Lazanija su grybais ir vištiena

Pastaruoju metu šiek tiek kovoju su liūdesėliais. Kažkaip mažokai džiuginančių dalykų aplinkui, o gal tiesiog darbų ir pareigų kiek per daug. Raminu save, kad čia tik vėluojančio pavasario pasekmė ir ieškau tų mažų malonumų, leidžiančių pasijusti geriau. Jie labai smagiai vadinasi angliškai – guilty pleasures (kaltas malonumas, kaip sako google vertėjas). Vienas tokių malonumų visai neseniai pasiekė savo metinį piką ir vadinosi Eurovizija. Iš konkurso neįsiminė nė viena daina (kas man buvo šiek tiek netikėta), bet į ką pažiūrėti ir iš ko pakrizenti tikrai buvo tais vienišais vakarais.

Dvejus metus prieš tai Euroviziją žiūrėjome su R., o kitą dieną stodavome prie kurių nors bėgimo varžybų starto linijos. Ir abu kartus sekėsi tikrai neblogai. Dėl užvėlavusio pavasario ir pamirštos naujų batelių tendencijos nutrinti pėdas iki kraujo dabar vieninteliai batai, kurie nesukelia man skausmo, yra būtent bėgimo batai...

Kitas kaltas malonumas, kuriuo leidžiu sau pasimėgauti dažniau nei kartą per metus – lazanija. Vieną receptą jau esu ištobulinusi, tad atėjo metas pamėginti dar vieną. Šį kartą su grybais ir vištiena.

Lazanija su grybais ir vištiena

4-6 porcijoms reikės:

alyvuogių aliejaus
didelio svogūno
500 g maltos vištienos
100 g šoninės
400 gramų pievagrybių
400 g konservuotų pomidorų
lazanijos lakštų
poros saujų smulkiai tarkuoto kietojo sūrio
400 ml pieno
50 g sviesto + šiek tiek skardai ištepti
2 šaukštų miltų
džiovintų arba šviežių bazilikų
druskos ir pipirų

Smulkiai supjaustyti svogūną ir apkepti jį gerai įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu alyvuogių aliejaus. Tuomet sudėti vištieną ir nedideliais gabalėliais supjaustytą šoninę. Vis pamaišant kepti apie 8 minutes. Sudėti smulkintus pievagrybius ir pakepti dar keletą minučių.

Keptuvės turinį užpilti konservuotais pomidorais, gerai išmaišyti, uždengti ir troškinti 15-20 minučių. Pagardinti baziliku. 

Nedideliame puode išlydyti sviestą, suberti miltus ir nuolat maišant maža srovele supilti pieną. Kaitinti, kol padažas sutirštės. Nukaisti ir pagardinti druska bei pipirais. 

Dideliame puode užvirti vandenį, į jį po vieną (ar kelis) dėti lazanijos lakštus ir kelias minutes pakaitinti, kol suminkštės. 

Kepimo formą ištepti sviestu. Ant jos dugno dėti kelis apvirtus lazanijos lakštus, dėti sluoksnį vištienos, pievagrybių ir pomidorų troškinio, tuomet viršų apšlakstyti baltuoju padažu ir pabarstyti kietuoju sūriu. Tuomet vėl dėti lazanijos lakštus, mėsos troškinį, baltąjį padažą ir sūrį. Sluoksniuoti, kol baigsis ingredientai arba kepimo formos talpa. 

Užbaigti lazaniją derėtų sluoksniu baltojo padažo, kurį reikia gausiai apibarstyti tarkuotu sūriu.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje 35-40 minučių.

Šaltinis – Italijos virtuvė. Žingsnis po žingsnio. Smaguris, 2013

Aš kartais pasijuokiu, kad mano vardas yra užkoduotas dviejuose labai geruose dalykuose – lasAgne ir champAgne. Tad man kaip ir priklauso kartas nuo karto jais abiem pasimėgauti.

Taigi taip, žinau, kad gyvenimas geras. Mano gatvėje žydi ir kvepia visi krūmai, persisvėrusi per balkono turėklus galėčiau netgi kaštono žiedų prisiskinti, saulė šviečia, namie beveik visada yra arba saldumynų arba kokių nors uogų ir t.t., ir pan. – t.y. neturiu kuo skųstis. Tad greičiausiai man trūksta kelių gero ir malonaus poilsio dienų ir baterijų perkrovimo. Gal greitu metu pavyks tas dienas įsprausti į savo darbo kalendorių. O kol kas lieka guilty pleasures.

Vištiena, marinuota persimonuose

Sausio pradžia man yra toks metų laikas, kai labiausiai norisi spalvų ir vitaminų. Šventiniu laikotarpiu į savo pirkinių krepšį mielai kraunu mandarinus, kad galėčiau juos kramsnoti pusryčiams, darbiniams užkandžiams ir vakarienei. Bet po kelių savaičių mandarinų manijos akys pradeda krypti ir į kitus oranžinės spalvos vaisius.

Pavyzdžiui, į apelsinus. Juos, pasirodo,labai skanu valgyti po treniruotės su varške, gausiai apibarstyta cinamonu, ir dar pridėti mažutėlytį šaukštelį aronijų uogienės. Arba, pavyzdžiui, į persimonus.

Džiugu, kad juos galima ne tik valgyti vienus, bet ir panaudoti „rimtiesiems“ patiekalams.

Vištiena, marinuota persimonuose

Maždaug 4-5 porcijoms reikės:

600 gramų vištienos šlaunelių mėsos
2 persimonų
vidutinio dydžio svogūno
2 šaukštų aliejaus
druskos, juodųjų pipirų

Nuluptus persimonus sutrinti maisto trintuvu kartu su svogūnu. Gautą masę pasūdyti ir pagardinti pipirais, išmaišyti, o tuomet į ją supilti aliejų.

Į persimonų masę sudėti vištieną ir laikyti šaltai apie valandą.

Sudėti viską į kepimo formą ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 50-60 minučių.

Patiekti su mėgstamomis daržovėmis – mano atveju, saldžiosiomis bulvėmis ir paprikomis, kurias kartu su vištiena iškepiau orkaitėje.

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“ Nr. 7

Paprasčiau nebūna! 

Praėjo dvi sausio savaitės, pats metas pradėti žiūrėti, kiek naujųjų metų pažadų jau sulaužyta. Atrodo, kad su tais rutininiais įsipareigojimais sau – kasdien skirti laiko rusų kalbos pratimams, sportuoti bent tris kartus per savaitę ir susitvarkyti su žalingais įpročiais (alkoholiu, kruasanais ir makdonaldu) daugiau mažiau sekasi. Tik laiko sau (o iš tikrųjų – savo miegui) norėtųsi skirti daugiau. Tikiuosi, kad pasitaisysiu per likusias savaites.

Lygiai prieš tris metus pasakojau apie kvietinių kruopų salotas su persimonais - dar vienas įdomus eksperimentas virtuvėje tiems, kurie pasigenda spalvų aplink save.

Nors baltas sniego patalas irgi nėra jau taip blogai. Bent kuriam laikui.

Vištiena su svogūnais, obuoliais ir cinamonu

Pats geriausias jausmas – pirkti skrydžių bilietus. Arba traukinių ar autobusų – tų, kurie veža toliau negu gimtasis miestas. Na, gal kiek perdedu, yra ir geresnių jausmų. Tačiau kelionės bilietai visada atneša daugiau džiaugsmo negu nauja suknelė spintoje. Nors suknelių naujų dabar irgi norėtųsi.

Dar visai geras jausmas yra sėdėti šiltoje virtuvėje ir uosti iš orkaitės sklindantį cinamono kvapą. Ir nebūtinai tuo metu joje turi slėptis koks nors pyragas. Vištiena ir cinamonas bei obuoliai taip pat puikiai dera.

Vištiena su svogūnais, obuoliais ir cinamonu
2 porcijoms reikės

4 vištos blauzdelių
4 skiltelių česnako
svogūno
saldžios raudonosios paprikos
4 šaukštų aliejaus
šaukštelio druskos
0,5 šaukštelio saldžių raudonųjų paprikų miltelių
šaukštelio cinamono
100 mililitrų baltojo vyno
2 vidutinio dydžio obuolių
ryšelio svogūnų su ropelėmis

Svogūną supjaustyti plonais šiaudeliais, stipriai pamaigyti rankomis, sutrinti česnako skilteles. Sumaišyti svogūnus, aliejų, česnaką, druską, paprikų miltelius, cinamoną, vyną. Gauta mase įtrinti blauzdeles ir palikti marinuotis kelias valandas arba per naktį.

Obuolius supjaustyti stambiomis skiltelėmis, svogūnų ropeles – puselėmis, papriką – norimo dydžio gabalėliais. Viską sudėti į kepimo formą, o ant viršaus – vištieną. Formą uždengti aliuminio folija.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie valandą, tada atidengti ir kepti dar pusvalandį jau nuėmus foliją.

Šaltinis – „Verdu ir kepu“ Nr. 5

Žurnalas sako, kad patiekti reikėtų su mėgstamu garnyru. Bet man papildomo garnyro jau kaip ir nebereikėjo – užteko keptų obuolių ir paprikų.

Kaip dažnai pasitaiko, dabar norėčiau pavirkauti apie laiko trūkumą - ilgos, bet gana produktyvios darbo valandos, renginių ir įspūdžių kupini savaitgaliai, dar šiek tiek pramogų vakarais ir štai, blogas tylėjo beveik tris savaites. Bet vis tiek šiandien, vietoj to, kad iš sporto salės (grįžau į anksčiau smarkiai mylėtą GET FIT, buvo sunku) kuo greičiau skubėčiau namo ir gulčiau į karšto vandens pūslės prišildytą lovą, energingai parėjau namo pėsčiomis, kad pasigrožėčiau rudens vakaru ir šiek tiek pamąstyčiau apie gyvenimą. Artėjantis gimtadienis bando primėtyti man į galvą visokių blogų minčių, bet kol kas jas atmušinėju ir stengiuosi į viską žiūrėti optimistiškai.

Gimtadienį švęsiu Barselonoje - kaip galima apie tai galvoti be šypsenos? Niekaip.

Pirmąją dovaną sau jau pasidariau - ant mano kojos nutūpė lėktuvas, įamžinantis dabartinį gyvenimo etapą. Taip, darbas oro uoste padarė didelę įtaką tatuiruotei, bet ji nėra skirta vien tik tam, kad paliudyčiau priklausomybę nuo jo. Žiūrėdama į savąjį boeing'ą vis dar šypsausi. Ir netgi pradedu svajoti, ką dar galėčiau tokiu būdu įamžinti. Na, bet gal kitąmet.

Trinta voveraičių sriuba su pesto padažu

Man atrodo, kad šiuos metus tikrai galėsiu pavadinti kelionių ir skrydžių metais. Ankstyvą pavasarį lankiau Londoną, vėlyvesnį pavasarį kelias lietingas dienas praleidau Rygoje, rugpjūtį kaitau Atėnuose, o štai rugsėjį įbridau į debesis ir pusnis Šveicarijos kalnuose.

Apie kelionę į Šveicariją niekada nesvajojau. Juo labiau niekada negalvojau, kad teks ten apsilankyti darbo tikslais ir pasakoti apie Lietuvą kaip apie turizmui patrauklią šalį, pristatyti mūsų miestus bei siūlomas veiklas. Partneriai šveicarai mane stulbino nuo pat akimirkos, kai įlipau į lėktuvą ir su šampano taure gavau šokolado bei atviruką nuo įgulos. Vienokie ar kitokie siurprizai manęs laukdavo kiekvienoje vietoje, kurioje turėdavau pasiimti bilietus ar užsiregistruoti kaip ypatingas svečias. Tikrai galėčiau priprasti taip keliauti – gal reikėtų pagalvoti apie darbo srities keitimą?

Po kelionės, kurioje vos per kelias dienas įvairių emocijų ir energijos įsikroviau bent kelioms savaitėms į priekį, grįždama namo kaimynų oro linijų žurnale perskaičiau jų rugsėjo mėnesio pasiūlymus. Vienas buvo toks – ragauti kuo daugiau patiekalų iš grybų, nes dabar pats jų sezonas. Tad taip ir darau!

Trinta voveraičių sriuba su pesto

4 porcijoms reikės:

didelio svogūno
dviejų česnako skiltelių
300 gramų voveraičių
dviejų bulvių
dviejų morkų
litro daržovių sultinio
druskos, pipirų
dviejų šaukštų pesto padažo
šakelės petražolių
gabalėlio sviesto

Svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepinti puode įkaitintame svieste, kol švelniai paruduos.
Sudėti kapotą česnaką ir minutėlę pakaitinti.
Tuomet sudėti vidutinio dydžio gabalėliais pjaustytas bulves bei morkas ir pakepti, kol daržovės suminkštės. Sudėti voveraites (jeigu jos nedidelės, galima net nesmulkinti), viską gerai išmaišyti ir dar kelias minutes pakaitinti.
Užpilti sultiniu ir virti ant vidutinio dydžio ugnies apie 15 minučių.
Išjungus ugnį leisti sriubai kiek pravėsti, tuomet gerai sutrinti ir įmaišyti pesto padažą.
Patiekti apibarstytą kapotomis petražolėmis, skanauti su skrebučiais.

Šaltinis – Virtuvės mitų griovėjai. Food porn: žiemos numeris

Šiemet grybauti taip ir neprisiruošiau, tad ir grybų patiekalus išbandžiau vos kelis. Bet žiūriu į ateitį ir matau, kad rudenį gali ištikti trintų sriubų virimo pikas. Jau laukiu, kada vėl virsiu kokią nors moliūgienę. Tikrai žinau, kad sezoną pradės moliūgų sriuba su kokosų pienu (recepto čia dar nebuvo, kaip čia taip?). O kas bus toliau, jau niekas nežino.

Dar trumpam grįžtant prie kelionių temos – net ir kelios dienos užsienyje gali padėti susidėlioti tas mintis, kurios neduoda ramybės. Pavyzdžiui, medituodama ant suoliuko viename Šveicarijos miestelyje suvokiau, kad gyvenime vyksta geri pokyčiai – širdyje įsivyrauja ramybė, o, stovėdama sniege ant 3454 metrų aukščio kalno tik su sezoniniais batukais ir tikrai ne vilnonėmis kojinėmis, įspūdžiais noriu ir galiu pasidalyti ne tik su mama. Kas džiugiausia – atsakymas atlekia atgal nepraėjus nė minutei.

Tad pagrindinis prasidėjusio rudens aksesuaras – laiminga šypsena. Ją tikrai rekomenduočiau ir kaimynų oro linijų žurnalo mėnesio pasiūlymų skilčiai. 

Baklažanai, įdaryti grybais, sūriu ir skrebučiais

Tos išsvajotos dvi savaitės arba penkiolika laisvų dienų, kai kas rytą neskambėjo žadintuvas (arba bent skambėjo ne 6 valandą ryto) pralėkė su vėjeliu ir nuotykiais. Iš pradžių jos buvo pažymėtos lietumi, paskui – graikišku karščiu, vėliau – vėlgi lietumi ir alumi, dar vėliau – širdį virpinančiu naikintuvų gausmu, o galiausiai – vaivorykštėmis, kai lietus maišosi su saulės spinduliais.

Gerosios ir ilgai lauktos dienos baigėsi, į sostinę ir į darbus grįžtu lengvos melancholijos palytėta širdimi ir galva, pilna apmąstymų, kaip reikėtų planuoti gyvenimą, kad patiriami nuotykiai teiktų dar daugiau džiaugsmo ir keltų mažiau abejonių, ar tikrai vertėjo į juos leistis.

O į ką tikrai verta leistis? Į kulinarines keliones ir atradimus! Štai į mano virtuvę atkeliavo baklažanas, tad teko su juo susipažinti ir paieškoti skaniausio būdo jį sunaudoti. Pavyko tikrai neblogai.

Baklažanai, įdaryti grybais, sūriu ir skrebučiais

Dviems porcijoms reikės:

didelio baklažano
150 gramų pievagrybių
pusės nedidelio svogūno
česnako skiltelės
2 šaukštelių miltų
100 mililitrų pieno
50 gramų brie sūrio
šaukšto sviesto
riekelės (ar kelių) mėgstamo batono
druskos, pipirų ir mėgstamų džiovintų žolelių – rozmarino, baziliko ar kt.
sojų padažo

Baklažaną perpjauti per pusę. Minkštimą įpjauti grotelėmis, bet odelės neperpjauti. Apibarstyti druska bei pipirais ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.

Kol baklažanas kepa, svieste pakepinti smulkiai supjaustytą svogūną. Sudėti smulkintą česnaką ir pjaustytus grybus, kepti dar kelias minutes. Įpilti šaukštą ar porą sojų padažo ir gerai išmaišyti. Tuomet įberti porą šaukštelių miltų ir dar kiek pakepinti. Maišant supilti pieną ir kaitinti, kol padažas sutirštės. Įberti mėgstamų druskos, pipirų bei mėgstamų žolelių – prieskonių kiekį taikyti pagal savo skonį.

Iškepusius baklažanus išimti iš orkaitės. Šaukštu atsargiai išimti jų minkštimą, jį susmulkinti ir sudėti į grybų padažą. Tuomet gautą įdarą sudėti atgal į baklažanus, apibarstyti supjaustytu sūriu, ant viršaus dėti kubeliais supjaustytą batoną. Įdarytus baklažanus kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 15 minučių, kol skrebučiai įgaus auksinį atspalvį.

Šaltinis – vanilla-blonde.blogspot.lt

Šiuos baklažanus gaminau dar pavasarį, tad naudojau pievagrybius. Spėju, kad su miško grybais šis patiekalas įgautų kitokį skonį – galbūt netgi geresnį? Mėgstantys grybauti miške arba turguje tikrai turėtų išbandyti tokią variaciją. Skirtingi sūriai taip pat naujus skonius atneštų. Žodžiu, šis patiekalas – transformeris, kuriam galima sunaudoti šaldytuve turimus produktus ir taip išgauti unikalų derinį.
--

Prisimenant atostogas – Atėnai buvo nuostabūs. Taip, buvo karšta – 38 laipsniai net ir man, mėgstančiai šilumą, jau buvo ganėtinai daug. Bet užtat galėjau išragauti ne vieną ledų ar šaltų gėrimų rūšį bei ramiai pasėdėti ant marmurinio suoliuko medžių pavėsyje bei pasiklausyti cikadų čirpimo. Keliauti vienai nebuvo nei taip baisu, nei taip nuobodu, kaip kad tikėjausi. Tad jeigu gyvenimo situacija ir toliau liks tokia pati, kitąmet ir vėl kur nors keliausiu viena.

O paskutines vasaros akimirkas pasirinkau pasitikti atvira ir ramia širdimi bei laisvais vakarais. Tiesa, iki Vilniaus maratono liko mažiau negu mėnuo, tad prisiminiau, kaip dėliojamas intensyvus treniruočių grafikas ir dalį tų likusių rugpjūčio vakarų leisiu sukdama ratus rajono gatvėmis. Juk pasižadėjau sau pagerinti Rygos pusmaratonio rezultatą, o pažadus sau tikrai reikia tesėti – net ir tuos, kurie juokingi. Jie vėlgi gali nuvesti į gyvenimo nuotykius.

Orkaitėje kepti kiaušiniai su cukinija ir feta

Trumpos ir šviesios birželio naktys veda mane iš proto. Norisi visą naktį šokti ir džiaugtis gyvenimu, o tada tyliai pasitikti aušrą ir plačiai atmerktomis akimis stebėti, kaip lėtai iš snaudulio išsijudina mano mylimas miestas. Žinoma, vietoj to, aš vakarais ilgiausiai kankinuosi, kol pagaliau sutemsta, ir po ilgų barnių su savimi prisiverčiu eiti miegoti, kad sapnuočiau neramius sapnus. O ryte stebiu, kaip pro užuolaidas tiesiai į mano lovą plūsta saulės spinduliai ir nebenoriu niekur eiti. Juk visada labiausiai norisi to, ko neturi.

Užplūdęs karštis ištuštino miestą – saulės nutviekstomis gatvėmis daugiausiai vaikšto tik turistai ir tie, kuriuos vienokios ar kitokios priežastys privertė čia likti, o tuomet išspausti iš savaitgalio viską, ką tik įmanoma. Tad esu gyva ledais, trešnėmis, braškėmis su pienu ir šaltais kavos kokteiliais.

Bet kad ryte užtektų jėgų nueiti iki turgaus ir papildyti uogų atsargas, reikia gerų pusryčių.

Orkaitėje kepti kiaušiniai su cukinija

2 porcijoms reikės:

svogūno
gabalėlio sviesto
cukinijos
vidutinio gabalėlio fetos sūrio
4 kiaušinių
pipirų, džiovintų bazilikų ar kitokių mėgstamų žolelių

Svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepti su gabalėliu sviesto keptuvėje. Svogūnams suminkštėjus, iš keptuvės juos perkelti į kepimo formą ir padengti jos dugną.

Cukiniją supjaustyti griežinėliais ir kelias minutes pakaitinti keptuvėje, kurioje prieš tai kepė svogūnai. Apkeptus griežinėlius vienu sluoksniu sudėti ant kepimo formoje jau laukiančių svogūnų. Apibarstyti smulkintu fetos sūriu, pagardinti pipirais ir džiovintomis žolelėmis, o tuomet įmušti kiaušinius.

Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 15-20 minučių.

Šaltinis – Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas (nepamenu kuris tiksliai).

Pagaminama pakankamai greitai ir neeikvojant daug jėgų. Žinoma, jeigu turite jautrias akis, rytą pradėsite nuo ašarų (kaip kad man visada nutinka!). Bet aš tuomet prisimenu savo matematikos mokytojos žodžius – verkti sveika, ašaros išvalo iš organizmo šlakus. O visas blogas rytmetines emocijas tikrai išvalys tokie pusryčiai.

--

Negaliu patikėti, kad jau kitą savaitę su bliuzo festivaliu ant Lūksto ežero kranto prasidės liepa. Kad bijūnai jau nužydėjo, kad prie jazminų krūmo penkias minutes šiemet stovėjau tik vieną kartą, kad rabarbarų sezonas jau baigiasi, o dar neišmėginau visų norėtų iškepti pyragų, kad jau nuo šio savaitgalio trumposios naktys ilgės, o šviesūs dangaus ruožai vidurnaktį taip ryškiai nebesimatys.

Bet bet bet artėja vienas labai geras dalykas – atostogos! Liko kiek daugiau nei mėnuo – t.y. keturi savaitgaliai, iš kurių nesuplanuotas vienut vienutėlis, tad buvimo tik su savimi, tikėkimės, bus kiek mažiau.

Vištienos troškinys su šparaginėmis pupelėmis

Gyvenime mane labiausiai įkvepia aplinkinių žmonių istorijos.

Draugė, kuri metė darbą ir išvažiavo daugiau negu trims mėnesiams pakeliauti po Aziją, įkvėpė mane pačią išbandyti atostogas vienumoje. Žinoma, aš tik kelioms dienoms skrisiu apžiūrėti tikrojo Akropolio, bet gera pradžia – jau pusė darbo. Draugė, kuri aktyviai bėgioja, įkvepia mane apsiauti bėgimo batelius net tada, kai ypatingai sunku, ir kovoti su begaliniu tinguliu bei noru gulėti ant lovos šlamščiant šokoladą. Draugė, kuri tiesiog akyse auga kaip profesionalė, sukirbina ir manyje norą žinoti daugiau, mokytis ir tapti geresne negu esu. Draugė, kuri puikiai šoka ir mokosi stovėti ant peties (!), įkvepia mane žengti ant parketo ir leisti kūnui prisiminti, ką jis turėtų jausti žavių vyrukų vedamas į dešinę arba į kairę. 

Perskaitytos istorijos įkvepia mane daugiau savo gyvenimo nuotrupų perkelti į virtualią erdvę ir gražiai prisegti jas prie išbandytų receptų. Gaminti man šiuo metu daug įkvėpimo nereikia – užtenka nueiti į turgų ir apžiūrėti jo gėrybes, o galvoje tuo metu persiverčia tūkstančiai kulinarinių knygų, žurnalų ir tinklaraščių puslapių bei receptų.

Taip vieną vėsoką pavasario dieną ant stalo atsirado vištienos troškinys su šparaginėmis pupelėmis.

2-3 porcijoms reikės:

400 gramų vištų krūtinėlės

2 pomidorų

mėlynojo svogūno

raudonos saldžiosios paprikos

200 gramų šparaginių pupelių

2 skiltelių česnako

gabalėlio imbiero

100 ml kokosų pieno

šaukštelio Kajeno paprikos

šaukštelio ciberžolės

kelių baziliko lapelių

druskos

Supjaustyti svogūną, papriką, česnako skilteles, krūtinėlę kubeliais. Sutarkuoti imbierą. Pomidorus nuplikyti verdančiu vandeniu, leisti pastovėti kelias minutes, o tada nulupti odelę ir susmulkinti.

Didelėje keptuvėje apkepinti svogūną, česnaką, papriką ir imbierą. Tam reikėtų skirti maždaug 5 min. Tuomet sudėti luptus pomidorus, gerai išmaišyti ir dar minutėlę pakepinti.

Į keptuvę sudėti pjaustytą vištieną ir suberti Kajeno papriką, ciberžolę bei druską. Sumažinti kaitrą, supilti kokosų pieną ir virti apie 10 minučių.

Sudėti šparagines pupeles (aš naudojau šaldytas), gerai sumaišyti, uždengti ir troškinti dar apie 15 min. Nukėlus nuo ugnies įberti smulkintų baziliko lapelių. Patiekti su ryžiais.

Šaltinis – Ilka Adams „Supermaistas“, Obuolys, 2016.

Žiūrėdama į pastarąsias dienas supratau, kad vienas didžiausių mano variklių - atostogų jausmas. Likus savaitei iki trumpučio poilsio ir kelių atitrūkimo nuo viso pasaulio akimirkų pasijutau galinti nuversti kalnus, tad užsiėmiau įvairiausiomis veiklomis - tiek darbinėmis, tiek asmeninėmis. Dalyvavau parodos oro uoste atidaryme, prakaitavau bėgiodama pagreitėjimo ruožus į kalną, stebėjau lietumi nupraustą saulėtekį Užutrakio dvare, gurkšnojau šampaną Nacionalinėje dailės galerijoje... Tad paskutinį vakarą prieš prailgintą savaitgalį Latvijoje iki nakties rašiau elektroninius laiškus ir tvarkiau reikalus, o pamiegojusi vos keturias valandas jaučiausi tokia žvali, kokia kartais nebūnu net po daugiau nei dvigubai ilgesnio pamiegojimo.

Tikiuosi, kad šis įkvėpimas džiaugtis gyvenimu manęs dar kurį laiką neapleis ir pralinksmins pastebėtomis smulkmenomis net ir šiek tiek atvėsusiomis pavasario dienomis.

Sumuštiniai su vištiena ir troškintais svogūnais

Pastarosiomis dienomis supratau, kad turbūt niekada nėra tinkamo laiko atostogoms. Atrodo, kad būtent prieš jas atsiranda begalė projektų, kuriais būtinai reikia pasirūpinti, ir visokių smulkmenų, su kuriomis reikia susitvarkyti iki penktadienio popietės. Ir štai, kone visa savaitė prieš atostogas būna kupina streso ir įtampos – po jos tiesiog būtina pailsėti. Tad dabar pagaliau tą ir darau – kol kas veikiu beveik nieką ir rūpinuosi vien savo įgeidžių išpildymu. Skaitau, gražinuosi, vaikštau po parduotuves, perku smulkmenas, kurios nuspalvins mano pavasarį, žiūriu filmus ir pan.

Tiesa, nemiegu tiek, kiek norėčiau, nes sugalvojau, kad rytus reikia išnaudoti geresniems tikslams – pavyzdžiui, išeiti pabėgioti ir užbėgti į vaikystėje milžinišku atrodžiusį kalną arba pakeliauti rytiniu traukiniu ir pažiūrėti, ar jis toks pat pilnas kaip ir vakarinis. Na, bet dabar galiu sau leisti nusnūsti pokaičio ir šia proga naudojuosi!

Prie visiško savo norų pildymo reikėtų pridėti ir skanų bei sveiką maistą, kuriuo nereikėtų smarkiai rūpintis. Tokie buvo šie sumuštiniai, kuriuos gaminau vieno vasario sekmadienio išvykai į Dubingius.

Sumuštiniai su vištiena ir troškintais svogūnais

Reikės (ingredientų kiekį derėtų pasireguliuoti pagal planuojamų sumuštinių skaičių):

2 didelių svogūnų
šaukšto balzamiko acto
šaukšto cukraus
4 šaukštų žemės riešutų sviesto
virtos vištienos krūtinėlės
sumuštinių duonos
mėgstamų salotų lapų
aliejaus
druskos, pipirų

Svogūnus supjaustyti šiaudeliais ir dėti į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Kepti, kol svogūnai suminkštės, suberti cukrų, supilti actą ir gerai išmaišius dar pakaitinti, kol svogūnai karamelizuosis.

Paskrudinti sumuštinių duoną (aš tai dariau orkaitėje, bet puikiai tinka ir skrudintuvas). Abi vieno sumuštinio riekes patepti žemės riešutų sviestu, ant vienos dėti mėgstamų salotų lapų, smulkintos virtos vištienos ir šaukštą karamelizuotų svogūnų, pagardinti druska ir pipirais, o tuomet užvožti antrąją duonos riekę ir šiek tiek paspausti.

Šaltinis – kažkuris Virtuvės mitų griovėjų žurnalas 

Pasigirsiu, tikrai geri sumuštiniai išėjo, puikiai tiko improvizuotam piknikui automobilių stovėjimo aikštelėje prie nedidelio miestelio bažnyčios. Tikiu, jog tiktų ir popiečio darbiniam užkandžiui, kai vakare ruošiamasi eiti į treniruotę. Arba šiaip be progos, kai tiesiog norisi sumuštinio, bet įspūdingesnio negu įprastinio duona-dešra-agurkas derinio.

Žemės riešutų sviestas iš naujo rado kelią į mano gyvenimą. Prieš daug metų mane su juo supažindino buvusi sugyventinė L., kuri išmokė valgyti sumuštinį skrebutis-žemės riešutų sviestas-aviečių uogienė. Kurį laiką tai buvo pats mėgstamiausias mano desertas ir netgi geriausias pusryčių ar vakarienės patiekalas. Tada netgi bandžiau pati pasigaminti žemės riešutų sviesto, juk baisiai paprasta – receptas čia. 

Dabar jau išbandau ir kitokius sumuštinio derinius – pavyzdžiui, su kviečių trapučiu ir kokiais nors vaisiais ar uogomis – bananais, braškėmis, šilauogėmis ar kiviais (pastaruoju metu jie yra mano favoritas dėl savo sultingumo ir vitamino C kiekio).

Bet gal reikėtų prisiminti ir senąjį gerąjį desertą? Arba šiaip kokį nors desertą? Juk atostogos..! 

Pasta su avokadų padažu

Dar praėjusiais metais vieną vakarą eidama iš darbo stebėjau, kaip aerodrome stovintys lėktuvai pradingsta tirštame rūke ir pagalvojau, kad tai tikrai įspūdingas vaizdas. Dabar stebiu, kaip pamažu mano smegenis uždengia lygiai toks pats rūkas, kuris tikrai neleis čia nutūpti jokioms protingoms mintims - joms teks kurį laiką skraidyti aplinkui, o paskui greičiausiai leistis atsarginiame oro uoste. Apie ką aš čia?

2016-ieji prasidėjo gana įdomiai, bet su šventinio laikotarpio pabaiga jie galiausiai grįžta į tas pačias vėžes. Tad tikiuosi, kad rūkas galvoje nesilaikys taip ilgai, kaip stingdančiai šalta minusinė temperatūra lauke, ir išsisklaidys man nespėjus pridaryti nesąmonių.

Žodis „nesąmonė“ pamažu pradeda apimti ir daugiau dalykų – pavyzdžiui, darbe eiti pietų į artimiausią kavinę, kurioje visas maistas dažniausiai esti vienodo skonio. Tad ir toliau ieškau pačių geriausių „pietų iš dėžutės“ išeičių. Vienas naujausių atradimų – pasta su avokadų padažu.

Pasta su avokadų padažu

2 mergaitiškoms porcijoms reikės:

200 gramų makaronų (geriausia, kad jie būtų pilno grūdo)

gerai prinokusio avokado

saujos špinatų lapų

nedidelio svogūno

kelių saulėje džiovintų pomidorų

saujelės sūdytų žemės riešutų (nebūtina)

pipirų, druskos, džiovintų žolelių ir kitų mėgstamų prieskonių

Avokadą sutrinti su žiupsneliu druskos ir kitais pasirinktais prieskoniais. Įpilti šaukštą ar kelis vandens, kad būsimasis padažas būtų skystesnis.

Keptuvėje su lašeliu aliejaus pakepinti smulkintą svogūną, tada sudėti saulėje džiovintus pomidorus, riešutus bei špinatus ir dar minutėlę pakaitinti.

Makaronus išvirti, nusunkti ir grąžinti į puodą. Sumaišyti su trintu avokadu ir pakepintais ingredientais.

Skanauti iš karto!

Šaltinis – ozveris.net

Avokadas man vis dar yra ne iki galo atrastas vaisius, kurį pamažu jaukinuosi. Atrodo, kad su šiuo pastos receptu gerokai pasistūmėjau į priekį.

Vieną dieną interneto platybėse perskaičiau tikrai įdomią mintį – tie žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nekontroliuoja savo gyvenimo, dažnai imasi atidžiai prižiūrėti savo kūną ir jiems tai puikiai išeina. Dabartinės mano aplinkybės taip pat veda link šio scenarijaus.

Neturėtų būti labai blogai. Bent daugiau naujų sveikuoliškų receptų išbandysiu.

Makaronai su lašiša ir cukinija

Aš turiu gana keistą santykį su žodžiais - kartais man norisi kalbėti be perstojo, tada dar rašyti ir pasakoti viską, kas vyksta aplink mane, o kartais užtenka tylėti, vienumoje mąsliai šypsotis ir visus gerus dalykus laikyti vien sau. Taip nutiko ir pastarąjį mėnesį. O galbūt tiesiog per daug visokių žodžių pasakiau ir parašiau darbinėje bei papildomoje veikloje.

Žodžiu, baigiantis spaliui žvelgiu į savo darbotvarkę ir džiūgauju dėl planų - jau penktadienį prasidės atostogos, tada laukia skrydis į Paryžių ir gimtadienio šventimas, tuomet įkurtuvės, dar šiek tiek bliuzo, tada draugų vizitai su privalomaisiais nuotykiais ir jau bus galima žengti į žiemą.

Makaronai su lašiša ir cukinija

Reikės:
mėgstamos formos makaronų (kiekis - pagal valgymo įpročius, aš gaminau tris porcijas)
100 gramų rūkytos lašišos
nedidelės cukinijos
nedidelio svogūno
3 skiltelių česnako
150 ml grietinėlės
saujos tarkuoto sūrio
pipirų
šlakelio citrinos sulčių

Lašišą pasmulkinti ir apkepti keptuvėje su lašeliu aliejaus. Tuomet sudėti smulkintą svogūną ir kepti, kol jo gabaliukai taps skaidrūs. Suberti smulkintą česnaką. Po kelių minučių į keptuvę dėti ir pusžiedžiais supjaustytą cukiniją, patroškinti, kol ji suminkštės. Pagardinti pipirais. Supilti grietinėlę, ją užvirinti, o tada jau galima keptuvę nukelti nuo ugnies. Jos turinį pilti ant jau išvirusių makaronų, gerai išmaišyti, pašlakstyti citrinos sultimis, apibarstyti sūriu ir skanauti.

Šaltinis - Širšių lizdas

Makaronai buvo gaminti dar kažkada rugsėjį, bet ilgai laukė fotoaparate, kol mano tyla baigsis. Atsimenu, kad tikrai buvo skanu. Kodėl makaronų spalvos skiriasi? Todėl, kad naudojau tiek įprastus, tiek pilno grūdo makaronus. Įsivaizduoju, kad taip darydama duodu bent truputį daugiau naudos savo organizmui.

---

O kas įdomaus nutiko per spalį? Pradėjau lankyti Running Conditioning treniruotes GET FIT'e - nors po kiekvienos iš jų kuri nors kūno dalis nustoja normaliai funkcionuoti ir skundžiasi, kad ji norėtų gyventi ramiai sau nejudinama, esu labai laiminga, kad pagaliau pradėjau ne tik bėgioti, bet ir stipriau treniruotis. Vis dėlto tas pusmaratonis gegužę pats nenusibėgs ir jam reikia ruoštis visais įmanomais būdais. Nežinau, ar čia momentinis sportinių įpročių poveikis ar daugiau visokių dalykų (kaip kad sumenkę pusryčiai ir vakarienės) susidėjo, bet kolegės pradėjo man kartoti, kad sulieknėjau. Tikiu.

Tačiau viena svarbiausių mano gyvenimo naujienų dabar - persikrausčiau. Nuo šiol gyvensiu viena. Na, turėsiu labai artimą kaimynę, bet turbūt labai norėdama galėčiau išvengti didesnio kontakto su ja. Vyrukai Žirmūnuose pernelyg neliūdėjo dėl mano sprendimo juos palikti, tad susikroviau šmutkes ir išvažiavau į Naujininkus - savo naująją rezidenciją Tyzenhauzų gatvėje.

Keulė Rūkė man dabar pasiekiama per daugiau mažiau penkias minutes - jau išbandyta! Pro septinto aukšto langą matosi nuostabūs saulėtekiai, o vakarais kambarį nušviečia LFF stadiono šviesos. Dar reikės iki galo susitvarkyti buitį ir būsiu pasiruošusi žiemoti. Tik gyvenk ir džiaukis, ar ne?

Kiniška kiauliena su pekino kopūstu

Paskutinėmis vasaros ir pirmosiomis rudens dienomis leptelėjau sau, kad jau pasiilgau... drabužių! Kiekvieną rytą išeiti į darbą nuogomis kojomis buvo smagu, tačiau kasdien plūktis oro stokojančiame viešajame transporte ir jausti, kaip per blauzdą varva prakaito lašai, nebuvo taip jau ir malonu.

Tačiau vis dėlto aš dar nebuvau pasiruošusi drastiškam temperatūros kritimui, lietui ir tamsiems, niūriems rytams, kai nesinori lįsti iš lovos. Tad po darbų grįžusi namo ir išsidžiovinusi peršlapusias kojines susisuku į pledą ir stengiuosi nejudėti.

Na, gerai, nėra viskas jau taip dramatiška. Žinau, kad dar bus šiltesnių ir saulėtų dienų, kad dar leisiu vakarus bėgimo trasoje, kad dar avėsiu lengvus batelius, nors kišenėse jau barškės kaštonai, kad mano plaukai dar plaikstysis drauge su voratinkliais parke, kad dar... Bus daug gražių rudens dalykų.

Ir bus daug skanaus maisto. Vėl pajutau, kaip smagu yra gaminti ir valgyti šiltą, naminį maistą. Atrodo, kad to nedariau visą vasarą, tad per pirmąsias rudens dienas stengiausi kaip reikiant atsigriebti. Taip į mano virtuvę atkeliavo kiniška kiauliena su pekino kopūstu.

Kiniška kiauliena

Dviems porcijoms reikės:
200 g kiaulienos mentės
2 morkų
50 g pievagrybių
svogūno
skiltelės česnako
4 šaukštų sojų padažo
šaukštelio bulvių krakmolo
stiklinės daržovių sultinio
druskos, juodųjų pipirų
kininio kopūsto

Kiaulienos nugarinę nuplauti, nusausinti, supjaustyti juostelėmis ir apkepti iš abiejų pusių įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Išimti kiaulieną ir nusausinti popieriniu rankšluosčiu.
Morkas supjaustyti griežinėliais ir apkepti. Sudėti pjaustytus pievagrybius, svogūną ir česnaką. Taip pat kelias minutes pakepti.
Tuomet sudėti apkeptą kiaulieną, užpilti šiltu sultiniu ir patroškinti, kol daržovės suminkštės. Prieš baigiant troškinti, sojų padažą sumaišyti su trupučiu vandens ir bulvių krakmolu. Užpilti ant mėsos ir daržovių, pamaišyti, kol padažas sutirštės. Pagal skonį pagardinti druska ir maltais juodaisiais pipirais.
Valgyti su ryžiais ir kininiu kopūstu.

Receptas rekomenduoja mėsą ir daržoves iš karto apibarstyti kapotu kininiu kopūstu, bet man buvo smagiau jį valgyti atskirai. Jūs galite pamėginti ir kitus variantus.

Šaltinis - Neringa Kalasauskaitė-Lewandowska, Renata Ničajienė, Asta Černė "Didžioji troškinių, sriubų ir kitų šildančių patiekalų knyga", Smaguris, 2014 m.

---

O kol kas galiu gyventi tais lengvais rudeniškais įspūdžiais - saule, nudažančia dangų rožiniais ir raudonais atspalviais kiekvieną rytą ir vakarą, dulkėtais sporbačiais (juk jie kartais gana intensyviai naudojami), krepšinio žiūrėjimu, ilgais mergaitiškais pokalbiais ir romantiniais filmais, pasisėdėjimu kavinėje prie upės vakarop, kol dar nešalta, rytiniais juokais prieš darbą, mažučiu kaštonu kišenėje ir svajonėmis apie atostogas ten toli toli. Paryžiuje.

Nebe tiek daug ir liko - tik keli mėnesiai.
Jėj.

Moliūgų sriuba su apelsinais

Sparčiai artėjantis šaltasis metų laikas namus paverčia jaukia komforto zona, kurios nebesinori palikti. O iš tiesų, kas nori šalti nosį ir ausis lauke, kai galima susisukti į kamuoliuką ir visą vakarą murkti lovoje žiūrint filmus ar skaitant knygas? Tiesa, visaip stengiuosi neapkerpėti, vėl pradėjau po truputį judėti su 8 minučių treniruočių vyrukais ar bliuzo deivėmis. Tik nežinau, kiek ilgai man užteks jėgų atsispirti begalinio miego šauksmui...

Guodžiu save, kad jau po mėnesio vėl viskas pradės šviesėti ir atsiras viltis, kad gražus ir spalvotas pavasaris netruks ateiti. O kol kas namų jaukumas viršija visas ribas tik tuomet, kai išverdu moliūgų sriubos. Šį kartą - truputį kvepiančios šv. Kalėdomis.

Moliūgų sriuba su apelsinais

Reikės:
300 gramų moliūgo
didelės morkos
500 mililitrų daržovių arba vištienos sultinio
2 apelsinų
2 nedidelių svogūnų
50 mililitrų grietinėlės
skiltelės česnako
šaukštelio kario
druskos ir pipirų pagal skonį
aliejaus kepimui

Moliūgą supjaustyti kubeliais, dėti į puodą, kuriame virs sriuba ir kepti įkaitintame aliejuje, kol suminkštės. Tuomet sudėti kubeliais pjaustytą morką, smulkintą svogūną ir česnaką, įberti kario, druskos ir pipirų ir kepti dar apie 10 minučių.

Supilti sultinį ir išspaustas apelsinų sultis, pavirti dar apie 10 minučių.

Sriubą pertrinti per sietelį arba sutrinti trintuvu (kaip kitaip vadinasi blenderis?), pagardinti grietinėle. Ant viršaus dar galima pabarstyti pipirų, bet tik vos vos - dėl kvapo ir vaizdo.

Skanaus!

Šaltinis - RIMI receptų lapelis

Namie nuomonė dėl trintų sriubų šiek tiek išsiskiria, nes kai kam ji primena košę ir ligoninės maistą. Tai prisirankiojau ir kitokių sriubų receptų - tokių, kuriose būtų ką pakramtyti. Gal kada ateis ir jų eilė...

Ir ei, iki šv. Kalėdų liko mažiau negu mėnuo! Metas pradėti galvoti apie šventinius kepinius - imbierinius sausainius, biscotti ir gal net kūčiukus... Ir, žinoma, atrasti patį geriausią saldų ar nelabai saldų, bet gerai ilgas keliones atlaikantį pyragą šeimyniniam suvažiavimui.

Ir kalėdinius filmus reikia pradėti žiūrėti! Tas švenčių laukimas kiekvienais metais vis smagesnis darosi, jėj!

Indiškas kario troškinys su moliūgais

Kada darbe būna geriausias pirmadienis? Kai grįžti iš komandiruotės užsienyje ir dar šventi savo gimimo dieną. Atrodo, tuomet esi pats įdomiausias pašnekovas, kurio visi klausinėja apie užsienį, apie gautą patirtį, o tada vienas per kitą giria namie gamintą tortą ir sveikina su tuo, kad neatrodau nė trupučio vyresnė. Na gerai, gal šiek tiek perdedu, bet turbūt pirmą kartą grįžau namo po pirmadienio tokia laiminga.

O gal čia buvo kaltas cukraus perteklius?

Turbotinginys jau kažkada buvo aprašytas bloge, dabar metas papasakoti apie naujus atradimus. Pirmasis jų - moliūgų derinys su kokosų pienu. Švelnus ir nerealus! Apskritai, aš kiekvieną rudenį stengiuosi moliūgus į savo racioną įtraukti kuo smarkiau, tačiau man ne visada pavyksta. Na, bet bent kelis naujus patiekalus atrandu kasmet - džiaugiuosi bent tuo.

Indiškas kario troškinys su moliūgais

2-4 porcijoms reikės:

svogūno
poros šaukštų aliejaus
300 gramų moliūgo
didelės paprikos
400 gramų vištienos
2 šaukštelių kario
300 mililitrų vištienos arba daržovių sultinio
400 gramų kokosų pieno
3 šaukštų žaliųjų citrinų sulčių
3 šaukštų žuvies padažo
2 šaukštelių cukraus
aitriosios paprikos
žiupsnelio šviežių kalendrų

Dideliame puode įkaitintame aliejuje apkepinti šiaudeliais pjaustytą svogūną, užberti kario ir maišant šiek tiek pakepinti. Suberti kubeliais pjaustytą vištieną, papriką ir moliūgą, išmaišyti. Tuomet supilti sultinį ir kokosų pieną. Troškinti ant nedidelės ugnies 20-30 minučių, kol sutirštės.

Supilti žuvies padažą, žaliųjų citrinų sultis, suberti cukrų ir dar truputį pakaitinti.

Troškinį patiekti apibarsčius kapotomis kalendromis ir smulkiai pjaustyta aitriąja paprika.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", Nr. 2, 2013

Kad jau netyčia rimiake gavau asmeninę nuolaidą kokosų pienui (Laimuse, Tavo įtaka?), matyt, teks greitu metu kartoti. Atsimenu, ir namai labai skaniai kvepėjo nuo šio troškinio... Ir išrankusis valgytojas buvo patenkintas. Tai kaip ir vieni pliusai!

O grįžtant prie gimtadienio ir Kopenhagos reikalų - iš pradžių maniau, kad gimtadienis užsienyje bus tik viena paprasta diena, kai pamiršiu, kad ji kažkuo ypatinga. Anaiptol! Draugai užvertė sveikinimais, tad pusę dienos krykštaudama lindėjau telefone, tada vaišinausi daniškais ir turkiškais skanumynais (visada tarptautiniuose renginiuose apsimoka atsisėsti prie turkų, man atrodo, jie visur savo saldainius nešiojasi), vaikštinėjau aptemusiomis Kopenhagos gatvėmis, valgiau pyragėlį su braškėmis ir jaučiausiai labai mylima ir labai laiminga.

Geras ženklas tai, kad tas laimės jausmas kol kas vis dar neblėsta!

Sumuštiniai su karamelizuotais svogūnais

Pastarosiomis dienomis supratau, kad pavargau. Pavargau nuo kasdienių naminių pareigų, nuo darbinių iššūkių ir nesibaigiančių tekstų, nuo nuolatinių pastangų būti gražiai, mandagiai ir maloniai, nuo skubėjimo pirmyn-atgal, nuo planavimo, nuo skaičiavimo, nuo kalbų, nuo pažadų ir nuo savo pačios lūkesčių.

Aš neprivalau būti tobula moteris. 

Vietoj gurmaniškos vakarienės galiu paprasčiausiai nueiti į greito maisto restoraną arba pasigaminti skanų sumuštinį. O po to sušlamšti didžiulę plytą šokolado. 

Sumuštiniai su karamelizuotais svogūnais

Reikės:

svogūno

mėlynojo svogūno

poro

2 šaukštų cukraus

kepto vištienos ketvirčio

pomidorų padažo

grūdėtųjų garstyčių

majonezo

batono

aliejaus

džiovintų bazilikų, raudonėlių ar žolelių mišinio

sūrio

Svogūnus sukapoti nedideliais kubeliais, baltąją poro dalį supjaustyti pusžiedžiais. Keptuvėje įkaitinti šlakelį aliejaus, suberti svogūnus ir porus, juos apibarstyti cukrumi ir vis pamaišant kepti ant silpnos ugnies 10-15 minučių, kol svogūnai visiškai suminkštės ir karamelizuosis. 

Dubenėlyje sumaišyti grūdėtąsias garstyčias, pomidorų padažą ir majonezą (santykis 1:1:1 arba pagal skonį). Mišiniu patepti batono riekelę, ant jos dėti smulkiais gabaliukais suplėšytą vištieną, o tuomet ir karamelizuotus svogūnus. 

Pagardinti sumuštinius džiovintomis žolelėmis, užberti sūrio ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol sūris išsilydys.

Valgyti dar šiltus. 

Šaltinis - portalas ji24.lt

---

Gerai, kad iš tiesų laukia atokvėpis. Jau visai greitai. Bus naujų žmonių, naujų įspūdžių ir kitokio - to gerojo nuovargio, kuris apima ištrūkus iš rutinos ir iki nukritimo vaikštant svetimomis gatvėmis.

Tyliai tyliai tą artėjančią savaitę vadinu atostogomis, nes šį kartą planuoju kompiuterį palikti namuose. 

Galbūt mano gerai nuotaikai tiesiog užtektų nors kartą gerai išsimiegoti? Kažkodėl ta nuolatinė prieblandos zona (juk ryte einant į darbą saulė dar tik teka, o grįžtant ji jau būna kone nusileidusi) nepadeda pakankamai pailsėti. O naktimis mane kankina labai spalvoti ir kupini veiksmo sapnai, kuriuos ryte pasakojant prie puodelio arbatos, neįmanoma nešyptelėti.

Nors tiek.