Obuolių pyragas su griliažu

Praėjusi savaitė buvo pilna netikėtumų, nusivylimų, darbų ir rudeniškos nuotaikos, kuri dažniausiai nėra gera ar optimistiška. Tad sekmadienį beliko tik bėgti nuo visų blogų minčių ir, galiausiai, nuo savęs pačios. Bėgti Vilniaus gatvėmis iki ims durti ne tik paširdžius, bet ir visą kūną, o tada bėgti dar greičiau ir finišuoti raudonai kaip burokas.

Apdovanojau save!

Nubėgau mini-maratoną - 4,2 km, likau 409 iš 1600+ dalyvių ir dabar vėl truputį liūdžiu, kad negalėsiu sudalyvauti artimiausiame bėgime Vilniuje. Tada jau būtų galima rimčiau pasivaržyti ir mėginti gerinti rekordus.
Kitą rudenį tikrai imsiu 10 km - va jau ir viešai prisižadėjau, bus gėda neišpildyti.

Na, nors bėgime esu motyvuota ir noriu kažko siekti. Kitose gyvenimo sferose šiuo metu sunkesnė situacija. Ir čia man reikia gausesnės palaikymo komandos negu bėgant.

Dar pyragų kepime jaučiu pagyvėjimą. Ir visokiame kitokiame gaminime. Rudeninis turgus vis dar pilnas visokių skanumynų!

Tad vieną gražų sekmadienį kepimo entuziasmo ir apsilankymo Kalvarijose įkvėptas ant mano virtuvės stalo atsirado obuolių pyragas su griliažu ir "Vytautu".

Pyragui reikės:
150 gramų sviesto
230 gramų miltų
6 šaukštų cukraus
žiupsnelio druskos
80-100 mililitrų "Vytauto"
700 gramų obuolių
šaukšto cinamono
6 griliažinių saldainių

Šaltą sviestą sutarkuoti stambia tarka vis padažant į miltus. Tuomet suberti 2 šaukštus cukraus, žiupsnelį druskos ir pirštais pasmulkinti sviestą, kad jis susimaišytų su miltais. Po truputį pilti "Vytautą" ir peiliu maišyti, kad masė suliptų į vieną tešlos gumulą (jis neturi būti šlapias!)
Stalą pabarstyti miltais ir greitai iškočioti plonesnį nei vieno centimetro tešlos lakštą. Jį atsargiai dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, suformuoti kraštelius.
Ant tešlos dėti plonomis riekelėmis pjaustytus obuolius (taip, jų bus laaaabai daug!), pabarstyti likusiu cukrumi ir cinamonu. Galiausiai viršų pabarstyti smulkintais griliažiniais saldainiais ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-45 minutes.

Šaltinis - beatosvirtuve.lt

Man obuolių buvo daugoka kaip įprastinei atsegamai torto formai (niekada nežinau tikslių jos išmatavimų...), tad susikaupė kiek sulčių viduje, bet jos netrukdė pyrago skoniui. Jį netgi visai nesunkiai transportavau tiek į savo darbovietę, tiek į mugę Gedimino prospekte - ten buvau skolinga skanėstą už pernelyg uolų šaldytuvo tvarkymą.

Prasidėjus dar vienai ilgai ir sunkiai rudens savaitei, supratau, kaip svarbu aplink save turėti žmones, kurie palaikys bet kurioje situacijoje, parašys linksmą žinutę, kai norėsi trankyti galvą į stalą, paglostys galvą, išklausys, prajuokins, kartu rinks kaštonus, gers kavą ir grožėsis fontanais... Žodžiu, visada reikia palaikymo komandos gyvenimui.
Nes tikrai yra dalykų, kurių negalėtum, o ir nenorėtum, padaryti būdamas vienas. Va su tais žmonėmis ir reikia valgyti pyragus sekmadieniais.