2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

Kondensuoto pieno keksiukai su raudonaisiais serbentais

Per šią savaitę (o šiandien tik trečiadienis!) jau ne vieną kartą girdėjau klausimą: kada paskutinį kartą matei saulę? Bet aš mačiau ją sekmadienį! Trumpai pasidžiaugiau tais pavieniais spinduliais, o tada vėl grįžau į pilkumą. Norisi tik miegoti arba išvažiuoti kur nors į pietų pusrutulį - į pavasarį.

Ne, iš tiesų nėra taip blogai: aš bendrauju su draugais, palieku vyno butelius kavinėse, dėl ko paskui tenka flirtuoti su padavėjais, vaikštau į krepšinį ir džiaugiuosi gražiais metimais, einu į protų kovas, perku kalėdines dovanas, vedu renginius - gyvenu savo mažoje jaukioje rutinoje. Ir planuoju pradėti kepti imbierinius sausainius arba cinamonu kvepiančius keksiukus.

O kol kas, vasaros prisiminimams sužadinti, kondensuoto pieno keksiukai su raudonaisiais serbentais.


Maždaug 20 (o gal ir daugiau) nedidelių keksiukų reikės:
225 g sviesto
250 g miltų
1,25 šaukštelio kepimo miltelių
100 g cukraus pudros
žiupsnelio druskos
385 g saldinto kondensuoto pieno
3 kiaušinių
poros saujų raudonųjų serbentų

Sviestą ištirpinti. Kai pravės, suberti cukraus pudrą bei druską ir išplakti iki vientisos masės. Supilti kondensuotą pieną ir vėl gerai išmaišyti.
Po truputį suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, išmaišyti. Įmušti kiaušinius ir vėl gerai išmaišyti.
Suberti dalį raudonųjų serbentų, atsargiai paskirstyti tešloje, kad serbentai smarkiai nesusitrintų.
Tešlą paskirstyti keksiukų formelėse, kiekvieną pabarstyti serbentais.
Kepti 170 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20-25 minutes.

Šaltinis - žaidimų aikštelė.

Kepiau jau ne vieną kartą - tikrai rekomenduoju!


Pagaliau įveikiau Fiodoro Dostojevskio "Idiotą" - labai didelio įspūdžio nepaliko. Aš esu skaičiusi rusų klasikus - Bulgakovas man labai patiko, Tolstojus kartais erzino, to paties Dostojevskio "Broliai Karamazovai" ar "Nusikaltimas ir bausmė" man taip pat daug minčių sukėlė. Bet va "Idiotas"... Skaitėsi labai sunkiai, pasimesdavau tarp vardų, titulų ir aukštuomenės manierų.
Tiesa, kunigaikščio gailėjausi ir stebėjausi, kodėl jis traukia tokias pamišusiais moteris - viena visiška beprotė, lakstanti iš savo vestuvių, kiekvieną kartą, kai jos rengiasi įvykti, o kita - lepūnėlė, nežinanti, ko nori iš gyvenimo. Ir visi kiti personažai buvo ryškūs ir įsimintini, bet jų veiksmai kartais visiškai manęs neįtikino...
Na taip, aš suprantu, ką F. Dostojevskis norėjo pasakyti ir pavaizduoti, bet teko pasikankinti.

Tad dabar su labai mielu noru sugrįšiu prie Song of Ice and Fire. Labai tinkamas skaitinys artėjant žiemai. Prie keksiukų!

2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienis

Svogūnų ir alyvuogių pyragas

Būna dienų lyg tyčia - atrodo, kad viskas krenta iš rankų, o tame tamsaus koridoriaus gale kažkas pamiršo įjungti šviesą. Kankiniesi, žiūri į baltą word'o lapą prieš save, kurpi beprasmius sakinius, tada paskaitai nesąmoningas naujienas apie čigoną su galbūt būsima žmona išskridusį į Paryžių, dar labiau ant savęs supyksti, suvalgai daug saldumynų, o galiausiai miegoti nueini pikta. Ir atsikeli pikta. Grožio ir sveikatos tai tikrai neprideda.

Metas susidėlioti planus kitiems metams - į juos tikrai turiu įtraukti blogų emocijų valdymo ir atsiribojimo nuo darbų pamokas. Šiandien net trys (!) šokančios kolegės sakė, kad joms atsipalaiduoti padeda būtent tokia fizinė veikla. Aš atsakiau, kad šoku prie puodų.

Svogūnų ir alyvuogių pyragas tikrai buvo vienas tų, kurie privertė šokti. Nes lupdama kalną svogūnų vis bėgdavau į vonią praustis šaltu vandeniu ir valyti upeliais tekančių ašarų.


Dar vienas gimtadieninis receptas. Galima sakyti, jau paskutinis iš šių metų šventės.

Svogūnų ir alyvuogių pyragas (pagal Virtuvės mitų griovėjus)
Reikės:

6 vidutinio dydžio svogūnų
dviejų standartinio dydžio alyvuogių be kauliukų skardinių
3 šaukštų balzamiko acto
2 šaukštų medaus
500 gramų sluoksniuotos tešlos
saujos šviežių bazilikų
mėgstamų prieskoninių žolelių mišinio
alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų

Svogūnus nulupti ir supjaustyti. Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų ir jame patroškinti svogūnus. Kai jie paruduoja, supilti balzamiko actą ir sudėti medų. Gerai išmaišyti ir kiek pakaitinti. Tada išjungti ugnį, o svogūnus pagardinti druska ir pipirais.
Tešlą iškočioti į didelį lakštą. Ant jo tepti pravėsusią svogūnų masę, suberti gerai nuvarvintas alyvuoges, pabarstyti smulkintais šviežiais bazilikų lapeliais ir mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis.
Suvynioti tešlos vyniotinį ir supjaustyti jį ritinėliais.
Ritinėlius dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį.

Video, kaip gamino vyrukai - ČIA.



Mano šios savaitės atradimas - kai kompiuterio pakrovėjas išleidžia dūmelį, įmanoma smagiai praleisti vakarą ne žiūrint į romantiškų akių aktorių, bet skaitant Dostojevskį ir karpant receptų žurnalus. Kai kitą kartą kompiuteris iškrės kokią šunybę, teks tuos receptus sutvarkyti ir sudėlioti į kategorijas. Bet dar ne dabar.

2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis

Užtepėlių balius. Trečia dalis.

Draugą nelaimėje pažinsi. Visiškas šios savaitės moto.
Labai džiaugiuosi, kad turiu tokių žmonių, kurie padeda pačiais sunkiausiais momentais, atneša į lovą puodelį arbatos ir džiuvėsėlių, pažiūri kartu kvailą serialą ir vėliau vis pasidomi, kaip jaučiuosi. Ir kad mūsų skoniai filmams sutampa. Dėl to visai nesunku atsilyginti už gerumą ir šeštadienį atsikėlus anksčiau nei vidurdienį  kartu kelias valandas šveisti man pirmą kartą matomus namus. O paskui prisišveisti picų ir aptarinėti sukneles, šukuosenas ir nagų laką.

Tos mergaitės visada liks mano mergaitės. Net tada, kai mus po Lietuvą ar po visą pasaulį išblaškys savi reikalai. O mergaičių būrelyje dabar labai madinga vaišintis užtepėlėmis. Tad gimtadienio meniu būtinai turėjo būti ir jų.

Krabų lazdelių ir agurko užtepėlė
Vieno vidutinio dydžio agurko
Krabų lazdelių pakuotės
Didelės saujos krapų
Poros šaukštų majonezo
Druskos, pipirų

Agurką nulupti ir stambiai sutarkuoti. Krabų lazdeles supjaustyti. Susmulkinti krapus. Viską sumaišyti su keliais šaukštais majonezo ir pagal skonį įdėti druskos bei pipirų.



Varškės ir lašišos užtepėlė 
200 gramų liesos varškės
100 gramų rūkytos lašišos
kelių šaukštų majonezo
Saujos krapų
Druskos, pipirų

Lašišą supjaustyti. Krapus susmulkinti. Varškę išsukti su majonezu, sudėti lašišą, krapus. Gerai išmaišyti ir įdėti druskos bei šviežiai maltų pipirų.




Vištienos ir varškės kremo užtepėlė
300 gramų vištienos krūtinėlės
vidutinio dydžio svogūno
400 gramų varškės kremo
alyvuogių aliejaus
šaukšto grūdėtųjų garstyčių
druskos, juodųjų pipirų.

Krūtinėlę išvirti ir supjaustyti kubeliais. Pusžiedžiais supjaustytą svogūną keptuvėje aliejuje kepinti tol, kol suminkštės. Atvėsinti.
Vištieną, svogūną, varškės kremą ir garstyčias dėti į smulkintuvą ir sutrinti iki vientisos masės. Pagardinti druska bei pipirais.

Šaltinis - 7 ingredientai, Virtuvės mitų griovėjai, 2012.


Vištienos užtepėlės išėjo kiek daugiau nei pusės litro (o gal net daugiau nei 0,7 l...) stiklainėlis. Bet ji labai skaniai valgėsi ir kitą rytą pusryčiams. Iš viso, pogimtadieniniai ar pošventiniai pusryčiai yra labai smagus dalykas. Juk tikrai ne kasdien pusryčiams be jokios sąžinės graužaties galima valgyti tortą...


Šį kartą po gimtadienio man norisi galvoti ne apie artėjančias Kalėdas (nors šiandien ant mūsų namų sienos jau apsigyveno pakabinta eglutė), bet apie pavasarį ar net vasarą ir lenkiškas linksmybes. Tikrai ir kitąmet ruošiuosi beveik visą savaitę gyventi palapinėje ir linksmintis pagal mėgstamą muziką su tūkstančiais kitų tokių  pamišėlių. Gal tada neteks tiek daug braidyti po purvynus... Nors tai nebuvo taip blogai iš tiesų!

P.S. Prieš metus buvo - Užtepėlių balius. Antra dalis, o dar anksčiau - Užtepėlių balius. Šitie įrašai yra vieni populiariausių šiame bloge ir atveda man kone daugiausiai svečių. Vat ir pasigyriau :)

2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Gimtadienis: morkų ir žemės riešutų tortas

Gimtadienis vis dėlto yra viena gražiausių švenčių. Keletą metų buvau tuo suabejojusi, bet dabar, žiūrėdama į aplinkui sumerktas gėles, negaliu nesidžiaugti savo diena.  Šiemet pagaliau atėjo tas momentas, kai reikėjo stoti prieš nesėkmės baimę ir iškepti tortą.


Turėjau net tris favoritus:
žemės riešutų sviesto tortas buvo atmestas dėl savo specifiškumo, nors aš gyvenu net su dviem žemės riešutų sviesto mylėtojomis;
tortas su degtine ir kondensuotu pienu buvo atmestas tik po ilgų dvejonių ir sudėtingų biskvito pertepimo instrukcijų;
o kone kaip tarpinis variantas laimėjo morkų ir žemės riešutų tortas.

Vakare buvo pamaitinti devyni žmonės, bet torto liko dar mažiausiai trims paragavimams. Visi murmėjo pagyrimus, nes juk pilna burna kalbėti nemandagu...

Morkų ir žemės riešutų tortas
24 centimetrų skersmens formai

Biskvitui:
3 kiaušinių
250 gramų tamsaus farino cukraus
150 gramų saulėgrąžų aliejaus
350 gramų tarkuotų morkų
150 gramų džiovintų abrikosų
200 gramų sūdytų žemės riešutų
210 gramų miltų
šaukštelio kepimo sodos
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštų cinamono
0,25 šaukštelio maltų muskato riešutų

Kremui:
250 gramų grietinėlės sūrio
180 gramų sviesto
100 gramų cukraus pudros
vieno apelsino žievelės
cinamono ir smulkaus rudojo cukraus pabarstymui

Morkas nuskusti ir stambiai sutarkuoti. Abrikosus supjaustyti griežinėliais. Žemės riešutus pasmulkinti.
Miltus sumaišyti su soda, kepimo milteliais, cinamono ir maltu muskato riešutu. 
Dubenyje sumaišyti kiaušinius ir cukrų, elektriniu plakikliu plakti apie penkias minutes, kol kiaušiniai suputos, o jų tūris padidės. Tada pamažu supilti aliejų ir plakti toliau, kol masė susiplaks į minkštą kremą. Šaukštu įmaišyti miltus. 
Į gautą tešlą sudėti morkas, abrikosus ir žemės riešutus. Gerai išmaišyti, kad ingredientai pasiskirstytų tešloje. 
Kepimo formos dugną iškloti kepimo popieriumi, kraštus patepti aliejumi. Į formą supilti tešlą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, tada sumažinti kaitrą iki 180 ir kepti dar apie 20 minučių. Jei ima svilti viršus - biskvitą pridengti folija. Iškepusį palikti atvėsti formoje.

Minkštą sviestą išplakti su cukraus pudra, kad jis taptų purus ir šviesesnis. Sudėti grietinėlės sūrį ir išplakti iki vientisos masės. Įtarkuoti apelsino žievelę.

Visiškai atvėsusį biskvitą išimti iš formos ir perpjauti per pusę gaunant du torto lakštus. Ant vienos dalies užtepti pusę gauto kremo, tada uždėti antrąją biskvito pusę ir likusiu kremu ištepti viršų. Pabarstyti cinamonu ir smulkiu ruduoju cukrumi. 

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.


Gal kiek kreivas-šleivas, bet vis tiek pirmasis mano pačios keptas tortas. Visai patiko ir jau išsirinkau tortą Kalėdoms! Arba šiaip kokiai kitai šventei, kuri gali ateiti anksčiau.

Dar kalbant apie gimtadienį, pasidariau sau pačią kiečiausią dovaną - susiplanavau kelionę į Lenkiją kovo pradžioje dar kartą pamatyti ir gyvai pasiklausyti vyrukų, su kurių dainomis, skambančiomis galvoje, dabar kas rytą atsibundu (ir net juos sapnuoju...) - Mumford and Sons!

Ir dar - iki knygų iššūkio pabaigos liko nebe tiek daug laiko, o mano sąraše dar dvi knygos ir į jų vietą besiveržianti trečioji Song of Ice and Fire dalis... Bet šiandien Dostojevskio gimtadienis, tai reikia būtinai pradėti "Idiotą". Storiu ji tikrai nenusileidžia mano pamėgtajai fantastikai (niekada negalvojau, kad taip pasakysiu)...

P.S.  Šiemet buvo turbūt pirmieji metai, kai neteko užpūsti žvakučių ant torto... Bet juk tai nereiškia, kad mano norai neišsipildys, ar ne?


2012 m. lapkričio 5 d., pirmadienis

Vištiena su obuoliais ir grietinėle

Džiaugiuosi - šiemet artėjant gimtadieniui manęs neapėmė egzistencinė krizė! Tiesa, ji dar turi keturias dienas tai padaryti, bet aš tikrai lengvai nepasiduosiu. O iš tiesų... Buvo daug rimtesnių reikalų, kurie kėlė neramumus viduje ir pagaliau nugalėjo mano egoizmą bei privertė pasijausti suaugusia moterimi. Gal jau ir laikas būtų tokia tapti.

Bet mane iki šiol daug kas stebina. Pavyzdžiui, kokia mažutė yra kelių savaičių kūdikio galvytė! Arba kaip greitai mama gali numezgti rožinę beretę mano nebe tokiai mažai galvai. Stebina dar neatrastos šeimos istorijos, nutikusios prieš daugiau nei penkiasdešimt metų. Džiugina maži kačiukai ir šuniukai, nesvarbu, kad jie dažnai nori nukąsti man plaukus ar palaižyti veidą. Keista atrodo tai, kiek daug žmonių žiūri TV rytais ir galvoja, kad aš perskaičiau visas tas knygas, kurias pristatau...

Į šią temą ir vienų savaitgalio pietų patiekalas - vištiena su obuoliais ir grietinėle.


Vištiena su obuoliais ir grietinėle
3 porcijoms reikės:

400 gramų vištienos filė
šaukšto miltų
druskos ir šviežiai maltų pipirų
šaukšto sviesto
šaukšto alyvuogių aliejaus
obuolio
svogūno
saujos pievagrybių
80-100 mililitrų vištienos sultinio
šlakelio romo
150 mililitrų grietinėlės

Vištienos filė kiek pasmulkinti ir apvolioti miltuose, sumaišytuose su žiupsneliu druskos ir pipirų. Nukratyti miltų perteklių.
Keptuvėje ant vidutinės ugnies ištirpinti sviestą, supilti aliejų ir gerai įkaitinti. Sudėti vištieną ir kepti, kol paruduos. Tada apversti ir kepti dar kelias minutes. Tada sudėti nuluptą ir gabaliukais supjaustytą obuolį, smulkiai sukapotą svogūną ir griežinėliais supjaustytus pievagrybius. Paskaninti druska bei pipirais, gerai sumaišyti ir kepti apie minutę.
Supilti vištienos sultinį. Užvirinti ir sumažinus ugnį troškinti, kol vištiena bus beveik paruošta. Tada padidinti ugnį, supilti romą ir pakaitinti minutę, kol alkoholis nugaruos. Supilti grietinėlę ir dar patroškinti, kol jos sumažės ketvirtadaliu.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2012 m., Nr. 9 (39)

Aš ragavau su ryžiais ir stambiai tarkuotu obuoliu. Patiko!


Kartais labai gera kelioms dienoms atitrūkti nuo visų rūpesčių ir nuvažiavus daugybę kilometrų Lietuvos keliais lankant gimines bei kapines gerti karštą vyną apie nieką negalvojant. Ir jau po truputį pasvajoti apie Kalėdas...

P.S. Dar vienas mane stebinantis dalykas yra blogo populiarumas. Spalį parašiau tik keturis įrašus, o sulaukiau daugiausiai skaitytojų per dar nelabai ilgą jo istoriją. Super!