Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis

Rudeninė melancholija mane jau pričiupo. Pradėjau vis dažniau sustoti ir susimąstyti, kas vyksta aplink mane ir ar man tai patinka, ar norėčiau, kad kas nors pasikeistų. Pavyzdžiui, vieną vakarą supratau, kad per pastaruosius kelis mėnesius, kai gyvenu sau pačiai, sutikau turbūt visus mano likimą pakeitusius vyrus. Ar jie vėl pasirodė mano kelyje, kad primintų, jog reikėtų nekartoti senų klaidų, kažkada sugadinusių santykius, ar jie iš tiesų visada buvo netoliese, tik aš žiūrėjau ne į tą pusę?

Taip, vieni jų atliko gal tik epizodinius vaidmenis, kiti tikrai buvo pagrindiniai. Žiūriu atidžiau ir matau vieną - jie visi davė man nepakartojamas gyvenimo pamokas. Vienas išmokė pasitikėti, o paskui tą pasitikėjimą ilgam sugriovė, kitas - kad vasaros romanai turi tendenciją sušildyti ir šaltesnius metų laikus, trečias - kad reikia turėti mažiau kaprizų ir į gyvenimą žvelgti paprasčiau, ketvirtas - kad meilė gali imti ir tiesiog baigtis...

Ruduo - pats geriausias laikas prisiminti būtas ir tik išsigalvotas meilės dramas. O prisiminus skaudulius, juos numalšinti padės puodelis arbatos, taurė vyno ir gabalėlis obuolių pyrago. Kokį nors naują saldumyno su obuoliais receptą išbandau kone kiekvieną rudenį, bet naujienų atsargos niekaip neišsenka.

 Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis

24 cm skersmens kepimo formai reikės:
3 didelių obuolių ir vieno vidutinio ar mažesnio
130 gramų sviesto + šiek tiek ištepti kepimo formai
130 gramų cukraus
3 kiaušinių
160 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
šaukštelio vanilinio cukraus
dviejų didelių saujų aviečių
poros šaukštų aguonų
šaukšto rudojo cukraus
šaukštelio cinamono

Obuolius nulupti, išimti sėklas ir supjaustyti skiltelėmis, mažesniojo obuolio skilteles atidėti atskirai.
Minkštą sviestą išsukti su paprastu ir vaniliniu cukrumi, įmušti kiaušinius ir gerai išplakti. Po truputį įmaišyti miltus ir užmaišyti tirštą tešlą. Įmaišyti didžiąją dalį obuolių skiltelių ir avietes.
Pyrago formą ištepti sviestu, dugną iškloti kepimo popieriumi.
Supilti tešlą į formą, ant viršaus gražiai išdėlioti atidėtas mažesniojo obuolio skilteles ir apibarstyti ruduoju cukrumi, cinamonu bei aguonomis.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių.

Šaltinis - Renata Ničajienė "Sezoninė virtuvė", Smaguris, 2014 

Viename žurnale neseniai perskaičiau mintį, kad vyras greitai pamiršta savo praeitį, tačiau moters praeitis turėtų jį labai dominti, nes nežinia, ar ji jau su saviške atsisveikino. Tad buvusių mylimųjų pasirodymai nelabai padeda man žvelgti pirmyn, juk norisi atsigręžti į juos ir pažiūrėti, kas per žmonės galiausiai iš jų išaugo.

Va štai kokios mintys užplūsta vaikštinėjant vakarais ir žvelgiant į rudeninėmis spalvomis nudažytą dangų.

Į tą temą ir daina - Connie Francis "Stupid cupid".

P.S. Jei norėtųsi daugiau obuolių pyragų, rekomenduoju šitą, šitą ir dar šitą.

Kiniška kiauliena su pekino kopūstu

Paskutinėmis vasaros ir pirmosiomis rudens dienomis leptelėjau sau, kad jau pasiilgau... drabužių! Kiekvieną rytą išeiti į darbą nuogomis kojomis buvo smagu, tačiau kasdien plūktis oro stokojančiame viešajame transporte ir jausti, kaip per blauzdą varva prakaito lašai, nebuvo taip jau ir malonu.

Tačiau vis dėlto aš dar nebuvau pasiruošusi drastiškam temperatūros kritimui, lietui ir tamsiems, niūriems rytams, kai nesinori lįsti iš lovos. Tad po darbų grįžusi namo ir išsidžiovinusi peršlapusias kojines susisuku į pledą ir stengiuosi nejudėti.

Na, gerai, nėra viskas jau taip dramatiška. Žinau, kad dar bus šiltesnių ir saulėtų dienų, kad dar leisiu vakarus bėgimo trasoje, kad dar avėsiu lengvus batelius, nors kišenėse jau barškės kaštonai, kad mano plaukai dar plaikstysis drauge su voratinkliais parke, kad dar... Bus daug gražių rudens dalykų.

Ir bus daug skanaus maisto. Vėl pajutau, kaip smagu yra gaminti ir valgyti šiltą, naminį maistą. Atrodo, kad to nedariau visą vasarą, tad per pirmąsias rudens dienas stengiausi kaip reikiant atsigriebti. Taip į mano virtuvę atkeliavo kiniška kiauliena su pekino kopūstu.

Kiniška kiauliena

Dviems porcijoms reikės:
200 g kiaulienos mentės
2 morkų
50 g pievagrybių
svogūno
skiltelės česnako
4 šaukštų sojų padažo
šaukštelio bulvių krakmolo
stiklinės daržovių sultinio
druskos, juodųjų pipirų
kininio kopūsto

Kiaulienos nugarinę nuplauti, nusausinti, supjaustyti juostelėmis ir apkepti iš abiejų pusių įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Išimti kiaulieną ir nusausinti popieriniu rankšluosčiu.
Morkas supjaustyti griežinėliais ir apkepti. Sudėti pjaustytus pievagrybius, svogūną ir česnaką. Taip pat kelias minutes pakepti.
Tuomet sudėti apkeptą kiaulieną, užpilti šiltu sultiniu ir patroškinti, kol daržovės suminkštės. Prieš baigiant troškinti, sojų padažą sumaišyti su trupučiu vandens ir bulvių krakmolu. Užpilti ant mėsos ir daržovių, pamaišyti, kol padažas sutirštės. Pagal skonį pagardinti druska ir maltais juodaisiais pipirais.
Valgyti su ryžiais ir kininiu kopūstu.

Receptas rekomenduoja mėsą ir daržoves iš karto apibarstyti kapotu kininiu kopūstu, bet man buvo smagiau jį valgyti atskirai. Jūs galite pamėginti ir kitus variantus.

Šaltinis - Neringa Kalasauskaitė-Lewandowska, Renata Ničajienė, Asta Černė "Didžioji troškinių, sriubų ir kitų šildančių patiekalų knyga", Smaguris, 2014 m.

---

O kol kas galiu gyventi tais lengvais rudeniškais įspūdžiais - saule, nudažančia dangų rožiniais ir raudonais atspalviais kiekvieną rytą ir vakarą, dulkėtais sporbačiais (juk jie kartais gana intensyviai naudojami), krepšinio žiūrėjimu, ilgais mergaitiškais pokalbiais ir romantiniais filmais, pasisėdėjimu kavinėje prie upės vakarop, kol dar nešalta, rytiniais juokais prieš darbą, mažučiu kaštonu kišenėje ir svajonėmis apie atostogas ten toli toli. Paryžiuje.

Nebe tiek daug ir liko - tik keli mėnesiai.
Jėj.

Mėlynių ir kefyro kokteilis

Baigėsi viena sunkiausių mano gyvenimo vasarų. Visus tris mėnesius kovojau, įrodinėjau, kad esu stipri moteris ir galiu atlaikyti visus nesklandumus, kurie tik pasitaikys mano kelyje. Ir galiausiai pati savimi patikėjau.

Per šiuos metus išliejau nemažai ašarų, tad atėjo metas liautis gailėtis savęs, įsileisti į aplinką daugiau pozityvių minčių ir imtis pokyčių. Net ir sugriuvus puoselėtiems santykiams, aš vis dar tikiu meile - žinau, kad ji ateis, kai mažiausiai to tikėsiuosi. Neskubinu savęs, nors nujaučiu, kad jau esu pasirengusi ir šį kartą jau geriau žinočiau, ko noriu iš artimo žmogaus ir ką pati galiu jam duoti.

Dabar aš pasiruošusi būti laiminga. Iš tiesų jau ir dabar esu laiminga - susitaikiusi su pasikeitimais, įpratusi prie lėktuvų gausmo ir nesibaigiančio elektroninių laiškų srauto, išmokusi gyventi viena ir sužinojusi apie save nemažai naujų dalykų. Tad dabar galiu ramiai laukti žmogaus, kuris norės būti laimingas su manimi - kaprizinga, reiklia, ironiška, priekaištaujančia, bet smarkiai mylinčia. O kol kas labiausiai myliu save pati ir lepinuosi besibaigiančiais vasaros malonumais.

Ši vasara man buvo labai nekulinarinė - pereiti į gaminimo tik vienam zoną man vis dar yra iššūkis. Kaip ir pusryčiai 6 valandą ryto. Tad dažnai mano vakarienė buvo tik vaisiai ar trinti jų kokteiliai. Didžiausias atradimas - mėlynių (arba šilauogių) kokteilis.

Mėlynių ir kefyro kokteilis

Reikės:
dviejų didelių saujų mėlynių (tinka ir šilauogės)
banano
kefyro
šaukštelio medaus
linų sėmenų

Mėlynes perrinkti, kad neliktų jokių šapelių. Bananą supjaustyti, medų pašildyti, kad suskystėjų. Į smulkintuvo indą dėti mėlynes, pjaustytą bananą, užpilti norimu kiekiu kefyro, įdėti šaukštelį medaus ir apibarsčius linų sėmenimis gerai sutrinti.
Gerti ir mėgautis!

P.S. Nuotraukoje matosi, kam naudojau likusias mėlynes - keksiukų receptas čia.

---
Nežinau, ar čia sugrįžimas į blogosferą, ar tiesiog noras pasipasakoti, kad man viskas gerai. Ruduo visada naujų iššūkių atneša, tai gal tvarkydamasi su jais brūkštelėsiu ką nors. Jei tik virtuvėje (na, arba gyvenime) įvyks kas nors įdomesnio, apie ką būtų verta papasakoti internetams.