Pastaruoju metu šiek tiek kovoju su liūdesėliais. Kažkaip mažokai
džiuginančių dalykų aplinkui, o gal tiesiog darbų ir pareigų kiek per daug.
Raminu save, kad čia tik vėluojančio pavasario pasekmė ir ieškau tų mažų
malonumų, leidžiančių pasijusti geriau. Jie labai smagiai vadinasi angliškai – guilty pleasures (kaltas malonumas, kaip
sako google vertėjas). Vienas tokių
malonumų visai neseniai pasiekė savo metinį piką ir vadinosi Eurovizija. Iš
konkurso neįsiminė nė viena daina (kas man buvo šiek tiek netikėta), bet į ką
pažiūrėti ir iš ko pakrizenti tikrai buvo tais vienišais vakarais.
Dvejus metus prieš tai Euroviziją žiūrėjome su R., o kitą dieną stodavome
prie kurių nors bėgimo varžybų starto linijos. Ir abu kartus sekėsi tikrai
neblogai. Dėl užvėlavusio pavasario ir pamirštos naujų batelių tendencijos
nutrinti pėdas iki kraujo dabar vieninteliai batai, kurie nesukelia man
skausmo, yra būtent bėgimo batai...
Kitas kaltas malonumas, kuriuo
leidžiu sau pasimėgauti dažniau nei kartą per metus – lazanija. Vieną receptą
jau esu ištobulinusi, tad atėjo metas pamėginti dar vieną. Šį kartą su grybais
ir vištiena.
4-6 porcijoms reikės:
alyvuogių aliejaus
didelio svogūno
500 g maltos vištienos
100 g šoninės
400 gramų pievagrybių
400 g konservuotų pomidorų
lazanijos lakštų
poros saujų smulkiai tarkuoto kietojo sūrio
400 ml pieno
50 g sviesto + šiek tiek skardai ištepti
2 šaukštų miltų
džiovintų arba šviežių bazilikų
druskos ir pipirų
didelio svogūno
500 g maltos vištienos
100 g šoninės
400 gramų pievagrybių
400 g konservuotų pomidorų
lazanijos lakštų
poros saujų smulkiai tarkuoto kietojo sūrio
400 ml pieno
50 g sviesto + šiek tiek skardai ištepti
2 šaukštų miltų
džiovintų arba šviežių bazilikų
druskos ir pipirų
Smulkiai supjaustyti svogūną ir apkepti jį gerai įkaitintoje keptuvėje su
šlakeliu alyvuogių aliejaus. Tuomet sudėti vištieną ir nedideliais gabalėliais
supjaustytą šoninę. Vis pamaišant kepti apie 8 minutes. Sudėti smulkintus
pievagrybius ir pakepti dar keletą minučių.
Keptuvės turinį užpilti konservuotais pomidorais, gerai išmaišyti, uždengti
ir troškinti 15-20 minučių. Pagardinti baziliku.
Nedideliame puode išlydyti sviestą, suberti miltus ir nuolat maišant maža
srovele supilti pieną. Kaitinti, kol padažas sutirštės. Nukaisti ir pagardinti
druska bei pipirais.
Dideliame puode užvirti vandenį, į jį po vieną (ar kelis) dėti lazanijos
lakštus ir kelias minutes pakaitinti, kol suminkštės.
Kepimo formą ištepti sviestu. Ant jos dugno dėti kelis apvirtus lazanijos
lakštus, dėti sluoksnį vištienos, pievagrybių ir pomidorų troškinio, tuomet
viršų apšlakstyti baltuoju padažu ir pabarstyti kietuoju sūriu. Tuomet vėl dėti
lazanijos lakštus, mėsos troškinį, baltąjį padažą ir sūrį. Sluoksniuoti, kol
baigsis ingredientai arba kepimo formos talpa.
Užbaigti lazaniją derėtų sluoksniu baltojo padažo, kurį reikia gausiai
apibarstyti tarkuotu sūriu.
Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje 35-40 minučių.
Šaltinis – Italijos virtuvė.
Žingsnis po žingsnio. Smaguris, 2013
Aš kartais pasijuokiu, kad mano vardas yra užkoduotas dviejuose labai geruose dalykuose – lasAgne ir champAgne. Tad man kaip ir priklauso kartas nuo karto jais abiem pasimėgauti.
Taigi taip, žinau, kad gyvenimas geras. Mano gatvėje žydi ir kvepia visi
krūmai, persisvėrusi per balkono turėklus galėčiau netgi kaštono žiedų
prisiskinti, saulė šviečia, namie beveik visada yra arba saldumynų arba kokių
nors uogų ir t.t., ir pan. – t.y. neturiu kuo skųstis. Tad greičiausiai man
trūksta kelių gero ir malonaus poilsio dienų ir baterijų perkrovimo. Gal greitu
metu pavyks tas dienas įsprausti į savo darbo kalendorių. O kol kas lieka guilty pleasures.