Lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais

Ir vėl norisi pradėti įrašą šalčio tema... Na, bet dabar sausis, negi galima ko nors kito iš lietuviškos žiemos tikėtis? Tiesa, norėčiau, kad dabar atšiltų dar bent dešimčia laipsnių, kad savaitgalį, kurį leisiu mieste prie jūros, nenušalčiau kojų ir/ar rankų pirštų. Bet bus taip - kaip bus!

Svarbiausia, kad pavasario pranašai vienas po kito jau lenda į viešumą. Štai, visai neseniai prasidėjo registracija į pavasarinius bėgimus (teip, užsiregistravau!), suaktyvėjo žinios apie Knygų mugę (kuri šiemet jau nebebus mano metų įvykis, bet vis tiek norėsiu joje apsilankyti), prašviesėjo rytai ir vakarai (iš darbo išeinu dar šviesoje, tikrai!), o už lango kartais sučiulba vienišas paukščiukas. Tad lieka laukti ir tikėtis, kad pavasaris neužtruks iki balandžio vidurio... 

O kol laukiame, šildomės iš vidaus - tam puikiai padės mano blogo viešnios Mildos lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais receptas!

Lietiniams reikės:

2 kiaušinių 

2 šaukštų cukraus 

2 šaukštų aliejaus

4 šaukštų pieno

200 gramų miltų

400 mililitrų šalto vandens

žiupsnelio druskos

Įdarui reikės:

150 gramų virto kumpio

didelės saujos špinatų

kelių šaukštų garstyčių

150 gramų tarkuoto fermentinio sūrio

Padažui reikės:

25 gramų sviesto

30 gramų miltų

250 mililitrų pieno

žiupsnelio tarkuoto muskato riešuto

druskos

Iškepti lietinius: kiaušinius, cukrų, aliejų ir pieną lengvai išplakti, pasūdyti. Berti miltus ir gerai išmaišyti. Įpilti 350 mililitrų vandens, vėl išmaišyti. Palikti tešlą pusvalandžiui išbrinkti, tada supilti likusį vandenį ir permaišyti. 

Gerai įkaitinti keptuvę, patepti ją aliejumi ir iškepti lietinius blynus.

Sukti lietinius: špinatus nuplikyti verdančiu vandeniu. Blyną patepti garstyčiomis (jų kiekį derinti pagal garstyčių aštrumą), guldyti ploną kumpio griežinėlį, dėti špinatų ir susukti. Blynų suktinukus supjaustyti mažesniais gabalėliais.

Virti padažą: sviestą ištirpinti nedideliame puode, suberti miltus ir gerai išmaišyti. Tada supilti pieną ir maišant kaitinti, kol padažas užvirs ir sutirštės. Pagardinti druska ir muskato riešutu.

Kepimo formą patepti padažu ir sudėlioti blynelius. Ant jų supilti likusį padažą ir apibarstyti tarkuotu sūriu. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 minučių.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2014

Milda šį apkepą gamino vieną šeštadienio vakarą, kai su draugais žaidėme visus stalo žaidimus iš eilės ir gėrėme daug raudono vyno... O kodėl šitas patiekalas turėtų šildyti? Garstyčios pasitaikė aštrokos... Bet vis tiek buvo labai skanu!

Taigi, dar kartą įrodymas - mūsų namuose gaminu ne tik aš :)

---

O pabaigai šį kartą priminsiu savo vis dar šviežią projektą 365 optimizmo dienos - šiandien parašiau jau 45 įrašą! Tikrai tikėjausi, kad bus lengviau rasti laiko pildyti dar vieną tinklaraštį, bet va, dažniausiai prisėdu kelis kartus per savaitę, atsiverčiu užrašų knygelę, kuriame fiksuoju džiaugsmus ir parašau kelis įrašus vienu prisėdimu. Niurzgu tiek pat, bet bent kelioms valandoms susikoncentruoju vien į tai, kas gyvenimą daro geresnį. Ir pagalvoju, ką reikėtų daryti, kad tokių mažų dalykų aplinkui būtų kuo daugiau.

Nesušalkit.

Pasta alla Carbonara

Atėjo tas metas, kai po darbo dienos, kurią praleidžiu parimusi prie kompiuterio, nuolat pagalvoju, kad jau norėčiau atostogų ir ramiai pagulėti prie jūros. Dar mėnuo. Na, truputį mažiau. Ir tada su kitais tūkstančiais geros muzikos mėgėjų lakstysiu po pievą ir maudysiuosi lenkiškoje Baltijoje.

Bet iki atostogų dar reikia išgyventi visas kūrybines ir kulinarines krizes, susireikšminusių žmonių piktus komentarus, naktinius rašinėlių rašymo seansus, virš horizonto pakibusius grėsmingus debesis, nutrintas pėdas ir panašius laimingo gyvenimo trukdžius.

Tad uždariusi biuro duris stengiuosi kuo labiau pasidžiaugti man tenkančia trumpa vasara ir kartais pavaikščioti basomis (nebūtinai po žolę), atsivalgyti braškių ir rabarbarų, išsimaudyti lietuje, nueiti į aklą pasimatymą, palakstyti po senamiestį... Juk birželis įjungia trumpąsias naktis!

---

Vakar vienas žmogus manęs paprašė įdėti kažką naujo į blogą. Taigi dedu pasta alla carbonara, kuri anksčiau buvo gana dažnas patiekalas mano virtuvėje, o dabar šiek tiek prisimiršo. Nežinau, kodėl.

Trims porcijoms reikės:

250 gramų mėgstamų makaronų
100 gramų rūkyto kumpelio
4 šaukštų tarkuoto kietojo sūrio + dar keli šaukštai patiekimui
4 šaukštų riebios grietinėlės
2 kiaušinių trynių
šaukšto sviesto
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Pirmiausia reikia pasiruošti padažą: kiaušinių trynius, grietininėlę ir sūrį gerai sumaišyti, pagardinti druska ir pipirais. Atidėti į šalį.

Makaronus išvirti al dente.

Kumpelį supjaustyti gabalėliais ir apkepti įkaitintame svieste. Išjungus ugnį į keptuvę sudėti makaronus ir nuolat greitai maišant atsargiai supilti pasiruoštą padažą, kad jis išlaikytų kreminę struktūrą.

Patiekiant pabarstyti tarkuotu sūriu.

Šaltinis - zaidimuaikstele.lt

Greiti ir sotūs pietūs.

Kitą savaitę - antrasis blogo gimtadienis! Pirmojo proga pasidariau šventę sau ir išskridau į Paryžių, o šiemet norėčiau padaryti šventę skaitytojams. Į mažąją Kalvarijų virtuvę penktadienį vakarienei tikrai tilptų trys žmonės, tad rašykite komentarą, kokį patiekalą iš Kometa atskrieja bandėte gaminti ar norėtumėte pabandyti, ir galbūt Jums nusišypsos sėkmė!
Įėjimo kaina, kaip visada mano šventėse, šampano putojančio vyno butelis ir gėlės žiedas. Na, bus norinčių? :)

Kesadiljos su paprikomis

Antras įrašo pavadinimas - Kometa atskrieja 2: Kalvarijų keliu.

Persikraustėm. Dangus dabar vienu aukštu arčiau, po langu auga žilvitis, nuo Cafe de Paris namo galima pareiti pėsčiomis per 37 minutes (nuo kitų pamėgtųjų vietų būtų greičiau!) ir nereikia kopti į jokį didelį kalną, nesigirdi kaimynų trepsėjimo, turime labai smagią orkaitę, Kalvarijų turgus ranka pasiekiamas... Žodžiu, viskas tikrai gerai.
Tik šiam kartui pokyčių pakaks.

Darbe vis dar kapstausi informacijos srautuose ir bandau perprogramuoti save, kad man nebebūtina perskaityti kiekvieną knyginę naujieną, o labiau turėčiau domėtis aviacija, mechanika, transportu ir inžinerija. Kartais ta nauja informacija prislegia mane visu savo svoriu ir nebeįstengiu nieko daryti - tik žiūrėti pro darbinės palėpės langą į pušų viršūnes ir tolyn plaukiančius debesis. O tada vėl grįžtu į komunikacijos planų karalystę ir nesuprantamų žodžių lobynus.

Pirmajai viešniai  naujuose namuose gaminau lengvą vakarienę - kesadiljas su paprikomis.

Trims žmonėms užkąsti prireiks:
didelės raudonos paprikos
didelės žalios paprikos
poros šaukštų balzamiko acto
džiovintų bazilikų ir raudonėlio
gabalėlio sūrio (50-70 gramų)
alyvuogių aliejaus
6 tortilijų
rūkyto kumpelio

Paprikas supjaustyti siauromis juostelėmis. Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų ir apkepti paprikas, kol jos kiek suminkštės. Tuomet supilti balzamiko actą ir pakaitinti, kol skystis keptuvėje sutirštės. Išjungus ugnį gausiai pabarstyti džiovintomis žolelėmis - baziliku ir raudonėliu, išmaišyti.
Sūrį sutarkuoti, kumpelį susmulkinti.
Ant tortilijos lakšto pabarstyti šiek tiek sūrio, dėti troškintas paprikas, kumpelį ir negailint užberti sūriu. Ant viršaus dėti kitą tortilijos lakštą ir gerai suspausti.
Tokius suvožtinius kepti 180 laipsnių orkaitėje apie penkias minutes arba kol sūris išsilydys ir suklijuos tortilijas. Supjaustyti ir patiekti dar šiltas.

Idėja - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.

 

O pabaigai - žinutė iš moteriškojo fronto. Viena pažįstama inicijavo akciją "Gegužė - mėnuo be kelnių". Tai nereiškia, kad reikia vaikščioti nuogai - tik tai, kad merginos skatinamos kuo dažniau užsivilkti suknelę ar vietoj patogiųjų džinsų pasirinkti sijoną. Aš taip pat prisijungiau prie šios akcijos ir gegužės pirmąją po žydintį mišką vaikštinėjau bei rąstu per upę kėliausi vilkėdama būtent suknelę. Nors tie, kas mane pažįsta ir nors kartą užmetė akį į mano spintą, žino, kad 31 dieną neapsivilkti kelnių man nėra jau toks didelis iššūkis... Šypt.

Gero savaitgalio!

P.S. Kreipimasis į vyriškąjį frontą - kas galėtų man padėti išsirinkti naują kompiuterį ar bent papasakotų į kurias savybes reikia atkreipti dėmesį?

Įdarytos bulvės

Viena intensyviausių ir turiningiausių vasarų baigėsi. O kiekvieną rudenį man kyla beprotiškas noras ką nors mesti, ką nors išbraukti iš savo gyvenimo, palengvinti jį iki maksimumo ir pasiruošti žiemai, kada norėčiau kaip trolis mumis prisikimšti spyglių ir užmigti žiemos miegu. Arba iškeliauti tolyn kaip Snusmumrikas.
Bet nuo visų rudeninių liūdesėlių gelbėja pokalbiai su seniai matytais žmonėmis, nes tada pasakodama apie savo nuotykius ir potyrius, suprantu, kad tikrai gyvenu puikiai.

Ruduo į namus sugrąžino ir buto drauges. Buvo tokių dienų ar net savaičių, kai tik susirašinėdavome rašteliais (žr. foto), priklijuotais prie virtuvės stalo. Vieną tokių vienišų vakarų ant šio stalo garavo įdarytos bulvės, kurios vėliau buvo poetiškai pavadintos Dviese pievelėje (ir ne, pavadinimą sugalvojau ne aš!).

Įdarytos bulvės
šį kartą be proporcijų, bet vienam žmogui dažniausiai norisi trijų vidutinio dydžio bulvių puselių

bulvės
geltonoji paprika
raudonasis svogūnas
kumpis (pigesnis variantas - daktariška dešra)
sūris
druska, šviežiai malti pipirai, Provanso žolelių mišinys

Bulves apvirti. Kiek pravėsinus perpjauti per pusę ir išskobti paliekant storus kraštelius (atsargiai, bulvės linkusios subyrėti).
Dalį bulvių masės sumaišyti su smulkintu svogūnu ir paprika, kubeliais pjaustytu kumpiu/dešra bei dalimi sutarkuoto sūrio. Įdarą pagardinti druska, pipirais ir Provanso žolelėmis. Įdaryti bulvių puseles, pabarstyti sūriu ir šauti į įkaitintą orkaitę maždaug 10-15 minučių.
Paprastų paprasčiausiai!
Skaniausiai valgosi su daržovėmis.

Jau rytoj oficialus mano darbinio tinklaraščio pristatymas, palinkėkite jam sėkmės! Dabar jau tikrai turėsiu rimtai domėtis knygų pasaulio naujienomis ir skaityti ne tik savo malonumui. Naujausia knyga must-read sąraše - "Sostų žaidimas". Jei tik tuose sausakimšuose ryto troleibusuose galėčiau ramiai paskaityti, jos laikas ateitų daug greičiau. Arba jei neužmigčiau skaitydama vakare...
Nieko, aš galiu išgyventi rugsėjį, o spalį - man atostogos!

Kišas su kumpiu ir svogūnų laiškais

Tokios nesėkmingos dienos kaip ši jau seniai neturėjau, ir tikiuosi, kad vėl ilgai neturėsiu.
Visų pirma, lipant laiptais susipainiojo kojos , tad visai nežavingai išsidrėbiau laiptinėje, suplanavusi kepti pyragą turguje neradau rabarbarų, pakuodama siuntinuką užsimečiau ant kojos žirkles ir, žinoma, paplūdau krauju. Antra, vietoj to, kad automatiškai suvesčiau banko kortelės pin kodą bankomate, susimąsčiau, koks jis - taip užblokavau savo kortelę, ėjau iki artimiausio banko, bet nei jis, nei tolimesnis klientų aptarnavimo skyrius nedirbo...
Bet bet bet... Dieną išgelbėjo violetinės tulpės ir prancūziškas pyragas, kitaip tariant - kišas su kumpiu ir svogūnų laiškais.
Žinoma, ir su juo kilo visokių nesklandumų, bet vyno taurė ir gera knyga apie šimtametį, kuris išlipo pro langą ir dingo, numalšino neigiamas emocijas.

Kišas su kumpiu ir svogūnų laiškais
Manau, keturi žmonės pavalgytų:
Tešlai:
200 gramų miltų
100 gramų sviesto
kiaušinis
žiupsnelis druskos
2 šaukštai šalto vandens
Įdarui:
kelių svogūnėlių su laiškais
150 gramų rūkyto kumpio
50 mililitrų pieno
150 mililitrų grietinėlės
3 kiaušinių
150 gramų fermentinio sūrio
druskos, pipirų, prieskoninių žolelių

Šaltą sviestą supjaustyti kubeliais ir peiliais (bei pirštais) supjaustyti su miltais ir druska iki trupinių (žinoma, virtuvinis kombainas čia labai pagelbėtų). Kiaušinių išplakti, sumaišyti su dviem šaukštais šalto vandens, supilti ant trupinių ir greitai suminkyti tešlą. Ją suspausti į rutulį ir palaikyti šaldytuve 20 minučių.

Tuomet tešlą iškočioti, iškloti ja kepimo formą, padaryti kraštus. Tešlą užkloti kepimo popieriumi, ant viršaus priberti žirnių/pupelių ar ko negaila ir šauti į orkaitę, įkaitintą iki 190 laipsnių. Kepti apie 15 minučių, kol tešla kiek sukietės, tada nuimti popierių su užpildu ir kepti dar 5 minutes.

Per tą laiką pasiruošti įdarą: svogūnėlius ir kumpį susmulkinti, apkepinti keptuvėje. Kiaušinius išplakti, sumaišyti su grietinėle bei pienu, į šią masę suberti tarkuotą fermentinį sūrį. Įdėti prieskonių ir sumaišyti su kumpiu bei svogūnais.

Į apkepusią kišo formą supilti įdarą (man visas netilpo, per mažus kraštelius padariau) ir kepti orkaitėje apie 40 minučių, kol įdaras sutvirtės.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2012, gegužės mėnuo.

Labai panašų pyragą su rūkyta vištiena, cukinija, paprika ir morkomis, jei neklystu, kepdavo A. mama. Niekaip neišprašiau recepto... Pagaliau galėsiu ir pati tokį pagaminti! Tiesa, man vargo buvo šiek tiek ir su tešlos gaminimu, ir su įdaro nesilaikymu pyrage (dėl ko artimiausiu metu teks iššveisti orkaitę), bet kitam kartui jau turėsiu patirties.
Beata sako, kad kišas yra pats geriausias piknikų maistas. Šiemet dar nebuvau nė viename piknike, bet manau, kad pasitaisysiu. Pyrago dar liko, galite pakviesti mane į sekmadienio iškylą, mielieji skaitytojai. Šypt.

O šįvakar atidariau balkono sezoną ir su vyno taure rankoje žiūrėjau į kieme žydintį kaštoną. Kartais vienatvė namie išeina į gera.

P.S. Rytoj vis tiek rasiu rabarbarų ir iškepsiu saldų pyragą!

Vištienos suktinukai su abrikosų įdaru

Kas dieną po naujieną. Turbūt taip reikėtų apibūdinti įsibėgėjančią savaitę. Atrodo, kad gyvenimas žaidžia su manim ir mesteli blogų įspūdžių, bet vos spėju su jais susigyventi, ateina gerų žinių, kurios priverčia iš karto pakelti nosį aukštyn. Taip ir gyvenu - lyg sūpynėse. Ir vis dar negaliu patikėti, kad jau ruduo, kartais saulė dar taip maloniai pakaitina, kad galima sėdėti lauke iki vakaro ir žaisti su šunim...

Nepasiduodu perštinčiai gerklei ir savaitgalį planuoju važiuoti prie jūros ir gal net gaminti naminius ledus. Vėl iš pistacijų.

Kad jau prakalbau apie maistą... Vis dar nepažiūrėjau Beatos kulinarinės laidos - niekaip nerandu laiko tam.
Beatos sausainiais su šokolado gabaliukais kažkada užkariavau Didžiojo virtuvės pagalbininko širdį, o visai neseniai pamėginau vištienos suktinukus su abrikosų įdaru. Ir labai nustebau dėl tokio skanaus rezultato.

2 porcijoms reikės:
8 gražių džiovintų abrikosų
šaukšto kreminio sūrio (neutralaus skonio)
šaukšto tarkuoto fermentinio sūrio
baziliko (tinka tiek šviežias, tiek džiovintas)
šaukštelio alyvuogių aliejaus
skiltelės česnako
2 vištienos krūtinėlių arba gražesnių filė gabalėlių
2 juostelių kumpio arba šoninės
druskos, pipirų

Vištienos filė gabaliukus arba krūtinėles plonai išmušti (net nusipirkau specialų įrankį, tad dabar virtuvėje galiu būti pavojinga!).
Pasiruošti įdarą: susmulkinti abrikosus, sumaišyti juos su kreminiu sūriu, fermentiniu sūriu, baziliku, aliejumi, smulkintu česnaku, druska ir pipirais. Įdarą paskirstyti ant išmuštų vištienos gabaliukų ir susukti į du ritinėlius. Tuomet juos apvynioti kumpiu arba šonine ir sutvirtinti dantų krapštukais, jeigu reikia.
Paruoštus suktinukus kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje pusvalandį. Beata sako, kad iš suktinukų turi išbėgti šiek tiek skysčio, kurį reikėtų panaudoti kaip padažą, bet mano atveju, skysčio beveik nebuvo.
Skanauti su ryžiais.

Šaltinis - "Beatos virtuvė", 2009 Vilnius, Laisvos valandos

Naminė pica

Visada galvojau, kad rašyti tinklaraštį bus lengviau. Prieš pradėdama galvojau, kad jis nebus vien kulinarinis, kad   pasakosiu apie save, apie nuotykius, matytus filmus, skaitytas knygas.. Tačiau kai ateina metas naujam įrašui, sugalvoju tik patiekalą, kurį noriu paviešinti ir beveik nieko daugiau.

O kalbant apie nuotykius ar asmeninį gyvenimą... Ne tiek jo ir daug. Tai suvokiau šį savaitgalį, kai sulaukiau klausimo, ką veikiu laisvu laiku. Nors gal perdedu. Randu laiko paskanauti šviežiomis bulvėmis ir neseniai nuskintais agurkėliais, pašokti lietuje su "Antimi" ir keliasdešimčia pašėlusių jaunų žmonių, kai groja dainos, sukurtos prieš 25 metus ir pagal kurias šoko mūsų tėvai, pasigrožėti naktiniais žaibais, pažiūrėti filmą apie driežiuką, kalbantį Johnny Depp balsu, užkopti į šv. Jonų bažnyčios varpinę, pasivaikščioti po senamiestį ir galų gale išsikepti picą.

Picos kepimo idėją pakišo direktorė (taip, mes imame kalbėti ne tik apie darbinius reikalus). Ji pasiūlė penktadienį į biurą užsisakyti picą. Deja, paskambinus į Express Pica, kuri yra labai džiugus atradimas jau kokius metus, paaiškėjo, kad savo pietų tektų laukti dvi valandas. Tuomet išėjome į kavinę apačioje, kuri skelbiasi, kad turi kiniečių maisto ir picų (nelabai derinasi, tiesa?). Ir, žinoma, picų jie nebekepa.

Taigi šeštadienis buvo naminių picų diena.

Picos padų receptų turbūt yra begalė. Aš naudojausi tokiu, kurį man pavasarį atsiuntė Studentė (išduosiu paslaptį, mes buvome kambariokės bendrabutyje).

Dviem didelėms picoms reikės
250 ml šilto vandens
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
šaukšto cukraus
2 šaukštelių druskos
750 ml (trijų stiklinių) miltų
7 gramų sausų mielių

Į 100 ml šilto vandens sudėti cukrų, druską ir mieles. Viską gerai išmaišyti ir leisti pakilti. Tuomet miltus sumaišyti su likusiu vandeniu, aliejumi ir suputojusiomis mielėmis. Minkyti, kol nebelips prie rankų. Pastatyti šiltai, kol padvigubės. Mes laukėme apie 40 minučių.

Kol tešla kyla, reikia pasiruošti produktus, kuriuos dėsime ant picos viršaus. Su Didžiuoju virtuvės pagalbininku nusprendėme daryti dvi kiek skirtingas picas.
Ingridientus dėti pagal skonį - tame ir naminės picos smagumas!

Iškočiotus picos padus dėti skardą pabarstytą miltais, aptepti pomidorų padažu ir... Duoti valią fantazijai.

Pirmoji pica: jautienos kumpis, žalia saldžioji paprika, juodosios alyvuogės, vyšniniai pomidorai, raudonasis svogūnas, marinuoti svogūnėliai, tarkuotas fermentinis sūris, itališkos žolelės.

Antroji pica: kalakutienos kumpis, geltona saldžioji paprika ir truputis žaliosios, pievagrybiai, svogūnas, alyvuogės, mocarelos sūris, bazilikas ir raudonėlis.

Kepti įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių. Arba tiesiog, kol padas parus, o sūris gražiai išsilydys.

Kitą kartą labai norėtųsi pridėti šviežių, o ne džiovintų žolelių. Gal taip ir nutiks, nes bazilikai ant palangės po truputį ima žaliuoti.

Omletas, keptas orkaitėje

Nuo pat vaikystės esu įpratusi valgyti pusryčius. Jeigu netyčia neužkandu ryte, po valandėlės man darosi silpna. Tačiau pastaruoju metu pusryčiauti darosi vis sunkiau. Turbūt dar nepripratau prie naujojo gyvenimo grafiko, o galbūt vėl viską galima pateisinti žodžiu stresas...

Bet kai nereikia pusryčiauti vos pramerkus akis, labai mielai pasigaminu ką nors skanaus. Pavyzdžiui, omletą orkaitėje.

Omletas, keptas orkaitėje

Viena porcija:
2 kiaušiniai
šaukštas grietinės
pomidoras
saujelė kapotų krapų
rūkyto kumpelio pagal skonį
tarkuoto sūrio
gabalėlis sviesto
druska, pipirai

Kepimo formą gerai ištepti sviestu. Tiesa, kitą kartą mėginčiau formą iškloti kepimo popieriumi, nes valgyti iš viso indo nebuvo taip smagu kaip tikėjausi.

Kiaušinius išplakti su šaukštu grietinės, pagardinti druska bei pipirais. Kepimo formoje išdėlioti smulkintus pomidorus ir kumpelio gabalėlius. Užpilti kiaušinių plakiniu. Apibarstyti krapais ir sūriu.

Kepti orkaitėje 15-20 minučių.

Prie tokio omleto labai tinka lengvai parauginti agurkėliai - vasariška ir gera nuotaika garantuota.