Lazanija su grybais ir vištiena

Pastaruoju metu šiek tiek kovoju su liūdesėliais. Kažkaip mažokai džiuginančių dalykų aplinkui, o gal tiesiog darbų ir pareigų kiek per daug. Raminu save, kad čia tik vėluojančio pavasario pasekmė ir ieškau tų mažų malonumų, leidžiančių pasijusti geriau. Jie labai smagiai vadinasi angliškai – guilty pleasures (kaltas malonumas, kaip sako google vertėjas). Vienas tokių malonumų visai neseniai pasiekė savo metinį piką ir vadinosi Eurovizija. Iš konkurso neįsiminė nė viena daina (kas man buvo šiek tiek netikėta), bet į ką pažiūrėti ir iš ko pakrizenti tikrai buvo tais vienišais vakarais.

Dvejus metus prieš tai Euroviziją žiūrėjome su R., o kitą dieną stodavome prie kurių nors bėgimo varžybų starto linijos. Ir abu kartus sekėsi tikrai neblogai. Dėl užvėlavusio pavasario ir pamirštos naujų batelių tendencijos nutrinti pėdas iki kraujo dabar vieninteliai batai, kurie nesukelia man skausmo, yra būtent bėgimo batai...

Kitas kaltas malonumas, kuriuo leidžiu sau pasimėgauti dažniau nei kartą per metus – lazanija. Vieną receptą jau esu ištobulinusi, tad atėjo metas pamėginti dar vieną. Šį kartą su grybais ir vištiena.

Lazanija su grybais ir vištiena

4-6 porcijoms reikės:

alyvuogių aliejaus
didelio svogūno
500 g maltos vištienos
100 g šoninės
400 gramų pievagrybių
400 g konservuotų pomidorų
lazanijos lakštų
poros saujų smulkiai tarkuoto kietojo sūrio
400 ml pieno
50 g sviesto + šiek tiek skardai ištepti
2 šaukštų miltų
džiovintų arba šviežių bazilikų
druskos ir pipirų

Smulkiai supjaustyti svogūną ir apkepti jį gerai įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu alyvuogių aliejaus. Tuomet sudėti vištieną ir nedideliais gabalėliais supjaustytą šoninę. Vis pamaišant kepti apie 8 minutes. Sudėti smulkintus pievagrybius ir pakepti dar keletą minučių.

Keptuvės turinį užpilti konservuotais pomidorais, gerai išmaišyti, uždengti ir troškinti 15-20 minučių. Pagardinti baziliku. 

Nedideliame puode išlydyti sviestą, suberti miltus ir nuolat maišant maža srovele supilti pieną. Kaitinti, kol padažas sutirštės. Nukaisti ir pagardinti druska bei pipirais. 

Dideliame puode užvirti vandenį, į jį po vieną (ar kelis) dėti lazanijos lakštus ir kelias minutes pakaitinti, kol suminkštės. 

Kepimo formą ištepti sviestu. Ant jos dugno dėti kelis apvirtus lazanijos lakštus, dėti sluoksnį vištienos, pievagrybių ir pomidorų troškinio, tuomet viršų apšlakstyti baltuoju padažu ir pabarstyti kietuoju sūriu. Tuomet vėl dėti lazanijos lakštus, mėsos troškinį, baltąjį padažą ir sūrį. Sluoksniuoti, kol baigsis ingredientai arba kepimo formos talpa. 

Užbaigti lazaniją derėtų sluoksniu baltojo padažo, kurį reikia gausiai apibarstyti tarkuotu sūriu.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje 35-40 minučių.

Šaltinis – Italijos virtuvė. Žingsnis po žingsnio. Smaguris, 2013

Aš kartais pasijuokiu, kad mano vardas yra užkoduotas dviejuose labai geruose dalykuose – lasAgne ir champAgne. Tad man kaip ir priklauso kartas nuo karto jais abiem pasimėgauti.

Taigi taip, žinau, kad gyvenimas geras. Mano gatvėje žydi ir kvepia visi krūmai, persisvėrusi per balkono turėklus galėčiau netgi kaštono žiedų prisiskinti, saulė šviečia, namie beveik visada yra arba saldumynų arba kokių nors uogų ir t.t., ir pan. – t.y. neturiu kuo skųstis. Tad greičiausiai man trūksta kelių gero ir malonaus poilsio dienų ir baterijų perkrovimo. Gal greitu metu pavyks tas dienas įsprausti į savo darbo kalendorių. O kol kas lieka guilty pleasures.

Avokadų ir lašišos salotos

Paskutinę kovo dieną, kai po ilgos ir darbiniais renginiais gausios savaitės pasiėmiau laisvadienį, netikėtai suvokiau, kad gyvenimo istorijos aprimo. Kasdienybė sukasi aplink paprasčiausius dalykus – darbą, maistą, namų ruošą, bėgimą, meilę bei buto paieškas. Ir tik paskutinysis sukelia nerimą kartas nuo karto, visi kiti reikalai šiuo metu džiugina. Nutilo net ir tas įkyrus balselis viduje – jis vis skatindavo judėti į priekį, ieškoti naujų patirčių ir jas atrasti.

Bet užteko savaitgalį išvažiuoti iš Vilniaus – stebėti už automobilio lango besikeičiančius vaizdus, kiaurai permirkti pavasariniame lietuje, stovėti pievoje ir klausytis paukščių čiulbėjimo, skinti žibuokles ir kitaip kaip smagiai praleisti dieną dviese, ir vidinis varikliukas užsivedė iš naujo. Net ir buto reikalai, atrodo, po truputį tuoj tuoj pajudės iš nerimastingojo taško. 

Apimta įkvėpimo ir įsikrovusi saulės bei šilumos energija, vakarienei susimaišiau pavasariškas salotas.

Avokadų ir lašišos salotos

2 porcijoms reikės:

vieno avokado
pusės ilgavaisio agurko
100 gramų šaltai rūkytos lašišos (labiausiai tinka gabalėliai salotoms)
70 gramų gražgarsčių (rukolos) lapų
sezamo sėklų
citrinos
alyvuogių aliejaus
šaukštelio skysto medaus
druskos, pipirų

Gražgarsčių lapus gerai nuplauti ir nuvarvinti. Agurką ir avokadą supjaustyti norimo dydžio gabalėliais. Lašišą smulkiai suplėšyti. Viską sudėti į dubenį.

Iš citrinos išspausti sultis ir jas sumaišyti su alyvuogių aliejumis bei skystu medumi (ingredientų proporcijas pasireguliuoti pagal savo pomėgius). Pagardinti užpilą druska bei pipirais.

Salotų ingredientus užpilti pasiruoštu užpilu, gerai išmaišyti. Prieš patiekiant pabarstyti sezamo sėklomis.

Šaltinis – Fuss Free Cooking (pinterest‘o atradimai).

Na gerai gerai, salotos buvo gamintos jau kiek anksčiau. Bet tai buvo šio pavasario pirmasis patiekalas, kurį spėjau grįžusi po darbo pagaminti ir nufotografuoti šviesoje. Ir nebe virtuvėje, o balkone! Nuo to salotos net ir valgėsi skaniau.

Kai gyvenimas sukasi tik apie buitį, tai ir rašyti sunkiau. Tikiuosi, kad greitu metu ateisiantys nauji įspūdžiai – šventinės kelionės po Lietuvą, pusiau šventinė komandiruotė ir aviacijos žmonės, naujas būstas su nauja vieta mieste ir naujais buitiniais iššūkiais, sugrąžins į kasdienybę istorijas ir atneš man daugiau įkvėpimo jas užrašyti.

Tikiuosi ir tikiu.

Beveik veganiškas šokoladinis cukinijų pyragas

Ruduo įsibėgėjo šiek tiek per greitai. Visą rugsėjį aš kiek pakilusi nuo žemės skraidžiojau su vasaros prisiminimais, o štai spalis šaltu veidu nuleido mane ant žemės. Teko iš spintos gilumos išsitraukti šilumą palaikančią pūslę lovai šildyti, užsisandarinti langus, į mėgstamiausių rūbų sąrašą įtraukti šiltą megztinį ir tyliai pavirkauti, kodėl negaliu nešioti jo kasdien, įsigyti striukę su dirbtiniu kailiuku pamuštu gobtuvu (o tikrai kapišonas yra blogas žodis?) ir netgi susirasti žieminius batus. O juk iki tikros žiemos dar visas mėnuo! Dar tikrai nereikėtų norėti žiūrėti Vienas namuose ir gerti karšto vyno. Bet norisi. 

Norisi ir kepti pyragus – šokti virtuvėje maišant tešlą ir atsiraitojus rankoves šildytis prie kaistančios orkaitės. Tad ieškau naujų receptų ir jau išbandytus produktų derinius atrandu kitoje šviesoje.

Beveik veganiškas šokoladinis cukinijų pyragas

Reikės:

360 ml (maždaug 1,5 vid. dydžio) tarkuotos cukinijos
200 g cukraus
žiupsnelio druskos
120 ml bekvapio aliejaus
banano
150 g miltų
50 g kakavos miltelių
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio cinamono
100 g juodojo šokolado
saujos džiovintų spanguolių

Cukiniją sutarkuoti stambia tarka. Į tarkius suberti cukrų, druska, supilti aliejų. Bananą gerai sutrinti šakute ir taip pat sudėti į cukinijų masę, išmaišyti.

Kitame inde sumaišyti miltus, kakavą, cinamoną, kepimo miltelius. Šį mišinį sumaišyti su kito indo turiniu.

Šokoladą susmulkinti ir kartu su džiovintomis spanguolėmis suberti į tešlą. Gerai išmaišyti.

Kepimo formos dugną uždengti kepimo popieriumi. Į formą pilti tešlą ir kepti 170 laipsnių orkaitėje apie valandą ar net kiek ilgiau.

Valgyti visiškai atvėsusį.

Šaltinis – Septyni virtieniai

P.S. Jeigu pyragas apsieis be šokolado jis taps tikrai veganišku. Bet šokolado gabaliukai skonį pagerina, tad labai rekomenduoju, esant reikalui, surasti veganiško šokolado ir įmaišyti jo. Apsilaižysite pirštus.

Cukinijos ir šokoladas, kad ir kaip tai keistai skambėtų, puikiai dera. Anksčiau esu bandžiusi keletą jų derinių – keksiukus ir „sveikuoliškus“ sausainius. Jei tik į mane smerkiančiai nežiūrėtų visi dar neišbandyti receptai, tikrai kepčiau šiuos keksiukus ir sausainius dar kartą. Ir turbūt dar kartą. Ir dar. Iki pat pavasario.

Prie noro kepti pyragus prisideda ir šiuo metu skaitoma maisto blogerės Molly Wizenberg knyga „Gyvenimas, pagamintas namuose“. Į jos gyvenimo istorijas įpinami receptai dažnai priverčia mane atsistoti nuo fotelio ir nueiti į virtuvę paieškoti ko nors skanaus. Kad to išvengčiau, turėjau pradėti ją skaityti tik pusryčiaudama – tada jau iš karto valgau, nebereikia užkandžiauti papildomai.

Aš vis žadu sau, kad prie savojo blogo receptų reikėtų pridėti normalią istoriją, o ne tik savo gyvenimo nuotrupas. Gal vieną dieną taip ir nutiks – tuomet galėčiau plačiau papasakoti, kaip lietingą ir siaubingai šaltą naktį su M. grįžome namo prisišokę bliuzo ir gerdami degalinėje pirktą kavą ragavome šį pyragą. Dar panagrinėčiau, kaip jis padėjo nugalėti netikėtai užplūdusią nostalgiją ir lengvą liūdesį dėl neišsipildžiusių draugysčių. Ir dar pasakyčiau, kad jis labai tinka švęsti mažesnes ar didesnes dviejų žmonių sukaktis.

Geras pyragas. Tikrai. Bandykite.

Tuno ir avokado salotos su agurkais

Kažkur nuo rugsėjo 1-osios, o gal net kiek anksčiau man prasidėjo mokslo metai. Dirbu su savimi ir bandau naujas gyvenimo taisykles – turiu jas išstudijuoti, sudėlioti tinkama tvarka, išmokti ir naudoti praktiškai.

• Kuo daugiau gyvenk šia diena ir šia akimirka.
• Pasitikėk savimi ir šalia esančiu žmogumi.
• Drąsiai ir nuoširdžiai sakyk, ko nori.
• Šypsokis ir švytėk, kad ir kaip kas nors stengtųsi išmušti iš vėžių.
• Būk stipri – tiek fiziškai, tiek dvasiškai, bet kartais leisk savimi pasirūpinti.

„Kuo mažiau angliavandenių vakarais“ taisyklę jau buvau išmokusi anksčiau, tad vakarienei ir toliau bandau visokias salotas. Paskutinįjį vasaros vakarą prieš iškeliaudama traukinių stoties perone klausytis pučiamųjų muzikos pasigaminau tuno ir avokado salotas su agurkais. Buvo gerai! Tiek namų virtuvėje, tiek koncerte.

Tuno ir avokado salotos su agurkais

Vienai didelei porcijai reikės:

pusės indelio tuno savo sultyse
dviejų trumpavaisių agurkų
pusės avokado
didelės saujos špinatų
citrinos sulčių
saujelės petražolių
šaukštelio aliejaus
druskos, pipirų

Avokadą supjaustyti kubeliais ir apšlakstyti citrinos sultimis.
Agurką supjaustyti nedideliais gabalėliais, susmulkinti petražoles.
Viską dėti į dubenį ir užpylus iš aliejaus, citrinos sulčių, druskos ir pipirų suplaktu salotų užpilu, gerai išmaišyti.

Skanauti vienas arba su riekele juodos duonos (jei dar ruošiatės ką nors tą vakarą veikti arba tokias salotas valgysite pietums).

Šaltinis – Athletic Duo

Tunas į mano racioną atėjo dar pakankamai neseniai - su aktyvesniu sportu ir sporto klubu (į kurį, beje, jau reikėtų grįžti, vis dėlto vasara baigėsi), kai ieškojau, ką lengvo valgyti po vakarinės treniruotės. Tai šios salotos tikrai galės tapti naujojo sezono atradimu ir papildyti vakarienių meniu nauja opcija. 

Kiek keistoka, bet kartu su rudeniu atėjo įkvėpimas gaminti – vėl galiu leisti dieną virtuvėje pjaustydama kalną obuolių ir žiūrėdama, kaip jie pamažu virsta į pyragą. Dar keisčiau tai, kad su tuo pačiu rudeniu ateina ir įkvėpimas gyventi – planuoti, svajoti, ieškoti naujų veiklų, bėgti ir judėti. Bet šiek tiek stabdau save ir prisimenu pirmąją taisyklę – kuo daugiau gyvenk šia akimirka. Ateitis bus rytoj, o šiandiena yra tik viena.  

Makaronai su daržovėmis ir žemės riešutų padažu

Po vienų tobulėjimo dirbtuvių, kuriose daug kalbėjome apie žodžio ir vaizduotės galią, aš buvau užsivedusi iš savo kalbos išmesti žodį „ne“ ir koncentruoti mintis į tai, ko aš noriu ateityje. Aš stengiausi, sunkiai dirbau, bet apčiuopiamų rezultatų ir didžiulių gyvenimo pokyčių nesulaukiau. Tad kaip keistai man dabar atrodo tai, jog viskas, apie ką galvojau kone visą vasarą, pamažu ėmė pildytis. Galbūt iš tiesų reikia Visatai tiesiai šviesiai pasakyti ir kartas nuo karto priminti, ko tiksliai nori. Žinoma, vis tiek reikia pasistengti ir pasiimti likimo suteiktas progas. 

Apie ką aš čia? Tiesą sakant, pati pasiklystu metaforose, kai bandau apibūdinti tuos jausmus, kurie dabar kasdien manyje kunkuliuoja ir bando veržtis laukan. Tai geriau papasakosiu apie makaronus, kuriuos pelnytai galėčiau pavadinti vienu iš geriausių šios vasaros atradimų. Tikrai niekada negalvojau, kad makaronai, kopūstas ir salieras galėtų būti geras derinys. Bet yra! Ypač tada, kai juos į vieną patiekalą suveda žemės riešutų sviestas.

Makaronai su daržovėmis ir žemės riešutų padažu

2 porcijoms reikės:

160 gramų pilno grūdo makaronų
dviejų saliero stiebų
raudonos saldžiosios paprikos
didelės saujos (o gal net dviejų) tarkuoto mėlynojo kopūsto
saujelės skrudintų sezamų sėklų
šaukšto žemės riešutų sviesto
šaukštelui sezamų sviesto arba „Tahini“ pastos
šaukšto sojų padažo
poros šaukštų aliejaus
citrinos sulčių
šaukštelio cukraus, žiupsnelio druskos
3-4 šaukštų vandens

Makaronus išvirti. Tuo metu keptuvėje su šaukštu aliejaus pakepinti tarkuotą mėlynąjį kopūstą, smulkintus saliero stiebus ir gabaliukais supjaustytą papriką.
Iš žemės riešutų sviesto, sezamų sviesto, sojų padažo, šaukšto aliejaus, šlakelio citrinos sulčių, cukraus, druskos ir vandens sumaišyti grietinėlės tirštumo padažą.
Išvirusius makaronus sudėti į keptuvę su apkeptomis daržovėmis, užpilti padažu ir maišant pakaitinti kelias minutes.
Prieš patiekiant apibarstyti skrudintomis sezamų sėklomis.

Šaltinis – smaguris.lt

Rytietiškos dvasios patiekalas, kuris pagaminamas itin greitai ir nesudėtingai. Kadangi iki tol mėlynąjį kopūstą naudojau tik margučiams dažyti (labai graži žydra spalva išėjo), dabar turėjau progą atrasti, kad jis puikiai dera ir salotose. Likusį salierą taip pat į įvairias salotas galima maišyti – šiek tiek pikantiškumo joms tikrai nepakenks. O Valdorfo salotose tie salierai dar ir kaip dera! 

Šiandien paskaičiau puikią mintį, kad reikia švęsti ne tik kokių nors dalykų pradžią ar pirmus gyvenimo kartus, bet ir laimingas pabaigas. Su vasara taip ir atsisveikinu. Širdis rami - praleidau tuos tris mėnesius taip, kaip pati norėjau, ir tikrai negaliu dėl nieko gailėtis. Ruduo irgi gali atnešti begalę gerų dalykų, reikia tik pasitikti juos išskėstomis rankomis. Tą ir bandysiu daryti.

Vokiškos salotos su ridikėliais

Kelis savaitgalius iš eilės leidau kelyje – važinėjau po Lietuvą ir grožėjausi, kokių nuostabių vietų čia yra. O šiandien, kai kelias valandas vaikštinėjau po mišką, nuo Vilniaus centro nutolusį vos kelis kilometrus, pagalvojau – o kas man patinka labiau? Miestų industrija ar gamtos ramybė? Kur aš mieliau leisčiau savo vasaras – ar senamiesčio name su gražiu balkonu ir galimybe nusileidus į gatvę iš karto gauti kavos ir kanelių, ar kaime prie ežero, ant kurio tiltelio rytais prieš nusilenkdama saulei sveikinčiausi su paukščiais? Tiek vienas, tiek kitas variantas man suteikia daug džiaugsmo, tad atsakymo dar kurį laiką paieškosiu.

Prie egzistencinių klausimų priveda ir vasaros malonumai. Pavyzdžiui, vaikštinėjant turguje ir besirenkant, kokias uogas šiandien rinktis kokteiliui – mėlynes ar juoduosius serbentus, tikrai gali įsiskaudėti galva. Tada pradedi pirkti viską iš eilės. Taip vieną ankstyvesnę vasaros dieną Halės turguje mano pirkinių krepšį papildė bulvės, ridikėliai ir gražgarstės. Gerai, kad iš jų išėjo puikios salotos.

Vokiškos salotos su ridikėliais

2 porcijoms reikės:
4-5 vienodo dydžio nedidelių šviežių bulvių
4-6 ridikėlių
4 riekelių šoninės
80 gramų gražgarsčių
šaukštelio grūdėtųjų garstyčių
šaukštelio medaus
3 šaukštelių baltojo vyno acto
2 šaukštų aliejaus
druskos

Garstyčias, baltojo vyno actą, aliejų ir medų sumaišyti, pagardinti druska.
Neskustas, bet gerai nuplautas bulves išvirti. Jas dar šiltas supjaustyti ir sumaišyti su dalimi pasigaminto užpilo.
Šoninės juosteles pakepinti sausoje keptuvėje, ridikėlius supjaustyti. 

Dėti į lėkštę gražgarstes, bulves, ridikėlius, šoninės juosteles. Visus ingredientus sumaišyti ir apšlakstyti likusiu užpilu.

Šaltinis – Verdu ir kepu, Nr. 4 (vasara)

Aš ilgą laiką norėjau pasigaminti kokių nors bulvių salotų, bet vis neprisiruošdavau. Per vieną konferenciją paragavau tarp užkandžių pasislėpusių vokiškų salotų ir jos tikrai nepaliko didelio įspūdžio, bet nusprendžiau, kad vos po vieno prasto susitikimo dar negaliu jų išbraukti iš virtuvės sąrašų. Ir štai! Džiaugiuosi, kad suteikiau joms dar vieną šansą, nes dvi pasiruoštas porcijas „sukapojau“ per vieną kartą ir tą popietę tikrai buvau labai laiminga. Tad rekomenduoju ir jums.

Lietuva yra puiki atostogų vieta net tikrąją lietuviškąją vasarą, kai vieną akimirką lyja, o kitą – jau kaitriai šviečia saulė. Laiką maloniai ir smagiai galima leisti tiek vaikštinėjant prie marių, tiek ilsintis ant ežero kranto, tiek kopiant į piliakalnius ir apžvalgos bokštus. Bet iki mano karštų (orų prognozė skelbia, kad visas dienas bus daugiau nei +30) graikiškų atostogų liko tik savaitė ir aš pradėjau beprotiškai jų laukti. Štai, prisipažinau. Ir einu dar šiek tiek paskaityti, ką įdomaus galėsiu ten pamatyti ir nuveikti.

Arbūzų, pomidorų ir fetos salotos

Vasara įpusėjo – per vieną savaitę supratau, kokia vis dėlto ji gali būti intensyvi tiek darbinėje (o gal geriau sakyti darbinėse?), tiek asmeninėje erdvėse. Buvau pasiekusi visišką kosmosą, kai darbe teko atsidurti pusę keturių ryto, o namo išeiti – lygiai po dvylikos valandų. Bet kažkodėl vis tiek, vos atsigavusi po tokio darbinio nokauto, vėl leidausi į naktinę avantiūrą ir savo balkone stebėjau, kaip pamažu šviesėja dangus.

Pagaliau pavyko išsimaudyti tiek ežere, tiek lietuje, nudegti nugarą, pašokti po žvaigždėtu dangumi, pabraidyti po balas ir įkvėpti laisvės.

Bliuzo naktyse šiemet pamečiau auskarą, balsą ir kompleksus. Labiausiai gaila auskaro, nes balsas jau viliojamas arbata su medumi, tad netruks sugrįžti, o kompleksai užkalbinti nepažįstamus žmones ir lengvai su jais bendrauti man niekada ir nebuvo itin reikalingi. 

O kiek anksčiau pamečiau ir tingulį gaminti. Juk karščiu alsuojančiomis dienomis taip pat norisi ko nors skanaus, bet, pageidautina, gaivaus. Šaltibarščiai ne visada yra geriausia išeitis, tad pabandžiau arbūzų, pomidorų ir fetos salotas.

Arbūzų, pomidorų ir fetos salotos

Reikės:

arbūzo
vyšninių pomidorų
mažučio svogūno
gabalėlio fetos sūrio
druskos, juodųjų pipirų
alyvuogių aliejaus, balzamiko acto
medaus, citrinos sulčių

Arbūzą, pomidorus ir fetos sūrį supjaustyti norimo dydžio gabalėliais, svogūną – griežinėliais.

Iš alyvuogių aliejaus, balzamiko acto, medaus ir citrinų sulčių sumaišyti padažą ir juo aplieti jau paruoštus salotų ingredientus. Pagardinti druska ir juodaisiais pipirais. Gerai sumaišyti ir skanauti.

Šaltinis – Cukrinis avinėlis

Salotų ingredientų proporcijas reikėtų pasireguliuoti pagal savo pomėgius ir šaldytuvo turinį. Aš pati nesu didelė pomidorų gerbėja, tad mano lėkštėje karaliavo arbūzas ir feta. Pastarosios buvo tiek, kad net druskos papildomai berti jau nebereikėjo. 

Derinys – arbūzas ir feta – man pasirodė įstabus. Grįš šiluma, grįš ir šios salotos. Taurė atšaldyto baltojo vyno – taip pat būtų labai malonus jų priedas, nors ir nebūtinas. 

--

O šiluma grįš. Juk kai labai lauki, viskas anksčiau ar vėliau sugrįžta. Tiek žmonės, tiek jausmai, tiek viltys. Dabar belieka laukti, ką naujo šie sugrįžimai gali man atnešti.

Lašiša su pistacijomis ir šparagais

„Visi gyvi daiktai turi lašelį tam tikro pamišimo, kuris juos varinėja keistais, kartais nepaaiškinamais būdais. Tas pamišimas gali ir išgelbėti, tai neatskiriama sugebėjimo prisitaikyti dalis. Be jo neišgyventų nė viena rūšis.“ (Yann Martel „Pi gyvenimas“)

Žiūrint iš toli, aš tikrai neatrodau pamišusi. Anaiptol, esu tikrai rami ir net ne per daug emocinga mergina. Tačiau mano viduje dažniausiai siaučia audros. Kad jas nuraminčiau ir nukreipčiau energiją tinkama linkme, kartais turiu imtis drastiškų sprendimų. Pavyzdžiui, šeštadienio rytą atsikelti 4:45 ir po 15 minučių jau žvaliai risnoti Vilniaus gatvėmis, kurios tokiu metu tikrai nemiega – net negali pasakyti, ar miestas jau nubudo ar po gaivališkos nakties dar neužmigo...

Arba į savo ir taip suspaustą laisvalaikį įgrūsti dar vieną darbinį projektą. Tiesa, jis žada naujas patirtis, įdomius įspūdžius ir aplinkui skambančią muziką. Atšvęsti šį naują etapą reikėjo skaniai ir kiek prabangiai.

Lašiša su pistacijomis ir šparagais

Dviems porcijoms reikės:

300 gramų lašišos (filė arba didkepsnių)
didelės saujos sūdytų pistacijų
pundelio šviežių šparagų
kelių šaukštų tarkuoto parmezano
šviežiai maltų pipirų
alyvuogių aliejaus
pusės citrinos sulčių
šaukšto medaus
šaukšto garstyčių

Dubenėlyje sumaišyti citrinos sultis, medų, garstyčias ir šlakelį alyvuogių aliejaus. Į didesnį indą guldyti lašišos gabalėlius ir užlieti marinatu. Gerai išmaišyti, kad lašiša juo pasidengtų, ir palikti marinuotis kambario temperatūroje 1–1,5 val.

Išlukštenti ir sukapoti pistacijas – nereikia persistengti, lai lieka didesni gabalėliai.

Išsimarinavusią lašišą apvolioti pistacijose, lengvai paspausti, kad riešutai priliptų. Tuomet žuvį dėti į alyvuogių aliejumi pateptą kepimo indą ir 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje kepti 5-10 min (kepimo laikas priklauso nuo lašišos gabalėlių storio, tad reikia stebėti situaciją).

Dubenėlyje šparagus apšlakstyti alyvuogių aliejumi, pabarstyti šviežiai maltais pipirais ir tarkuotu parmezanu. Tuomet guldyti juos šalia jau apkepusios lašišos ir grąžinti į orkaitę dar maždaug 10 minučių, kol išsilydys sūris, o pistacijos švelniai paruduos.

Papildomų garnyrų jau kaip ir nebereikia.

Šaltinis – Mūza su kočėlu

Šparagų (a.k.a. smidrų) sezonas nėra labai ilgas – skubėkite ragauti ir mėgautis! Kol kas aš dar nesu didi jų gaminimo meistrė, bet jau žinau, kad šparagai puikiai tinka tiek prie žuvies (įrodyta šiuo receptu), tiek prie paprasčiausių minkštai virtų kiaušinių, tiek paįvairinti įprastas salotas.

--

O pabaigai, dar viena citata iš mano pamėgto tinklaraščio „Proto aistros“ – „Tik batai turi būti patogūs, visi kiti pasirinkimai turi būti tikri ir ne dėl patogumo“. Žinoma, ši mintis parašyta galvojant apie vyrus ir tai, kad nereikia rinktis „patogaus“ varianto, o nepasiduoti ieškant to tikrojo. Bet ji puikiai tinka ir kitiems gyvenimo sprendimams.

Ne viskas turi būti patogu ir paprasta. Iššūkių irgi reikia. Tad dabar atėjo metas griebti juos už ragų. 

Šokoladinis pyragas be miltų

Šiemet vasaris stebina gerų ir įdomių pasimatymų gausa. Mano nedarbinių veiklų knygelėje kone kiekvieną dieną smulkiomis raidėmis prirašyta vardų ir veiklų. Ir tai nebūtinai yra meilės paieškos!

Pirmadienis – moteriški paplepėjimai ir filmas su R., antradienis – treniruotė ir pažintis su nauju treneriu, trečiadienis – sveikatos gerinimo vizitas ir pasimatymas su gydytoja, ketvirtadienis – kava ir juokai su M., penktadienis – bučinys į metų (o gal net penkmečio) kelionę išvykstančiai I., šeštadienis – susitikimas su Naujininkų kalneliais bėgimo trasoje, sekmadienis – pažintis su Dubingiais ir apšalusiais keliukais bei upelių etalonais... Ir taip toliau, ir panašiai.

Tad galiausiai nusprendžiau nueiti į pasimatymą su savimi. O tam būtinai reikėjo iškepti pyragą – drėgną ir šokoladinį, bet bent truputį apsimetantį sveikuolišku. Todėl iš receptų archyvo (šiuo metu kaip tik jį sudarinėju – tai bus mano žiemos projektas!) ištraukiau braunį be miltų, bet su sorų kruopomis ir kriaušėmis. Savo pasirinkimo tikrai nepasigailėjau!

Šokoladinis pyragas be miltų

Reikės:

stiklinės sorų kruopų
2,5 stiklinių vandens
80 gramų maltų migdolų
šaukštelio vanilinio cukraus
150 ml plakamosios grietinėlės
50 ml aliejaus
150 gramų rudojo cukraus
130 gramų juodojo šokolado
5 šaukštų kakavos miltelių
2 šaukštelių kepimo miltelių
4 kupinų šaukštų bulvių krakmolo
3 kiaušinių
3 kriaušių
citrinos sulčių

Sorų kruopas paskleisti sausoje keptuvėje ir keletą minučių pakaitinti. Pamaišyti, kad nepridegtų. Tada kruopas suberti į sietelį ir perplauti po tekančiu vandeniu, dėti į puodą, užpilti 2,5 stiklinės vandens ir virti 20 minučių kartais pamaišant. Išvirusias kruopas atvėsinti ir sutrinti elektriniu trintuvu.

Grietinėlę supilti į nedidelį puodą, suberti rudąjį cukrų ir pakaitinti iki virimo. Nukelti nuo ugnies, suberti smulkintą juodąjį šokoladą ir maišyti, kol jis ištirps, tuomet palikti kiek pravėsti.

Į dubenį dėti sutrintas sorų kruopas, maltus migdolus, vanilinį cukrų, aliejų, kakavą, kepimo miltelius, kakavą, krakmolą ir gerai sumaišyti su šokolado mase. Tuomet po vieną įmušti kiaušinius.

Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą.

Kriaušes nuplauti ir supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti citrinos sultimis. Skilteles gražiai sukaišioti į tešlą, kad matytųsi tik kriaušės kraštelis.

Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie valandą.

Šaltinis – žurnalas „Virtuvė. Nuo... Iki...“ (kuris numeris? O kad aš žinočiau!)

Taigi šv. Valentino dieną pakviečiau save į pasimatymą ir viena išgėriau arbatos bei suvalgiau gabalėlį pyrago. Beveik neskubėdama ir šiek tiek pamąstydama apie tai, kas šiuo metu vyksta aplinkui mane. O kol kas tai, kas dedasi, mane džiugina. Tad laikau čiurikus, kad viskas taip būtų ir toliau. 

Na, jeigu tą pačią šv. Valentino dieną bėgiodama pažliugusiais Pavilnio keliukais būčiau nenusitrynusi kojų iki kraujo, dabar būčiau dar laimingesnė. Na, bet love hurts, kaip dainavo sena sena grupė Nazareth (o aš netgi esu girdėjusi ją gyvai!). Tad galiausiai užsiklijavau žaizdas ir įveikusi dar valandą cardio treniruotės sporto salėje pamilau save dar labiau. Ir tikrai buvau verta to pyrago. Jo dar šiek tiek liko ir Lietuvos gimtadieniui atšvęsti, jėj!

Salotos su keptais burokėliais ir pelėsiniu sūriu

Ruduo yra toks metas, kai aš sujautrėju. Nors turbūt geriau sakyti, kad rudenį tiesiog paaštrėja emocijos. Mane lengviau prajuokinti, lengviau pravirkdyti, lengviau paskatinti susimąstyti apie tai, kaip aplinkui klostosi gyvenimo įvykiai. Gaila, kad emocijų pliūpsniai smarkiai vargina ir kelias dienas iš eilės smarkiai džiaugtis nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti.

Ruduo dar yra toks metas, kai labai lengvai prisikabina visokio plauko bacilos. Jomis, žinoma, ne taip lengva atsikratyti, ypač tuomet, jei negali leisti sau kelias dienas nesikelti iš lovos. Tad per pastarąsias dienas pastebėjau, kad po aštunto arbatos puodelio per dieną man ima svaigti galva...

Prie patarimų, ką daryti peršalus, dažnai rašoma - vartoti daug skysčių, gerai vėdinti kambarius, valgyti lengvą maistą. Tad ta proga prisiminiau salotas iš vasaros. Su keptais burokėliais ir pelėsiniu sūriu.

Reikės:

3-4 didelių burokėlių
šaukšto alyvuogių aliejaus ir žiupsnelio druskos kepimui
pusės stiklinės kuskuso kruopų
3-4 saujų mėgstamų salotų lapų
100 gramų mėlynojo pelėsio sūrio
saujos graikinių riešutų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
2 šaukštelių medaus
2-3 šaukštų citrinos sulčių

Burokėlius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir pabarstyti druska. Skilteles berti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti apie pusvalandį 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Kuskuso kruopas užpilti verdančiu vandeniu, kad gerai jas apsemtų ir uždengus palikti 5 minutėms. Salotas nuplauti, nusausinti ir suplėšyti didesniais gabalais. Tuščioje, gerai įkaitintoje keptuvėje ant vidutinės ugnies šiek tiek paskrudinti graikinius riešutus, kad įgautų atspalvį. Sūrį supjaustyti kubeliais ar sulaužyti mažesniais gabalėliais.

Paruošti užpilą: į dubenėlį supilti alyvuogių aliejų, medų ir citrinos sultis. Plakti šluotele ar šakute, kol padažas sutirštės. Sumaišyti su atvėsusiomis kuskuso kruopomis.

Į dubenį kloti salotų lapus, paskleisti kuskusą, suberti pakepintus burokėlius, pabarstyti graikiniais riešutais ir sudėti pelėsinio sūrio gabaliukus.

Skanaus!

Šaltinis - Vilkyškių pieninės reklaminis lankstinukas, prie kurio prisidėjo Beata.

Mano matematikos mokytoja sakydavo, kad paverkti yra labai sveika - organizmas taip pašalina pavojingus šlakus. Nors iki šiol nežinau, kas per vieni tie šlakai, patarimu vis dar tikiu. Taip pat nujaučiu, kad čia tik dalis tiesos, juk juokas taip pat gali daryti stebuklus. Tačiau pati turiu keistą savybę - kai pradedu smarkiai smarkiai ir nuoširdžiai juoktis po kelių akimirkų tas juokas virsta ašaromis ir netgi kūkčiojimu. Aš tiesiog negaliu nieko su savimi padaryti - taip yra ir viskas. Taip nutinka, kai kutendama artimą žmogų pati juokiuosiu daugiau negu jis, kai matau, kaip mažas šuniukas užpuola tą patį artimą žmogų, gulintį ant grindų, ir bando ne tik jį užlaižyti, bet ir sukramtyti jo ausį, kai pati esu smarkiai kutenama...

Taip ir supuosi emocijų sūpynėse.

Ruduo.

Topinambų salotos su riešutais

Kartais gyvenimas priverčia paspausti pertraukos mygtuką ir išmeta iš įprastinės rutinos tam, kad apsižvalgytum aplinkui ir pamatytum, ką praleidai skubėdamas. Pavyzdžiui, vakar pamačiau, kad prie Prezidentūros jau žydi kaštonai! Būtų pats metas bučiuotis po jais, tik kad  žmogus, su kuriuo norėčiau tai daryti, šiuo metu gyvena bibliotekoje ir vaikšto į pasimatymus su manimi tik per savo kavos pertraukėles.

Tad prisiminiau, kaip laiką leisdavau viena. Išvedžiau Bagirą (savo leopardiniais raštais margintą dviratį) pasivažinėti, išmėginau šokių salės grindų slidumą darydama špagatą (po trečios vyno taurės man visada užeina noras tai daryti), pažaidžiau stalo žaidimus ant pievutės (ir juos laimėjau!), netgi paskaičiau knygas ir kulinarinius žurnalus, besikaupiančius ant stalo ir prašančius daugiau dėmesio.

Ir turgų aplankiau! Tarp pavasarių žolių mačiau ir žieminių bulvių - topinambų, kurių salotomis maitinausi po šv. Velykų ir močiutės daržo iškapstymo.

Topinambų salotos su riešutais

3 porcijoms reikės:
500 gramų topinambų
50 gramų lazdynų riešutų
50 gramų kietojo sūrio
saujos kapotų petražolių
2 šaukštų citrinų sulčių
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
druskos, maltų juodųjų pipirų

Topinambus nuplauti ir nulupti, supjaustyti griežinėliais ir apipilti šviežiai spaustomis citrinų sultimis, kad nepajuoduotų.

Lazdynų riešutus nuolat maišant paskrudinti sausoje keptuvėje. Praaušusius patrinti tarp pirštų, kad nusiluptų luobelė. Riešutus stambiai sukapoti.

Sūrį supjaustyti gabaliukais.

Pjaustytus topinambus apibarstyti kapotomis petražolėmis, aplieti alyvuogių aliejumi, pagardinti druska bei maltais juodaisiais pipirais ir gerai išmaišyti. Tuomet sudėti sūrį ir riešutus ir dar kartą gerai permaišius patiekti.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014

Topinambai, kitaip dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis, žieminėmis bulvėmis arba Jeruzalės artišokais, yra labai naudinga daržovė, kurioje gausu įvairių organizmui reikalingų medžiagų. Anot internetų, jie nekaupia savyje nitratų, sunkiųjų metalų ar radioaktyvių medžiagų ir patys kartais pavadinami natūraliais probiotikais, nes padeda išlaikyti sveiką žarnyno ekologiją. Žodžiu, kas nori daugiau pagyrų, tegul paskaito jas čia.

Ir valgyti juos galima žalius!

Paragaukite, kol dar sezonas.

Svogūnų laiškų ir sūrio keksas

Kaip paprastai ir greitai sutvarkyti galvoje pasimetusias mintis? Kaip atsikratyti noro kontroliuoti kiekvieną savo (na, ir dar arčiausiai esančio žmogaus) gyvenimo minutę ir kiekvieną žingsnį? Kaip lengviau valdyti emocijas, daugiau šypsotis, nesikabinėti prie žodžių ir nedaryti nesąmonių? - mane tokie klausimai kankina turbūt kas antrą dieną, bet atsakymų kaip nėra, taip nėra.

Bandžiau jų ieškoti vaikščiodama daug kilometrų, bandžiau tiek pat kilometrų nuo jų nutolti važiuodama dviračiu, ateityje mėginsiu ir pabėgti, bet ar kas nors iš tiesų pasikeis? Nušvisiu ir tapsiu tobula? Juk žmogaus charakteris susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje, o paskui per tolesnius metus tik šlifuojasi kampai.

Tad visas savo nuodėmes bandau išpirkinėti maistu. Kartais padeda.

 Svogūnų laiškų ir sūrio keksas 

Reikės:

100 gramų alyvuogių aliejaus

100 gramų svogūnų laiškų

200 gramų miltų

2 šaukštelių kepimo miltelių

3 kiaušinių

100 mililitrų pieno

100 gramų tarkuoto kietojo sūrio

50 gramų mėgstamos dešros

šaukštelio džiovintų raudonėlių

druskos, maltų juodųjų pipirų

Iš kiaušinių, aliejaus ir pieno išplakti vientisą tešlą. Atskirame inde sumaišyti miltus su kepimo milteliais, tarkuotu sūriu, druska ir maltais pipirais. Miltų mišinį nuolat maišant pilti į paruoštą pieno plakinį, kol jis taps tiršta tešla.
Svogūnų laiškus ir dešrą smulkiai supjaustyti ir subėrus į tešlą gerai išmaišyti, kad tolygiai pasiskirstytų. Gautą tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą formą ir apibarstyti džiovintais raudonėliais.
Kepti apie 40 minučių iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol keksas pakils ir gražiai paruduos. Atvėsinti ant grotelių ir skanauti.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014.

Pyragas buvo skanus ir dar šiltas, ir jau šaltas. Puikiai tiko prie paprastų daržovių salotų, o knyga sufleruoja, kad derėtų ir prie vyno taurės... Tiesa, skaniausias jis man pasirodė pastovėjęs kelias dienas ir paragautas po pasivažinėjimo dviračiais. Apsilaižiau pirštus suvalgiusi paskutinį gabalėlį!

P.S. Ant palangės sudygo bazilikai ir pomidorai, pipirnės žaliuoja... Ar jau turėčiau laikyti save šiek tiek išprotėjusia, jeigu su jais kasdien pasikalbu apie gyvenimą?

Pusryčių granola

Kasdien apie savo kūną sužinau vis naujų dalykų. Pavyzdžiui, kad kojos neatsipalaiduoja šokdamos, bet keldamos mane laiptais į aštuntą aukštą kuo puikiausiai tai padaro ir nuvargsta. Kad rankos dar kartais neišlaiko manęs keistoje jogos pozicijoje, o pilvo presas jau pamiršo vienoje sporto salėje iškentėtą pratimą ir vėl jo nebeatlaiko. Kad vieną kartą išmokus važiuoti dviračiu tai tikrai greitai nepasimiršta - tik aukšti šaligatvių borteliai atrodo ne tokie ir pavojingi, kas gali būti klaida.

Sportas - sveikata! Kartoju sau kiekvieną kartą, kai vos po pusvalandžio mankštelės guliu ant grindų ir neįstengiu nuo jų atsiplėšti. Tad vis dažniau liepiu sau ir pavalgyti sveikiau. Taip į mano pusryčių racioną grįžo avižiniai dribsniai su priedais - granola.

Pusryčių granola 

didelei skardai, iš kurios išeis bent 4 stiklainiukai granolos, reikės:

400 gramų avižinių dribsnių
100 gramų moliūgų sėklų
100 gramų saulėgrąžų sėklų
50 gramų linų sėmenų
100 mililitrų obuolių tyrės arba košės
150 mililitrų medaus

50 mililitrų aliejaus (aš naudojų levandų kvapo alyvuogių aliejų, maišytą su kokosų aliejum)

100 gramų džiovintų spanguolių

70 gramų kokoso drožlių

Orkaitę įkaitinti iki 160 laipsnių. Viename dubenyje sumaišyti  avižų dribsnius bei sėklas, o kitame - obuolių košę, medų ir aliejų. 

Tuomet abi mases sukrėsti į vieną indą ir gerai permaišyti rankomis.

Paruoštą granolą paskleisti kepimo popieriumi arba folija išklotoje skardoje ir kepti orkaitėje apie 45 minutes. Kas 10 minučių reikėtų granolą ištraukti ir masę permaišyti, kad dribsniai skrustų tolygiai. Gražiai parudavusią masę atvėsinti, įmaišyti džiovintas spanguoles ir kokoso drožles (bet jeigu jas irgi iškepsite - nieko baisaus!).
Skaniausia valgyti su jogurtu ir uogomis.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2014 Nr. 4 (58)

---

Aš granolą maišau su įprastais pusrytiniais dribsniais ir jogurtu. Kartais dar įpjaustau bananą arba braškę (taip, pamačiau kioskelyje nuostabiai atrodančių braškių ir susigundžiau paragauti - nebuvo cheminės, tad labai apsidžiaugiau!). Vasarą tikiuosi dar mėlynių įmaišyti - bus nuos-ta-bu!

Šiaip skanu ir vieną granolą pagraužti, kai užsinori kažko saldaus. Žmonės kalba, kad labai smagu į jau atvėsusius dribsnius įmaišyti smulkiai pjaustyto juodojo šokolado. Aš šiuo metu draudžiu sau tokias variacijas, bet gali būti, kad imsiu ir pamėginsiu artėjant vasarai - juk kas man, jaunai?

Labiau negu vasaros dabar laukiu atostogų. Vis pažiūriu įvairių skrydžių ar išvažiavimų autobusu kainas ir tada prikandu lūpą, nes... Kažin, ar šiemet pavyks kirsti Lietuvos sieną. Bet iš tiesų... Metuose dar liko daugiau nei 8 mėnesiai, tad reikia tikėtis geriausio ir laikyti kumščius! 

Kiauliena abrikosų ir medaus marinate

Šie metai man jau dabar tapo mokymosi ir veiksmo metais. Iš pradžių mokiausi kurti naujus santykius (bet kaip rodo gyvenimo patirtis, šie mokslai niekada nesibaigia...), paskui pradėjau treniruoti savo kūną - ruošiausi špagatui, dabar su youtube tampau tokius raumenis, kurių net nežinojau esant, ir mokausi šokti bliuzą. Dar internete klausau visokių kursų - jau tuoj tuoj išmoksiu visų The Beatles albumų pavadinimus ir pagrindinius jų bruožus, o paskui laukia eksperimentai su gastronomija. Gal pagaliau suprasiu iš kokių maisto produktų galima gauti daugiausiai energijos...

O tuos gražius santykius kurti visada padeda bendros vakarienės. Jau seniai turiu firminį patiekalą, kuris nepalieka abejingų vyriškosios giminės atstovų... O jį pagaminti tikrai neužtrunka ilgai!

Kiauliena abrikosų ir medaus marinate

Reikės:

500 gramų kiaulienos

3 šaukštų abrikosų džemo

2 šaukštų medaus

šaukšto sojų padažo

šaukšto tarkuotos imbiero šaknies

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

nedidelės aitriosios čili paprikos

smulkintos česnako skiltelės

raudonos saldžiosios paprikos

3 šviežių pavasarinių svogūnėlių su laiškais

Iš abrikosų džemos, medaus, sojų padažo, tarkuoto imbiero, smulkiai supjaustytos čili paprikos ir šaukšto alyvuogių aliejaus sumaišyti marinatą.

Į jį dėti juostelėmis supjaustytą kiaulieną ir palikti šaldytuve marinuotis mažiausiai pusvalandį.

Keptuvėje gerai įkaitinti likusį alyvuogių aliejų, į jį su visu marinatu dėti mėsą ir kelias minutes kepti nemaišant, kad kiauliena apskrustų, o padažas sutirštėtų. Mėsą apvertus sudėti šiaudeliais pjaustytas paprikas ir smulkintus svogūnėlius su laiškais. Toliau kaitinti, kol mėsa iškeps.

Patiekti su ryžiais.

Šaltinis - žaidimų aikštelė

Nuo šio patiekalo prieš kokius penkerius metus prasidėjo mano karjera virtuvėje. Pamažu suprantu, kad iki pripažintos viruvės deivės man dar mokytis ir mokytis. Bet po truputį tai ir darau. Tik kažkodėl vis rečiau...

Kuo griežtesnę dienotvarkę sau sudėlioju, tuo labiau norisi ją laužyti ir galiausiai ne rašyti apie maistą, o tiesiog miegoti... Tikiu, kad su pavasariu ir ilgesnėmis bei šviesesnėmis dienomis viskas susitvarkys ir spėsiu padaryti visus norimus darbus.

Ir dar pabėgiosiu.

Lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais

Ir vėl norisi pradėti įrašą šalčio tema... Na, bet dabar sausis, negi galima ko nors kito iš lietuviškos žiemos tikėtis? Tiesa, norėčiau, kad dabar atšiltų dar bent dešimčia laipsnių, kad savaitgalį, kurį leisiu mieste prie jūros, nenušalčiau kojų ir/ar rankų pirštų. Bet bus taip - kaip bus!

Svarbiausia, kad pavasario pranašai vienas po kito jau lenda į viešumą. Štai, visai neseniai prasidėjo registracija į pavasarinius bėgimus (teip, užsiregistravau!), suaktyvėjo žinios apie Knygų mugę (kuri šiemet jau nebebus mano metų įvykis, bet vis tiek norėsiu joje apsilankyti), prašviesėjo rytai ir vakarai (iš darbo išeinu dar šviesoje, tikrai!), o už lango kartais sučiulba vienišas paukščiukas. Tad lieka laukti ir tikėtis, kad pavasaris neužtruks iki balandžio vidurio... 

O kol laukiame, šildomės iš vidaus - tam puikiai padės mano blogo viešnios Mildos lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais receptas!

Lietiniams reikės:

2 kiaušinių 

2 šaukštų cukraus 

2 šaukštų aliejaus

4 šaukštų pieno

200 gramų miltų

400 mililitrų šalto vandens

žiupsnelio druskos

Įdarui reikės:

150 gramų virto kumpio

didelės saujos špinatų

kelių šaukštų garstyčių

150 gramų tarkuoto fermentinio sūrio

Padažui reikės:

25 gramų sviesto

30 gramų miltų

250 mililitrų pieno

žiupsnelio tarkuoto muskato riešuto

druskos

Iškepti lietinius: kiaušinius, cukrų, aliejų ir pieną lengvai išplakti, pasūdyti. Berti miltus ir gerai išmaišyti. Įpilti 350 mililitrų vandens, vėl išmaišyti. Palikti tešlą pusvalandžiui išbrinkti, tada supilti likusį vandenį ir permaišyti. 

Gerai įkaitinti keptuvę, patepti ją aliejumi ir iškepti lietinius blynus.

Sukti lietinius: špinatus nuplikyti verdančiu vandeniu. Blyną patepti garstyčiomis (jų kiekį derinti pagal garstyčių aštrumą), guldyti ploną kumpio griežinėlį, dėti špinatų ir susukti. Blynų suktinukus supjaustyti mažesniais gabalėliais.

Virti padažą: sviestą ištirpinti nedideliame puode, suberti miltus ir gerai išmaišyti. Tada supilti pieną ir maišant kaitinti, kol padažas užvirs ir sutirštės. Pagardinti druska ir muskato riešutu.

Kepimo formą patepti padažu ir sudėlioti blynelius. Ant jų supilti likusį padažą ir apibarstyti tarkuotu sūriu. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 minučių.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2014

Milda šį apkepą gamino vieną šeštadienio vakarą, kai su draugais žaidėme visus stalo žaidimus iš eilės ir gėrėme daug raudono vyno... O kodėl šitas patiekalas turėtų šildyti? Garstyčios pasitaikė aštrokos... Bet vis tiek buvo labai skanu!

Taigi, dar kartą įrodymas - mūsų namuose gaminu ne tik aš :)

---

O pabaigai šį kartą priminsiu savo vis dar šviežią projektą 365 optimizmo dienos - šiandien parašiau jau 45 įrašą! Tikrai tikėjausi, kad bus lengviau rasti laiko pildyti dar vieną tinklaraštį, bet va, dažniausiai prisėdu kelis kartus per savaitę, atsiverčiu užrašų knygelę, kuriame fiksuoju džiaugsmus ir parašau kelis įrašus vienu prisėdimu. Niurzgu tiek pat, bet bent kelioms valandoms susikoncentruoju vien į tai, kas gyvenimą daro geresnį. Ir pagalvoju, ką reikėtų daryti, kad tokių mažų dalykų aplinkui būtų kuo daugiau.

Nesušalkit.