tai daryti ypatingai sunku, kai lauke beprotiškai slidu, juk gali labai lengvai nulėkti tiek nuo kelio, tiek nuo šaligatvio. Tad laikykimės ten!

Sluoksniuotos tešlos keksiukai su moliūgais

„Pas visus verda aistros, pas mane - grikiai“ - toks užrašas ilsisi mano virtuvėje, tačiau, manau, kad jį šiuo metu vertėtų pakeisti į tokį, kuris geriau atspindėtų realybę. Pavyzdžiui, „Gyvenimas verda intensyviau negu puodai“. 

Kas vyksta? Visa galva pasinėriau į sportą - vaikštau į treniruotes, bėgioju, darau pratimus namie, domiuosi sveiku maistu (Kalėdoms pasidovanosiu sau knygą apie supermaistą!) ir stengiuosi valgyti žaliau bei sveikiau. Sekasi sunkiai, bet motyvacija didėja su kiekviena treniruote, tad tikiu, kad jau tuoj tuoj seksis geriau. 

Tiesa, nenorėčiau šiame kelyje ko nors atsisakyti - juk turiu begalinę meilę kruasanams su šokoladu ir kitokiems kepiniams, taip lengvai jų nepaleisiu. Tad lieka tik deginti kalorijas. Kalėdinis įmonės vakarėlis parodė, kad tam kuo puikiausiai tinka intensyvūs šokiai. Turėsiu naują sporto salės alternatyvą!

Sluoksniuotos tešlos keksiukai su moliūgais

Reikės:

kelių lakštų sluoksniuotos bemielės tešlos

moliūgo 

kelių saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

100-150 g tarkuoto fermentinio sūrio

2 kiaušinių

180 g neriebios grietinėlės

žiupsnelio druskos, džiovintų bazilikų

gabalėlio sviesto

Sluoksniuotos tešlos lakštus lengvai iškočioti, supjaustyti gabalėliais ir jais iškloti sviestu išteptas keksiukų formeles. 

Nuluptą moliūgą stambiai sutarkuoti. Į tarkius įpjaustyti saulėje džiovintus pomidorus, suberti tarkuotą sūrį, pagardinti druska ir džiovintais bazilikais. Supilti kiaušinius, išplaktus su grietinėle, ir gerai išmaišyti.

Įdarą dėti į paruoštus tešlos krepšelius, kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 20-30 minučių arba, žinoma, kol iškeps.

Šaltinis - Cukrinis avinėlis

Receptą išbandžiau, kai ruošiausi įkurtuvėms naujojoje Tyzenhauzų rezidencijoje. Kadangi greitai keksiukai-kišiukai dingo nuo stalo, darau išvadą, kad draugams patiko. Kelis paslėpiau ir kitą dieną suvalgiau darbe pietums - buvo skanūs tiek šilti, tiek šalti.

Tai buvo mažiau nei prieš mėnesį, o man atrodo, kad praėjo jau visa amžinybė. Visi savaitgaliai nuo pat lapkričio pradžios buvo suplanuoti iki smulkmenų, artimiausias laikotarpis taip pat greičiausiai neleis atsikvėpti - vis dėlto šventės ant nosies... Kad jos nebūtų praleistos vien prie stalo, suplanavau sportinę pramogą - sudalyvauti Kalėdiniame bėgime. Tad jeigu gruodžio 27 d. būsite Vilniuje, atsikelsite anksčiau negu vidurdienį, ateikite ir pamojuokite man, kovojančiai su 12 km distancija. Mielas pusmaratoni, aš ateisiu ir pas Tave!

O kas dar įvyko per tą mėnesį? Buvo atostogos, buvo gimtadienis, buvo Paryžiaus gatvės, buvo skirtingos šokių aikštelės su skirtingais šokių stiliais, buvo kelios tikros ir suvaidintos ekstremalios situacijos, buvo lankomi barai, buvo daug visokių darbų, net įsimylėjimo ženklų šiek tiek buvo. Bet greitai praėjo. Matyt, kad dar nereikia.

Moliūgų sriuba su apelsinais

Sparčiai artėjantis šaltasis metų laikas namus paverčia jaukia komforto zona, kurios nebesinori palikti. O iš tiesų, kas nori šalti nosį ir ausis lauke, kai galima susisukti į kamuoliuką ir visą vakarą murkti lovoje žiūrint filmus ar skaitant knygas? Tiesa, visaip stengiuosi neapkerpėti, vėl pradėjau po truputį judėti su 8 minučių treniruočių vyrukais ar bliuzo deivėmis. Tik nežinau, kiek ilgai man užteks jėgų atsispirti begalinio miego šauksmui...

Guodžiu save, kad jau po mėnesio vėl viskas pradės šviesėti ir atsiras viltis, kad gražus ir spalvotas pavasaris netruks ateiti. O kol kas namų jaukumas viršija visas ribas tik tuomet, kai išverdu moliūgų sriubos. Šį kartą - truputį kvepiančios šv. Kalėdomis.

Moliūgų sriuba su apelsinais

Reikės:
300 gramų moliūgo
didelės morkos
500 mililitrų daržovių arba vištienos sultinio
2 apelsinų
2 nedidelių svogūnų
50 mililitrų grietinėlės
skiltelės česnako
šaukštelio kario
druskos ir pipirų pagal skonį
aliejaus kepimui

Moliūgą supjaustyti kubeliais, dėti į puodą, kuriame virs sriuba ir kepti įkaitintame aliejuje, kol suminkštės. Tuomet sudėti kubeliais pjaustytą morką, smulkintą svogūną ir česnaką, įberti kario, druskos ir pipirų ir kepti dar apie 10 minučių.

Supilti sultinį ir išspaustas apelsinų sultis, pavirti dar apie 10 minučių.

Sriubą pertrinti per sietelį arba sutrinti trintuvu (kaip kitaip vadinasi blenderis?), pagardinti grietinėle. Ant viršaus dar galima pabarstyti pipirų, bet tik vos vos - dėl kvapo ir vaizdo.

Skanaus!

Šaltinis - RIMI receptų lapelis

Namie nuomonė dėl trintų sriubų šiek tiek išsiskiria, nes kai kam ji primena košę ir ligoninės maistą. Tai prisirankiojau ir kitokių sriubų receptų - tokių, kuriose būtų ką pakramtyti. Gal kada ateis ir jų eilė...

Ir ei, iki šv. Kalėdų liko mažiau negu mėnuo! Metas pradėti galvoti apie šventinius kepinius - imbierinius sausainius, biscotti ir gal net kūčiukus... Ir, žinoma, atrasti patį geriausią saldų ar nelabai saldų, bet gerai ilgas keliones atlaikantį pyragą šeimyniniam suvažiavimui.

Ir kalėdinius filmus reikia pradėti žiūrėti! Tas švenčių laukimas kiekvienais metais vis smagesnis darosi, jėj!

Indiškas kario troškinys su moliūgais

Kada darbe būna geriausias pirmadienis? Kai grįžti iš komandiruotės užsienyje ir dar šventi savo gimimo dieną. Atrodo, tuomet esi pats įdomiausias pašnekovas, kurio visi klausinėja apie užsienį, apie gautą patirtį, o tada vienas per kitą giria namie gamintą tortą ir sveikina su tuo, kad neatrodau nė trupučio vyresnė. Na gerai, gal šiek tiek perdedu, bet turbūt pirmą kartą grįžau namo po pirmadienio tokia laiminga.

O gal čia buvo kaltas cukraus perteklius?

Turbotinginys jau kažkada buvo aprašytas bloge, dabar metas papasakoti apie naujus atradimus. Pirmasis jų - moliūgų derinys su kokosų pienu. Švelnus ir nerealus! Apskritai, aš kiekvieną rudenį stengiuosi moliūgus į savo racioną įtraukti kuo smarkiau, tačiau man ne visada pavyksta. Na, bet bent kelis naujus patiekalus atrandu kasmet - džiaugiuosi bent tuo.

Indiškas kario troškinys su moliūgais

2-4 porcijoms reikės:

svogūno
poros šaukštų aliejaus
300 gramų moliūgo
didelės paprikos
400 gramų vištienos
2 šaukštelių kario
300 mililitrų vištienos arba daržovių sultinio
400 gramų kokosų pieno
3 šaukštų žaliųjų citrinų sulčių
3 šaukštų žuvies padažo
2 šaukštelių cukraus
aitriosios paprikos
žiupsnelio šviežių kalendrų

Dideliame puode įkaitintame aliejuje apkepinti šiaudeliais pjaustytą svogūną, užberti kario ir maišant šiek tiek pakepinti. Suberti kubeliais pjaustytą vištieną, papriką ir moliūgą, išmaišyti. Tuomet supilti sultinį ir kokosų pieną. Troškinti ant nedidelės ugnies 20-30 minučių, kol sutirštės.

Supilti žuvies padažą, žaliųjų citrinų sultis, suberti cukrų ir dar truputį pakaitinti.

Troškinį patiekti apibarsčius kapotomis kalendromis ir smulkiai pjaustyta aitriąja paprika.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", Nr. 2, 2013

Kad jau netyčia rimiake gavau asmeninę nuolaidą kokosų pienui (Laimuse, Tavo įtaka?), matyt, teks greitu metu kartoti. Atsimenu, ir namai labai skaniai kvepėjo nuo šio troškinio... Ir išrankusis valgytojas buvo patenkintas. Tai kaip ir vieni pliusai!

O grįžtant prie gimtadienio ir Kopenhagos reikalų - iš pradžių maniau, kad gimtadienis užsienyje bus tik viena paprasta diena, kai pamiršiu, kad ji kažkuo ypatinga. Anaiptol! Draugai užvertė sveikinimais, tad pusę dienos krykštaudama lindėjau telefone, tada vaišinausi daniškais ir turkiškais skanumynais (visada tarptautiniuose renginiuose apsimoka atsisėsti prie turkų, man atrodo, jie visur savo saldainius nešiojasi), vaikštinėjau aptemusiomis Kopenhagos gatvėmis, valgiau pyragėlį su braškėmis ir jaučiausiai labai mylima ir labai laiminga.

Geras ženklas tai, kad tas laimės jausmas kol kas vis dar neblėsta!

Bulvių ir moliūgų apkepas su pelėsiniu sūriu

Ilgą laiką galvojau, kad aš atspari stresinėms situacijoms ir be nervų gadinimo, kurį vakare numalšina bokalas alaus, jokių pasekmių nejaučiu. Deja deja... Dar vasario mėnesį po vieno svarbiausių mano karjeroje knygos pristatymo turėjau užsidaryti leidyklos sandėliuke, kad pakvėpuočiau ir atsigaučiau po ūmaus panikos priepuolio. O pastaruoju metu nuo didelių darbinių apkrovų ima svaigti galva. Tiesiogine šių žodžių prasme. Bet vėlgi - pakvėpuoju, pažiūriu, kaip sninga, ir vėl grįžtu į tekstų, pranešimų ir informacijos karalystę kompiuterio ekrane.

Tiesa, pasakiau sau, kad vis dėlto mano prioritetas - laimingas asmeninis gyvenimas, kuriame visada rasčiau kuo džiaugtis, tad ieškau naujų galvos pravėdinimo būdų. Nesitikėjau, bet rusų kalbos žodžių mokymasis taip pat yra labai veiksmingas būdas.
Kitas, jau dažnai mano naudojamas būdas atsipalaiduoti - gaminti (nustebinau, ane?).

Bulvių ir moliūgų apkepas su pelėsiniu sūriu

Reikės:
4-5 bulvių
gabalėlio moliūgo
gabalėlio sviesto
sūrio su mėlynuoju pelėsiu
žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų
nutarkuotos pusės citrinos žievelės
200 gramų riebios grietinėlės

Bulves ir moliūgą nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Kepimo skardą ištepti sviestu ir sluoksniais sudėti bulves bei moliūgą. Pabarstyti druska, pipirais ir citrinos žievele, tada supilti grietinėlę. Galiausiai ant viršaus užtrupinti mėlynojo pelėsio skonį ir padėlioti nedidelių sviesto gabaliukų.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių.
Kepimo pabaigoje galima užbarstyti dar pelėsinio sūrio - jis apkepo tikrai nepagadins!

Šaltinis - Cukrinis avinėlis

Šiandien dar kartą supratau, kad nesu žiemos žmogus, ir man visiškai nepatinka nei sniegas, nei šaltis, nei gatvėje slidinėjantys troleibusai... Na, nebent galvoje ar ausinėse skamba gera muzika. Naujoji meilė ir vėl dainuoja apie visokius praradimus. O aš kaip tik tikiuosi imti ir  atrasti!
Bet tik laukiu laukiu laukiu...
Kantrybė - juk dorybė, tiesa?

Daugiaryžis su moliūgais

Jausmai skirti tam, kad jaustum, o ne tam, kad suprastum.
Tokią mintį perskaičiau visai neseniai vienoje darbo reikalais skaitytoje knygoje, kuri bandė įkvėpti mane pavasarinio optimizmo. Jai pavyko vienai dienai - šypsojausi, vaikštinėjau saulėtomis gatvėmis ir nors šaltukas griebė už ausų ir žandų, buvau laiminga dėl nieko. Net jaučiausi įsimylėjusi.

Šiandien nuotaikų sūpuoklės mestelėjo mane žemyn. Iš pradžių stebėjausi, o paskui pamačiau, kaip ryškiai šviečia pilnatis ir suverčiau visą kaltę jam. Juk negi kaltinsi save dėl to, kad kiekvieną dieną turi smarkiai kovoti su vėjo malūnais ir dėl to beprotiškai pavargsti? Belieka tik prisiminti kultinę dainą Trys milijonai ir niūniuoti po nosimi: jog mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti.

Kai jau tikrai norisi nuleisti rankas, aš pagalvoju apie skanų maistą ir kartais jis mane įkvepia dar nepasiduoti.

Daugiaryžis (rizotas) su moliūgais
4 porcijoms reikės:

vidutinio dydžio moliūgo
alyvuogių aliejaus
4 skiltelių česnako
druskos, juodųjų pipirų,
mėgstamų džiovintų žolelių, kelių lauro lapų
svogūno
apie 300 gramų rizoto ryžių
200 mililitrų sauso balto vyno
700 mililitrų daržovių sultinio
25 gramų sviesto
tarkuoto parmezano

Moliūgą nulupti, supjaustyti nedideliais gabalėliais ir dėti į folija išklotą kepimo skardą. Apšlakstyti šaukštu alyvuogių aliejaus, įdėti tris česnako skilteles ir kelis lauro lapus, pabarstyti prieskoniais. Uždengti folija ir kepti 200 laipsnių kaštumo orkaitėje apie 45 minutes.
Į puodą įpilti keletą šaukštų alyvuogių aliejaus ir pakepinti labai smulkiai supjaustytą svogūną. Kai jie suminkštėja, įdėti smulkiai pjaustytą likusią česnako skiltelę. Jai apkepus suberti ryžius - jie turi pasidengti aliejumi ir tapti vos vos permatomi. Pilti baltąjį vyną ir vis pamaišant palaukti, kol jis susigers į ryžius.
Tuomet į ryžius pilti samtį sultinio ir maišyti, kol jis susigers. Taip kartoti, kol ryžiai išvirs ir paleis krakmolą (užtruks apie 20 minučių).
Pabaigoje sudėti sviestą ir saują tarkuoto parmezano. Uždengti puodą dangčiu ir palikti kelioms minutėms pastovėti.
Iš orkaitės ištraukti moliūgus, išimti česnaką ir lauro lapus. Moliūgus atsargiai įmaišyti į ryžius.
Patiekiant pabarstyti sūriu ir šviežiai maltais pipirais.

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009. 

Ir dar vieni žodžiai, tiesiai į širdį: meilė myli jėgą. Todėl mes galime mirtinai įsimylėti kitus, bet retai sugebame atsakyti į meilę tų, kurie mirtinai įsimyli mus (Elif Shafak).
Panašiai taip dabar ir jaučiuosi. Kaip juokavome su viena kolege, aš esu žiopliukas skorpionas, kuris vietoj to, kad geltų kam nors kitam, netyčia įgelia sau ir džiaugiasi vien tuo, kad kažką kankina - nesvarbu, kad skauda pačiam.

P.S. Tikiuosi, kad čia jau paskutinis įrašas su pesimizmo gaidelėmis ir jau greitai grįšiu į harmoniją su savimi!

Spagečiai su moliūgais

Šįryt, kai vos prasimerkusi išvydau saulę, pagalvojau, kad gal vis dėlto sinoptikai neteisūs ir pavasaris jau čia! Jei ne lauke, tai bent širdyje. Ir su tuo lengvumo jausmu skraidžiojau kelias valandas. Iki atsisėdau priešais darbinio kompiuterio ekraną ir buvau paskandinta beprasmiuose rūpesčiuose. Net Tam, kuriam norėjau pasigirti vidiniu pavasariu, galiausiai vakare nusiunčiau tik piktos lapės snukutį, nes po darbo dienos jaučiausi kaip mažas ir piktas padarėlis, urzgiantis net tada, kai jį nori paglostyti.

Bet net tada, kai viskas aplinkui nemiela, troleibuse nušąla kojų pirštai, kamštyje imi ir užmiegi, o paskui vėl išeini į šaltas kovo vidurio sutemas, valgyti vis tiek norisi. Ir, pageidautina, skaniai.

Spagečiai su moliūgais

4 porcijoms reikės:

400 gramų spagečių arba tagliatelle makaronų
5 šaukštų alyvuogių aliejaus
500 gramų moliūgo
vidutinio dydžio svogūno
kelių česnako skiltelių
pusės stiklinės 35 proc. riebumo grietinėlės
pusės čili paprikos
druskos, pipirų, džiovintų bazilikų

Makaronus išvirti al dente.
Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų, sudėti gabalėliais pjaustytą moliūgą ir kelias minutes pakepinti. Tada sudėti smulkintus svogūną ir čili papriką bei kepti dar kelias minutes. Sudėti smulkintas česnako skilteles, supilti grietinėlę, įberti druskos bei pipirų ir pakaitinti, kol padažas sutirštės.
Nukoštus virtus makaronus sumaišyti su padažu, apibarstyti džiovintais bazilikais.

Ir tada jau valgyti!

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjai "7 ingredientai", Laisvos valandos, 2012. 

Va dar truputį pasėdėsiu su Lana del Ray ir "Goodbye kiss", pažiūrėsiu į savo nuvytusią tulpę, kurios niekaip neprisiruošiu išmesti, ir kiek paliūdėsiu greičiausiai be priežasties. O rytoj vėl bus nauja diena, kai iš naujo vilsiuosi palaikyti tą butaforinį pavasarį širdyje kiek ilgiau.

Lakštiniai makaronai su vištienos gabalėliais

Tingūs savaitgaliai yra patys geriausi. Pokalbiai, pyragai ir pasivaikščiojimai visada jiems tinka.

Du šiandienos atradimai:

• Žaislų muziejus, kuriame kone visas įdomybes galima išbandyti pačiam, o kai kurie žaislai sukelia didžiulę nostalgiją ir norą išknisti savo rūsį ieškant savo vaikystės.
• Vėlyvieji pusryčiai Marse - Benedikto kiaušiniai su lašiša ir Hollandaise padažu. Su M. buvom prisiskaičiusios Užkalnio pagyrų , tad norėjom pačios išmėginti. Tikrai nenusivylėm!

O čia receptas, laukiantis savo eilės dar nuo praėjusių metų, kai namo parsinešiau dar vieną kulinarinę knygą "Azijos virtuvė nuo A iki Z"

Lakštiniai makaronai su vištienos gabalėliais
2 porcijoms:

100 gramų cukinijos
pusės raudonos saldžiosios paprikos
pusės geltonos saldžiosios paprikos
100 gramų moliūgo
didelio baltojo svogūno
200 gramų vištienos filė
200 gramų kvietinių rytietiškų makaronų
2 skiltelių česnako
druskos
2 šaukštelių žuvų padažo
sezamo sėklų
aliejaus kepimui

Cukiniją, paprikas, moliūgą ir svogūną supjaustyti šiaudeliais. Vištienos filė - plonomis juostelėmis.
Makaronus išvirti pagal instrukcijas ant pakelio.
Keptuvėje įkaitinti aliejų, sudėti vištienos juosteles ir kepti 2 minutes nuolat maišant. Pridėti pjaustytų daržovių ir smulkiai kapoto česnako, pakepti dar 2 minutes.
Sudėti virtus makaronus, išmaišyti ir trumpai pakaitinti. Pagardinti druska, įpilti žuvų padažo (sojų padažas irgi tinka). Viską gerai išmaišyti ir dar truputį pakaitinti. Sudėti į lėkštę ir gausiai apibarstyti sezamų sėklomis.

Šaltinis - Azijos virtuvė nuo A iki Z, Smaguris, 2012.

"Azijos virtuvė nuo A iki Z" - pirmoji visiškai lietuviška knyga apie Azijos virtuvę. Joje ne tik receptai, bet ir trumpa Azijos šalių virtuvių istorija bei žinynas apie dažniausiai naudojamus produktus: kaip išsirinkti geriausius, kaip juos laikyti ir kur naudoti.
Tikrai nežinojau, kaip išsirinkti prinokusį ananasą arba kas yra  agar-agar želė ir su kuo ji valgoma.

Nors nesu labai didelė Azijos šalių virtuvės gerbėja, manau, kad knygą panaudosiu daugiau nei tik šiam vienam patiekalui paruošti.




Muzikinis savaitgalio atradimas - Brook Benton & Dinah Washington "Baby (You've Got What It Takes). Labai tinka prie pirmosios metų savaitės nuotaikos ir šypsenos, kuri, atrodo, atsiranda iš niekur. Tikiuosi, kad kol kas ji niekur nedings.

Trinta moliūgų ir vištienos sriuba

Pasimečiau dienose ir žmonių veiduose. Viskas susiliejo kaip kokiame sapne, iš kurio norisi kuo greičiau pabusti. Bet eilinį kartą supratau, kad visi skaudūs dalykai gyvenime atneša ir kažką gero. Ašaros nudžiūva, su netektimi susitaikoma, miego trūkumas kompensuojamas, o į iškeliavusio žmogaus vietą visada ateina kitas žmogus - šį kartą kalbu ne simboliais!

Per pastarąsias dienas maitinausi daugiausiai sumuštiniais ir sausainiais, bet vieną dieną teko sujungus jaunimo pajėgas pagaminti kibirą (!) baltos mišrainės ir šiek tiek silkės pagardų. Pastarieji bent buvo greitai suvalgyti ir tapo legendiniais. Mišrainei ne taip pasisekė...

O vakar pagaliau grįžusi namo po trijų valandų kelionės Lietuvos keliais, prisiminiau skaniąją trintą moliūgų ir vištienos sriubą.

4-6 porcijoms reikės:
vištienos krūtinėlės
500 gramų moliūgo
svogūno
2 morkų
30 gramų sviesto
4 šaukštų manų kruopų
litro daržovių sultinio
50 mililitrų grietinėlės
pipirų, druskos

Svogūną smulkiai supjaustyti. Su trupučiu sviesto pakepinti keptuvėje ant nedidelės ugnies, kol suminkštės. Sutarkuoti morkas, sudėti į keptuvę kartu su svogūnu. Tuomet sudėti gabaliukais pjaustytą vištieną ir lengvai apkepti.
Keptuvės turinį perdėti į puodą, suberti nedideliais kvadratėliais pjaustytą moliūgą, užpilti sultiniu  ir užvirti. Virti apie 15-20 minučių, kol moliūgas suminkštės. Tada suberti manų kruopas. Kai po kelių minučių sriuba sutirštės, nukelti puodą nuo ugnies ir sriubą pertrinti per sietelį ar sutrinti smulkintuvu. Grąžinus puodą ant viryklės, supilti grietinėlę, permaišyti, pagal skonį įberti maltų pipirų ir druskos.
Patiekti su skrebučiais.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2012

Ir dar - gyvenimas moka stebuklingai dėlioti aplinkybes, kad savo gimtadienio savaitgalį būčiau užsiėmusi kitokiais reikalais. Praėjusiais metais buvau senelių auksinėse vestuvėse. Gaila, kad deimantinio jubiliejaus jau neteks pamatyti...

Labai simbolišką dainą grojo radijas nuostabiai gražų rudens vidurdienį - Kostas Smoriginas "Apokalipsė", priminė pirmuosius studijavimo metus ir meilę dainuojamai poezijai.
Štiš, liūdesy.

Moliūgų pyragas su karamele

- Koks čia tau pokeris! - greta manęs murmėjo liūdnas sukumpęs vaikinas. - Tai Vilniaus atominis sprogimas.
Ričardas Gavelis - Vilniaus pokeris


Baiginėjasi sausis - pirmasis metų mėnuo, pats laikas pažvelgti atgal ir patikrinti, ar vykdomi naujametiniai pažadai. Tie, kurie buvo tyliai sau pašnabždėti, po truputį įsitvirtina gerais įpročiais, tad galiu truputį didžiuotis. Salotų planas, deja, nejuda iš vietos. Bet kai taip šalta, man norisi tik šiltų ir sočių sriubų, o ne žolyčių. Žinau, kad salotų būna visokių, bet... Juk reikia save pateisinti kaip nors!

Skaitymo planas juda vienos knygos per mėnesį greičiu. Perskaičiau Vilniaus pokerį. Nežinau, ar patiko. Tačiau siužetas šokiravo ir įtraukė. Tiesa, tik kažkur nuo vidurio knygos, kai pasikeitė pasakotojas. Skirtingos tos pačios istorijos versijos intrigavo: norėjosi palaikyti tai vieną, tai kitą veikėją ir labiausiai tikėti jo pasakojimu. Ir labiausiai įstrigo Stefanijos istorija. Žodžiu, nelikau abejinga šiai knygai, nors ir nepritariau visuotinei susinaikinimo idėjai.
Atpratau rašyti kūrinių analizes :)

Tad rašau apie pyragus.

Moliūgų pyragas su karamele
Reikės:
150 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukštelio mėgstamų prieskonių: pvz. cinamono, muskato, maltų gvazdikėlių
115 g minkšto sviesto
200 g cukraus (rudasis tinka labiau)
kiaušinis
šaukštelis vanilinio cukraus
puodelis moliūgų tyrės
keli šaukštai Rududu karamelės

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska.
Sviestą išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, įmaišyti kiaušinį. Palaipsniui įmaišyti miltų mišinį, sudėti moliūgų tyrę (sutrintą orkaitėje apkeptą moliūgą) ir gerai permaišyti.
Masę pilti į kepimo formą. Peiliu galu įmaišyti į tešlą pašildyto Rududu, tada šaukštu dėlioti karamelės kauburėlius ant tešlos.
Kepti apie pusvalandį iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Originalus receptas - Sonatinos receptuose.

Aš pati tokį pyragą kepiau jau kelis kartus, kambariokė irgi kepė, kolegė irgi... Vadinasi, tikrai skanus ir puikus pyragas.
Mam, čia Tau dar vienas moliūgo panaudojimo būdas be sriubos. Šypt.

O šiaip, gyvenam ir apsimetam, kad mums visai nešalta ir gyvenimas nesustoja net tada, kai nuo vėjo dega skruostai, o nosytės galiukas nori nukristi. Juk jau visai greitai pavasaris, taip?

Moliūgų apkepas paprastasis + knygų iššūkis

Visi, kurie mane nors truputį pažįsta, žino, kad kone kiekvieną dieną nešiojuosi rankinėje knygą. Ir ne vien dėl to, kad mano darbas susijęs su knygų rinka. Man tiesiog patinka skaityti.

Kai ašskaitau bloge paskaičiau apie iššūkį, iš karto nusprendžiau sudalyvauti. Tačiau, kai pradėjau rinktis knygas, kurias noriu perskaityti 2012 metais, pasidarė sunkiau. Didelę dalį must read knygų perskaičiau per studijų metus, kitoms dar jaučiuosi nepribrendusi, dar kitos - per naujos, kad galėčiau įtraukti į sąrašą. Bet šiaip ne taip sudėliojau savo 12 + 2 knygas:

1. Onorė de Balzakas - Tėvas Gorijo

2. Viktor Hugo - Paryžiaus katedra

3. Colleen McCullough - Erškėčių paukščiai

4. Umberto Eco - Fuko švytuoklė

5. Ričardas Gavelis - Vilniaus pokeris

6. Ernestas Hemingvėjus - Kam skambina varpai

7. Haruki Murakami - Avies medžioklė

8. Stieg Larsson - Mergina su drakono tatuiruote

9. Patricia Highsmith - Talentingasis misteris Riplis

10. Fiodoras Dostojevskis - Idiotas

11. Rimantas Šavelis - Tadas Blinda

12. Gabriel Chose Garcia Marquez - Patriarcho ruduo

+ papildomos:

Mark Haddon - Tas keistas nutikimas šuniui naktį

Herbjorg Wassmo - Dinos knyga

Dabar dar reiktų susidaryti must see filmų sąrašą, nes jie kaupiasi dar labiau nei knygos...

Bet pakalbėkim apie apkepą.

Ką valgyti sekmadienio vakarienei, kai su L. netikėtai namie atradome moliūgą? Pirmas noras buvo sriuba, antras - blynai, trečias - apkepas. Ir jis nugalėjo!

2 alkaniems ir dar vienam ne tokiam alkanam:

nedidelis moliūgas

viena didelė arba trys mažos morkos

du nedideli raudonieji svogūnai

pusė stiklinės pieno

3 kiaušiniai

2 šaukštai maltų džiuvėsėlių

50 g fermentinio sūrio

5 šaukštai miltų

kario miltelių

prieskoninių žolelių

pipirų

Moliūgą supjaustyti gabalėliais, išimti sėklas ir nulupti. Dėti į puodą, užpilti vandeniu ir pavirti apie dešimt minučių, kol suminkštės.

Tarkuotą morką ir smulkintą svogūną pakepinti, į kepančias daržoves įberti kario (pagal skonį).

Pieną išplakti su kiaušiniais. Į plakinį berti džiuvėsėlius, prieskonines žoleles, pipirus, įtarkuoti fermentinį sūrį, sudėti kepintas daržoves ir, galiausiai, sudėti moliūgą, sutrintą šakute. Tada tešlą sutirštinti miltais ir dėti į riebalais pateptą ar kepimo popieriumi išklotą skardą.

Kepti 200 laipsnių orkaitėje 30-40 minučių.

Recepto idėja - Braškių su pipirais bloge.

Visai romantiška vakarienė išėjo kalėdinių lempučių šviesoje. O moliūgo dar gabalėlis liko, sudėsiu rytoj į daržovių sriubą. Ir jau pradėsiu kepti/virti/ruošti kalėdines dovanas. Juk šventės prasideda jau kitą savaitę...

Moliūginiai blynai

Vaikštinėdama po turgų neatsispyriau moliūgo vilionėms. Aš greičiausiai iš viso negaliu eiti į turgų, nes prisiperku visko, reikia - nereikia. Kad ir šį kartą - iš moliūgo esu tik virusi sriubą, daugiau niekam idėjų neturėjau, bet vis tiek parsinešiau jį namo. Nuo galvos laužymo mane išgelbėjo Didysis virtuvės pagalbininkas A. Taigi turiu pirmąjį svečio receptą!

Na, o toliau - pagyros ir pasigyrimai. Kartais gaunu pusryčius į lovą. Aišku, dažniausiai tai būna sumuštiniai arba kiaušinienė ir arbata. Bet net ir toks valgis padeda atmerkti akis ir pakelia nuotaiką. Bet savaitgaliui išprašiau skanumynų... A. jau turi savo firminį patiekalą - moliūgų blynus (tai vis dėlto tą moliūgą nusipirkau su tikslu) ir kepė juos sekmadienio pusryčiams. Man liko tik nubėgti į virtuvę, greitai padaryti keletą kadrų ir grįžti po antklode žiūrėti savo naujojo apsėdimo "The Big Bang Theory" (neveltui vyras fizikas..).

Moliūgų blynai su medumi

Dviems žmonėms pasmaližiauti:
pusė puodelio tarkuoto moliūgo minkštimo be sėklų
pusės puodelio pieno
kiaušinio
puodelio miltų
pusės šaukštelio kepimo miltelių
šaukšto saulėgrąžų aliejaus
prieskonių mišinio iš malto imbiero, maltų gvazdikėlių, malto muskato, malto cinamono
3 šaukštų rudojo cukraus
skysto medaus (arba dar skaniau būtų su klevų sirupu)

Moliūgą sumaišyti su cukrumi ir prieskoniais.
Šakute sutrinti kiaušinį, supilti moliūgo minkštimo mišinį ir išmaišyti. Įmaišyti kepimo miltelius. Tada supilti pieną, miltus, aliejų ir gerai išmaišyti.
Į įkaitintą keptuvę įpilti truputį aliejaus (atsargiai, blynai traukia riebalus!) ir kepti norimo dydžio blynus.

Skanauti aplietus skystu medumi.
O tada pabučiuoti kepėją už skanius pusryčius. Ačiū, Aivarai!

Žinoma, moliūgo buvo sunaudota tik ketvirtadalis, tad jau greitai tinklaraštį pasieks moliūgų pyrago, kuris šiandien atnešė man šlovę darbe, receptas.

Gero savaitgalio!

Trinta daržovių sriuba

Ruduo, galima sakyti, dar ką tik prasidėjo, bet jau spėjo parodyti savo nagus - šaltą lietų, pereinantį į krušą pačiu netinkamiausiu metu, kai neturi skėčio, ūkanotus rytus, kai kojų pirštukai bateliuose sušąla į ragą, liūdesį ir abejones dėl, atrodo, pačių tvirčiausių dalykų.

Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Sukrėtimai atneša ir gerų dalykų - padeda susivokti, ko iš tiesų nori gyvenime, santykiuose, darbe ar net virtuvėje.
Virtuvėje man dabar vis dažniau norisi sriubos. Pageidautina, spalvotos.

Seniai svajojau apie trintą moliūgų sriubą. Tokią skanią, kokia dar vasarą vaišino mama. Tačiau kai jau prisiruošiau gaminti, pamačiau, kad moliūgo liko nebe tiek ir daug... Tad sriubos proporcijos patarčiau derinti pagal moliūgo kiekį - jei jo daugiau, išeis moliūgienė, jei ne tiek daug - tiesiog daržovienė.

Trinta daržovių sriuba


Dviems didelėms didelėms porcijoms reikės:
300 g moliūgo
morkos
svogūno
2 bulvių
0,5 litro vištienos sultinio
100 g moliūgų sėklų
pusės citrinos
druskos, pipirų
aliejaus


Daržoves nuskusti ar nulupti ir supjaustyti gabalėliais. Puode įkaitinti aliejų ir nuolat maišant pakepinti daržoves 5 minutes. Tuomet supilti sultinį ir virti, kol daržovės suminkštės.
Nukaisti. Pagardinti mėgstamais prieskoniais, įspausti pusės citrinos sultis, suberti pusę pakepintų moliūgo sėklų ir sutrinti blenderiu arba pertrinti per sietelį.

Jei sriuba per skysta, dar šiek tiek pavirti, kol nugaruos skysčio perteklius. Jei per tiršta - įpilti truputį vandens.
Gardinti kepintomis moliūgo sėklomis, valgyti su skrebučiais.
Šaltinis - "Geri receptai", 2010 Vilnius, Laisvos valandos