Cukinijų pica

Prieš kelias savaites mane buvo apėmusi eilinė krizė – turbūt kitaip ir neįmanoma, kai gyvenimas pamažu artėja prie skaičiaus 30 žymos, o tu nežinai, ar tikrai darai tai, kas tau teikia daugiausiai džiaugsmo. Taip, #lovemyjob grotažymę aš naudoju ne tik tuomet, kai gaunu progą pasivaikščioti tarp lėktuvų, bet ir kitomis didesnėmis ar mažesnėmis progomis, bet galbūt dar laimingesnė būčiau, jeigu išmokčiau lituoti ir būtent tai per dienas ir veikčiau? Tad atsisėdusi pergalvojau, kas man suteikia daugiausiai džiaugsmo.

Išvados visiškai nenustebino – mano akys nušvinta, kai gaunu progą suplanuoti kelionę (ir ją įgyvendinti, žinoma!) ir kai susiduriu su iššūkiais virtuvėje.

Iššūkius gali sukelti ir visiškai paprasti dalykai, pavyzdžiui, didelė cukinija iš tetos daržo. Ir ją aš sudėjau ne į blynus ar pyragus, o į improvizuotos picos pagrindą.

Cukinijų pica

Vienai picai reikės:
600 gramų cukinijos
L dydžio kiaušinio
80 gramų tarkuoto puskiečio sūrio
4 šaukštų avižinių miltų
šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės
šaukšto smulkintų petražolių
druskos, juodųjų pipirų

Cukiniją sutarkuoti ir palikti 10-15 minučių pastovėti, o tuomet tarkius gerai nuspausti, kad cukinijose liktų kuo mažiau drėgmės.

Į gautą masę įmušti kiaušinį, suberti miltus (aš vietoj jų naudojau smulkiai sumaltus avižinius dribsnius), tarkuotą sūrį, citrinos žievelę ir petražoles. Gerai išmaišyti, pagardinti druska ir pipirais.

Kepimo skardoje, išklotoje kepimo popieriumi, suformuoti picos paplotį. Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 15 minučių.

Tuomet papildyti picą priedais (šį kartą naudojau kumpį, paprikas, pievagrybius ir dar kietojo sūrio) ir kepti dar 15 minučių.

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“ Nr. 11

Mano ir M. skoniams citrinos žievelės buvo kiek per daug, tai kitą kartą jos nedėčiau iš viso arba dėčiau vos vos. O visa kita – puikiai!

Žinoma, tai nėra tradicinė pica ir skonis jos kitoks, bet paeksperimentuoti tikrai galima. Valgykim daugiau daržovių, kaip sakoma.

O grįžtant prie žibančių akių, su M. stovėdami nuostabiame Kėdainių senamiestyje ir apžiūrinėdami dabar apgriuvusius namus, kurių greičiausiai po kelių metų nebeatpažinsime (nes tokie gražūs jie bus!), pradėjome svajoti, kad ir mums reikėtų čia įsikurti. Jis turėtų savo garažą, kuriame per dienas krapštytųsi, o aš galėčiau būti Instagram žvaigžde, kepti keksiukus, bėgioti palei upę ir rašyti kelionių patarimus.

Ateities vizija kardinaliai pasikeitė, kai sustojome Ukmergėje ir pamatėme puikią vietą prie upelio barui su lemputėmis...

Žodžiu, svajonių ir norų yra su kaupu. Gal kada nors suprasiu, kas iš jų mane labiausiai vilioja. O kol kas dar pasitvarkysiu su kasdieniais virtuviniais ir oro uostiniais iššūkiais. 

Sausainiai su rabarbarais

Keistas ir įdomus šis pavasaris. Kalbu šį sykį ne apie sniegą gegužės mėnesį (nors tai prie keistumo smarkiai prisidėjo), o apie buitinius dalykus. Radau naujus namus, išbandžiau gyvenimą remonto sąlygomis ir pirmą kartą istorijoje klijavau tapetus, atlaikiau didžiąsias kraustynes ir turbūt dar didesnį panikos priepuolį kiek daug daiktų aš turiu, davai, pusę jų išmesiu, ir dabar žaidžiu namų šeimininkę mažytėje chruščiovkės virtuvėje.

Pirmąsias to tikrojo pavasario užuomazgas pamačiau per šv. Velykas, kai močiutės darže atradau žaliuojantį rabarbarų krūmą. Net neturėdama aiškaus plano, ką su jais darysiu, iš inercijos jų tuoj pat prisiskyniau, o po to šiek tiek pasigailėjau. Bet išnarsčiusi pinterest pasiūlymus, radau man priimtiną saldumyną – sausainius su rabarbarais.

Kepiau juos jau keletą kartų – pirmąjį, kai su kolegomis keliavome į komandiruotę Belfaste, o antrąjį – vieną sekmadienio vakarą, kai buvo čiut liūdna ir norėjosi ko nors gero ir saldaus. Puikiai pavyko abu kartus!

Sausainiai su rabarbarais

3 skardoms sausainių reikės:

180 gramų sviesto
200 gramų rudojo cukraus + vienas šaukštas baltojo

dviejų M dydžio kiaušinių

240 gramų miltų

šaukštelio kepimo miltelių

trijų didelių rabarbarų stiebų

vienos didelės citrinos nutarkuotos žievelės

dviejų šaukštelių citrinos sulčių

Rabarbarų stiebus nuplauti, nulupti ir supjaustyti mažais gabaliukais. Apibarstyti šaukštu cukraus, nutarkuota citrinos žievele ir apšlakstyti citrinos sultimis. Gerai išmaišyti ir kuriam laikui (kol pasiruošite visus kitus reikalus) atidėti į šalį.

Kambario temperatūros sviestą gerai išsukti su ruduoju cukrumi, tuomet įmušti du kiaušinius (jeigu kiaušiniai L dydžio, užteks ir vieno) ir vėl gerai išmaišyti.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, o tada įmaišyti į sviesto-cukraus-kiaušinių masę. Sudėti rabarbarus ir dar kartą gerai išsukti.

Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, ant jo dėti po pilną šaukštą sausainių tešlos (palikite didelius tarpus tarp būsimų sausainių, nes jie linkę plėstis į šonus) ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10-15 minučių, kol gražiai paruduos sausainių krašteliai.

Priklausomai nuo to, kiek laiko kepsite, sausainiai bus arba traškesni, arba minkštesni. Man buvo skanūs abu variantai.

Šaltinis – picklebums.com (pinterest‘o atradimai)

Naujieji namai yra vos už 2 kilometrų nuo Vingio parko. Tai sausainių suteiktos kalorijos greitai buvo išbėgiotos besiruošiant didžiajam vasaros startui Kaune. 

Ir vis tiek... Kad ir kaip norėjau atskiros svetainės, kurioje būtų galima tiek padirbėti, tiek pailsėti, vis tiek galiausiai kompiuterio klaviatūrą mieliau barškinu pusiau gulomis įsitaisiusi miegamojo lovoje. Turbūt šitie įpročiai ne taip greitai pasikeis. 

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Women are made to be loved, not understood, - netyčia perskaičiau kažkur socialinių tinklų sraute Oskaro Vaildo citatą ir supratau, kad tą turėtų žinoti kiekvienas vyras, bandantis sieti savo gyvenimą su moterimi. Bent mano atveju, nežinia iš kur atsiradusios emocijos dažnai paima viršų, o tada... O vaikyti, tik laikykis.

Tylųjį pyktį ir nepasitenkinimą gyvenimu labiausiai inspiruoja artėjantis gimtadienis. Nesuprantu, kaip kai kurie žmonės gali imti ir tiesiog pamiršti saviškį. Aš, artėjant lapkričiui, visada pradedu kapstytis metų suvestinėje, žiūrėti, ką gero padariau, o ko - ne, ką galiu vadinti savo pasiekimais, o ką - nusivylimais ir pan. Tuomet po šiek tiek savigraužos ir savęs apgailėjimo, atsistoju nuo lovos ir imuosi veiksmų. Šiemet kol kas vis dar esu įvykių peržiūrėjimo stadijoje, kad galėčiau nuspręsti, kurios gyvenimo srities tvarkymo imtis pirmiausia.

O kol sprendžiu rimtus reikalus, reikia suvalgyti ką nors skanaus. Pavyzdžiui, trupininį obuolių ir cukinijų pyragą. Karštas jis labai derėtų su vaniliniais ledais.

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Reikės:

Trapiai tešlai:
100 gramų sviesto
2 šaukštų cukraus
kiaušinio trynio
ketvirtadalio šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštų grietinės
žiupsnelio druskos
300 gramų miltų

Įdarui:
200 gramų valytos cukinijos
2 didelių valytų obuolių
pusės indelio kondensuoto pieno
pusės citrinos žievelės

Pagaminti tešlos trupinius: pašildytą sviestą išsukti su cukrumi, druska, kiaušinio tryniu ir grietine. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.  Ant miltų dėti išsuktą sviestą ir trinant tarp pirštų suformuoti trupinius. Juos uždengti ir pastatyti šaltai maždaug pusvalandžiui, kad sukietėtų.

Cukiniją ir obuolius supjaustyti mažais kubeliais, sumaišyti su kondensuotu pienu ir tarkuota citrinos žievele.

Į paruoštą formą suberti pusę tešlos trupinių, uždėti obuolių ir cukinijų įdaro, o tuomet - likusius tešlos trupinius.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25-30 minučių.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", 2013 Nr. 2

---

Šiemet ir vėl gimimo dienos proga pasidovanoju sau kelionę. Tiksliau, ją man padovanojo universitetas, išsiunčiantis mane į komandiruotę Kopenhagoje. Tiesa, tai nebus Italija su paprastu ir skaniu maistu kiekvienoje kavinukėje, karščio bangomis, leidžiančiomis miegoti atvirais langais, ir daug laisvo laiko, šiek tiek burbant, kad seminarų vedėjai prastai kalba angliškai. Baiminuosi, kad tai bus nekokio oro ir smarkaus taupymo dienos gyvenant devynių kvadratinių metrų kambarėlyje ir maitinantis... Hm, tiesą sakant, nežinau kuo. Bet galbūt darbinga savaitė svečioje šalyje prisidės prie profesinės srities pergalvojimo ir prioritetų perdėliojimo.
To sau ir linkiu.

O ir savo mėgstamiausią vaikystės pasakų veikėją Undinėlę pamatysiu. Ko daugiau reikia gimtadienio proga?

Tik kad kas nors iškeptų skanų tortą ir nereikėtų to daryti pačiai.

Jogurte marinuota vištiena su kuskuso salotomis

Aš esu iš tų žmonių, kurie prieš priimdami bet kokį svarbesnį gyvenimo sprendimą turi parymoti, pagalvoti ir apsvarstyti visus pliusus ir minusus. Mintyse perbėgu kone visus įmanomus variantus, bandau nuspėti, ar vienoks arba kitoks ėjimas padarys mane laimingą, klausiu savęs, ko aš noriu dabar, o ko norėsiu po kelių mėnesių ar metų, kvaršinu galvą kitiems, skundžiuosi, dėlioju sąrašus, skaičiuoju, planuoju... O gal viskas yra daug paprasčiau? Gal tiesiog reikia leistis pasroviui ir daryti tai, ko nori širdis? Juk kelyje iškilusias problemas bus galima spręsti ir vėliau, nebūtina dabar susidėlioti visų galimų scenarijų.

Taip ir kalbuosi su savimi, o pertraukose pamirkau kojas ežere, suvalgau didelę porciją ledų, sėdžiu pavėsyje, uostau gėles ir bandau savo ištvermę bėgiodama, kai temperatūra siekia 30 laipsnių karščio. Ir nieko blogo nenutinka. Gal taip bus ir toliau?

Jogurte marinuota vištiena su kuskuso salotomis

Reikės:

2 vištienos krūtinėlių

6 šaukštų natūralaus skonio jogurto

šaukšto tarkuotos citrinos žievelės 

citrinos sulčių

300 gramų kuskuso

4 pomidorų

2 agurkų

saujelės svogūnų laiškų

saujelės šviežių mėtų ir pertražolių

druskos ir pipirų 

alyvuogių aliejaus 

Vištieną supjaustyti norimo dydžio gabalėliais ir sudėti į dubenį kartu su jogurtu, druska, pipirais ir citrinos žievele. Gerai išmaišyti, kad vištiena pasidengtų jogurtu. Marinuoti mažiausiai 2 valandas. Tuomet vištieną iškepti įkaitintame alyvuogių aliejuje.

Kuskusą paruošti pagal nurodymus ant pakelio. Atvėsintas kruopas sudėti į dubenį kartu su smulkintomis mėtomis, petražolėmis ir svogūnų laiškais. Supjaustyti pomidorus ir agurkus bei sudėti juos į salotas. Pagardinti druska, pipirais, citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumis. Gerai išmaišyti.

Vištieną patiekti su salotomis ir šviežia duona.

Šaltinis - Surfing the world cuisine

Nors vištiena, marinuota jogurte, man nebuvo staigmena (seniai seniai, dar tik pradėjusi savo virtuvinę karjerą, marinavau vištieną braškiniame jogurte ir patiekiau su šviežiomis braškėmis), buvo smagu tai prisiminti ir išbandyti iš naujo.

Kuskusą man taip pat norisi valgyti dažniau, tačiau vis nerandu gerų jo ir kitokių ingredientų derinių. Vienas paskutiniųjų gerų dalykų buvo kuskusas su porais ir pistacijomis.

---

O grįžtant prie gyvenimo dilemų... Tikiu, kad viskas bus gerai. Tik reikia visame gyvenimo siunčiamame sraute atrasti svarbiausius dalykus ir jų laikytis. 

Va taip va, negi tikrai po pokalbių su mama ateina gyvenimo išmintis? Šypt.

Keksiukai su braškėmis

Šeštadienio rytą netikėtai nubudau dar prieš penkias ir kurį laiką klausiausi, kaip už mano lango čiulba paukščiai. Net keista, kiek daug jų balsų galima išgirsti miesto viduryje, kai nutyla nuolatinis šurmulys. Ir kaip gaila, kad pasimėgauti tokiomis akimirkomis dažniausiai trukdo nenumaldomas noras apsiversti ant kito šono ir miegoti toliau...

Vasara jau rodo savo kaprizus - vieną akimirką pila kaip iš kibiro, kitą jau norisi atsukti veidą saulei, trečią kyla noras šokti į ežerą, o tuomet vėl viskas iš naujo. Tad kol leidžiu laiką mieste, einu į turgų ir gaudau vasaros skonius.
 

Vienas pirmųjų ir labiausiai pavykusių - keksiukai su braškėmis.

16 nedidelių keksiukų reikės:

 200 gramų braškių

175 gramų sviesto

250 gramų mėgstamų riešutų ar jų mišinio

5 šaukštų miltų

125 gramų miltelinio cukraus (cukraus pudros)

5 kiaušinių baltymų

tarkuotos vienos citrinos žievelės

žiupsnelio druskos

Baltymus išplakti su milteliniu cukrumi ir žiupsneliu druskos iki putų. 

Riešutus paskrudinti, jei reikia, nuvalyti luobeles ir sumalti iki trupinių (gali likti ir stambesnių gabalėlių). Supilti puodelyje ištirpintą ir atvėsintą sviestą. Įmaišyti miltus ir citrinos žievelę. 

Tuomet atsargiai įmaišyti išplaktus baltymus ir ketvirčiais pjaustytas uogas.

Keksiukų formeles iškloti popierėliais ir pripildyti tešlos. Kepti apie 25-30 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki...",  2011 m. Nr. 6 (25).

Aš šiek tiek užsižaidžiau su pagrindiniu savaitgalio patiekalu, tad mano keksiukai orkaitėje prabuvo ilgiau ir apsvilo... Bet nieko tokio, prie šviežių mėtų arbatos jie vis tiek puikiai tinka! Taip pat tinka ir blusų turguje bandant užsidirbti pinigų išparduodant senus rūbus ir knygas. Taip pat po pokaičio miego saulėtame kambaryje... Žodžiu, tinka visur ir visada!

Atlikusius kiaušinių trynius lengviausia panaudoti kepant omletą. Pavyzdžiui, ispanišką su bulvėmis.

O kas dar įvyko mano gyvenime per pastarąsias dienas? Sudalyvavau ryšių su visuomene specialistų sąjungos metinėje konferencijoje ir sužinojau visai neblogų dalykų. Pristačiau universiteto komunikacijos strategiją tarptautinėje savaitėje ir supratau, kad per dvi savaites reikia prisiminti specialybės anglų kalbą. Išliejau šiek tiek prakaito su "Deeper Upper". Pokerio vakare iškovojau pergalę. Pradėjau žiūrėti naują mini-serialą "Pillars of Earth"... Pirmą kartą blusų turguje pardavinėjau rūbus. Domėjausi, ką aplankyti Romoje ir pažiūrėjau fantastišką filmą - "Roman Holiday".

Visai neblogai, sakyčiau.

O prieš akis - dar viena ilga ir intensyvi vasaros savaitė!

Bananiniai keksiukai su karamele

Šių dienų aktualija, be abejo, yra šaltis. Apie jį kalbama namie, darbe, kavinėse, gatvėse, autobusuose... Žodžiu, neišvengiama tema. Taip, man irgi šalta - nosiai, dvejomis pirštinėmis apmautoms rankoms, niekaip neatitirpstantiems kojų pirštams... Bet po kelių puodelių arbatos arba po lengvos mankštos, kuria gali tapti tiesiog patrypčiojimas vietoje arba keli šokių žingsneliai virtuvėje, kūno temperatūra normalizuojasi ir vėl galima gyventi toliau.

Kai taip šalta, norisi tiesiog miegoti arba bent jau gulėti lovoje, žiūrėti filmus ir skaniai valgyti. Gal dar išgerti karšto vyno - juk jis tinka ne tik per Kalėdas, tiesa? Galbūt taip ir reikės padaryti jau visai greitai ateisiantį savaitgalį...

O prie karšto vyno/kakavos/arbatos puikiai derėtų ir bananiniai keksiukai su karamele.

Keksiukams reikės:

200 gramų sviesto

200 mililitrų cukraus

5 kiaušinių

šaukštelio kepimo miltelių

400 mililitrų miltų

2 bananų

8 Karvutės saldainių

vienos tarkuotos citrinos žievelės

Sviestą išsukti su cukrumi. Po vieną įmušti kiaušinius. Suberti su kepimo milteliais sumaišytus miltus ir gerai išmaišyti. Suberti tarkuotą citrinos žievelę.

Bananus ir saldainius susmulkinti ir įmaišyti į tešlą.

Keksiukų formeles iškloti popieriukais, pilti tešlą ir kepti 175 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas, nr. 3 (žiema), 2013

Pagal VMG, tai turėjo būti vienas pyragas, tačiau aš norėjau daugiau mažų džiaugsmų, tai iškepiau 16 keksiukų, o kas liko paverčiau plokščiu nedideliu pyragu, nuo kurio saldumo ir karameliškumo norėjosi laižytis pirštus.

---

Geroji žiemos ir šalčių pusė yra ta, kad visi stengiasi išsitraukti kuo storesnius ir linksmesnius megztinius (aš, žinoma, ne išimtis, o dėl pastarųjų dienų šilumos labiausiai esu dėkinga tobulajai mezgėjai - mamai!), tad kasdien galima šiek tiek pasityčioti iš savęs ir tapimo meškučiu. Nuo šalčio saugančios juokingos kepurės iš karto atjaunina mane mažiausiai 7 metais, tad pardavėjos vėl pradeda prašyti asmens dokumentų perkant nekaltą šampano butelį... Tuo dar niekada nesiskundžiau!

Blogesnioji žiemos pusė - darosi vis sunkiau skaityti viešajame transporte. Juk knygos puslapius vartyti nenusimovus pirštinių yra tikrai nemažas iššūkis! Gerai, kad bent troleibuso langų nereikia kas rytą nugrandyti prieš važiuojant į darbą...

O šiaip, aš tikrai nesu žiemos žmogus... Tai gal jau ir užteks tų šalčių, ką? Aš juk noriu suknelę apsivilkti ir nenušalti blauzdų bei kelių... Negi tiek daug prašau, m?

Bulvių ir moliūgų apkepas su pelėsiniu sūriu

Ilgą laiką galvojau, kad aš atspari stresinėms situacijoms ir be nervų gadinimo, kurį vakare numalšina bokalas alaus, jokių pasekmių nejaučiu. Deja deja... Dar vasario mėnesį po vieno svarbiausių mano karjeroje knygos pristatymo turėjau užsidaryti leidyklos sandėliuke, kad pakvėpuočiau ir atsigaučiau po ūmaus panikos priepuolio. O pastaruoju metu nuo didelių darbinių apkrovų ima svaigti galva. Tiesiogine šių žodžių prasme. Bet vėlgi - pakvėpuoju, pažiūriu, kaip sninga, ir vėl grįžtu į tekstų, pranešimų ir informacijos karalystę kompiuterio ekrane.

Tiesa, pasakiau sau, kad vis dėlto mano prioritetas - laimingas asmeninis gyvenimas, kuriame visada rasčiau kuo džiaugtis, tad ieškau naujų galvos pravėdinimo būdų. Nesitikėjau, bet rusų kalbos žodžių mokymasis taip pat yra labai veiksmingas būdas.
Kitas, jau dažnai mano naudojamas būdas atsipalaiduoti - gaminti (nustebinau, ane?).

Bulvių ir moliūgų apkepas su pelėsiniu sūriu

Reikės:
4-5 bulvių
gabalėlio moliūgo
gabalėlio sviesto
sūrio su mėlynuoju pelėsiu
žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų
nutarkuotos pusės citrinos žievelės
200 gramų riebios grietinėlės

Bulves ir moliūgą nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Kepimo skardą ištepti sviestu ir sluoksniais sudėti bulves bei moliūgą. Pabarstyti druska, pipirais ir citrinos žievele, tada supilti grietinėlę. Galiausiai ant viršaus užtrupinti mėlynojo pelėsio skonį ir padėlioti nedidelių sviesto gabaliukų.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių.
Kepimo pabaigoje galima užbarstyti dar pelėsinio sūrio - jis apkepo tikrai nepagadins!

Šaltinis - Cukrinis avinėlis

Šiandien dar kartą supratau, kad nesu žiemos žmogus, ir man visiškai nepatinka nei sniegas, nei šaltis, nei gatvėje slidinėjantys troleibusai... Na, nebent galvoje ar ausinėse skamba gera muzika. Naujoji meilė ir vėl dainuoja apie visokius praradimus. O aš kaip tik tikiuosi imti ir  atrasti!
Bet tik laukiu laukiu laukiu...
Kantrybė - juk dorybė, tiesa?

Obuolių tortas su klevų sirupo pertepimu

Taip netikėtai vieną dieną nubudau būdama 25-erių. Pamenu, kad vaikščiojant bendrabučio koridoriais ar piknikaujant su alumi bei submarinu, šis skaičius buvo toks, apie kurį sakydavom nebe toks jaunas. Dabar jau taip nebegalvoju. Ir toliau elgiuosi taip lyg nebūčiau sulaukusi pilnametystės.
Tik atsakomybės jausmas verčia susikaupti ir pripažinti, kad tas ketvirtis amžiaus vis dėlto jau silpnai, bet po truputį atsispindi akyse ir šypsenoje. Nors... Draugai sveikinimo filmuke mane pravirkdė sakydami "O su metais TIKĖKIMĖS ateis ir išmintis".

Tai aš irgi tikiuosi, kad toji išmintis jau nebe už kalnų ir greitai nebesijausiu kaip kvailutė mokinukė. O kol kas, gyvenam kaip jau išeina.
---
Kaip visada, gimimo dienos proga reikalingas tortas. Šį kartą jis buvo obuolių skonio ir su klevų sirupo pertepimu.

Pagrindui reikės:
80 gramų razinų
4 šaukštų vandens
3 obuolių
100 gramų kambario temperatūros sviesto
160 gramų cukraus
2 kiaušinių
280 miltų
1,5 šaukštelio druskos
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio cinamono
nutarkuotos citrinos žievelės
2 kiaušinių baltymų

Pertepimui:
100 gramų kambario temperatūros sviesto
100 gramų rudojo cukraus
85 mililitrų klevų sirupo
300 gramų tepamo grietinėlės sūrio (pvz. Philadelphia)

Pirmiausia gaminti pagrindą: razinas dėti į nedidelį puodą, užpilti vandens ir kaitinti ant silpnos ugnies, kol razinos sugers vandenį. Nukelti nuo ugnies ir palikti atvėsti.
Obuolius nulupti ir supjaustyti nedideliais kubeliais.
Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo, po vieną įmušti ir išmaišyti kiaušinius. Sudėti obuolius, razinas, citrinos žievelę ir išmaišom.
Miltus, druską, kepimo miltelius ir cinamoną sumaišyti atskirame dubenyje ir įmaišyti į tešlą. Kiaušinio baltymus išplakti iki standžių putų ir taip pat įmaišyti į tešlą.

Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir kepti maždaug 1 ar 1,5 valandos 170 laipsnių temperatūroje. Kai pagrindas iškeps (patikrinimui, kaip visada, naudoti pagaliuko testą), palikti jį atvėsti formoje.

Gaminti pertepimą: sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės, supilti klevų sirupą, išsukti. Tuomet įmaišyti kreminį sūrį.

Pyrago pagrindą perpjauti išilgai pusiau, užtepti pusę pertepimo masės. Ant viršaus dėti likusį pagrindo lakštą, o tada viršų bei šonus aptepti likusiu glaistu. Papuošti migdolų plokštelėmis.

Šaltinis - Little World

Torto užteko 11 žmonių! 

Tiek tortas, tiek šampanas buvo greitai sunaikintas, tad dabar gimimo dieną man primena raudonas (!) skrudintuvas virtuvėje ir gėlės ant mano stalo. Galėčiau gimtadienį švęsti kelis kartus metuose vien dėl gaunamų gėlių... Ir dėl tų pačių gėlių bei didesnio uogų pasirinkimo norėčiau būti gimusi vasarą... Bet ir rudenį įmanoma suktis iš padėties.
O gimtadienines depresijas, kaip visada, vaikau darbais. Ką gali žinoti, gal ir ten kas nors įdomaus gali nutikti?

Cukinijų ir aguonų pyragas su citrininiu glaistu

Pastaruoju metu sulaukusi klausimo, kur save matau po penkių metų, noriu atsakyti, kad tada aš būsiu po palme prie šiltos jūros ir gersiu puošnų kokteilį su spalvotu skėčiuku. Kol kas atrodo, kad atostogos ir poilsis bus tik po tiek laiko. O dabar dar ir kažkokios bacilos prisikabino - jos verčia mane gerti po puodelį arbatos kas pusę valandos, nes vaistininkė nusprendė, kad nejaučiu pakankamai rimtų peršalimo simptomų ir nusprendė neduoti man jokių vaistų. Ačiū jai. Nuo aviečių arbatos mane apima sentimentalumas ir šniurkščioju žiūrėdama youtube filmukus taip sunaudodama paskutinę man likusią vienkartinę nosinę.

Bet nuo rytojaus naudosiuosi jau pripažinta taktika - apsimesti, kad man viskas gerai. Kai liga nejaučia galinti atitraukti tave nuo įprasto gyvenimo ritmo, ji pati pasitraukia. Taip bus ir šį kartą, tikiu.  O jeigu ne... Teks ją vaišinti pyragu.

Cukinijų ir aguonų pyragas su citrininiu glaistu
Reikės:

2 kiaušinių
120 gramų cukraus
100 mililitrų saulėgrąžų aliejaus
200 gramų miltų
0,5 šaukštelio sodos
šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštai aguonų
vienos citrinos žievelės
300 gramų cukinijos
pusės citrinų sulčių
100 gramų cukraus pudros

Cukiniją sutarkuoti burokine tarka. Nuo citrinos nutarkuoti žievelę (tik geltonąją dalį).
Kiaušinius sumaišyti su cukrumi ir išplakti iki putų. Supilti aliejų ir dar kartą kelias minutes plakti iki vientisų putų.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda ir aguonomis. Sausus ingredientus suberti į kiaušinių ir aliejaus masę, tada sudėti tarkuotą cukiniją ir daugiau nei pusę citrinos žievelės, išmaišyti.
Gautą masę sudėti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti apie 45 minutes 190 laipsnių karštumo orkaitėje.
Pyragus iškepus ir vėstant, pasiruošti glaistą. Pusės citrinos sultis išsukti su cukraus pudra ir likusia dalimi tarkuotos citrinos žievelės. Pravėsusį pyragą aplieti glaistu ir palikti sustingti.

Šaltinis - Beatos virtuvė: kepinių knyga, 2012

Pyragą kepiau jau kelis kartus (ačiū V. už cukiniją!), tad turiu pastabų. Pirmą kartą, kai forma buvo mažesnė, glaisto užteko. Imant standartinę 23-24 cm skersmens formą, glaisto reikėtų daugiau, nes jis nelabai jaučiasi.

Kas rytą eidama į stotelę neatrandu laiko paieškoti nukritusių kaštonų... Vakare jie visi būna išlukštenti ir nurinkti. Jau iš tiesų ruduo - kaip keista.

Mėlynių ir varškės pyragas

Paauglystėje rašydavau kasdien: kūriau eilėraščius, savo svajones perkeldavau į popieriaus lapą, kur viskas klostėsi tik tobulai, kaip muilo operose, su malonumu pasakodavau gyvenimo detales ilguose asmeniniuose ir viešuose laiškuose, kartais slėpdavausi už metaforų ir tikėjausi kuo daugiau skaitytojų. Kartais parašydavau visai įdomių dalykų. Net keista, kaip kai kurie iš jų lygiai taip pat tinka šiandienai.
Aš vis dar tokia pati romantikė.

Tik pyragus dabar mėgstu labiau nei mokykliniais laikais. Tada buvo snickers'ų ir sumuštinių su sūriu metas. Ačiū Dievui, kad jis pasibaigė.

Skaniausią mėlynių pyragą kepa Mildos mama. Su juo lygintis neįmanoma, tad mėginau kepti kitokį - pagal Beatą. Net "dietinė" kolegė kimšo pilna burna!

Mėlynių ir varškės pyragas
 Reikės:

100 gramų sviesto
200 gramų cukraus
3 kiaušinių
300 gramų tepamosios varškės be priedų
1 citrinos žievelės
200 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių
250 gramų mėlynių
+ dar 6 šaukštų mėlynių ir 2 šaukštų cukraus

Kambario temperatūros sviestą išplakti su cukrumi (pagaliau turiu plakilį, nebereikia to daryti rankomis!). Plakant po vieną įmušti kiaušinius ir išplakti masę iki puraus kremo.
Į plakinį įmaišyti tepamąją varškę. Nuo citrinos nutarkuoti žievelę ir suberti į paruoštą masę. Tuomet dalimis įmaišyti miltus.
Mėlynes nuplauti, nusausinti ir įmaišyti į pyrago tešlą.
Tešlą supilti į sviestu išteptą ir maltais džiūvėsėliais pabarstytą kepimo formą. Palyginti viršų ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 50 minučių.
Kol pyragas kepa, 6 šaukštus mėlynių sutrinti su 2 šaukštais cukraus. Ištraukus pyragą iš orkaitės, šiuo mišiniu aptepti viršų ir leisti atvėsti.

Šaltinis - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.

P.S. Lygiai prieš metus kepiau bananų pyragą. Dabar esu labiau linkusi į sezoniškumą, tad kitas saldumynas mano sąraše - su vyšniomis.

P.P.S. Daina, skambanti mano galvoje jau antrą dieną - The Tallest Man on Earth "Dreamer". Ačiū, T.!