Rodomi pranešimai su žymėmis druska. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis druska. Rodyti visus pranešimus

2017 m. kovo 19 d., sekmadienis

Citrininė vištiena

Mano trenerė po vienos prakaitu žliaugiančios treniruotės pasakė, kad sporto rezultatus pamatyti pavyks tik laikantis trijų pamatinių principų:
         ·   atsisakant nesąmonių (ate ate, Coca Cola ir kiti gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai, bandelės ir kiti kepiniai iš baltų miltų, kečupai ir baltas cukrau, dedamas į kavą ar arbatą...);
         ·    miegant 7-8 valandas per parą;
         ·    nestresuojant.

Jeigu su maistinėmis nesąmonėmis dar būtų galima atsisveikinti be širdį plėšančių dramų, o skanų burgerį su bokalu alaus leisti sau kartą per mėnesį (ar per kelias savaites), tai su miego valandų skaičiumi ir stresu yra kiek sudėtingiau. Pastaruoju metu iš tiesų imu „lūžinėti“ anksčiau negu visada, bet tai tikrai nenutinka likus dar kelioms valandoms iki vidurnakčio. Tad jau nuo pat pirmojo žadintuvo signalo, kurio laikas varijuoja nuo 5:30 iki 6:40 val., visa mano esybė pasineria į stresinę būseną.

Darbo pobūdis, nuolatiniai pokyčiai bei nuomonių išsiskyrimas įmonėje, departamente, skyriuje taip pat nepadeda iš šios būsenos išeiti. Tad kasdien ieškau, kaip priversti save atsipalaiduoti, kaip surasti progą dažniau pažiūrėti į dangų ir giliau į plaučius įkvėpti pavasariu jau kvepiančio oro.

Turbūt nebekeista ir sakyti, kad vienas iš atsipalaidavimo būdų – sukinėjimasis virtuvėje gaminant kažką naujo. Šį kartą – greitai ir paprastai, kad liktų laiko prieš miegą paskaityti knygą, ramiai išgerti puodelį arbatos ar tiesiog pasikalbėti su mylimu žmogumi.

Citrininė vištiena

Reikės:
600 gramų vištienos krūtinėlės
3 šaukštelių sviesto
0,5 puodelio vištienos sultinio
4 šaukštelių citrinos sulčių
šaukštelio skysto medaus
2 skiltelių česnako
šaukštelio mėgstamų prieskoninių žolelių (bazilikų, raudonėlio, rozmarino ir pan.)
druskos ir pipirų
kelių citrinos griežinėlių

Vištienos krūtinėlę supjaustyti norimo dydžio gabalėliais (aš dariau nedidelius kepsnelius). Jei jie storoki – kiek paspausti ranka, kad susiplotų.

Keptuvėje ištirpinti sviestą, sudėti vištieną ir apkepti iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Tuomet vištieną perdėti į riebalais (sviestu ar alyvuogių aliejumi) pateptą sandarią kepimo formą aukštais kraštais.

Puodelyje suplakti vištienos sultinį, citrinos sultis, skystą medų, smulkiai kapotą česnaką, prieskonines žoleles, druską ir pipirus. Gautu padažu užpilti vištieną, ant viršaus išdėlioti citrinos griežinėlius ir kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį. Kas 10 minučių vištienos gabalėlius apversti, kad abi pusės vienodai prisigertų padažo.

Patiekti su mėgstamu garnyru.

Šaltinis – Creme de la Crumb (Pinteresto atradimai)


Jaučiu, kaip pamažu artėja dar vienas stresinis gyvenimo momentas – dar vienas kraustymasis. Jau į septintąją vietą per dešimt gyvenimo Vilniuje metų. Na, iki pagyvenimo visuose miesto rajonuose dar šiek tiek trūksta, bet tokiu tempu, manau, dar po dešimtmečio jau pažinosiu daug įvairesnių bėgimo ar pasivaikščiojimo takelių ir kiemų ar skersgatvių, kuriais galima greičiau pasiekti autobuso stotelę skubant į darbą.

O tada sutaupius akimirką laiko jau reikia ir atsipūsti žiūrint į aukštyn dangumi kylančią saulę bei klausantis pirmųjų nedrąsių paukščių giesmių.

Juk pavasaris.

2016 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Vištienos kepsneliai su migdolais

Galbūt ši vasara nelepino gražiais orais ir saule, galbūt ji nebuvo mano meilės vasara, bet gražių akimirkų į prisiminimų archyvą galvoje tikrai įnešė. Nors kurį laiką galvojau, kad jau esu per sena linksmintis iki aušros, šią vasarą tekančią saulę mačiau tikrai ne vieną ir ne du kartus. Labai dėl to džiaugiuosi, nes saulėtekiai ir ankstyvi rytai, yra šiek tiek stebuklingi.

Ankstyvi rytai reiškia ilgesnę dieną ir galimybę suvalgyti daugiau negu įprastai. Bet gaminti skiriamą laiką visada norima sutaupyti, nes laisvas valandėles galima panaudoti tiek pamiegoti pokaičio, tiek pasilinksminti vakare, tiek ramiai patinginiauti. Vištienos kepsneliai su migdolais tikrai gali tapti tuo patiekalu, kuris bus pagamintas greitai, o suvalgytas dar greičiau ir gardžiau.

Vištienos kepsneliai su migdolais

3 porcijoms reikės:
600 gramų vištienos filė
50 gramų migdolų
šaukštelio Provanso žolelių
šaukštelio druskos
0,5 šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
50 gramų sviesto

Vištienos filė supjaustyti gabalėliais ir lengvai išmušti.
Migdolus susmulkinti ir sumaišyti su prieskoniais – Provanso žolelėmis, druska, pipirais. Sviestą ištirpdyti.
Vištienos gabalėlius iš abiejų pusių pamirkyti svieste, tada apvolioti migdolų ir prieskonių mišinyje.
Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį..

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“, Nr.
2

Tiesą sakant, pastaruoju metu mėsos (ir nedrįskite sakyti, kad vištiena – visai ne mėsa) mano racione sumažėjo turbūt iki minimumo. Tas puikiai matosi ir iš čia publikuojamų naujų receptų. Galbūt tai tik vasaros įtaka, o galbūt iš tiesų mitybos įpročiai smarkiai pasikeitė per paskutiniuosius metus. Bet šis vištienos ir migdolų derinys kartas nuo karto apsilanko mano virtuvėje, kaip greitas ir geras pietų ar vakarienės patiekalas, nereikalaujantis ypatingo garnyro – užtenka daržovių.

Ir taip, akylieji, kurie nuotraukoje pamatys pakalnutes, supras, kad receptas ir vaizdeliai iš valgomojo balkone savo eilės laukė jau kurį laiką. Ir štai, jiems pavyko!


--
Seniai seniai, kai vietoje blogo dar rašydavau notes savo Facebook profilyje, viena draugė manęs paklausė, ar nebijau, kad žmonės, apie kuriuos rašau, perskaitys ir nebus patenkinti savo aprašymu. Tada galvojau, kad jau kas kas, bet tos mano apkalbamos simpatijos tikrai nieko neskaitys ir neanalizuos. Dabar dėl šito jau nebesu tokia tikra. Viename pokalbyje prie kavos paaiškėjo, kad vis dėlto yra žmonių, ieškančių savęs, pasislėpusių tarp Kometa atskrieja sakinių, žodžių ar eilučių, ir netgi save randančių.

Dar viena su tuo susijusi istorija – mokykloje, kai skaitėme Salomėjos Nėries laiškus, aš piktinausi tokiu vargšės moters privatumo pažeidimu ir sakiau, kad pati tikrai nenorėčiau, kad kas nors analizuotų mano asmeninę korespondenciją. Ir štai, pati ją padedu po padidinamuoju stiklu leisdama kitiems daryti išvadas. Įdomu įdomu.

2013 m. rugsėjo 16 d., pirmadienis

Obuolių pyragas su griliažu

Praėjusi savaitė buvo pilna netikėtumų, nusivylimų, darbų ir rudeniškos nuotaikos, kuri dažniausiai nėra gera ar optimistiška. Tad sekmadienį beliko tik bėgti nuo visų blogų minčių ir, galiausiai, nuo savęs pačios. Bėgti Vilniaus gatvėmis iki ims durti ne tik paširdžius, bet ir visą kūną, o tada bėgti dar greičiau ir finišuoti raudonai kaip burokas.
Apdovanojau save!

Nubėgau mini-maratoną - 4,2 km, likau 409 iš 1600+ dalyvių ir dabar vėl truputį liūdžiu, kad negalėsiu sudalyvauti artimiausiame bėgime Vilniuje. Tada jau būtų galima rimčiau pasivaržyti ir mėginti gerinti rekordus.
Kitą rudenį tikrai imsiu 10 km - va jau ir viešai prisižadėjau, bus gėda neišpildyti.

Na, nors bėgime esu motyvuota ir noriu kažko siekti. Kitose gyvenimo sferose šiuo metu sunkesnė situacija. Ir čia man reikia gausesnės palaikymo komandos negu bėgant.

Dar pyragų kepime jaučiu pagyvėjimą. Ir visokiame kitokiame gaminime. Rudeninis turgus vis dar pilnas visokių skanumynų!

Tad vieną gražų sekmadienį kepimo entuziasmo ir apsilankymo Kalvarijose įkvėptas ant mano virtuvės stalo atsirado obuolių pyragas su griliažu ir "Vytautu".

Pyragui reikės:
150 gramų sviesto
230 gramų miltų
6 šaukštų cukraus
žiupsnelio druskos
80-100 mililitrų "Vytauto"
700 gramų obuolių
šaukšto cinamono
6 griliažinių saldainių

Šaltą sviestą sutarkuoti stambia tarka vis padažant į miltus. Tuomet suberti 2 šaukštus cukraus, žiupsnelį druskos ir pirštais pasmulkinti sviestą, kad jis susimaišytų su miltais. Po truputį pilti "Vytautą" ir peiliu maišyti, kad masė suliptų į vieną tešlos gumulą (jis neturi būti šlapias!)
Stalą pabarstyti miltais ir greitai iškočioti plonesnį nei vieno centimetro tešlos lakštą. Jį atsargiai dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, suformuoti kraštelius.
Ant tešlos dėti plonomis riekelėmis pjaustytus obuolius (taip, jų bus laaaabai daug!), pabarstyti likusiu cukrumi ir cinamonu. Galiausiai viršų pabarstyti smulkintais griliažiniais saldainiais ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-45 minutes.

Šaltinis - beatosvirtuve.lt

Man obuolių buvo daugoka kaip įprastinei atsegamai torto formai (niekada nežinau tikslių jos išmatavimų...), tad susikaupė kiek sulčių viduje, bet jos netrukdė pyrago skoniui. Jį netgi visai nesunkiai transportavau tiek į savo darbovietę, tiek į mugę Gedimino prospekte - ten buvau skolinga skanėstą už pernelyg uolų šaldytuvo tvarkymą.


Prasidėjus dar vienai ilgai ir sunkiai rudens savaitei, supratau, kaip svarbu aplink save turėti žmones, kurie palaikys bet kurioje situacijoje, parašys linksmą žinutę, kai norėsi trankyti galvą į stalą, paglostys galvą, išklausys, prajuokins, kartu rinks kaštonus, gers kavą ir grožėsis fontanais... Žodžiu, visada reikia palaikymo komandos gyvenimui.
Nes tikrai yra dalykų, kurių negalėtum, o ir nenorėtum, padaryti būdamas vienas. Va su tais žmonėmis ir reikia valgyti pyragus sekmadieniais.

2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

Salotos su skrebučiais alla Panzanella

Darbinis štilis mane privedė prie to, kad šiuo metu mintyse dėlioju pliusus ir minusus kelionei arba į Berlyną, arba į Romą, arba į kokį nors saulėtą kurortą. Žinoma, piniginė iš tokių mano svajonių tik juokiasi, tad artimiausių atostogų kelionė bus nei arti, nei toli - į Šiaulius.
O benagrinėdama lietuviškus portalus ir jų naujienas apie švietimą (na gerai gerai, ne tik apie tai), atradau, kad vienas kanalas vis dar turi rubriką "Karališkas kūdikis"... Prajuokino. Bet iš tiesų sužinojau kai ką naujo - karaliams pavardės nereikalingos! Gal dėl to jie turi po keturis vardus, parodančius pagarbą giminaičiams? Ir dar - jie gali turėti aštuonis krikštatėvius!

Ok, liaujuosi apie nesąmones, gi apie maistą kalbėti čia susirinkome.

Šią savaitę teko patirti organizmo protestą pirmadieniui, tad po ekstremalių išbandymų visą dieną būti gyvai tik džiuvėsėliu, pats skaniausias dalykas man buvo juodos duonos sumuštiniai su kumpiu ir salotos su skrebučiais (arba beveik Panzanella)

 2 mergaitiškoms porcijoms reikės:

3-4 riekių batono
skiltelės česnako
druskos
alyvuogių aliejaus
3 pomidorų
2 agurkų
žalios saldžiosios paprikos
gabalėlio mocarelos
saujos bazilikų
balzamiko acto

Batoną supjaustyti gabaliukais. Česnako skiltelę nulupti ir sutrinti su druska, sumaišyti su pora šaukštų aliejaus. Šį mišinį užpilti ant batono gabaliukų ir rankomis gerai pamaišyti, kad jie pasidengtų aliejumi. Gabaliukus paskleisti skardoje ir kepti 160 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10 minučių, kad išdžiūtų ir apskrustų.
Supjaustyti pomidorus, agurkus, papriką, suplėšyti mocarelą ir baziliko lapelius. Viską gerai sumaišyti ir pašlakstyti alyvuogių aliejumi bei balzamiko actu. Ant viršaus berti apskrudusius skrebučius ir skanauti.

Šaltinis - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.



Po tokių pietų vakare galima ir parisnoti šiek tiek. Jau išbandžiau kraują stingdantį bėgimą neapšviestu licėjaus stadionu - kiekvienas lapo sušnarėjimas privertė mane baigščiai žvalgytis, o paskui greituoju būdu parbėgti namo. Daugiau nenoriu! Ir manau, kad jau šiemet atėjo metas užsiregistuoti kokiam nors bėgimui. Moterų bėgimas "We own the night" netinka dėl visokio plauko švenčių, kurių metu būsiu už 200 kilometrų ir valgysiu tortą. Tad lieka "Vilniaus maratonas". Tik žinoma, mano atstumas būtų dešimt kartų mažesnis. Bet juk reikia nuo kažko pradėti, taip?

2012 m. spalio 29 d., pirmadienis

Karameliniai sezamo sausainiai

Atšalo. Sutemo. Sninga.
Jaučiuosi lyg Kalėdos jau kvėpuotų man į nugarą, o dar net gimtadienio nesulaukiau. Tiesa, jo meniu jau pradėjau planuoti. T.y. išsirinkau torto receptą ir pradėjau kaupti dvasinę stiprybę bei pasitikėjimą savimi jo kepimui.

Užklupta žiemiškų nuotaikų ėmiau rinktis megztinius, kurių norėčiau, ir nepaisydama to, kad man jau nebe dešimt metų, vis tiek svajoju apie megztinį su šuniuku. Geriausia, kad tai būtų Jacko Russelo terjeras. Kaip Mailo iš legendinio filmo "Kaukė" (mačiau jį mažiausiai septynis kartus, bet visai mielai pažiūrėčiau vėl).
Ir sausainius vėl ėmiau kepti. Saldžius su vos juntama sūrumo gaidele.

Karameliniai sezamo sausainiai
22-iems dideliems sausainiams reikės:

stiklinės (200 ml) smulkaus rudojo cukraus
1,5 šaukšto sviesto (kiek vėsesnio nei kambario temperatūros)
kiaušinio
pusės stiklinės (100 ml) sezamo sėklų
2 šaukštų miltų
žiupsnelio rupios druskos (galima ir kiek daugiau dėti, pagal skonį)

Cukrų ištrinti su sviestu, kol masė taps panaši į šlapią smėlį. Įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti.
Tada suberti sezamo sėklas, miltus ir druską. Išmaišyti.
Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi. Ant jo dėti po nedidelį šaukštą gautos tešlos paliekant didelius tarpus tarp būsimų sausainių. Šauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 6-9 minutėms. Sausainiai linkę greitai perkepti ir sudegti, dėl to juos reikia prižiūrėti.
Ištraukus iš orkaitės kelias minutes sausainius paaušinti ir tik tada nuimti nuo kepimo popieriaus, nes karšti jie mėgsta sutrupėti.

Šaltinis - Žiupsnelis druskos


Kai kepiau šiuos sausainius pirmą kartą, skeptiškai ragavau ir sakiau, kad jie ne tokie "kabinantys", kaip tikėjausi. Bet paskui supratau, kad vis einu į virtuvę pasiimti dar vieno sausainio ir dar vieno, ir dar... Taigi kitą dieną teko juos kepti ir vėl. Laimei, sezamų iš karto nusipirkau daugiau...

---

Knygų reikalai. 
Spalis skirtas knygai "Mergina su drakono tatuiruote". Stiegą Larssoną liaupsina kone visi detektyvų ir trilerių skaitytojai, su juo lyginami skandinavų rašytojai, o aš dar nebuvau skaičiusi nė vienos jo Milennium trilogijos dalies. Nors ją išleido mano leidykla! Gėda pelėda. Tad taisausi.

Lisbeta ir Kalis iš pirmo žvilgsnio niekuo nesusiję. Jis - žurnalistas, apkaltintas ir nuteistas už šmeižtą, o tada išvažiuojantis į kaimą tirti bylos, pasibaigusios prieš trisdešimt metų, pats netikėdamas savo sėkme. Ji - privati detektyvė, hakerė, likimo skriaudžiama, niekuo nepasitikinti mergina. Bet... Jie susitinka ir pradeda dirbti kartu, miegoti kartu ir gelbėtis iš visų bėdų kartu.
Aprašomi nusikaltimai man dažniausiai kėlė šiurpą. Nors nesu atidi detalių sekėja, vis mėgindavau nuspėti, ką jie išsiaiškins toliau. O kartais labai pykau ant veikėjų, kad jie nesugeba susivokti savo gyvenimuose.
Išvada - jeigu ne "Clash of Kings", būčiau skaičiusi ir antrą dalį, kad perprasčiau autoriaus stilių iki galo. Tikiu, perskaitysiu trilogiją. Vėliau.