Cukinijų pica

Prieš kelias savaites mane buvo apėmusi eilinė krizė – turbūt kitaip ir neįmanoma, kai gyvenimas pamažu artėja prie skaičiaus 30 žymos, o tu nežinai, ar tikrai darai tai, kas tau teikia daugiausiai džiaugsmo. Taip, #lovemyjob grotažymę aš naudoju ne tik tuomet, kai gaunu progą pasivaikščioti tarp lėktuvų, bet ir kitomis didesnėmis ar mažesnėmis progomis, bet galbūt dar laimingesnė būčiau, jeigu išmokčiau lituoti ir būtent tai per dienas ir veikčiau? Tad atsisėdusi pergalvojau, kas man suteikia daugiausiai džiaugsmo.

Išvados visiškai nenustebino – mano akys nušvinta, kai gaunu progą suplanuoti kelionę (ir ją įgyvendinti, žinoma!) ir kai susiduriu su iššūkiais virtuvėje.

Iššūkius gali sukelti ir visiškai paprasti dalykai, pavyzdžiui, didelė cukinija iš tetos daržo. Ir ją aš sudėjau ne į blynus ar pyragus, o į improvizuotos picos pagrindą.

Cukinijų pica

Vienai picai reikės:
600 gramų cukinijos
L dydžio kiaušinio
80 gramų tarkuoto puskiečio sūrio
4 šaukštų avižinių miltų
šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės
šaukšto smulkintų petražolių
druskos, juodųjų pipirų

Cukiniją sutarkuoti ir palikti 10-15 minučių pastovėti, o tuomet tarkius gerai nuspausti, kad cukinijose liktų kuo mažiau drėgmės.

Į gautą masę įmušti kiaušinį, suberti miltus (aš vietoj jų naudojau smulkiai sumaltus avižinius dribsnius), tarkuotą sūrį, citrinos žievelę ir petražoles. Gerai išmaišyti, pagardinti druska ir pipirais.

Kepimo skardoje, išklotoje kepimo popieriumi, suformuoti picos paplotį. Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 15 minučių.

Tuomet papildyti picą priedais (šį kartą naudojau kumpį, paprikas, pievagrybius ir dar kietojo sūrio) ir kepti dar 15 minučių.

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“ Nr. 11

Mano ir M. skoniams citrinos žievelės buvo kiek per daug, tai kitą kartą jos nedėčiau iš viso arba dėčiau vos vos. O visa kita – puikiai!

Žinoma, tai nėra tradicinė pica ir skonis jos kitoks, bet paeksperimentuoti tikrai galima. Valgykim daugiau daržovių, kaip sakoma.

O grįžtant prie žibančių akių, su M. stovėdami nuostabiame Kėdainių senamiestyje ir apžiūrinėdami dabar apgriuvusius namus, kurių greičiausiai po kelių metų nebeatpažinsime (nes tokie gražūs jie bus!), pradėjome svajoti, kad ir mums reikėtų čia įsikurti. Jis turėtų savo garažą, kuriame per dienas krapštytųsi, o aš galėčiau būti Instagram žvaigžde, kepti keksiukus, bėgioti palei upę ir rašyti kelionių patarimus.

Ateities vizija kardinaliai pasikeitė, kai sustojome Ukmergėje ir pamatėme puikią vietą prie upelio barui su lemputėmis...

Žodžiu, svajonių ir norų yra su kaupu. Gal kada nors suprasiu, kas iš jų mane labiausiai vilioja. O kol kas dar pasitvarkysiu su kasdieniais virtuviniais ir oro uostiniais iššūkiais. 

Beveik veganiškas šokoladinis cukinijų pyragas

Ruduo įsibėgėjo šiek tiek per greitai. Visą rugsėjį aš kiek pakilusi nuo žemės skraidžiojau su vasaros prisiminimais, o štai spalis šaltu veidu nuleido mane ant žemės. Teko iš spintos gilumos išsitraukti šilumą palaikančią pūslę lovai šildyti, užsisandarinti langus, į mėgstamiausių rūbų sąrašą įtraukti šiltą megztinį ir tyliai pavirkauti, kodėl negaliu nešioti jo kasdien, įsigyti striukę su dirbtiniu kailiuku pamuštu gobtuvu (o tikrai kapišonas yra blogas žodis?) ir netgi susirasti žieminius batus. O juk iki tikros žiemos dar visas mėnuo! Dar tikrai nereikėtų norėti žiūrėti Vienas namuose ir gerti karšto vyno. Bet norisi. 

Norisi ir kepti pyragus – šokti virtuvėje maišant tešlą ir atsiraitojus rankoves šildytis prie kaistančios orkaitės. Tad ieškau naujų receptų ir jau išbandytus produktų derinius atrandu kitoje šviesoje.

Beveik veganiškas šokoladinis cukinijų pyragas

Reikės:

360 ml (maždaug 1,5 vid. dydžio) tarkuotos cukinijos
200 g cukraus
žiupsnelio druskos
120 ml bekvapio aliejaus
banano
150 g miltų
50 g kakavos miltelių
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio cinamono
100 g juodojo šokolado
saujos džiovintų spanguolių

Cukiniją sutarkuoti stambia tarka. Į tarkius suberti cukrų, druska, supilti aliejų. Bananą gerai sutrinti šakute ir taip pat sudėti į cukinijų masę, išmaišyti.

Kitame inde sumaišyti miltus, kakavą, cinamoną, kepimo miltelius. Šį mišinį sumaišyti su kito indo turiniu.

Šokoladą susmulkinti ir kartu su džiovintomis spanguolėmis suberti į tešlą. Gerai išmaišyti.

Kepimo formos dugną uždengti kepimo popieriumi. Į formą pilti tešlą ir kepti 170 laipsnių orkaitėje apie valandą ar net kiek ilgiau.

Valgyti visiškai atvėsusį.

Šaltinis – Septyni virtieniai

P.S. Jeigu pyragas apsieis be šokolado jis taps tikrai veganišku. Bet šokolado gabaliukai skonį pagerina, tad labai rekomenduoju, esant reikalui, surasti veganiško šokolado ir įmaišyti jo. Apsilaižysite pirštus.

Cukinijos ir šokoladas, kad ir kaip tai keistai skambėtų, puikiai dera. Anksčiau esu bandžiusi keletą jų derinių – keksiukus ir „sveikuoliškus“ sausainius. Jei tik į mane smerkiančiai nežiūrėtų visi dar neišbandyti receptai, tikrai kepčiau šiuos keksiukus ir sausainius dar kartą. Ir turbūt dar kartą. Ir dar. Iki pat pavasario.

Prie noro kepti pyragus prisideda ir šiuo metu skaitoma maisto blogerės Molly Wizenberg knyga „Gyvenimas, pagamintas namuose“. Į jos gyvenimo istorijas įpinami receptai dažnai priverčia mane atsistoti nuo fotelio ir nueiti į virtuvę paieškoti ko nors skanaus. Kad to išvengčiau, turėjau pradėti ją skaityti tik pusryčiaudama – tada jau iš karto valgau, nebereikia užkandžiauti papildomai.

Aš vis žadu sau, kad prie savojo blogo receptų reikėtų pridėti normalią istoriją, o ne tik savo gyvenimo nuotrupas. Gal vieną dieną taip ir nutiks – tuomet galėčiau plačiau papasakoti, kaip lietingą ir siaubingai šaltą naktį su M. grįžome namo prisišokę bliuzo ir gerdami degalinėje pirktą kavą ragavome šį pyragą. Dar panagrinėčiau, kaip jis padėjo nugalėti netikėtai užplūdusią nostalgiją ir lengvą liūdesį dėl neišsipildžiusių draugysčių. Ir dar pasakyčiau, kad jis labai tinka švęsti mažesnes ar didesnes dviejų žmonių sukaktis.

Geras pyragas. Tikrai. Bandykite.

Orkaitėje kepti kiaušiniai su cukinija ir feta

Trumpos ir šviesios birželio naktys veda mane iš proto. Norisi visą naktį šokti ir džiaugtis gyvenimu, o tada tyliai pasitikti aušrą ir plačiai atmerktomis akimis stebėti, kaip lėtai iš snaudulio išsijudina mano mylimas miestas. Žinoma, vietoj to, aš vakarais ilgiausiai kankinuosi, kol pagaliau sutemsta, ir po ilgų barnių su savimi prisiverčiu eiti miegoti, kad sapnuočiau neramius sapnus. O ryte stebiu, kaip pro užuolaidas tiesiai į mano lovą plūsta saulės spinduliai ir nebenoriu niekur eiti. Juk visada labiausiai norisi to, ko neturi.

Užplūdęs karštis ištuštino miestą – saulės nutviekstomis gatvėmis daugiausiai vaikšto tik turistai ir tie, kuriuos vienokios ar kitokios priežastys privertė čia likti, o tuomet išspausti iš savaitgalio viską, ką tik įmanoma. Tad esu gyva ledais, trešnėmis, braškėmis su pienu ir šaltais kavos kokteiliais.

Bet kad ryte užtektų jėgų nueiti iki turgaus ir papildyti uogų atsargas, reikia gerų pusryčių.

Orkaitėje kepti kiaušiniai su cukinija

2 porcijoms reikės:

svogūno
gabalėlio sviesto
cukinijos
vidutinio gabalėlio fetos sūrio
4 kiaušinių
pipirų, džiovintų bazilikų ar kitokių mėgstamų žolelių

Svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepti su gabalėliu sviesto keptuvėje. Svogūnams suminkštėjus, iš keptuvės juos perkelti į kepimo formą ir padengti jos dugną.

Cukiniją supjaustyti griežinėliais ir kelias minutes pakaitinti keptuvėje, kurioje prieš tai kepė svogūnai. Apkeptus griežinėlius vienu sluoksniu sudėti ant kepimo formoje jau laukiančių svogūnų. Apibarstyti smulkintu fetos sūriu, pagardinti pipirais ir džiovintomis žolelėmis, o tuomet įmušti kiaušinius.

Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 15-20 minučių.

Šaltinis – Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas (nepamenu kuris tiksliai).

Pagaminama pakankamai greitai ir neeikvojant daug jėgų. Žinoma, jeigu turite jautrias akis, rytą pradėsite nuo ašarų (kaip kad man visada nutinka!). Bet aš tuomet prisimenu savo matematikos mokytojos žodžius – verkti sveika, ašaros išvalo iš organizmo šlakus. O visas blogas rytmetines emocijas tikrai išvalys tokie pusryčiai.

--

Negaliu patikėti, kad jau kitą savaitę su bliuzo festivaliu ant Lūksto ežero kranto prasidės liepa. Kad bijūnai jau nužydėjo, kad prie jazminų krūmo penkias minutes šiemet stovėjau tik vieną kartą, kad rabarbarų sezonas jau baigiasi, o dar neišmėginau visų norėtų iškepti pyragų, kad jau nuo šio savaitgalio trumposios naktys ilgės, o šviesūs dangaus ruožai vidurnaktį taip ryškiai nebesimatys.

Bet bet bet artėja vienas labai geras dalykas – atostogos! Liko kiek daugiau nei mėnuo – t.y. keturi savaitgaliai, iš kurių nesuplanuotas vienut vienutėlis, tad buvimo tik su savimi, tikėkimės, bus kiek mažiau.

Makaronai su lašiša ir cukinija

Aš turiu gana keistą santykį su žodžiais - kartais man norisi kalbėti be perstojo, tada dar rašyti ir pasakoti viską, kas vyksta aplink mane, o kartais užtenka tylėti, vienumoje mąsliai šypsotis ir visus gerus dalykus laikyti vien sau. Taip nutiko ir pastarąjį mėnesį. O galbūt tiesiog per daug visokių žodžių pasakiau ir parašiau darbinėje bei papildomoje veikloje.

Žodžiu, baigiantis spaliui žvelgiu į savo darbotvarkę ir džiūgauju dėl planų - jau penktadienį prasidės atostogos, tada laukia skrydis į Paryžių ir gimtadienio šventimas, tuomet įkurtuvės, dar šiek tiek bliuzo, tada draugų vizitai su privalomaisiais nuotykiais ir jau bus galima žengti į žiemą.

Makaronai su lašiša ir cukinija

Reikės:
mėgstamos formos makaronų (kiekis - pagal valgymo įpročius, aš gaminau tris porcijas)
100 gramų rūkytos lašišos
nedidelės cukinijos
nedidelio svogūno
3 skiltelių česnako
150 ml grietinėlės
saujos tarkuoto sūrio
pipirų
šlakelio citrinos sulčių

Lašišą pasmulkinti ir apkepti keptuvėje su lašeliu aliejaus. Tuomet sudėti smulkintą svogūną ir kepti, kol jo gabaliukai taps skaidrūs. Suberti smulkintą česnaką. Po kelių minučių į keptuvę dėti ir pusžiedžiais supjaustytą cukiniją, patroškinti, kol ji suminkštės. Pagardinti pipirais. Supilti grietinėlę, ją užvirinti, o tada jau galima keptuvę nukelti nuo ugnies. Jos turinį pilti ant jau išvirusių makaronų, gerai išmaišyti, pašlakstyti citrinos sultimis, apibarstyti sūriu ir skanauti.

Šaltinis - Širšių lizdas

Makaronai buvo gaminti dar kažkada rugsėjį, bet ilgai laukė fotoaparate, kol mano tyla baigsis. Atsimenu, kad tikrai buvo skanu. Kodėl makaronų spalvos skiriasi? Todėl, kad naudojau tiek įprastus, tiek pilno grūdo makaronus. Įsivaizduoju, kad taip darydama duodu bent truputį daugiau naudos savo organizmui.

---

O kas įdomaus nutiko per spalį? Pradėjau lankyti Running Conditioning treniruotes GET FIT'e - nors po kiekvienos iš jų kuri nors kūno dalis nustoja normaliai funkcionuoti ir skundžiasi, kad ji norėtų gyventi ramiai sau nejudinama, esu labai laiminga, kad pagaliau pradėjau ne tik bėgioti, bet ir stipriau treniruotis. Vis dėlto tas pusmaratonis gegužę pats nenusibėgs ir jam reikia ruoštis visais įmanomais būdais. Nežinau, ar čia momentinis sportinių įpročių poveikis ar daugiau visokių dalykų (kaip kad sumenkę pusryčiai ir vakarienės) susidėjo, bet kolegės pradėjo man kartoti, kad sulieknėjau. Tikiu.

Tačiau viena svarbiausių mano gyvenimo naujienų dabar - persikrausčiau. Nuo šiol gyvensiu viena. Na, turėsiu labai artimą kaimynę, bet turbūt labai norėdama galėčiau išvengti didesnio kontakto su ja. Vyrukai Žirmūnuose pernelyg neliūdėjo dėl mano sprendimo juos palikti, tad susikroviau šmutkes ir išvažiavau į Naujininkus - savo naująją rezidenciją Tyzenhauzų gatvėje.

Keulė Rūkė man dabar pasiekiama per daugiau mažiau penkias minutes - jau išbandyta! Pro septinto aukšto langą matosi nuostabūs saulėtekiai, o vakarais kambarį nušviečia LFF stadiono šviesos. Dar reikės iki galo susitvarkyti buitį ir būsiu pasiruošusi žiemoti. Tik gyvenk ir džiaukis, ar ne?

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Women are made to be loved, not understood, - netyčia perskaičiau kažkur socialinių tinklų sraute Oskaro Vaildo citatą ir supratau, kad tą turėtų žinoti kiekvienas vyras, bandantis sieti savo gyvenimą su moterimi. Bent mano atveju, nežinia iš kur atsiradusios emocijos dažnai paima viršų, o tada... O vaikyti, tik laikykis.

Tylųjį pyktį ir nepasitenkinimą gyvenimu labiausiai inspiruoja artėjantis gimtadienis. Nesuprantu, kaip kai kurie žmonės gali imti ir tiesiog pamiršti saviškį. Aš, artėjant lapkričiui, visada pradedu kapstytis metų suvestinėje, žiūrėti, ką gero padariau, o ko - ne, ką galiu vadinti savo pasiekimais, o ką - nusivylimais ir pan. Tuomet po šiek tiek savigraužos ir savęs apgailėjimo, atsistoju nuo lovos ir imuosi veiksmų. Šiemet kol kas vis dar esu įvykių peržiūrėjimo stadijoje, kad galėčiau nuspręsti, kurios gyvenimo srities tvarkymo imtis pirmiausia.

O kol sprendžiu rimtus reikalus, reikia suvalgyti ką nors skanaus. Pavyzdžiui, trupininį obuolių ir cukinijų pyragą. Karštas jis labai derėtų su vaniliniais ledais.

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Reikės:

Trapiai tešlai:
100 gramų sviesto
2 šaukštų cukraus
kiaušinio trynio
ketvirtadalio šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštų grietinės
žiupsnelio druskos
300 gramų miltų

Įdarui:
200 gramų valytos cukinijos
2 didelių valytų obuolių
pusės indelio kondensuoto pieno
pusės citrinos žievelės

Pagaminti tešlos trupinius: pašildytą sviestą išsukti su cukrumi, druska, kiaušinio tryniu ir grietine. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.  Ant miltų dėti išsuktą sviestą ir trinant tarp pirštų suformuoti trupinius. Juos uždengti ir pastatyti šaltai maždaug pusvalandžiui, kad sukietėtų.

Cukiniją ir obuolius supjaustyti mažais kubeliais, sumaišyti su kondensuotu pienu ir tarkuota citrinos žievele.

Į paruoštą formą suberti pusę tešlos trupinių, uždėti obuolių ir cukinijų įdaro, o tuomet - likusius tešlos trupinius.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25-30 minučių.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", 2013 Nr. 2

---

Šiemet ir vėl gimimo dienos proga pasidovanoju sau kelionę. Tiksliau, ją man padovanojo universitetas, išsiunčiantis mane į komandiruotę Kopenhagoje. Tiesa, tai nebus Italija su paprastu ir skaniu maistu kiekvienoje kavinukėje, karščio bangomis, leidžiančiomis miegoti atvirais langais, ir daug laisvo laiko, šiek tiek burbant, kad seminarų vedėjai prastai kalba angliškai. Baiminuosi, kad tai bus nekokio oro ir smarkaus taupymo dienos gyvenant devynių kvadratinių metrų kambarėlyje ir maitinantis... Hm, tiesą sakant, nežinau kuo. Bet galbūt darbinga savaitė svečioje šalyje prisidės prie profesinės srities pergalvojimo ir prioritetų perdėliojimo.
To sau ir linkiu.

O ir savo mėgstamiausią vaikystės pasakų veikėją Undinėlę pamatysiu. Ko daugiau reikia gimtadienio proga?

Tik kad kas nors iškeptų skanų tortą ir nereikėtų to daryti pačiai.

Tortilijos su vištiena

Laukti man niekada nepatiko. Gaila, kad mažai kas šiame gyvenime įvyksta tą pačią akimirką – kartais reikia ilgo pasiruošimo ir kantrybės, kad išsipildytų svajonės ar pasiteisintų lūkesčiai. Dabar morališkai ruošiu save permainoms ir kraustynėms į dar vienus namus – mažesnius, jaukesnius, paprastesnius. Į tokius, kuriuose telpa tik du žmonės.

Sukaustyta beribio darbinio tingulio naršau po namų dekoro idėjų puslapius ir žymiuosi, kokių dalykų norėsiu savo naujuose namuose, galvoju, kaip patogiausia mažoje erdvėje paskirstyti miego, darbo ir laisvalaikio zonas, svajoju, kad būsiu greitesnė bėgikė, nes manęs ir bėgimo autostrados – Neries paupio – nebeskirs kelių kilometrų atstumas...

Ir geriausią patiekalą įkurtuvių vakarėliui jau radau. 

Tortilijos su vištiena

8 tortilijoms reikės:

8 tortilijų paplotėlių

300 gramų vištienos krūtinėlės

50 gramų mocarelos

kelių jalapeno pipirų (lietuviškai jie iš tiesų vadinasi chalapos paprikos)

8 šaukštų konservuotų kukurūzų

keturių šaukštų aštraus pomidorų padažo

keturių šaukštų grietinės

pusės nedidelės raudonosios paprikos

pusės nedidelės cukinijos
nedidelio pomidoro

keturių kininio kopūsto lapų

saujos tarkuoto sūrio

druskos, juodųjų pipirų

Vištienos krūtinėlę supjaustyti ir kepti keptuvėje, kol gražiai paruduos, pagardinti druska bei pipirais. Išjungus ugnį vištieną apibarstyti plėšyta mocarela ir leisti sūriui išsilydyti.

Cukiniją supjaustyti griežinėliais, papriką – juostelėmis. Apkepti keptuvėje. Jalapeno pipirus ir pomidorą susmulkinti.

Tortilijos papločius patepti pomidorų padažu, sumaišytu su grietine, kraštus apibarstyti sūriu. Toje vietoje, kurioje bus suktinuko viršus, uždėti smulkintų kinino kopūsto lapų, o papločio viduryje sudėti likusį įdarą – kelis vištienos gabalėlius, šaukštą konservuotų kukurūzų, keptų cukinijos ir paprikos bei pomidoro gabalėlių, pagardinti jalapeno pipirais. Viską dar kartą pabarstyti tarkuotu sūriu ir sulankstyti – užlenkti apačią ir šonus, kad neiškristų įdaras. Sutvirtinti dantų krapštukais.

Taip suruošti visus papločius ir pašildyti juos iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug penkias minutes.

Viskas, skanaus!

Vištienos idėja – Virtuvės mitų griovėjai, žurnalas-albumas, pavsaris 2014, Nr.4 

Tortilijos – patys smagiausi kebabai, kurių įdarą visada galima pareguliuoti pagal šaldytuvo turinį. Puikiai tinka norint sunaudoti visokius daržovių likučius!

---

Tad laukiu rugsėjo.

O kol kas dar reikia sutvarkyti visus kitus gyvenimo reikalus – peržiūrėti dabartinį užgyventą turtą ir išmesti tai, ko man nebereikia, išparduoti nenešiojamas sukneles ir neskaitomas knygas (kulinarinės naudojamos visos! Arba bent bus naudojamos!), po ilgos pertraukos ir vėl viešai parodyti, kad aš moku šokti, dar praleisti šiek tiek laiko su mergaitėmis, išmokti pasidaryti pačią gražiausią šukuoseną, tinkančią prie atvirų pečių suknelės... Na, ir padaryti dar milijoną mažų dalykų.

Vienas iš jų – dar šiek tiek padirbėti iki atostogų. Liko viena diena, cha!

Itališkas omletas su cukinijomis ir paprikomis

Vasara baigiasi ne su paskutine rugpjūčio diena, tikrai ne! Man vasara dar tęsiasi mintyse. Nesvarbu, kad rytais minant į darbą dviračiu žvarbus vėjas taikosi nukąsti ausis ir nosį, o vakarais futbolo stadione tas pats šaltukas grįžta ir vėl kėsinasi į rankų bei kojų pirštus. Nesvarbu, kad ruduoja kaštonų lapai, kad dažniau norisi arbatos ir šiltų kojinių, o ne alaus lauko kavinėje, kad mieste vėl prasidėjo kamščiai ir suvažiavę studentai užima visas mėgstamiausias ramias vietas (net parduotuvę prie darbo...).

Ne, vasara dar nesibaigė! Ir tas lietus man neįrodys priešingai!

Naujųjų mokslo metų proga kolegoms kepiau alaus pyragą, kuriame dėl rugsėjo 1-osios "sausojo įstatymo" alų pakeitė gira, nors labiau norėjau iškepti ką nors su cukinija. Galbūt kitam saldumynų pirmadieniui.
O cukinijas reikėjo sunaudoti kam nors kitam. Pavyzdžiui, omletui.

Itališkas omletas su cukinijomis ir paprikomis
Dviems nedidelėms porcijoms arba vienai didžiulei reikės:

Pusės vidutinio dydžio cukinijos
nedidelės oranžinės paprikos
4 kiaušinių
saujos tarkuoto sūrio
poros šaukštų sviesto 
druskos ir juodųjų pipirų

Cukiniją supjaustyti plonais griežinėliais. Į keptuvę dėti šaukštą sviesto ir jame pakepinti cukiniją, kol suminkštės. Iš keptuvės griežinėlius perkelti į popieriniu rankšluosčiu iškoltą lėkštę - kad susigertų riebalų perteklius.
Į keptuvę sudėti likusį sviestą.
Kiaušinius išplakti su žiupsneliu druskos. Plakinį supilti į keptuvę, ant viršaus išdėlioti cukinijos griežinėlius ir plonais šiaudeliais pjaustytą papriką, užberti sūrio, pagardinti pipirais. Kepti ant nedidelės ugnies.
Kai omleto apačia sutvirtės, atsargiai apversti arba visą keptuvę dėti į įkaitintą orkaitę su grilio funkcija ir kepti, kol omletas galutinai iškeps. Ir valgyti cukinijas!

Idėja - žurnalas "Debesys" 

Kai vakar truputį suliūdėjau dėl įvairių gyvenimiškų dalykų, supratau, kad su rudeniu dažniausiai prasideda ir uogienių sezonas. O uogienė visada gali atnešti tik teigiamas emocijas! Šiemet jas teiks dar ir krepšinio čempionatas, ir muzikiniai atradimai, ir knygyniai renginiai, ir Vilniaus maratonas, ir italų kalbos kursai, ir apsilankymai futbolo stadione... Tik spėk suktis ir gaudyti už uodegos paskutinius sprunkančios vasaros spindulius.

Lakštiniai makaronai su vištienos gabalėliais

Tingūs savaitgaliai yra patys geriausi. Pokalbiai, pyragai ir pasivaikščiojimai visada jiems tinka.

Du šiandienos atradimai:

• Žaislų muziejus, kuriame kone visas įdomybes galima išbandyti pačiam, o kai kurie žaislai sukelia didžiulę nostalgiją ir norą išknisti savo rūsį ieškant savo vaikystės.
• Vėlyvieji pusryčiai Marse - Benedikto kiaušiniai su lašiša ir Hollandaise padažu. Su M. buvom prisiskaičiusios Užkalnio pagyrų , tad norėjom pačios išmėginti. Tikrai nenusivylėm!

O čia receptas, laukiantis savo eilės dar nuo praėjusių metų, kai namo parsinešiau dar vieną kulinarinę knygą "Azijos virtuvė nuo A iki Z"

Lakštiniai makaronai su vištienos gabalėliais
2 porcijoms:

100 gramų cukinijos
pusės raudonos saldžiosios paprikos
pusės geltonos saldžiosios paprikos
100 gramų moliūgo
didelio baltojo svogūno
200 gramų vištienos filė
200 gramų kvietinių rytietiškų makaronų
2 skiltelių česnako
druskos
2 šaukštelių žuvų padažo
sezamo sėklų
aliejaus kepimui

Cukiniją, paprikas, moliūgą ir svogūną supjaustyti šiaudeliais. Vištienos filė - plonomis juostelėmis.
Makaronus išvirti pagal instrukcijas ant pakelio.
Keptuvėje įkaitinti aliejų, sudėti vištienos juosteles ir kepti 2 minutes nuolat maišant. Pridėti pjaustytų daržovių ir smulkiai kapoto česnako, pakepti dar 2 minutes.
Sudėti virtus makaronus, išmaišyti ir trumpai pakaitinti. Pagardinti druska, įpilti žuvų padažo (sojų padažas irgi tinka). Viską gerai išmaišyti ir dar truputį pakaitinti. Sudėti į lėkštę ir gausiai apibarstyti sezamų sėklomis.

Šaltinis - Azijos virtuvė nuo A iki Z, Smaguris, 2012.

"Azijos virtuvė nuo A iki Z" - pirmoji visiškai lietuviška knyga apie Azijos virtuvę. Joje ne tik receptai, bet ir trumpa Azijos šalių virtuvių istorija bei žinynas apie dažniausiai naudojamus produktus: kaip išsirinkti geriausius, kaip juos laikyti ir kur naudoti.
Tikrai nežinojau, kaip išsirinkti prinokusį ananasą arba kas yra  agar-agar želė ir su kuo ji valgoma.

Nors nesu labai didelė Azijos šalių virtuvės gerbėja, manau, kad knygą panaudosiu daugiau nei tik šiam vienam patiekalui paruošti.




Muzikinis savaitgalio atradimas - Brook Benton & Dinah Washington "Baby (You've Got What It Takes). Labai tinka prie pirmosios metų savaitės nuotaikos ir šypsenos, kuri, atrodo, atsiranda iš niekur. Tikiuosi, kad kol kas ji niekur nedings.

Šildantis kuskusas su pistacijomis

Tas, kas pasakė, kad pirtis - sveikatos ir grožio šaltinis, šiandien turėtų pažiūrėti į mane ir atsiimti savo žodžius. Nors grožio davė televizijos grimerė iš pačio ryto uždėjusi man pudros kaukę, kurios nenuplovė net sniegas, bet štai sveikatos nesuteikė net penki (mažiausiai tiek, kažkuriuo metu pamečiau skaičių) puodeliai čiobrelių arbatos. Nosis vis tiek stengėsi pabėgti nuo manęs ir veikti jai įdomesnius dalykus.

Na, bet savaitgalį bent turėjau galimybę pasitikrinti, ar man tiktų kolegos pasiūlyta filmo herojė kalėdiniam vakarėliui: sėdėdama karšto vandens kubile ant užšalusio ežero kranto aš buvau labai puiki Rose iš "Titaniko" - plaukai apšerkšnijo lygiai taip pat!

Tad artimiausiomis dienomis man labai praverstų iš vidaus šildantis maistas. Toks buvo praėjusios savaitės atradimas - kuskusas su daržovėmis ir pistacijomis.

2 porcijoms reikės:
250 gramų kuskuso kruopų
50 gramų razinų
pusės šaukštelio malto kardamono
kelių gvazdikėlių
žiupsnelio aitriosios paprikos miltelių
cinamono lazdelės
žiupsnelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
200 gramų cukinijos
200 gramų poro
50 gramų kepintų sūdytų pistacijų
aliejaus

Razinas užpilti vandeniu ir palikti, kad išbrinktų. Pistacijas išlukštenti.
Cukinijas susmulkinti gabalėliais, porą supjaustyti žiedais.
Keptuvėje įkaitinti aliejų ir į jį suberti visus prieskonius ir cinamono lazdelę. Pakaitinti, kol jie pradės skleisti aromatą. Tuomet sudėti daržoves ir pakepinti, kol suminkštės. Išimti cinamono lazdelę.
Kuskusą paruošti pagal instrukcijas ant pakelio ir sumaišyti su keptomis daržovėmis, susmulkintomis razinomis ir pistacijomis.

Šaltinis - maisto tinklaraštininkų žurnalas "Debesys". Nr. 2 (6), žiema 2012-2013

Kuskusas (na, niekaip neskamba man kruopainiai) puikus išsigelbėjimas darbe, kur neturime mikrobangų krosnelės, o kartu ir jokios kitos galimybės pasišildyti atsineštą maistą. Užpili kruopas karštu vandeniu, sumaišai su norimais priedais ir jau gali mėgautis šiltais pietumis.
Gaila, kad prieskoniais šildantis kuskusas nepadėjo man išvengti peršalimo. Bet aš dar nepasiduodu!

---
Dar keli praėjusio savaitgalio džiugesiai:

• išmokiau mamą žaisti stalo futbolą, o pati buvau pripažinta kone meistre. Gerai, kad dauguma mano varžovų prie tokio stalo stovėjo pirmą kartą...
• mano kompiuteryje apsigyveno net keletas bilietų - į Briuselį gerti alaus ir valgyti bulvyčių ir į Lenkiją - taip pat gerti alaus, bet dar priedo klausyti Blur, Queens of the Stone Age ir Kings of Leon (šita žinia privertė mane šokti, nemeluoju!).
• pasirodo, kad ir kiek lietuviškų dainų žinotumei, viena pirmųjų, šovusių į galvą užstalės žaidimų būna Džordanos "Nemylėjau Tavęs".

Šia džiugia gaida einu gerti arbatų ir sveikti.
Labanakt!

Cukinijų ir ožkų sūrio pyragas

Istorija, kuri prasideda baruose. Poreikis įsimylėti. <...> Įsimyli ne todėl, kad įsimyli, o įsimyli todėl, kad tuo metu tau beprotiškai reikia įsimylėti. Tuo metu, kai pajunti savo troškimą įsimylėti, privalai būti labai atsargus, lyg būtum išgėręs meilės eliksyro, to, kuris tave priverčia pamilti pirmą sutiktąjį. Gali pasitaikyti ornitorinkas.

(Umberto Eco - Fuko švytuoklė)

Tokia citata ir apibendrina viską, ką ruošiausi pasakyti apie penktadienio vakarą baruose.

Cukinijų ir ožkų sūrio pyragas (tartas)

Tešlai:

180 gramų varškės

80 gramų sviesto

200 gramų miltų

šaukšto cukraus

žiupsnelio druskos

Įdarui:

150 gramų minkšto ožkų sūrio

150 mililitrų pieno

2 kiaušinių

nedidelės cukinijos

džiovintų prieskoninių žolelių: baziliko, rozmarino, raudonėlių

Varškę sumaišyti su cukrumi ir druska, pertrinti maisto smulkintuvu arba šakute, kad liktų kuo mažiau gumulėlių. Šaltą sviestą įtarkuoti į miltus, tada patrinti pirštais, kad visi sviesto gabalėliai apsiveltų miltais. Į šią masę sukrėsti varškę, išmaišyti šaukštu ir suminkyti tešlą į vieną gabalą. Jį palikti šaldytuve pusvalandžiui.

Ant miltuoto paviršiaus iškočioti tešlą, iškloti ja kepimo formą ir vėl įdėti į šaldytuvą pusvalandžiui (arba į šaldiklį dešimčiai minučių).

Kai tešla atvės, ant jos kloti kepimo popierių ir užberti pupelių. Tokį pyrago pagrindą šauti į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti apie 15 minučių, tada nuimti "balastą" ir kepti dar 10-15 minučių, kol pagrindas išsausės, o krašteliai gražiai paruduos.

Įdarui cukiniją nulupti ir susmulkinti bulvių skustuku plonomis juostelėmis. Kiaušinius išplakti su pienu, įberti šiek tiek druskos. 

Ant iškepto pyrago pagrindo pridėti ožkų sūrio gabaliukų (maniškis buvo toks minkštas, kad reikėjo ištepti sūriu pyrago pagrindą), pabarstyti žolelėmis. Cukinijos juosteles susukti į "roželes"-tūbeles ir išdėlioti ant sūrio. Tada atsargiai užpilti kiaušinių ir pieno plakinį ir dėti į 160 laipsnių kaitrumo orkaitę maždaug pusvalandžiui, kol sutvirtės kiaušinių masė.

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.

Taip, žaidimo su šiuo pyragu buvo nemažai... Ir dėl mūsų orkaitės nenuspėjamo kaitrumo, krašteliai pajuodavo ir perkepė, bet vis tiek buvo verta!

Šiemet tikrai "atradau" cukinijas! Iki šiol viena laukia šaldytuve, kol bus sunaudota kokiam pyragui ar šokoladiniams keksiukams.

Įveikiau Umberto Eco "Fuko švytuoklę". Buvo sunkiau nei tikėjausi, nes ne visada žinojau istorinį kontekstą. O ir šiaip... Tai nėra pati tinkamiausia knyga skaitymui pakeliui į darbą, kai troleibuse klega moksleiviai ir savo paskalomis dalijasi senjoros. Bet knyga buvo bent truputį artima man savo tematika - leidykla. 

Į leidyklas, - atsakė, - suplaukia viso pasaulio kvailybė. Bet kadangi pasaulio kvailybėje švyti Aukščiausiojo išmintis, išmintingieji stebi kvailius kupini nuolankumo. 

Nupasakoti leidyklos darbo metodai man kėlė ne tik šypseną, bet ir mintį - o kodėl mes taip nedarome? :)

Galbūt tos leidyklinės scenos man ir labiausiai patiko. Kažkur knygos viduryje jau galvojau, kad palūšiu ir nebeįstengsiu perskaityti, bet veiksmas persikėlė į Paryžių ir suintrigavo detektyvine linija (kokia aš neintelektuali, jei pasikabinu tik ant tokių triukų...), tad pabaigiau. 

Ir dabar norėčiau dar kartą perskaityti "Rožės vardą", nes kai skaičiau ją pirmame kurse, labai skubėjau ir miglotai atsimenu tik vienuolių žmogžudystes bibliotekoje. Tematika taip pat artima!

Pabaigai: prasidėjo mano mėgstamiausių serialų nauji sezonai, o aš įnikusi į Game of Thrones. Ir ruošiuosi skaityti kitas sagos dalis anglų kalba - kovų scenos bus tikras iššūkis. 

Ir dar - man ryt nereikia į darbą, nes atostogauju!

Cukinijų blynai su mėtomis

Aš pikta. Labai pikta. Dėl to, kad bobų vasarą matau tik pro biuro arba troleibuso langą. Dar dėl to, kad visą savaitę mano pietų pertrauka trunka daugių daugiausiai dvidešimt minučių - šiandien sriubą arbatiniu šaukšteliu kabinau tiesiog stovėdama už spintos, pernelyg nenutoldama nuo savo darbo vietos. Ir galiausiai dėl to, kad dienos pabaigoje buvau pavadinta godžia ir galėjau susiprasti, kad pernelyg gerai vertinu savo gebėjimus. Bullshit.

Motyvacija nuo nulio nusmuko iki minus milijono. Gerai, kad rytoj jau penktadienis ir man prasideda atostogos. O bobų vasaros proga - prisiminimas iš pirmųjų rugsėjo dienų, kai kepiau cukinijų blynus su mėtomis.

3 nedidelėms porcijoms reikės:

vidutinio dydžio cukinijos
didelės morkos
2 kiaušinių
2 šaukštų miltų (kitą kartą dėčiau daugiau)
saujos šviežių mėtų lapelių
žiupsnelio druskos
2 šaukštų cukraus

Stambiai sutarkuoti cukiniją ir kuriam laikui atidėti, kad išsiskirtų sultys. Taip pat stambiai sutarkuoti morkas. Mėtų lapelius sukapoti.
Dubenyje išplakti kiaušinius su cukrumi ir žiupsneliu druskos. Įmaišyti tarkuotą morką ir nusunktą tarkuotą cukiniją. Galiausiai įmaišyti miltus.
Kepti įkaitintoje keptuvėje su lašeliu aliejaus. Patiekti su grietine.

Šaltinis - priekavos.lt receptai

Nepasiduok ir nepaverk! - praėjusio rudens šūkis. Negalvojau, kad teks jį prisiminti ir dabar... Vienintelis geras dalykas: žiūrėjau "Kita svajonių komanda" ir planuoju dar kartą nueiti į jį su tėvais. Nes tikrai verta!

Cukinijų ir aguonų pyragas su citrininiu glaistu

Pastaruoju metu sulaukusi klausimo, kur save matau po penkių metų, noriu atsakyti, kad tada aš būsiu po palme prie šiltos jūros ir gersiu puošnų kokteilį su spalvotu skėčiuku. Kol kas atrodo, kad atostogos ir poilsis bus tik po tiek laiko. O dabar dar ir kažkokios bacilos prisikabino - jos verčia mane gerti po puodelį arbatos kas pusę valandos, nes vaistininkė nusprendė, kad nejaučiu pakankamai rimtų peršalimo simptomų ir nusprendė neduoti man jokių vaistų. Ačiū jai. Nuo aviečių arbatos mane apima sentimentalumas ir šniurkščioju žiūrėdama youtube filmukus taip sunaudodama paskutinę man likusią vienkartinę nosinę.

Bet nuo rytojaus naudosiuosi jau pripažinta taktika - apsimesti, kad man viskas gerai. Kai liga nejaučia galinti atitraukti tave nuo įprasto gyvenimo ritmo, ji pati pasitraukia. Taip bus ir šį kartą, tikiu.  O jeigu ne... Teks ją vaišinti pyragu.

Cukinijų ir aguonų pyragas su citrininiu glaistu
Reikės:

2 kiaušinių
120 gramų cukraus
100 mililitrų saulėgrąžų aliejaus
200 gramų miltų
0,5 šaukštelio sodos
šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštai aguonų
vienos citrinos žievelės
300 gramų cukinijos
pusės citrinų sulčių
100 gramų cukraus pudros

Cukiniją sutarkuoti burokine tarka. Nuo citrinos nutarkuoti žievelę (tik geltonąją dalį).
Kiaušinius sumaišyti su cukrumi ir išplakti iki putų. Supilti aliejų ir dar kartą kelias minutes plakti iki vientisų putų.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda ir aguonomis. Sausus ingredientus suberti į kiaušinių ir aliejaus masę, tada sudėti tarkuotą cukiniją ir daugiau nei pusę citrinos žievelės, išmaišyti.
Gautą masę sudėti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti apie 45 minutes 190 laipsnių karštumo orkaitėje.
Pyragus iškepus ir vėstant, pasiruošti glaistą. Pusės citrinos sultis išsukti su cukraus pudra ir likusia dalimi tarkuotos citrinos žievelės. Pravėsusį pyragą aplieti glaistu ir palikti sustingti.

Šaltinis - Beatos virtuvė: kepinių knyga, 2012

Pyragą kepiau jau kelis kartus (ačiū V. už cukiniją!), tad turiu pastabų. Pirmą kartą, kai forma buvo mažesnė, glaisto užteko. Imant standartinę 23-24 cm skersmens formą, glaisto reikėtų daugiau, nes jis nelabai jaučiasi.

Kas rytą eidama į stotelę neatrandu laiko paieškoti nukritusių kaštonų... Vakare jie visi būna išlukštenti ir nurinkti. Jau iš tiesų ruduo - kaip keista.

Vasaros daržovių pyragas

Dabar, kai vasara įpusėjo (net baisu žiūrėti į kalendorių, kuris sako, kad šiandien yra liepos 15 diena!), reikia ja džiaugtis iki negalėjimo, žiūrėti filmus po žvaigždėmis, sėdėti balkone ir valgyti skaniausius pyragus pilna burna, nes kalorijos "ištirpsta" tyrinėjant Karoliniškių ir Lazdynų apylinkes ir laipiojant po kalniukus, vedžiojant skolintus šunis, vaikštinėjant po miestą ir judinant klubus į muzikos taktą. 

Vasaros daržovių pyragas
Keturioms-penkioms porcijoms reikės:

150 gramų sviesto
225 gramų miltų
100 gramų tarkuoto sūrio
3 šaukštų šalto vandens
vidutinio dydžio morkos
poro
raudonosios saldžiosios paprikos
nedidelės cukinijos
200 mililitrų grietinėlės
2 kiaušinių
šviežiai maltų juodųjų pipirų
Provanso žolelių mišinio

Kambario temperatūros sviestą pirštais sutrinti su miltais iki trupinių. Įberti gerą saują tarkuoto sūrio, įpilti šalto vandens ir užmaišyti tešlą. Tešla iškloti kepimo formos dugną ir kraštus ir šauti į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę 10-čiai minučių.
Daržoves supjaustyti mažais gabaliukais. Kiaušinius išplakti ir juos sumaišyti su likusiu sūriu, grietinėle bei prieskoniais. Suberti daržoves. Mišinį pilti ant pusiau iškepto tešlos pagrindo ir kepti orkaitėje apie 40 minučių, kol pyrago paviršius įgaus gražią spalvą.

Šaltinis - Muminuko mamos receptai, Nieko rimto, 2012.


---
Nebeturiu žodžių po savaitgalio.
Ir vis dar be sustojimo klausau Open'er dainų.
Take me out!

Šokoladiniai keksiukai su cukinija

Pastaruoju metu truputį liūdna. Atrodo, kad nesėkmės taip ir tykojo manęs visą vasarą ir staiga kikendamos užpuolė iš pasalų. Nežinau, kaip nuo jų apsiginti. Galiu tik tyliai sau kartoti, kad viskas bus gerai, ir toliau stengtis nepasiduoti jokio pobūdžio panikai.

Tokiais momentais labai padeda saldumynai. Nesu didelė šokolado mylėtoja. Na, nebent tas šokoladas būtų baltas ir su mėlynėmis. Tačiau labai mėgstu visokius nedidelius kepinukus: sausainius, keksiukus, pyragaičius, bandeles... Tad kai mama atsiuntė pyrago receptą, iš karto įsivaizdavau, kaip prikepsiu krūvą mažų keksiukų ir turėsiu pasmaližiavimo ilgam laikui.

O bet tačiau keksiukai buvo tokie nuostabūs, kad dingo kone akimirksniu, tad norint pavaišinti bučiokę, kurios savaitgalį nebuvo namie, teko slėpti keksiukus nuo savęs.

Šokoladiniai keksiukai su cukinija


Reikės:
1 puodelio miltų
pusės puodelio kakavos miltelių
žiupsnelio druskos
šiek tiek cinamono
šaukštelis sodos
ketvirtadalio šaukštelio kepimo miltelių
120 ml aliejaus
200 g cukraus
2 kiaušinių
šaukštelio vanilės ekstrakto
1,5 puodelio tarkuotos cukinijos
100 g smulkinto juodojo šokolado

Aliejų, cukrų, kiaušinius ir vanilę gerai išplakti, geriausia mikseriu, bet įmanoma išsiversti ir be jo. Įmaišyti tarkuotas cukinijas.
Kitame inde sumaišyti visus sausus ingridientus: miltus, kakavą, druską, cinamoną, sodą ir kepimo miltelius. Sumaišyti su cukinijų mase, suberti šokolado gabaliukus.



Riebalais ištepti keksiukų formeles (labai patarčiau turėti popierėlių formelių išklojimui, bet vėlgi įmanoma išsiversti ir be jų), išpilstyti tešlą ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.

Receptą man atsiuntė mama, nusižiūrėjusi iš tetos, tačiau jis iš Sonatinos lobyno.  Tiesa, cukinijų ir šokolado derinys jau spėjo apkeliauti kulinarinius blogus (čia, čia, čia ir tai turbūt dar ne viskas) ir ne veltui. Keksiukai nuostabiai tiko tiek lietingam šeštadieniui, tiek užkandžiui prie sekmadieninės arbatos ir pokalbių.
Ir netgi didžiausi cukinijų nemėgėjai buvo patenkinti.