Knygų mugė!

Artėjant mėnesio pabaigai, būtinai turiu pasipasakoti apie knygų iššūkį.
"Privalomųjų" knygų sąrašas juda tokiu pačiu greičiu - viena knyga per mėnesį, bet tai nereiškia, kad skaitau taip lėtai - tiesiog namai pildosi ir kitomis knygomis, kurios ne mažiau įdomios ir nukreipiančios dėmesį.

Vasario mėnesio knyga buvo Balzako "Tėvas Gorijo". Ir, tiesą pasakius, ji manęs nesužavėjo. Taip, tas beprotiškas tėvo atsidavimas ir noras, kad jo dukros būtų laimingos ir išvengtų finansinių bėdų, vietomis graudino. Paryžiaus aukštuomenės dramos buvo kažkokios netikros - neištikimybė, ašaros, pinigai, priėmimai puošniuose salonuose. Žinoma, galima giliau analizuoti, kaip jaunuolį vilioja toks spindintis gyvenimas nepaisant visų išlendančių blogybių, kaip jis nori išmokti "tinkamai" elgtis, kad tik taptų turtingas ir nereikėtų vargti mokantis teisę, kaip atskleidžiamos priešpriešos tarp skurdo ir prabangos...
Atsimenu, mokykloje, kai visi rinkosi skaityti šią knygą, aš ėmiau "Vakarų fronte nieko naujo" ir vietoj išsipusčiusių damų prieš save regėjau kruvinus kareivius. Ir šiandien pasirinkčiau taip pat.

O šį savaitgalį buvo knygų Kalėdos - leidėjų didžiausia šventė - Vilniaus knygų mugė. Pirmą kartą dirbau visas keturias dienas nuo ryto iki vakaro, o dar ir grįžus namo turėjau užbaigti konkursinius reikalus. Galbūt todėl ir knygų reikia-nereikia neprisipirkau.
Tik vieną, kuri atitinka tiek blogo pavadinimą, tiek jo specializaciją.

Pavarčiau, paskaitinėjau ir supratau, kad receptai tikrai nesudėtingi, Mažosios Miu rabarbarų pyragas iš karto nukeliavo į must-cook sąrašą, kaip ir spanguolių, vyšnių, mėlynių pyragai... Visi jie vasariniai. Kodėl? Gi mumiai prisikemša pilvus spyglių ir žiemą miega, o atsibunda tik pavasarį. Kartais ir aš taip norėčiau. Bet nieko, kalendorinis pavasaris prasidės jau šią savaitę, paukščiukai rytais jau čiulba, o ir vėjas kitaip kvepia...

Grįžtam prie mugės reikalų. Visų pirma, buvau vadinama nauju vardu, paskui - dar ir nauja pavarde. Sužinojau, kad juokingai ir žaviai vartau akis. Ir tai buvo komplimentas! Vieną dieną suvalgiau du sausainius, kitą - prisikimšau sušių ir dar galėjau porciją parsinešti namo. Sudalyvavau keliuose knygų pristatymuose, kurie irgi buvo įvairūs - vieni gausiai lankomi, o į kitus atėjo tik autorės draugai bei keli žmonės iš leidyklos.
Mano asmeninis mugės "vinis" - lopšinių knygos pristatymas, kurio metu debiutavau, kaip renginio vedėja ir pokalbio moderatorė. Vos uždaviau autoriui pirmą klausimą, jis atsistojo, nulipo nuo scenos ir kažkur dingo. Grįžo su portfeliu po kelių akimirkų ir ėmė kalbėti kažką, ko jo net neklausiau. Linksma, tiesa?
Todėl man beliko tik gūžčioti pečiais ir sakyti, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Mugė baigėsi, vieną dieną pailsėjau ir vėl kimbu į darbus. Gal jau atėjo laikas pasigaminti ką nors skanaus..? Labai mielai kokį šokoladinį tortą sušlamščiau.
Bet recepto šiandien nebus.