Indiškas kario troškinys su moliūgais

Kada darbe būna geriausias pirmadienis? Kai grįžti iš komandiruotės užsienyje ir dar šventi savo gimimo dieną. Atrodo, tuomet esi pats įdomiausias pašnekovas, kurio visi klausinėja apie užsienį, apie gautą patirtį, o tada vienas per kitą giria namie gamintą tortą ir sveikina su tuo, kad neatrodau nė trupučio vyresnė. Na gerai, gal šiek tiek perdedu, bet turbūt pirmą kartą grįžau namo po pirmadienio tokia laiminga.

O gal čia buvo kaltas cukraus perteklius?

Turbotinginys jau kažkada buvo aprašytas bloge, dabar metas papasakoti apie naujus atradimus. Pirmasis jų - moliūgų derinys su kokosų pienu. Švelnus ir nerealus! Apskritai, aš kiekvieną rudenį stengiuosi moliūgus į savo racioną įtraukti kuo smarkiau, tačiau man ne visada pavyksta. Na, bet bent kelis naujus patiekalus atrandu kasmet - džiaugiuosi bent tuo.

Indiškas kario troškinys su moliūgais

2-4 porcijoms reikės:

svogūno
poros šaukštų aliejaus
300 gramų moliūgo
didelės paprikos
400 gramų vištienos
2 šaukštelių kario
300 mililitrų vištienos arba daržovių sultinio
400 gramų kokosų pieno
3 šaukštų žaliųjų citrinų sulčių
3 šaukštų žuvies padažo
2 šaukštelių cukraus
aitriosios paprikos
žiupsnelio šviežių kalendrų

Dideliame puode įkaitintame aliejuje apkepinti šiaudeliais pjaustytą svogūną, užberti kario ir maišant šiek tiek pakepinti. Suberti kubeliais pjaustytą vištieną, papriką ir moliūgą, išmaišyti. Tuomet supilti sultinį ir kokosų pieną. Troškinti ant nedidelės ugnies 20-30 minučių, kol sutirštės.

Supilti žuvies padažą, žaliųjų citrinų sultis, suberti cukrų ir dar truputį pakaitinti.

Troškinį patiekti apibarsčius kapotomis kalendromis ir smulkiai pjaustyta aitriąja paprika.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", Nr. 2, 2013

Kad jau netyčia rimiake gavau asmeninę nuolaidą kokosų pienui (Laimuse, Tavo įtaka?), matyt, teks greitu metu kartoti. Atsimenu, ir namai labai skaniai kvepėjo nuo šio troškinio... Ir išrankusis valgytojas buvo patenkintas. Tai kaip ir vieni pliusai!

O grįžtant prie gimtadienio ir Kopenhagos reikalų - iš pradžių maniau, kad gimtadienis užsienyje bus tik viena paprasta diena, kai pamiršiu, kad ji kažkuo ypatinga. Anaiptol! Draugai užvertė sveikinimais, tad pusę dienos krykštaudama lindėjau telefone, tada vaišinausi daniškais ir turkiškais skanumynais (visada tarptautiniuose renginiuose apsimoka atsisėsti prie turkų, man atrodo, jie visur savo saldainius nešiojasi), vaikštinėjau aptemusiomis Kopenhagos gatvėmis, valgiau pyragėlį su braškėmis ir jaučiausiai labai mylima ir labai laiminga.

Geras ženklas tai, kad tas laimės jausmas kol kas vis dar neblėsta!

Chilli con carne (čili troškinys)

Pailsėjau. Na, bent norėčiau taip sakyti. Vasaros pabaiga ir rudens pradžia buvo gana beprotiška - atostogos, mergvakaris, šokių stovykla, persikraustymas, tada šiek tiek ligų, vestuvės, bėgimas, įkurtuvės... Atrodo, kad tik dabar galiu ramiai atsisėsti ir gerdama arbatą pasiklausyti, kaip smarkiai lyja, o tuomet pasidžiaugti, kad aš namie ir kad šią akimirką tikrai niekur nereikia skubėti.

Naujuose namuose kol kas rutinos tvarkaraštis dar tik dėliojasi: kas keliasi pirmas, kas atneša arbatos į lovą, kas išjungia šviesą prieš miegą, kas vaikšto į parduotuvę, o kas siurbia kilimą - visi klausimai kiekvieną dieną sprendžiami iš naujo. Tiesa, pagrindinis jų - kas daugiau gamina, man atrodo, atsakytas jau seniai. Tad belieka tik džiaugtis tais vakarais, kai virtuvėje laiką leidžiu ne aš.

O kol kas receptas iš vasaros (tai, kad nieko nerašiau, nereiškia, kad nieko ir negaminau) ir tokios pačios lietingos dienos - chilli con carne arba čili troškinys.

3-4 porcijoms reikės:
300 gramų maltos jautienos
svogūno
pusės česnako
aitriųjų paprikų (pagal mėgstamą aštrumo lygį)
šaukštelio maltos saldžiosios paprikos
50 mililitrų raudonojo vyno
400 gramų savo sultyse konservuotų pomidorų
druskos, juodųjų pipirų
kupino šaukšto kakavos miltelių
šaukšto raudonojo vyno acto
šaukštelio cukraus
200 gramų konservuotų raudonųjų pupelių
kalendros
fermentinio sūrio

Keptuvėje gerai paskrudinti jautieną, kad išgaruotų visas joje esantis vanduo. Apkeptą mėsą perkelti į puodą, kuriame virs troškinys.

Į tą pačią keptuvę, kurioje kepė mėsa, sudėti pjaustytą svogūną. Jam suminkštėjus, pridėti smulkiai pjaustytą česnaką. Truputį pakaitinus sudėti smulkintas aitriąsias paprikas ir suberti maltą saldžiąją papriką. Viską gerai sumaišyti ir nukėlus nuo ugnies dėti į puodą su mėsa.

Į puodą pilti vyno ir smarkiai pavirinti, kad dalis jo nugaruotų, tuomet sudėti konservuotus pomidorus, įpilti stiklinę vandens, pridėti druskos ir pipirų, gerai išmaišyti ir ant nedidelės ugnies virti apie valandą.

Troškiniui bebaigiant virti, pridėti kakavos, išmaišyti. Įpilti raudonojo vyno acto, pridėti šaukštelį cukraus ir supilti pupeles (skysčio, kuriame jos konservavosi, nereikia). Kai jos sušils, nukelti puodą nuo ugnies, pilti troškinį į dubenėlius, ant viršaus pabarstyti tarkuoto sūrio ir smulkintų kalendrų.

Skanauti su paskrudintu batonu arba tortilijų traškučiais. 

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009

Dabar, kai sinoptikai teigia, jog pasidžiaugėme užsitęsusiais gražiais orais, ir užteks, toks troškinys namuose galėtų garuoti ir dažniau. Puikiai sušildo tiek vidų, tiek išorę. Tik gal kiek ilgokai užtrunka, bet, kol tą valandą mėsa troškinasi, kuo puikiausiai galima paskaityti knygą, pažiūrėti serialą ar tiesiog pabendrauti.

---
Rudenį jau pajutau pati - savaitgalį prisikroviau pilnas kišenes kaštonų ir pabraidžiau po jau nukritusius lapus, o šiandien prisėmiau batus baloje... Jeigu taip ir toliau, mano vaistų gėrimo seansai niekada nesibaigs.

Einu dar arbatos.

Wok makaronai su vištiena ir imbieru

Gyvenimas maratono ritmu - per dienas bėgu vieną distanciją po kitos ir skaičiuoju, kiek žingsnelių liko iki artimesnio ar tolimesnio orientyro, kartais pamotyvuoju save, kartais noriu pasiduoti, kartais lekiu lyg ant sparnų. Tada trumpam sustoju, apsižvalgau, įkvepiu oro, pabūnu laiminga ir vėl pradedu viską iš naujo.Turbūt toks tas suaugusio žmogaus gyvenimas. 

Gerai, kad po tamsesnių periodų visada ateina šviesesni.

Wok makaronai su vištiena ir imbieru

2 porcijoms reikės:

125 gramų Wok makaronų

300 gramų vištienos krūtinėlės

nykščio dydžio imbiero gabaliuko

nedidelė aitrioji paprika

5-6 svogūnų laiškų

poros šaukštų sojų padažo

šaukšto medaus

saujos kapotų kalendrų

druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

pusės citrinos sulčių

karšto vandens

Vištieną supjaustyti norimo dydžio gabalėliais ir dėti į gerai įkaitintą keptuvę su šiek tiek aliejaus. Kartu sudėti plonomis juostelėmis pjaustytą imbierą ir gerai susmulkintą aitriąją papriką. Vištienai apskrudus suberti smulkintus svogūno laiškus, įpilti sojų padažo ir medaus. Pagardinti prieskoniais.

Tuomet suberti makaronus ir užpilti gerą stiklinę vandens, kad apsemtų keptuvės turinį. Vis pamaišant kaitinti, kol makaronai sugers visą vandenį ir suminkštės  - tai užtruks apie 3-5 minutes Nukaisti.

Apibarstyti kapotomis kalendromis, apšlakstyti citrinos sultimis, patiekti.

Šaltinis - Jamie Oliver. Gaminame su Oliveriu, Alma littera, 2008

Greita ir skani vakarienė, kurią suvalgius galima toliau lakstyti tarp (ne)kasdienių reikalų - pirkti sukneles, investuoti į didelius pirkinius, sportuoti, skaityti, rašyti, mokytis, klausyti bitlų, žiūrėti filmus ir apkalbinėti Leonardą, švęsti gimtadienius, vaikščioti į teatrą ir operą, vaikščioti paupiu ir ieškoti kačiukų. 

Arba leisti sau pailsėti ir gerai išsimiegoti.

Makaronai su degtinės padažu

Nauji metai - nauji batai? 
Naujųjų šventimas man niekada nebuvo linksmas ar labai ypatingas. Nors dažniausiai banaliai žiūrėdavau į sausio pirmąją kaip į galimybę pradėti viską iš naujo ir prisižadėdavau visų įprastinių dalykų: sportuoti, mokytis, būti geresniu žmogumi bla bla bla.
Bet juk kiekviena nauja diena gali nauja pradžia. Tik reikia tvirtai apsispręsti ir gyventi šiandien nelaukiant jokio ypatingo momento.

O šie Naujieji metai prasidėjo visai neblogai, turbūt vienas geriausių (ir ilgiausių!) Naujųjų ever: su fejerverkais, daug daug šampano, stalo futbolu, protmūšiu "Drakonų kovos", šaradomis, gerk-bučiuok žaidimais bei tradiciniais pokalbiais virtuvėje. 

Kai po švenčių lieka truputis alkoholio, į kurį jau nebesinori net žiūrėti, galima pasigaminti aštrius makaronus su degtinės padažu. Aštrumas padės nuvaikyti pagirias ne blogiau nei raugintų kopūstų sriuba. 

Keturioms porcijoms reikės:
400 g mėgstamų makaronų
pusės puodelio pomidorų pastos
mažo čili pipiriuko
2 česnako skiltelių
50 ml degtinės
ketvirtadalio puodelio grietinėlės
kietesnio sūrio ("Džiugas" labai tinka)
saujos baziliko lapų
šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Makaronus išverti pasūdytame vandenyje.
Kol verda makaronai susmulkinti česnaką ir aitriąją papriką. Lengvai apkepti įkaitintoje keptuvėje. Nukelti nuo ugnies ir atsargiai supilti degtinę (jei karštis per didelis, ji gali užsidegti). Kai skystis nustos burbuliuoti, sudėti pomidorų pastą ir pavirti ant nedidelės ugnies apie 5 minutes. Galiausiai įmaišyti grietinėlę.
Makaronus nukošti ir suversti į keptuvę, maišant dar truputėlį pakaitinti, suberti smulkintus baziliko lapelius.

Dėti į lėkštes, pagardinti juodaisiais pipirais ir tarkuotu sūriu.

Kiekvieną kartą gamindama šį patiekalą pridedu per daug aitriojo pipiro, tad makaronai tiesiog degina burną. Bet degtinės dar šlakelis liko, galėsiu mėginti dar kartą.
Practise makes perfect.


P.S. Pradėjau skaityti Ričardo Gavelio "Vilniaus pokeris" ir užsinorėjau pavartyti lietuvių literatūros konspektus. Net keista, kad šis sausis bus be egzaminų sesijos. Tik kažin, kada jis praeina greičiau: kai mokaisi ir atostogauji, ar kai dirbi? Pabandysim. Šypt.

Saldžiarūgštė vištiena su persikų salotomis

Buvau labai pasiilgusi mergaitiškos kompanijos. Tai supratau tik dabar, kai visą savaitgalį praleidau su geriausiomis draugėmis: gurkšnodama Cuba libre ar karštą vyną, plepėdama, gamindama, žiūrėdama filmus, braidydama po lapus ir veikdama viską, ką tik širdis geidžia. Tokie pasibuvimai įpučia gyvenimo džiaugsmo, nesvarbu, kokiomis temomis bekalbėtumei.

Su drauge po neįprastos darbo dienos Kaune knygų pristatymuose ir ilgiausio keliavimo iš prekybos centro namo gaminome saldžiarūgštę vištieną su persikų salotomis. 

Nuotraukos darytos ne itin gerai apšviestoje virtuvėje, šiek tiek gėda jas demonstruoti, bet jau nebegalėjau atmesti antro labai patikusio recepto ir įdėti kokių nors užkandžių ar dar saldumynų.

2 porcijoms reikės:

400 gramų vištienos filė

2 šaukštų medaus

sezamo sėklų

aitriosios paprikos

tarkuotos laimo žievelės

druskos

aliejaus

Įkaitintoje keptuvėje aliejuje apkepti gabalėliais pjaustytą ir druska pagardintą vištienos filė.

Sumaišyti smulkintą aitriąją papriką su laimo žievele ir medumi. Tokiu marinatu aplieti vištieną ir palikti bent 15  minučių. Tada gabalėlius apvolioti sezamo sėklose ir dar kartelį apkepti.

Salotoms:

pusės ilgavaisio nulupto agurko

vieno konervuoto persiko (dviejų puselių)

laimo sulčių

pusės aitriosios paprikos

šaukšto medaus

šaukšto alyvuogių aliejaus

saujelės gražgarsčių

šviežiai maltų pipirų

Persikus susmulkinti gabalėliais, agurką supjaustyti šiaudeliais. Dėti į dubenį kartu su gražgarstėmis. Medų, laimo sultis, smulkintą aitriąją papriką, alyvuogių aliejų, pipirus gerai sumaišyti ir užpilti ant salotų.

Šaltinis - žurnalas "Vakarienės", 2011 m. Nr. 3

Mes ragavome su ryžių koše ir baltu vynu, tačiau net ir be šių pridėtinių dalykų būtų buvę labai skanu.

O šiandien jau atidariau karšto vyno sezoną! Rodos, žiema artėja...